Administracinė byla Nr. eA-1122-602/2017

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04003-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 43.8.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų    Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja L. R. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė teismui skundą (b. l. 1–2), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir grąžinti jos skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 794 (toliau – ir Patikrinimo vietoje aktas Nr. 794) panaikinimo šiai komisijai nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija 2014 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Patikrinimo vietoje akto panaikinimo. Komisija nustatė, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi skundo padavimo terminus bei pareiškėjos skundžiamo akto pagrindu yra priimtas jai teisines pasekmes sukeliantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 733 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 733), kurio teisėtumo Komisija netiria. Komisija konstatavo, kad Patikrinimo vietoje akto kopija pareiškėjai buvo išsiųsta su atsakovo 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. R2-1304 ir vieno mėnesio skundo padavimo terminą skaičiavo nuo 2014 m. gegužės 7 d., nurodė, kad pareiškėja su skundu į Komisiją kreipėsi 2014 m. birželio 23 d., todėl laikė, jog ji yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėja nesutinka su tokiomis skundžiamo sprendimo išvadomis. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4289-596/2015 buvo nustatyta, jog skundžiamą aktą gavo pareiškėjos atstovas kartu su 2014 m. gegužės 23 d. raštu iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, o skundą dėl Patikrinimo akto panaikinimo pareiškėja Komisijai išsiuntė 2014 m. birželio 20 d. Pareiškėja pažymėjo, kad nors Tarnyba nurodė, jog pareiškėjai skundžiamą aktą išsiuntė 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. R2-1304, pareiškėja jo negavo iki kol Patikrinimo vietoje aktas nebuvo įteiktas pareiškėjos atstovui kartu su 2014 m. gegužės 23 d. raštu. Pareiškėjos nuomone, Komisija, pakartotinai spręsdama skundo priėmimo klausimą, negalėjo iš naujo remtis tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu pripažintame neteisėtu ir panaikintame Komisijos 2014 m. birželio 23 d. sprendime Nr. 2R-1464R-415. Pareiškėja nesutiko su Komisijos argumentu, kad skundas nėra priskirtas jos kompetencijai ir nurodė, jog atsakovo neteisėtų veiksmų ir neteisėto skundžiamo akto pagrindu buvo inicijuotas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas, vėliau atliktas nurodytu Vyriausybės nutarimu. Pareiškėja nekvestionuoja Vyriausybės nutarimo, tačiau prašo atlikti atsakovo veiksmų ir jo priimto akto teisėtumo kontrolę. Tokio pobūdžio skundai yra žinybingi Komisijai, todėl pareiškėjos skundas dėl konkretaus atsakovo, kaip centrinio valstybinio administravimo subjekto, akto teisėtumo Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skundą Komisija nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau šalims apie posėdžio laiką nebuvo pranešta.
4. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 14–15) prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad Patikrinimo vietoje akto Nr. 794 kopija pareiškėjai buvo išsiųsta kartu su 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. R2-1304 „Dėl informacijos pateikimo“. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas laiko, kad pareiškėja praleido nurodyto akto trisdešimties dienų apskundimo Komisijai terminą. Tarnybos nuomone, pareiškėjos skunde išdėstytos priežastys nepateisina nustatytų terminų praleidimo, tuo metu Komisijos sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad Komisijoje pakartotinai sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą Tarnyba Komisijai pateikė naujus dokumentus, susijusius su ginčijamo akto pareiškėjai išsiuntimu. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad iki 2014 m. balandžio 30 d. pareiškėja buvo pakankamai aktyvi, teikė Tarnybai užklausimus elektroniniu paštu dėl 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo, tačiau po 2014 m. balandžio 30 d. akto išsiuntimo domėjimasis nutrūko, tai, atsakovo atstovo nuomone, patvirtina, kad pareiškėja gavo siųstus dokumentus.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu (b. l. 31–35) pareiškėjos skundą atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje ginčijamas Komisijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) nutraukti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylą pagal pareiškėjos skundą, nustačius, jog pareiškėja skundą padavė praleidusi skundo padavimo terminą.
9. Teismas iš teismui pateiktų pareiškėjos skundo nagrinėjimo Komisijoje dokumentų, esančių Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byloje Nr. 7.1 (toliau – ir Komisijos byla), nustatė, kad pareiškėja paštu 2014 m. birželio 20 d. Komisijai išsiuntė skundą dėl 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 794 panaikinimo. Komisija 2014 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2R-1464R-415 atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4289-596/2015 panaikino Komisijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2R-1464R-415 ir perdavė pareiškėjos skundo dėl Patikrinimo akto Nr. 794 panaikinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Kaip matyti iš Tarnybai adresuoto Komisijos 2015 m. liepos 3 d. rašto Nr. 9R-1230(AG-198/02-2015), Komisija, vykdydama 2015 m. gegužės 13 d. teismo sprendimą, paprašė pateikti Patikrinimo vietoje akto išsiuntimo pareiškėjai faktą patvirtinančius įrodymus. Atsakydama į pateiktą užklausimą, Tarnyba pateikė išrašo iš Tarnybos siunčiamų dokumentų registro kopiją bei 2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos pašto siunčiamos korespondencijos išrašo kopiją. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo, priėmė 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-280(AG-198/02-2015). Komisija atsižvelgė į tai, kad skundžiamas aktas pareiškėjai buvo išsiųstas 2014 m. balandžio 30 d. raštu, todėl, vadovaudamasi protingumo principu, vieno mėnesio skundo padavimo terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 7 d. Komisija įvertino tai, kad pareiškėja į Komisiją kreipėsi tik 2014 m. birželio 23 d., todėl bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė, konstatavusi, jog pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminus.
10. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnyje nustatyta, jog skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ABTĮ 66 straipsniu, terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (2012 m. gruodžio 12 d. redakcija, toliau – ir Nuostatai) 16 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, gavęs suinteresuoto asmens skundą, turi, be kita ko, patikrinti, ar skundo padavimo terminas atitinka ABTĮ 30 straipsnio reikalavimams. Pažeidus šį terminą – konstatuojamas absoliutus skundo nagrinėjimo Komisijoje negalimumo pagrindas (Nuostatų 18, 44.5 punktai).
12. Iš Komisijos byloje esančių pareiškėjos ir Tarnybos susirašinėjimų elektroniniu paštu teismas nustatė, kad pareiškėja elektroniniu paštu 2014 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. Tarnybos teiravosi dėl 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo išvadų, prašydama pateikti informaciją, kai bus priimtas sprendimas. Elektroniniu paštu Tarnybos darbuotojas 2014 m. balandžio 29 d. pareiškėją informavo, kad 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo išvados jau yra, atsakymas į pareiškėjos paklausimą yra rengiamas ir netrukus bus išsiųstas. Tarnyba 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. R2-1304 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai nurodė, kad atsižvelgdama į jos elektroniniu paštu pateiktus prašymus, siunčia Patikrinimo vietoje akto kopiją ir prideda ją kaip priedą prie nurodyto rašto. Komisijos byloje esanti Tarnybos siunčiamų dokumentų registro kopija bei 2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos pašto siunčiamos korespondencijos išrašo kopija patvirtina, kad 2014 m. balandžio 30 d. Tarnyba Kauno 31-ajam pašto skyriui perdavė 16 nepirmenybinės pašto korespondencijos siuntų, taip pat, jog Tarnybos siunčiamų dokumentų registre 2014 m. balandžio 30 d. 13.39 val. buvo užregistruotas paštu siunčiamas pareiškėjai skirtas dokumentas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (39.6)-R2-1304. Registre nurodyta, kad pareiškėjai siunčiamas 1 lapo dokumentas, prie jo pridedamas 1 priedas. Dokumento registracijai suteiktas Nr. R1-1695. Nurodyta informacija patvirtina, kad Tarnyba siunčiamų dokumentų registre užregistravo ir 2014 m. balandžio 30 d. išsiuntė pareiškėjai skirtą 2014 m. balandžio 30 d. raštą Nr. R2-1304 „Dėl informacijos pateikimo“ kartu su Patikrinimo vietoje aktu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja minėto dokumento negavo. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog pareiškėjos aktyvumo domintis 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo rezultatais sumažėjimas rodo, kad jos interesas buvo patenkintas, t. y., kad pareiškėja gavo Patikrinimo vietoje aktą. Nei administracinėje, nei Komisijos bylose pareiškėjos užklausų dėl patikrinimo išvadų, gautų po 2014 m. balandžio 30 d. rašto išsiuntimo, nėra.
13. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, būdama informuota, kad išvados dėl 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo jau yra parengtos ir netrukus bus išsiųstos (apie tai, kaip minėta, jai buvo pranešta 2014 m. kovo 29 d. elektroniniu paštu), tačiau negavusi nurodyto akto per protingą laikotarpį, pagal atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus turėjo objektyvią galimybę pakartotinai kreiptis į Tarnybą dėl šio akto išsiuntimo, tačiau to nepadarė. Tokie pareiškėjos veiksmai patvirtina pastarosios suinteresuotumo šiuo klausimu praradimą, vadinasi, ir Patikrinimo vietoje akto gavimą.
14. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismui pateiktame skunde neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4289-596/2015, teigdama, jog teismas sprendime nustatė, kad skundžiamas aktas buvo įteiktas ne pareiškėjai, o jos atstovui kartu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. raštu. Minėtame sprendime teismas nurodė, kad Komisija nevertino, kada skundžiamas aktas buvo įteiktas pareiškėjai ir neaptarė termino skundui paduoti skaičiavimo pradžios, tačiau teisėjų kolegija nekonstatavo, jog skundo padavimo termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo Patikrinimo vietoje akto įteikimo pareiškėjos advokatui dienos.
15. Komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą, 2014 m. liepos 16 d. sprendime Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) nurodė, kad, vadovaudamasi protingumo principu, vieno mėnesio skundo padavimo terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 7 d., t. y. praėjus 7 dienoms nuo patikrinimo išvadų pareiškėjai išsiuntimo. Teismo vertinimu, 7 dienų pašto korespondencijos įteikimui skirtas terminas yra pakankamas ir protingas, todėl Komisija pagrįstai skundo padavimo termino pradžia laikė 2014 m. gegužės 7 d. Atsižvelgiant į Komisijos nustatytą skundo padavimo termino pradžią, skundžiamame sprendime pagrįstai paskutine skundo padavimo diena buvo laikoma 2014 m. birželio 7 d.
16. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 66 straipsnio 6 dalį, jei skundas siunčiamas paštu, skundo padavimo diena laikoma jo įteikimo atitinkamam pašto skyriui diena. Šiuo atveju iš Komisijos byloje esančio voko, kuriuo pareiškėja Komisijai siuntė skundą dėl Tarnybos veiksmų, matyti, jog skundas paštui buvo įteiktas 2014 m. birželio 20 d. Tuo metu Komisijos 2014 m. birželio 23 d. spaudas ant pareiškėjos skundo patvirtina skundo gavimo Komisijoje datą, bet ne jo išsiuntimo, kuris yra aktualus skaičiuojant skundo padavimo terminus, datą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamame Komisijos sprendime yra klaidingai nurodyta, jog pareiškėja į Komisiją kreipėsi 2014 m. birželio 23 d., tačiau ši aplinkybė niekaip neturi įtakos Komisijos sprendimo teisėtumui, kadangi, net ir laikant, jog pareiškėja į Komisiją kreipėsi 2014 m. birželio 20 d., ji vis tiek beveik dvi savaites praleido skundo padavimo terminą.
17. Komisijos bylos nutraukimo pagrindai yra nustatyti Nuostatų 44.5 punkte. Šiame punkte, be kita ko, nurodyta, kad Komisija nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, jog skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje ir Komisijos byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja į Komisiją kreipėsi praleidusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, tai, kad Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktuose nėra numatyta Komisijos teisė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai priėmė 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) nutraukti bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo.
18. Teismas taip pat nurodė, kad Komisija pareiškėjai pagrįstai išaiškino, jog Patikrinimo vietoje aktas yra procedūrinis sprendimas, negalintis būti ginčo dalyku administraciniuose ginčuose.
19. ABTĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, tačiau bet kuriuo atveju būtina kreipimosi į Komisiją, taip pat kaip ir į teismą, sąlyga – asmens skundžiamas aktas pareiškėjui turi sukelti konkrečias teisines pasekmes.
20. Miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtintų Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas)  7 punkte nustatyta, kad gavus informacijos, jog Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai – Komisija, pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka.
21. Įvertinus pareiškėjos Komisijai skųsto Patikrinimo vietoje akto turinį matyti, kad juo buvo įforminti 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo rezultatai, nurodyta patikslinti kadastro duomenis, tačiau pats aktas savaime pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukėlė, kadangi, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, dėl akte nurodytų duomenų pakeitimo buvo priimtas Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 733. Taigi, iš nurodyto reglamentavimo darytina išvada, kad Patikrinimo vietoje aktas yra procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje ir negali būti laikomas administracinio ginčo dalyku, tuo pačiu nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Vadovaujantis Nuostatų 44.5 punktu, Komisija nustačiusi, jog nagrinėjama byla nėra priskirta jos kompetencijai, bylą nutraukia. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog Komisija 2014 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos reikalavimas nėra priskirtas komisijos kompetencijai.
22. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, jog Komisija, pakartotinai spręsdama skundo priėmimo klausimą, rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir panaikintame 2014 m. birželio 23 d. sprendime Nr. 2R-1464R-415. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo Komisijos sprendimo turinio ir 2015 m. gegužės 13 d. teismo sprendimu panaikinto Komisijos sprendimo turinio matyti, jog pakartotinai nagrinėdama pareiškėjos skundą Komisija išsamiai įvertino ir argumentavo Patikrinimo vietoje akto įteikimo pareiškėjai, jos skundo Komisijai padavimo terminų skaičiavimo ir bylos nutraukimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame Komisijos 2014 m. birželio 23 d. sprendime Nr. 2R-1464R-415. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo šioje administracinėje byloje skundžiamą Komisijos sprendimą laikyti tapačiu Komisijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimui Nr. 2R-1464R-415.
23. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, jog Komisijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) buvo priimtas šalims nepranešus apie bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš Komisijos bylos duomenų, pareiškėja apie 2015 m. liepos 16 d. 13.30 val. Komisijos patalpose vyksiantį posėdį buvo informuota Komisijos 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. 9R-1229(AG-198/02-2015) „Dėl komisijos posėdžio“, o Tarnyba –  Komisijos 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. 9R-1230(AG-198/02-2015). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek pareiškėja, tiek Tarnyba apie Komisijos posėdį buvo informuotos tinkamai, todėl šiuo aspektu naikinti teisėto ir pagrįsto Komisijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) nėra teisinio pagrindo.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas dėl Komisijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.
25. Atmetus pareiškėjos reikalavimą dėl Komisijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) panaikinimo, atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl pareiškėjos skundo grąžinimo Komisijai nagrinėti iš naujo.

III.

26. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 38–39) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismas pažeidė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos pašto siunčiamos korespondencijos išraše užfiksuota, kad 2014 m. balandžio 30 d. atsakovas pašto tarnybai perdavė pareiškėjai skirtą neregistruotą korespondenciją. Pareiškėja tvirtina, kad pašto korespondencijos iš atsakovo negavo. Byloje nėra jokių duomenų apie pašto korespondencijos įteikimą pareiškėjai.

26.2. Teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja jai siųsto dokumento negavo, nes daugiau pareiškėja į atsakovą elektroniniu paštu nesikreipė, paremta prielaidomis, o ne atitinkamas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Teismas neįvertino, kad pareiškėja į atsakovą elektroniniais laiškais daugiau nesikreipė, nes nesuėjus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkte numatytam 20 darbo dienų terminui ir nepraėjus papildomam terminui, reikalingam pašto korespondencijai pristatyti, pareiškėja neturėjo pagrindo papildomai to iš atsakovo paprašyti ar imtis kitų priemonių. Dar vėliau pareiškėja į atsakovą elektroniniais laiškais nesikreipė, nes prašytus dokumentus gavo iš kito šaltinio, ką yra įrodžiusi į bylą pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. raštu. Reikalingus dokumentus (aktą) gavusi pareiškėja toliau neturėjo jokio suinteresuotumo tą patį dokumentą papildomai gauti iš atsakovo, todėl nesulaukusi dokumentų iš atsakovo, daugiau atsakovo jų neprašė.

26.3. Komisija atsisakydama priimti pareiškėjos skundą nepagrįstai skundo padavimo termino pradžia laikė 2014 m. gegužės 7 d., laikydama, kad 7 dienų terminas pašto korespondencijos įteikimui yra pakankamas ir protingas. Toks termino eigos skaičiavimas neparemtas jokiais teisės aktais. Tuo metu termino skundui paduoti pradžia pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį siejama su skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba įteikimo diena. Skundžiamas aktas nebuvo atitinkamai paskelbtas. Todėl termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo jo įteikimo pareiškėjai dienos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai aktas buvo įteiktas 2014 m. gegužės 7 d., ši data nustatyta remiantis prielaidomis, pažeidžiant ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja yra nurodžiusi ir pateikusi įrodymus, kad aktą vienintelį kartą gavo kartu su 2014 m. gegužės 23 d. lydraščiu, todėl skundas dėl šio akto komisijai paduotas (2014 m. birželio 20 d.) nepraleidus įstatyme įtvirtinto skundo padavimo termino.

26.4. Teismas priėjo nepagrįstų išvadų, kad aktas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti laikomas administracinių ginčų dalyku. Pareiškėja skunde Komisijai nurodė, kad akte buvo neteisingai konstatuota, jog ginčo teritorijoje buvo atlikta neteisėta miško žemės transformacija į ne miško žemę, joje iškertant medžius, pastatant statinius, ją užpilant gruntu, šiuos veiksmus priskiriant pareiškėjai. Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktas numato neteisėtai mišką iškirtusio asmens pareigą atkurti mišką. Todėl pareiškėjai šis aktas sukelia tiesiogines pasekmes – pareigą atkurti mišką dėl akte nurodyto neteisėto jo iškirtimo, dėl ko pareiškėja turi tiesioginį suinteresuotumą dėl akto visiško ar dalinio panaikinimo, šis aktas yra administracinių ginčų dalyku ir jo teisėtumo klausimų išsprendimas yra priskirtinas Komisijos kompetencijai. Vyriausybės nutarimas Nr. 733 yra valstybės valdžios priimtas teisės aktas, apibrėžiantis valstybinės reikšmės miško ribas, priimtas tik remiantis skundžiamu aktu, o ne patvirtinantis šį aktą ar jo teisėtumą.

26.5. Nuostatų 24.3 punkte įtvirtinta, kad proceso dalyviams išsiunčiami pranešimai apie posėdžio vietą ir laiką bei pasiūloma ginčo šalims išspręsti ginčą taikiai, o nagrinėti skundą ir priimti sprendimą galima tik tuo atveju, jeigu ginčo šalims apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Pareiškėjai apie komisijos posėdį pranešta nebuvo ir nors komisijos 2015 m. liepos 3 d. raštas jai buvo išsiųstas, tačiau pareiškėja jo negavo. Todėl skundžiamas komisijos sprendimas turėjo būti panaikintas absoliutaus negaliojimo pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 3R-280(AG-198/02-2015), kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktu nutraukta byla pagal pareiškėjos skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 794 panaikinimo, Komisijai nustačius, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi skundo padavimo terminą bei pareiškėjos skundžiamo akto pagrindu yra priimtas jai teisines pasekmes sukeliantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 733 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio teisėtumo Komisija netiria.
29. Pagal  bylos aplinkybes nustatyta, kad 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 794 padarytos išvados, jog 0,08 ha ploto teritorija įsiterpusi tarp Kauno miesto miškų 5 kvartalo 5 taksacinio sklypo ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir išvadose konstatuota tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis atstatant 0,08 ha ploto teritorijai, įsiterpusiai tarp Kauno miesto miškų 5 kvartalo 5 taksacinio sklypo ir žemės sklypo, miško ir miško žemės statusą.
30. Šią išvadą 2014 m. balandžio 9 d. patvirtino Valstybinės miškų tarnybos direktorius (rezoliuzija ant Patikrinimo vietoje akto Nr. 794) (Komisijos byla, b. l. 24–25).
31. Pagal Komisijos byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. birželio 20 d. išsiuntė paštu skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–4), prašydama panaikinti Patikrinimo vietoje aktą Nr. 794. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014 m. gegužės 23 d. raštu jos atstovas advokatas Vytenis Gubavičius gavo atsakovo aktą (Komisijos byla, b. l. 23).
32. Komisija 2014 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2R-1464R-415 atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminus (Komisijos byla, b. l. 5).
33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4289-596/2015 panaikino Komisijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2R-1464R-415 ir perdavė pareiškėjos skundo dėl Patikrinimo vietoje akto Nr. 794 panaikinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (Komisijos byla, b. l. 10–11).
34. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo, priėmė 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-280(AG-198/02-2015). Komisija atsižvelgė į tai, kad skundžiamas aktas pareiškėjai buvo išsiųstas 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. R2-1304 „Dėl informacijos pateikimo“, todėl, vadovaudamasi protingumo principu, vieno mėnesio skundo padavimo terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 7 d. Komisija bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė, konstatavusi, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminus.
35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje administracinėje byloje ir Komisijos byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja į Komisiją kreipėsi praleidusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, tai, kad Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktuose nėra numatyta Komisijos teisė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, priėjo išvadą, jog Komisija pagrįstai priėmė 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) nutraukti bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo.
36. Pirmosios instancijos teismas taip pat, vadovaudamasis ABTĮ 28 straipsniu, Miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtintų Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 7 punktu, įvertinęs pareiškėjos Komisijai skųsto Patikrinimo vietoje akto Nr. 794 turinį, tai, jog dėl akte nurodytų duomenų pakeitimo buvo priimtas Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 733, konstatavo, kad Patikrinimo vietoje aktas Nr. 794 yra procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje ir negali būti laikomas administracinio ginčo dalyku, tuo pačiu nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Todėl teismas padarė išvadą, jog Komisija 2014 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos reikalavimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai.

V.

37. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinę bylą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo administracinis ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės.
38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 28 straipsnyje nustatyta, jog skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
39. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).
40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (2012 m. gruodžio 12 d. redakcija) 16.2 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, gavęs suinteresuoto asmens skundą, be kita ko, įvertina skundo padavimo termino atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio reikalavimams.
41. Pagal Nuostatų 44.5 punktą, Komisija nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus.
42. ABTĮ 32 straipsnis reglamentuoja skundo (prašymo) padavimą administraciniam teismui dėl komisijos sprendimo galimybę. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
43. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1174 redakcija) nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

VI.

44. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinę bylą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo administracinis ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Teismas vertino, ar išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija pagrįstai nepriėmė nagrinėti skundo dėl to, kad yra praleistas skundo padavimo terminas ir, ar pagrįstai sprendė, kad ginčas nepriskirtinas teismo kompetencijai.
45. ABTĮ 32 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) padavimą administraciniam teismui dėl komisijos sprendimo galimybę, nustato teisę administracinio ginčo šalims skųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka. Paprastai administraciniam teismui gali būti skundžiamas toks administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo administracinių ginčų komisija išnagrinėja ginčą iš esmės, t. y. išnagrinėja klausimą dėl komisijai skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumo. 
46. ABTĮ 32 straipsnio aiškinimą, jog administraciniam teismui gali būti skundžiamas toks administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo administracinių ginčų komisija išnagrinėja ginčą iš esmės, patvirtina taip pat ir ABTĮ 3 straipsnis, nustatantis administracinio teismo kompetenciją nagrinėti ginčus dėl viešojo administravimo subjektų (o ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų) sprendimų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą vien dėl administracinių ginčų komisijos, t. y. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo, neišnagrinėjo administracinio ginčo, nes nevertino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo.
47. Pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, padarė procesinės teisės normų pažeidimą bei netinkamai jas pritaikė, dėl to yra pagrindas panaikinti sprendimą, nes dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismo vertinimas, ar išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija pagrįstai nepriėmė nagrinėti skundo dėl to, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, kai minėta institucija neturi teisės atnaujinti skundo padavimo terminą, daro teisminį nagrinėjimą beprasmiu, taigi toks bylos nagrinėjimas negali būti laikomas tinkamu administracinio ginčo išnagrinėjimu ABTĮ 3 straipsnio prasme.
48. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas teismui suformulavo reikalavimą, kuris paprastai negali būti administracinės bylos dalyku, o išnagrinėjus pareikštą reikalavimą teismas neįvykdys teismui priskirtos funkcijos atlikti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo kontrolę, teismas turėtų skundą paduodančiam asmeniui pasiūlyti patikslinti skundo dalyką, suformuluojant reikalavimą dėl administracinio ginčo dalyko (viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo) bei procesinio pobūdžio prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (jeigu teismas mano, kad terminas yra praleistas). Šią teismo pareigą suponuoja ABTĮ 10 straipsnis, įpareigojantis teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, bei administracinių ginčų, t. y. paprastai ginčų tarp privataus asmens ir viešojo administravimo subjekto pobūdis.
49. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kitaip nei civilinės bylos, visos administracine tvarka nagrinėjamos bylos yra susijusios su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą byloje, kas lemia specifinę administracinio teismo padėtį. Pažymėtina, jog dažniausiai privatus asmuo neturi pasirinkimo dėl dalyvavimo administraciniame teisiniame santykyje arba yra priverstas pats inicijuoti tokių teisinių santykių atsiradimą tam, kad galėtų įgyvendinti tam tikrą savo teisę, ir tik ginčui pasiekus administracinį teismą šalys tampa lygiateisėmis, kas suponuoja būtinybę administraciniam procese būti aktyviam. Be to, žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas (žr. Virgilijus Valančius. Kodėl administracinis teismas turi būti aktyvus. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija. 2006 m. rugpjūčio 14-15, Vilnius. Teisė į teisminę gynybą ir jos realizavimo praktiniai aspektai. 2006 Mykolo Romerio universitetas, p. 170-171) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. AS-602-232/2013).
50. Apeliaciniame skunde nėra nurodomas šioje nutartyje nustatytas procesinės teisės pažeidimas, tačiau teismas ex officio (pagal pareigas) privalo vertinti, ar yra procesinės prielaidos, kurioms esant yra galimas teismo procesas, t. y., ar nėra įstatyme įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant, skundą atsisakoma priimti, skundas paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama, jeigu į teismą besikreipiantis asmuo nepašalina aplinkybių, kurioms esant teismo procesas yra negalimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan