Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-128-300/2020

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00661-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.7; 1.4.11; 16.9.6; 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1565-1002/2020.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams, taip pat pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 1 100 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir transporto priemonės „Citroen C5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės subendrintos ir paskirta galutinė 1 100 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu ketveriems metams ir transporto priemonės „Citroen C5“,valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

2.       A. A. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. liepos 18 d., 2 val. 2 min. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen C5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), stabdomas tikrinančio pareigūno, vilkinčio uniformą su šviesą atspindinčiais elementais ir dėvinčio ryškiaspalvę liemenę, nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui rankos mostui skersai jo važiavimo krypčiai, laikant rankoje skritulį su raudonų atšvaitu. Dirbančiam su tarnybine transporto priemone, žymėta policijos skiriamais ženklais, naudojant raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, nepakluso sustabdyti transporto priemonės. Transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 promilės girtumo. Taip A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat prašo pakeisti a Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir sumažinti jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtą baudą iki 800 Eur, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienų metų.

3.1.                      Skunde teigiama, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime neteisingai nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas. Iš policijos tarnybiniame automobilyje sumontuotų vaizdo kamerų vaizdo įrašų matyti, kad automobiliai prasilenkia 2 val. 16 min. 21 sek.–44 sek., o ne 2 val. 2 min.

3.2.                      Skunde nurodoma, kad pripažindamas jį kaltu pagal ANK 4265 straipsnio 5 dalį teismas netinkamai (paviršutiniškai) ištyrė byloje esančius įrodymus. Teismas netyrė ir skundžiamame nutarime nenurodė, dėl kokios priežasties buvo stabdoma jo vairuota transporto priemonė. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad 2020 m. liepos 18 d., 2 val. 2 min. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) vyko reidas, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau ? Instrukcija) 22 punkte numatyta policinė priemonė, todėl, apelianto manymu, nebuvo teisėto pagrindo stabdyti automobilį „Citroen“. Be to, stabdymo būdas neatitiko Instrukcijos 25 punkto ir ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nes garsinis signalas nebuvo įjungtas, pareigūnas per garsiakalbį žodžiu neišreiškė reikalavimo sustoti. Šią aplinkybę patvirtina vaizdo įrašai bei policijos pareigūno E. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad garsinis signalas buvo įjungtas, bet jis neveikė, „per multipuliatorių nieko nesakiau, nes nuo manęs iki automobilio „Citroen“ buvo didelis atstumas“. Švyturėlių įjungimas vertintinas kaip siekis atkreipti eismo dalyvių dėmesį į važiuojantį policijos ekipažą, tačiau tokiais veiksmais nėra išreiškiamas reikalavimas sustabdyti konkrečią transporto priemonę (Kelių eismo taisyklių XXIV skyrius „Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai“ numato ne vieną atvejį, kada naudojami švyturėliai ir specialieji garso signalai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-18-689/2018). Teismas neperžiūrėjo pateiktų vaizdo įrašų ir aklai pasitikėjo policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei parodymais. Iš vaizdo įrašų matyti, kad jam pravažiuojant pareigūnė K. Z. rankose neturėjo skritulio su raudonu atšvaitu, neatliko jokio judesio, kurį būtų galima vertinti kaip reikalavimą sustoti. Nesant aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, negalima atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Aplinkybė, kad jo vairuotas automobilis nutolo nuo kelyje apsisukinėjančio policijos tarnybinio automobilio ir dingo iš pareigūnų akiračio, rodo, kad jis nematė, kad jį stabdo policijos pareigūnai, todėl neprivalėjo sustoti. Vaizdo įrašai taip pat nepatvirtina pareigūnų parodymų, kad automobilio „Citroen“ vairuotojas prilėtino ar net visiškai sustojo, bet po to staiga padidino greitį ir nuvažiavo. Iš vaizdo įrašų matyti, kad jis važiavo tolygiu greičiu ir tik prieš gyvenvietę prilėtino, todėl visiškai suprantama, kodėl gyvenvietėje jis važiavo mažesniu greičiu. Nors pareigūnų tarnybiniame pranešime akcentuojama, kad automobilis „Citroen“ nuvažiavo didelius greičiu, taip siekiant pabrėžti, kad automobilio vairuotojas bėgo nuo jų, bet pareigūnai tikslaus greičio neįvardijo. Greitis niekur objektyviai neužfiksuotas.

3.3.                      Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai jam skyrė griežtesnę administracinę nuobaudą nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkis, be to, teisę vairuoti atėmė maksimaliam terminui. Teismas nemotyvavo, kodėl skyrė jam tokias griežtas bausmes, nors yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, niekada anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, todėl prašo sumažinti baudą bei administracinio poveikio priemonę sumažinti iki sankcijos minimumo.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, –Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius – prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį bei skyrė nepagrįstai griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę už vairavimą esant neblaiviam.

Dėl įrodymų vertinimo ir administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį

6.       Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019, 9 punktas).

7.       ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. ANK 426 straipsnio 6 dalyje reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018, 8?9 punktai). 

8.       Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Instrukcijoje detalizuojami atvejai, kada galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti. Lietuvos Aukščiausias Teismas, palyginęs teisinį reguliavimą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje, su nustatytuoju instrukcijos 25 punkte, nurodė, jog, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas, tačiau, kita vertus, instrukcijos 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018, 10.5 punktas). Pavyzdžiui, Instrukcijos 25 punkte nustatyta, kad transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Jei nesant reikšmingų techninių ar fizinių kliūčių policijos patruliai stabdydami transporto priemonę naudoja tik dalį Instrukcijoje numatytų stabdymo priemonių (pavyzdžiui, per garsiakalbį nekartojamas reikalavimo sustabdyti transporto priemonę), tai nėra vien tik formalus instrukcijos pažeidimas. Neatlikus Instrukcijoje numatytų veiksmų negalima atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę nebuvo aiškiai išreikštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018, 12.4 punktas).

9.       Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad stabdant A. A. vairuojamą automobilį buvo naudojamas trečiasis ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytas stabdymo būdas, pagal kurį tamsiu paros metu transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Apylinkės teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtino naudoję šį stabdymo būdą, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo Nr. S1831-200718-021600-022552-20010300 matyti, kad išlipusi iš tarnybinio automobilio policijos pareigūnė K. Z. neatliko jokio judesio šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu (abi rankos laikomos prie kūno). Policijos pareigūnai E. K. ir K. Z. nenaudojo kitų stabdymo priemonių, numatytų Instrukcijos 30 punkte (specialieji garso signalai, per garsiakalbį kartojamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018 yra išaiškinęs, kad vien švyturėlių naudojimo neužtenka siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį už nepaklusimą policijos reikalavimui sustoti, daroma išvada, kad policijos pareigūnų naudotas stabdymo būdas neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimų, todėl apylinkės teismas nepagrįstai pripažino A. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, naikintina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo dalis, kuria A. A. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

10.       Kiti skundo argumentai, kurie susiję su nepagrįstu nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nekeičia procesinio sprendimo esmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį

11.       A. A. pripažįsta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,43 promilės girtumo, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau nesutinka su paskirta administracine nuobauda bei nustatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

12.       Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Tai reiškia, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 423 straipsnio 6 dalies pakeitimai suteikė galimybę sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jei pažeidėjas sutinka įsirengti antialkoholinius variklio užraktus (ANK 311 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. nei apylinkės teisme, nei apygardos teismui adresuotame skunde nenurodė, kad sutinka įsirengti antialkoholinius variklio užraktus, todėl ši ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyva, leidžiančia asmeniui greičiau pradėti vairuoti (nors ir su apribojimais), negali būti taikoma.

13.       Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, skirdamas A. A. 1 000 Eur baudą su teisės vairuoti atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams, nepažeidė ANK 34 straipsnio nuostatų, nes objektyviai ir visapusiškai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (A. A. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nes būdamas neblaivus vairavo automobilį, jam nustatytas girtumo laipsnis yra artimas maksimumui, taip pat įvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą – neblaivus vairuodamas automobilį miestelio teritorijoje sukėlė realią grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui), kaltės formą (tyčia, nes esant tokiam girtumo laipsniui nelieka abejonių, kad asmuo negali vairuoti), pažeidėjo asmenybę (nedirbantis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai skyrė A. A. didesnę administracinę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis (t. y. 50 Eur daugiau nei vidurkis), o teisę vairuoti kelių transporto priemones atėmė maksimaliam terminui. Vien tai, kad praeityje A. A. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nėra pagrindas švelninti pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą ar trumpinti teisės atėmimo terminą, nes įstatymų laikymasis yra kiekvieno asmens pareiga.

14.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant administracinę nuobaudą, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos apylinkės teisme. A. A. paskirta galutinė 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams yra proporcinga ir adekvati padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, todėl netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti už vairavimą neblaiviam paskirtą baudą bei sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

n u t a r i a :

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 1 100 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir transporto priemonės „Citroen C5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo dalį, kuria paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas