Civilinė byla Nr. e2-12364-1159/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05494-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.6.2; 1.2.3.7; 1.2.4.1; 1.2.4.6; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai, vertėjaujant A. R.,

dalyvaujant ieškovui A. K. ir jo atstovei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkei R. K., atsakovo UAB Transporto būdas direktoriui A. K. ir atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje (2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. birželio 12, 13 d., 2025 m. rugpjūčio 5 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB Transporto būdas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. 

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. rugpjūčio 14 d. 8:50 val.

I. Teismas nustatė:

1. Ieškovas 2025 m. vasario 25 d. pateiktu teismui ieškiniu (CBP-5473) ir papildomais jo paaiškinimais (DOK-41033) pateikė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo neišmokėto 5359,45 Eur (neto) darbo užmokesčio ir dienpinigių;

2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių;

3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (procesinio pobūdžio reikalavimas).

1.1. Ieškinyje nurodė (ieškinio pagrindas), kad dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Transporto būdas“ pagal 2023-05-26 sudarytą darbo sutartį Nr. 08. Darbdavys atleido darbuotoją 2024-11-27, tačiau atleidimo dieną pilnai su juo neatsiskaitė. Tarp jo ir darbdavio prieš pradedant dirbti buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad jam bus mokamas 140 Eur darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną. Atsakovas nesilaikė susitarimo ir liko skolingas ieškovui 5359,45 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (pridedama lentelė). Ieškovui yra neišmokėtas 420 Eur darbo užmokestis ir dienpinigiai už darbą už 2023-09-10, 2023-12-11 ir 2024-01-19.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-53769), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pažymėjo, kad:

1) ieškovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pas atsakovą pagal 2023-05-26 darbo sutartį Nr. 08. Ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2023-05-26. Ieškovas nuo 2024-10-09 iki 2024-11-27 neatvyko į darbą, nors pagal darbo sutartį privalėjo tai padaryti. Ieškovas nenurodė darbdaviui (atsakovui) jokių pateisinamų priežasčių dėl kurių ieškovas neatvyko į darbą nuo 2024-10-09 iki 2024-11-27. Ieškovo neatvykimas buvo fiksuotas 2024-10-31 aktu dėl A. K. neatvykimo į darbą. Ieškovui neatvykus į darbą iki 2024-11-27 ir atsakovui negavus iš ieškovo jokių jo teisėtą nebuvimą darbe patvirtinančių duomenų, buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu (priimtas 2024-11-27 direktoriaus įsakymas dėl A. K. atleidimo iš darbo) pagal Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p.;

2) aplinkybės, kad tariamai egzistavo susitarimas mokėti atsakovui 130 ar 140 Eur už vieną darbo dieną niekaip neįrodo, toks ieškovo teiginys yra visiškai deklaratyvus.

3) byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad šalys buvo susitarusios dėl darbo užmokesčio, kuris ir yra nurodytas darbo sutartyje. Darbo sąlygas šalys buvo aptarę 2023-05-26 darbo sutartyje Nr. 08. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad mokamas atlyginimas yra 1 MMA * 1,65 + 1 Eur. (Darbo sutarties 1.3. p.). Darbo sutartyje šalys taip pat buvo susitarę dėl suminės darbo laiko apskaitos (Darbo sutarties 4 punktas). Darbo sutartis (įskaitant ir jos 1.3 p., 4 p.) buvo pateikta lietuvių ir rusų kalba. Tai yra darbo sutartis pateikta ieškovui suprantama kalba. Ieškovas su atsakovu jokių kitų susitarimų dėl kokio nors kitokio darbo užmokesčio, nei nurodytas Darbo sutartyje, taip pat dėl jo pakeitimo neturėjo;

4) ieškovui taip pat buvo mokami dienpinigiai, atsižvelgiant į komandiruotės laiką ir į valstybes į kurias darbuotojas komandiruojamas. Dienpinigiai buvo mokami atsižvelgiant į maksimalias normas, nustatytas teisės aktuose. Ieškovas nenurodė kiek dienpinigių jam tariamai nebuvo išmokėta ir už kokį laikotarpį. Ieškovas nenurodė, kokia tariamai neišmokėta dalis yra darbo užmokestis, o kokia dienpinigiai. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė tariamai sutartą atlyginimą 130 ir/ar 140 Eur už dieną ir nepagrindė nei darbo užmokesčio ir dienpinigių dalių, nei susitarimų dėl darbo užmokesčio pakeitimo buvimo;

5) ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2023-05-26 iki 2024-11-27 (tai yra daugiau nei 1,5 metų) ir darbo užmokestis, ir dienpinigiai buvo apskaičiuojami ir išmokami tokia pačia tvarka nuo pat Ieškovo darbo pradžios. Ieškovas per visą darbo laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų dėl mokamo darbo užmokesčio dydžio ir sumų, dėl mokamų dienpinigių dydžio ir sumų. Ieškovas net ir prieš pat darbo sutarties nutraukimą tokių reikalavimų nekėlė ir nereiškė, nenutraukė darbo sutarties dėl to, kad nebuvo su juo tinkamai atsiskaityta. Priešingai, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str. 2 d. 1 p.) Ieškovui neatvykus į darbą. Taigi Ieškovas turėjo galimybę, teisę ir pareigą aktyviau domėtis savo teisine padėtimi, laiku ir teisės aktų nustatyta rašytine ar bet kokia kita forma reikšti pretenzijas atsakovui dėl neišmokėto darbo užmokesčio.  Jeigu darbuotojas nėra aktyvus, be pateisinamos priežasties įstatyme nustatyta tvarka ir terminu negina savo galbūt pažeistų teisių dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, pagal DK 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą pripažinti neteisėtu, nes įstatymų leidėjo valia yra preziumuojama, kad darbuotojo sutikimas pakeisti darbo apmokėjimo sąlygas darbdavio buvo gautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024).

 2.2. Ieškovas papildomai nurodė, kad nebuvo pasirašęs prašymų dėl nemokamų atostogų (DOK-63552), kad realiai įdarbintas buvo tik 2023 m. birželio 5 d. (DOK-76821).

2.3. Parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas išaiškino bylos šalims įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbo byloje, ginčo ribas, teismo vaidmenį byloje. Išspręsta, kad byloje nėra reikalavimų susijusių su nemokamomis atostogomis ir šios aplinkybės nebus nagrinėjamos:

1) ieškovas ir jo atstovė savo reikalavimus palaikė, paaiškino pateiktus įrodymus;

2) atsakovo atstovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai; 

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 

3.1. Ieškovas ir jo atstovė iš esmės palaikė savo reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus:

1) ieškovo atstovė pažymėjo, kad atsakovas darbuotojui liko viso skolingas 5359,45 Eur, nes apskaičiuodamas ieškovui darbo užmokestį, taikė netinkamą darbo dienos įkainį. Buvo susitarta, kad bus mokama 130 Eur už darbo dieną į rankas, vėliau nuo 2023 m. liepos mėnesio po 140 Eur už darbo dieną į rankas;

2) ieškovas paaiškino, kad liudytojo A. N. pakviestas jis įsidarbino pas atsakovą ir buvo susitarta, kad bus mokama 130 Eur už dieną, vėliau susitarta dėl 140 Eur už darbo dieną.  Susitarimus sudarinėjo su A. K., t. y. susitarta, kad minėti įkainiai turi būti taikomi už komandiruotėje išbūtas dienas. Kuri dalis dienpinigiams, kuri dalis darbo užmokesčiui nėra svarbu. Realiai negaudavo rašytinių komandiruotės įsakymų, kur vykti nurodydavo darbdavys. Dėl nesumokėtos sumos dažnai darbdaviui sakydavo, tačiau nebuvo viskas pilnai sumokėta. Darbo sutartyje nurodytas darbo užmokesčio koeficientas nebuvo aiškus. Vieną kartą gavo iš darbdavio grynaisiais 50 Eur.

3.2. Atsakovo atstovai iš esmės palaikė atsiliepimą ir kitus paaiškinimus pateiktus teismui:

1) advokatas pažymėjo, kad ieškovui buvo mokama pagal tai, kaip susitarta darbo sutartyje, kuri sudaryta ir rusų kalba, ir turėjo būti suprantama ieškovui. Be to, ieškovui už visas komandiruotės dienas buvo mokami maksimalūs dienpinigiai;

2) atsakovo direktorius A. K. paaiškino, kad jis buvo atsakingas už darbuotojų įdarbinimą, su ieškovu nebuvo jokių susitarimų dėl darbo dienos įkainių po 130 ar 140 Eur. Dėl darbo užmokesčio dydžio susitarta darbo sutartimi. Ieškovas visada žinojo kiek bus mokama jam darbo užmokesčio. Komandiruotės trukmė paprastai būdavo keturios savaitės, o duomenys į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įtraukiami pagal vairuotojo kortelės duomenis, tačiau juos peržiūrint, nes ten vairuotojai kartais prisižymi nepagrįstų darbo valandų. Atitinkamai ieškovui už darbo laiką buvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis susitartas darbo sutartimi, o už komandiruotės dienas ir maksimalūs dienpinigiai. Ieškovui nebuvo kiekvieną mėnesį teikiami darbo užmokesčio lapeliai, nes tuo metu sistema automatiškai jų negeneravo. Nors ieškovas skaičiavo nesumokėtą darbo užmokestį po 140 Eur ir atsakovas jam atrašė, kad sumokės, tačiau tai nereiškė, kad bus mokama po 140 Eur už dieną.

3.3. Liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad yra ieškovo brolis, kad ieškovui pasiūlius, jis irgi buvo įsidarbinęs pas atsakovą. Prieš jam įsidarbinant pas atsakovą buvo pokalbis su A. K., dalyvaujant ieškovui. Pokalbio metu A. K. nurodė, kad bus mokama tiek, kiek ir ieškovui, t. y. po 140 Eur už darbo dieną į rankas. Pokalbis galėjo vykti 2023 m. pabaigoje, 2024 m. pradžioje.

3.4. Liudytoju apklaustas A. N. paaiškino, kad jis padėjo ieškovui įsidarbinti. Kad A. K. jam sakė, kad mokės ieškovui darbo užmokestį, kaip ir jam A. N. po 130 Eur. Vėliau visiems vairuotojams buvo pasakyta, kad nuo 2023 m. liepos 20 d. bus mokama po 140 Eur už darbo dieną į rankas. Buvo gauta žinutė per Viber programėlę, bet ji neišsisaugojo. Ieškovui ir atsakovui sudarant darbo sutartį nedalyvavo, nes tuo metu jam buvo atostogos ir jis buvo Baltarusijoje.

3.5. Liudytoja apklausta J. K. paaiškino, kad atsakovui teikė buhalterines paslaugas, kad ji skaičiuodavo mokėtinas sumas ieškovui pagal darbo sutartyje nustatytą įkainį ir pagal įmonės vadovo nurodytą darbo laiką, apie mokėtinas sumas informuodavo vadovą, ji mokėjimų neatlikdavo.

3.6. Baigiamųjų kalbų metu:

3.6.1. Ieškovas ir jo atstovė iš esmės palaikė ieškinį ir išsakytus argumentus. 

3.6.2. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį atmesti, iš esmės pakartojo ir palaikė argumentus išsakytus atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių darbo ginčas dėl teisės išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp šalių 2023 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 8 (e. t. 1, b. l. 7-9), pagal kurią ieškovas nuo 2023 m. birželio 5 d. (e. t. 1, b. l. 183) iki 2024 m. lapkričio 27 d. (e. t. 1, b. l. 183) dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Transporto būdas“. Ieškovui nustatytas mėnesinis darbo užmokestis ir jo mokėjimo tvarka, t. y. 1 MMA*1,65+1 Eur. Papildomai numatant, kad atskiru vadovo įsakymu galimi priedai už kilnojamojo pobūdžio darbą (1.3 punktas).

4.1.1. 2023 m. galiojo 840 Eur minimali  mėnesinė alga ir 5,14 Eur minimalus valandinis atlygis (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ (TAR, 2022-10-07, Nr. 2022-20590). 2024 m. galiojo 924 Eur minimali mėnesinė alga ir 5,65 Eur minimalus valandinis atlygis (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ (TAR, 2023-06-30, Nr. 2023-13390).  Žemiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo mokėtas didesnis nei minimalusis atlygis.

4.1.1.1. Laikytina, kad ieškovas dirbo šešių darbo dienų savaitę, nes dažniausiai ieškovas turėjo laisvą vieną dieną per savaitę, t. y. sekmadienį (žr. vairuotojo kortelės darbo laiko duomenis e. t. 1, b. l. 19-31).

4.1.2. Atitinkamai ieškovui:

1) 2023 m. nustatytas mėnesinis darbo užmokestis buvo 1387 Eur (840*1,65+1). Ieškovo vienos darbo valandos 2023 m. įkainis, atsižvelgiant į 2023 m. vidutinę mėnesio darbo valandų normą, dirbantiems šešias darbo dienas per savaitę, – 166,4 (žr. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. A1-744 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo“ (TAR, 2022-11-11, Nr. 2022-22825), laikytinas 8,33 Eur (1387/166,4). Aktualu tai, kad nors atsakovas ir ieškovas susitarė, kad ieškovo vienos savaitės darbo laiko norma yra 48 valandos, tačiau 48 valandos yra maksimali savaitės darbo laiko norma su viršvalandžiais, todėl 48 valandų savaitės darbo laiko norma negali būti laikoma įprasta (DK 112 straipsnis, Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10853);

2) 2024 m. nustatytas mėnesinis darbo užmokestis buvo 1525,6 Eur (924*1,65+1). Ieškovo vienos darbo valandos 2024 m. įkainis, atsižvelgiant į 2024 m. vidutinę mėnesio darbo valandų normą, dirbantiems šešias darbo dienas per savaitę, – 166,4 (žr. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. A1-895 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2024 metais patvirtinimo“ (TAR, 2023-12-21, Nr. 2023-24961), laikytinas 9,17 Eur (1525,6 /166,4). Aktualu tai, kad nors atsakovas ir ieškovas susitarė, kad ieškovo vienos savaitės darbo laiko norma yra 48 valandos, tačiau 48 valandos yra maksimali savaitės darbo laiko norma su viršvalandžiais, todėl 48 valandų savaitės darbo laiko norma negali būti laikoma įprasta (DK 112 straipsnis, Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10853);

3) aktualu, kad bylos šalys buvo susitarusios dėl suminės darbo laiko apskaitos. Šalims nesusitarus dėl konkretaus suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio, laikytina, kad juo buvo tam tikros nepertraukiamos tarnybinės komandiruotės terminas (žr. Darbo kodekso 115 straipsnį).

4.2. Ieškovas realiai dirbo pas atsakovą vien būdamas kelionėse į komandiruotes arba komandiruotėse (e. t. 4, b. l. 95-136). Tarp šalių kilo papildomas ginčas ar ieškovas buvo komandiruotėje 2023 m. rugsėjo 10 d., 2023 m. gruodžio 11 d., 2023 m. sausio 19 d., nes neva už minėtas dienas atsakovas ieškovui nesumokėjo nei dienpinigių, nei darbo užmokesčio.

Pagal byloje esančius duomenis, įrodymus, bylos šalių paaiškinimus teismas nustatė, kad ieškovas buvo komandiruotėse, dirbo, jam buvo sumokėta pagal šias faktines aplinkybes:

4.2.1. Ieškovo pirmoji komandiruotė truko nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. liepos 23 d., viso 39 dienos išbūtos komandiruotėje, priskaičiuota maksimali dienpinigių norma, viso 2423 Eur (e. t. 1, b. l. 120, 154, 155), taip pat priskaičiuota, kad:

4.2.1.1. Darbdavio duomenimis, visos šios komandiruotės metu: dirbtos 278 darbo valandos, priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis 2301,16 Eur (su darbuotojo mokesčiais) (e. t. 1, b. l. 135, 136). Atitinkamai taikytas vienos darbo valandos įkainis 8,28 Eur (2301,16 /278). Vairuotojo kortelės duomenimis (yra tik duomenys už 2023 m. liepos mėnesį: e. t. 1, b. l. 62) ieškovas viso dirbo 261:57 val. (102:57+159:00), arba 16:03 val. mažiau, nei nurodė darbdavys.

Aktualu yra tai, kad:

1) 2023 m. birželio ir liepos mėnesio darbo užmokesčiui turėjo būti taikomas ne mažesnis kaip 8,33 Eur vienos valandos įkainis (žr. šio sprendimo 4.1.2 punktą);

2) ieškovo taikyto darbo užmokesčio vienos darbo valandos vidurkis 8,28 Eur, tai yra labai neženkliai tik 0,05 Eur mažesnis už turėtą taikyti – 8,33 Eur;

3) duomenų, kad atsakovo paskaičiuotos išmokėti sumos ieškovui nebūtų sumokėtos byloje nėra pateikta, atsakovo pateikti duomenys (DOK-116757) patvirtina, kad ieškovui priskaičiuotos sumos buvo išmokėtos.

4.2.1.2. Darbdaviui paskaičiavus 16:03 val. daugiau darbo valandų, nei jų suskaičiavo darbuotojas, laikytina, kad apmokėta už pirmąją komandiruotę pagal galiojusią darbo sutartį;

4.2.2. Ieškovo antroji komandiruotė truko nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. gruodžio 10 d., viso 91 diena išbūta komandiruotėje, priskaičiuota maksimali dienpinigių norma, viso 5857 Eur (e. t. 1, b. l. 156-159, 122-125), taip pat priskaičiuota, kad:

4.2.2.1. Darbdavio duomenimis, visos šios komandiruotės metu: dirbtos 508 darbo valandos, priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis 4202,71 Eur (su darbuotojo mokesčiais) (e. t. 1, b. l. 138-141). Atitinkamai taikytas vienos darbo valandos įkainis 8,27 Eur (4202,71 /508). Vairuotojo kortelės duomenimis (e. t. 1, b. l. 63-66) ieškovas viso dirbo 522:49 val. (115:38 + 175:01 + 180:43 + 51:27), arba 14:49 val. daugiau, nei nurodė darbdavys.

Aktualu yra tai, kad:

1) 2023 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių darbo užmokesčiui turėjo būti taikomas ne mažesnis kaip 8,33 Eur vienos valandos įkainis (žr. šio sprendimo 4.1.2 punktą);

2) ieškovo taikyto darbo užmokesčio vienos darbo valandos vidurkis 8,27 Eur labai neženkliai, tik 0,06 Eur, mažesnis už turėtą taikyti – 8,33 Eur;

3) duomenų, kad atsakovo paskaičiuotos išmokėti sumos ieškovui nebūtų sumokėtos byloje nėra pateikta, atsakovo pateikti duomenys (DOK-116757) patvirtina, kad ieškovui priskaičiuotos sumos buvo išmokėtos.

4.2.2.2. Vertinant, tai, kad ieškovo atžvilgiu taikyta suminė darbo laiko apskaita, tai, kad per antrąją komandiruotę ieškovo duomenimis jis dirbo 14:49 val. daugiau, tačiau už pirmąją komandiruotę sumokėjus už 16:03 val. daugiau, spręstina, kad darbdavio duomenys yra teisingi, laikytina, kad apmokėta už antrąją komandiruotę pagal galiojusią darbo sutartį.

4.2.2.3. Ieškovas nurodė, kad jis buvo komandiruotėje 2023 m. rugsėjo 10 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. Pagal byloje pateiktus jo vairuotojo kortelės duomenis ieškovas 2023 m. rugsėjo 10 d. dirbo 9:00 val., o 2023 m. gruodžio 11 d. dirbo 0:00 val. Aktualu yra, tai, kad konstatavus, kad ieškovui yra sumokėta už visas darbo valandas dėl taikytos suminės darbo laiko apskaitos tiek už pirmąją, tiek ir už antrąją komandiruotę, nėra pagrindo spręsti, kad kokias nors antrosios komandiruotės darbo valandas ieškovui nėra sumokėta, t. y. už 2023 m. rugsėjo 10 d. dirbtas 9:00 val. yra sumokėta, o priteisti darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio 11 d., kurią ieškovas (jo paties duomenimis) dirbo 0:00 val., nėra pagrindo.

4.2.3. Ieškovo trečioji komandiruotė truko nuo 2024 m. sauso 19 d. iki 2024 m. kovo 13 d., viso 54 dienos išbūtos komandiruotėje, priskaičiuota maksimali dienpinigių norma, viso 3496 Eur (e. t. 1, b. l. 160-162, 126-128), taip pat priskaičiuota, kad:

4.2.3.1. Darbdavio duomenimis visos šios komandiruotės metu: dirbta 287 darbo valandos, priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis 2689,84 Eur (su darbuotojo mokesčiais) (e. t. 1, b. l. 142-144). Atitinkamai taikytas vienos darbo valandos įkainis 9,37 Eur (2689,84 /287). Vairuotojo kortelės duomenimis (e. t. 1, b. l. 67-69) ieškovas viso dirbo 324:48 val. (63:06 + 200:18 + 61:24), arba 37:48 val. daugiau, nei nurodė darbdavys.

Aktualu yra tai, kad:

1) 2024 m. darbo užmokesčiui turėjo būti taikomas ne mažesnis kaip 9,17 Eur vienos valandos įkainis (žr. šio sprendimo 4.1.2 punktą);

2) ieškovo taikyto darbo užmokesčio vienos darbo valandos įkainis 9,37 Eur atitiko sudarytos ir galiojusios darbo sutarties nuostatas;

3) duomenų, kad atsakovo paskaičiuotos išmokėti sumos ieškovui nebūtų sumokėtos byloje nėra pateikta, atsakovo pateikti duomenys (DOK-116757) patvirtina, kad ieškovui priskaičiuotos sumos buvo išmokėtos.

4.2.3.2. Vertinant, tai, kad ieškovo atžvilgiu taikyta suminė darbo laiko apskaita, tai, kad per trečiąją komandiruotę ieškovo duomenimis jis dirbo 37:48 val. val. daugiau. Sprendžiant, kad ieškovo vienos valandos įkainis 2024 m. buvo 9,17 Eur (žr. šio sprendimo 4.1.2 punktą), laikytina, kad už trečiąją komandiruotę turėjo būti paskaičiuotas ir išmokėtas 346,83 Eur didesnis darbo užmokestis nei jį paskaičiavo ir išmokėjo atsakovas. Tačiau už ketvirtąją komandiruotę sumokėjus už 38:14 val. daugiau (žr. šio sprendimo 4.2.4 punktą), spręstina, kad darbdavio duomenys yra teisingi, laikytina, kad apmokėta už trečiąją komandiruotę pagal galiojusią darbo sutartį.

4.2.3.3. Ieškovas nurodė, kad jis buvo komandiruotėje 2024 m. sausio 19 d. Pagal byloje pateiktus jo vairuotojo kortelės duomenis (e. t. 1, b. l. 67) ieškovas 2024 m. sausio 19 d. dirbo 0:00 val., todėl nėra pagrindo spręsti, kad už 2024 m. sausio 19 d. ieškovui turi būti sumokėtas darbo užmokestis.

4.2.4. Ieškovo ketvirtoji komandiruotė truko nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. birželio 16 d., viso 57 dienos išbūtos komandiruotėje, priskaičiuota maksimali dienpinigių norma, viso 3862 Eur (e. t. 1, b. l. 163-162, 129-131), taip pat priskaičiuota, kad:

4.2.4.1. Darbdavio duomenimis, visos šios komandiruotės metu: dirbta 327 darbo valandos, priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis 3562,02 Eur (su darbuotojo mokesčiais) (e. t. 1, b. l. 145-147). Atitinkamai taikytas vienos darbo valandos įkainis 10,89 Eur (3562,02 /327). Vairuotojo kortelės duomenimis (e. t. 1, b. l. 70-72), ieškovas viso dirbo 288:46 val.

4.2.5. Ieškovo penktoji komandiruotė truko nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. spalio 8 d., viso 31 diena išbūta komandiruotėje, priskaičiuota maksimali dienpinigių norma, viso 2171 Eur (e. t. 1, b. l. 166-167, 132, 133), taip pat priskaičiuota, kad:

4.2.5.1. Darbdavio duomenimis, visos šios komandiruotės metu: dirbta 192 darbo valandos, priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis 1705,64 Eur (su darbuotojo mokesčiais) (e. t. 1, b. l. 150-151). Atitinkamai taikytas vienos darbo valandos įkainis 8,88 Eur (1705,64 /192). Vairuotojo kortelės duomenimis (e. t. 1, b. l. 73-74), ieškovas viso dirbo 225:14 val. arba 33:14 val. daugiau, nei nurodė darbdavys. 

Aktualu yra tai, kad:

1) 2024 m. darbo užmokesčiui turėjo būti taikomas ne mažesnis kaip 9,17 Eur vienos valandos įkainis (žr. šio sprendimo 4.1.2 punktą);

2) ieškovo taikyto darbo užmokesčio vienos darbo valandos įkainis 8,88 Eur, tai yra buvo 0,29 Eur mažesnis;

3) duomenų, kad atsakovo paskaičiuotos išmokėti sumos ieškovui nebūtų sumokėtos byloje nėra pateikta, atsakovo pateikti duomenys (DOK-116757) patvirtina, kad ieškovui priskaičiuotos sumos buvo išmokėtos.

4.2.5.2. Vertinant, tai, kad ieškovo atžvilgiu taikyta suminė darbo laiko apskaita, tai, kad per penktąją komandiruotę ieškovo duomenimis jis dirbo 33:14 val. daugiau, darbdavys šių duomenų nepaneigė. Sprendžiant, kad ieškovo vienos valandos įkainis 2024 m. buvo 9,17 Eur (žr. šio sprendimo 4.1.2 punktą), laikytina, kad už penktąją komandiruotę turėjo būti paskaičiuotas ir išmokėtas viso 2?065,89 Eur (225:14 val. *9,17 Eur) darbo užmokestis. Darbdaviui priskaičiavus ir sumokėjus 1705,64 Eur (su darbuotojo mokesčiais) (e. t. 1, b. l. 150-151), laikytina, kad nesumokėto darbo užmokesčio dalis už penktąją komandiruotę sudaro 360,25 Eur (2065,89 - 1705,64)

4.3. Tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuri 2025 m. sausio 29 d. sprendimu darbo bylose Nr. APS-131-29436/2024 ir Nr. APS-131-29653/2024 (registracijos duomenys: 2025-02-03 Nr. DGKS-844) ieškovo reikalavimus atmetė (e. t. 1, b. l. 177-180).

4.3.1. Darbo ginčų komisijos sprendimas, išskyrus darbo ginčų komisijos sprendimo dalį darbo byloje dėl ieškovo atleidimo iš darbo, neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo įsigaliojo 2025 m. kovo 3 d. Darbo ginčų komisijos sprendimai nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas, išskyrus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje dėl ieškovo atleidimo iš darbo, neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (Nacionalinėje teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertins šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: 1) ar ginčo šalys buvo susitarusios dėl kitokio darbo užmokesčio ir susijusių mokėjimų kitaip nei aptarta darbo sutartyje, 2) ar atsakovas tinkamai atsiskaitė su ieškovu, t. y. visų pirma ar sumokėjo taip, kaip susitarė pagal pasirašytą rašytinę sutartį, ir visų antra, ar atsakovas privalėjo skaičiuoti ieškovui darbo užmokestį po 130 ar 140 Eur;  3) ar ieškovui priteistinas nesumokėtas darbo užmokestis, dienpinigiai, ar taikytinos netesybos atsakovo atžvilgiu. Teismas, darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, spręs, ar ieškovo ir (ar) atsakovo reikalavimai tenkintini, ar atmestini.

5.1. Aktualu ir tai, kad:

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2002). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024);

3) nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl ši byla laikytina darbo byla, o darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011; kt.). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014).

Teismo išvados ir jų motyvai

6. Ieškovo reikalavimas – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo neišmokėto 5359,45 Eur (neto) darbo užmokesčio ir dienpinigių tenkintinas iš dalies:

6.1. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad atsakovas nesumokėjo jam viso darbo užmokesčio ir dienpinigių, negalėjo tiksliai nurodyti kiek tiksliai nesumokėta dienpinigių, kiek darbo užmokesčio. Teigė, kad buvo susitarta taikyti 130 Eur ir 140 Eur dienos išbūtos komandiruotėje įkainį. Atsakovas teigė, kad pagrindas mokėta darbo užmokestį buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jokių žodinių susitarimų nebuvo.

6.2.Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu (Darbo kodekso 43 straipsnio 1, 2 dalys). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (Darbo kodekso 33 straipsnio 1 dalis). Remiantis Darbo kodekso 33 straipsnio 3 dalies nuostatomis, darbo sutarties šalių susitarimu gali būti nustatytos papildomos darbo sutarties sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 25 p.).

2) darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018, 17 punktas).

3)  Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais <...> Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą;

4) Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 2 dalis). Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523:

a) 2 punkto redakcija, galiojusi iki 2022 m. birželio 30 d. (įskaitytinai): dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių;

b) 2 punkto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. (įskaitytinai): dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje.

c) 10 punktas, komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

5) faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja pagrįstas teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

6.3. Nagrinėjamu atveju:

6.3.1. Visų pirma, kaip nustatyta šio sprendimo 4.2.5 punkte, atsakovas netinkamai suskaičiavo ieškovo darbo laiką penktosios komandiruotės metu ir todėl ieškovui priskaičiavo ir sumokėjo 360,25 Eur (su darbuotojo mokesčiais) mažesnį darbo užmokestį, atitinkamai 360,25 Eur nesumokėtas darbo užmokestis priteistinas ieškovo naudai iš atsakovo.

6.3.2. Antra spręstina, kad ieškovas neįrodė, kad buvo susitarta dėl 130 Eur ar 140 Eur darbo užmokesčio už darbo dieną išbūtą komandiruotėje, nes:

1) kaip minėta, visi darbo sutarties pakeitimai tarp darbuotojo ir darbdavio turi būti sudaromi raštu. Nors ieškovas ir jo pakviesti liudytojai teigė apie tai, kad su atsakovu buvo žodiniai susitarimai dėl 130 Eur ar 140 Eur darbo užmokesčio už darbo dieną, tačiau atsakovui nesutinkant su tokiomis pozicijomis ir teigiant, kad viską ką susitarė aprašė darbo sutartyje, teismas negali pagrįstu įsitikimu paremta išvada spręsti, kad tikrai buvo 130 Eur ar 140 Eur darbo užmokesčio už darbo dieną išbūtą komandiruotėje, be jokių išlygų. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad darbo užmokestis yra mokamas už realiai dirbtą laiką (Darbo kodekso 139 straipsnis). Iš ieškovo ir liudytojų parodymų galima būtų spręsti, kad šalys buvo susitarusios, kad ieškovui bus mokama už parą praleistą komandiruotėje, nevertinant kiek darbo valandų buvo dirbama, ir todėl toks susitarimas teismo vertinimu neatitiktų Darbo kodekso 139 straipsnio nuostatų ir negali būti laikomas realiu;

2) šio sprendimo 6.2 punkte aptartos teisės normos, kartu su Darbo kodekso 25 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika patvirtina, kad visi darbo sutarties pakeitimai turi būti rašytiniai, kad darbo užmokestis mokamas už dirbą laiką, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai už komandiruotėje išbūtą laiką. Šio sprendimo 4 punkte nustatyta, kad ieškovui buvo mokami tinkamo dydžio dienpinigiai, nenustatyta, kad už kurią nors komandiruotėje išbūtų dieną dienpinigiai nebūtų buvę sumokėti. Taip pat nustatyta, kad darbo užmokestis buvo mokamas pagal realiai dirbtas valandas ir tai atitinka Darbo kodekso 139-150 straipsnių nuostatas. Taip pat nustatyta, kad ieškovui buvo nesumokėta už realiai dirbtas 33:14 val., o šio sprendimo 6.3.1 punkte ieškovo naudai už minėtas darbo valandas priteista 360,25 Eur (su darbuotojo mokesčiais);

3) teismo vertinimu, darbuotojas tiesiog klydo dėl jam mokėtinos sumos už dieną išbūtą komandiruotėje. Prie darbuotojo suklydimo prisidėjo darbdavys, nes jis:

a) nepranešė tinkamai darbuotojui apie darbo užmokesčio sąlygas. Teismo vertinimu, darbo sutarties sąlyga, kad darbo užmokesčio dydis yra - 1 MMA*1,65+1 Eur, nėra aiški ir darbdavys privalėjo pagal Darbo kodekso 44 straipsnio nuostatas jas tinkamai darbuotojui išaiškinti. Tačiau, taip pat ir darbuotojas, nesuprasdamas kokios nors darbo sutarties sąlygos, turėjo teisę kreiptis į darbdavį ir prašyti ją paaiškinti (Darbo kodekso 24, 25 straipsniai);

b) neteikdavo darbuotojui atsiskaitymo lapelių (Darbo kodekso  148 straipsnio 1 dalis), tačiau atsiskaitymo lapelio neteikimas negali lemti didesnio darbo užmokesčio mokėjimo. Minėti darbdavio veiksmai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali užtraukti jam administracinę atsakomybę (žr. pvz., Administracinių nusižengimo kodekso 99, 100 straipsniai), darbuotojas apie tai turi teisę pranešti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (žr. pvz., https://vdi.lrv.lt/lt/naujienos/negaunate-atsiskaitymo-lapelio-darbdavys-ji-teikti-privalo/?lang=lt);

c) prie darbuotojo klydimo prisidėjo ir darbdavio atstovo jam rašytose žinutėse nurodyti bendro pobūdžio skaičiavimai (pvz., žiūrėti e. t. 2, b. l. 94-103), kurių teismas negali pagrįstu įsitikimu paremta išvada laikyti tinkamais, kad jais darbdavys nustatė besąlygišką ieškovo dienos, būtos komandiruotėje, įkainį 130 Eur ar vėliau 140 Eur.

6.3.3. Apibendrinus tai, kas nustatyta ir išdėstyta, nesant byloje pakankamai patikimų įrodymų, negali susiformuoti pagrįstas teismo įsitikinimas dėl ieškovo ir atsakovo kitokių sulygtų darbo užmokesčio dydžių nei darbo sutartyje, atitinkamai teismas negali prieiti išvados, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sutartas kitoks, negu buvo numatytas darbo sutartyje apmokėjimas už darbą.

7. Ieškovo reikalavimas – priteisti netesybas – tenkintinas įstatymo nustatyta apimtimi:

7.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad „darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.“;

2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad minėtos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės (vėlavimas ne dėl darbuotojo kaltės) nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022, 50 punktas);

7.2. Teismo sprendime nustatyta, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui 360,25 Eur darbo užmokesčio (su darbuotojo mokesčiais), kad minėta suma priteistina ieškovui. Atitinkamai nenustačius jokios ieškovo kaltės dėl nesumokėtos minėtos darbo užmokesčio dalies ir papildomai nustačius, kad atsakovo elgesys buvo klaidinantis ieškovą, remiantis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai priteistinos 2161,5 Eur (6*360,25) netesybos. Nuo darbo santykių nutraukimo dienos (2024 m. lapkričio 27 d., žr. e. t. 1, b. l. 183) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai. Minėta netesybų suma, teismo vertinimu, yra pakankamai solidi ir ori, atitinka Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje aptartų netesybų socialinę paskirtį, atitinka darbdavio padaryto pažeidimą. 

8. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

8.2. Nagrinėjamu atveju iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus:

8.2.1. Ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jų priteisimo ieškovo naudai klausimas nespręstinas. 

8.2.2. Atsakovas, nors prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. pažyma), todėl jų priteisimo Lietuvos valstybei klausimas nespręstinas.

10. Dėl žyminio mokesčio. 

10.1 Pagal įstatymą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo darbuotojas buvo atleistas, išieškomos iš kitos ginčo šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis):

10.2. Nagrinėjamu atveju yra patenkinti ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimai dėl 2521,75 Eur sumos priteisimo, už kurį mokėtinas 57 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atitinkamai iš atsakovo valstybei yra priteistinas 57 Eur dydžio žyminis mokestis.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

nusprendžia:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB Transporto būdas (j. a. k. 306134742) civilinėje byloje Nr. e2-12364-1159/2025 (proceso Nr. 2-68-3-05494-2025-0) kilusį darbo ginčą dėl teisės ir ieškovo ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies:

1. Priteisti ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB Transporto būdas (j. a. k. 306134742) 360,25 (tris šimtus šešiasdešimt eurų 25 centus) (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) nesumokėto darbo užmokesčio.

2. Priteisti ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB Transporto būdas (j. a. k. 306134742) 2161,5 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 50 centų) netesybų.

3. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti.

4. Atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

5. Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2025 m. sausio 29 d. sprendimas darbo bylose Nr. APS-131-29436/2024 ir Nr. APS-131-29653/2024 (registracijos duomenys: 2025-02-03 Nr. DGKS-844), išskyrus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje dėl ieškovo atleidimo iš darbo, neįsiteisėjo, nes buvo pateiktas ieškinys teismui, todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios. Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai darbo ginčų komisijai į darbo bylas Nr. APS-131-29436/2024 ir Nr. APS-131-29653/2024. 

Sprendimą, atsakovo informavimo tikslu išversti į rusų kalbą (naudojant mašininio vertimo įrankius https://webgate.ec.europa.eu/etranslation/translateTextSnippet.html, todėl gali būti vertimo netikslumų) ir jos nuorašus lietuvių ir rusų kalbomis pateikti ir atsakovui, el. paštu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys