Baudžiamoji byla Nr. 1-655-1023/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33473-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)

 

 

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 30  d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

dalyvaujant prokurorams Renatai Oželienei, Osvaldui Stadaliui,

kaltinamajam N. B., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

nukentėjusiajam L. N., jo atstovei advokatei R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini)moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

 

N. B. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 1 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme, žodinio konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam L. N. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, tyčia trenkdamas jam stikliniu buteliu į galvą, o po to trenkdamas kumščiu į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas jam nubrozdinimą ir kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų nukentėjusiojo L. N. sveikatos sutrikdymą.

 

II.       Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

 

Kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. buvo draugo gimtadienis, L. buvo išgėręs, jis pats irgi buvo gėręs kokteilio, bet ryte policijai kai pūtė į alkotesterį rodė 0 promilių. L. kaip supranta pavydėjo jam, kad jis bendravo su jo buvusia panele V., todėl kabinėjosi, nueidavo ir vėl grįždavo sakydamas, kad sumuš jį. Tai vyko nuo kokių 21 val. iki 1 val. nakties. L. vis grasino, kad sumuš jį ir pan. ir tada įvyko konfliktas apie 1-2 val. nakties. Jis, L., V. stovėjo prie pastato, L. pradėjo stumdytis, pirmiausia pastūmė V., tada jį, norėjo jam trenkti, tačiau jis greičiau sureagavo ir trenkė L. su buteliu, kurį turėjo rankose. T. L. vėl jam norėjo trenkti, bet jis greičiau sureagavo ir jam trenkė iš kumščio, po ko L. nukrito. Mano, kad L. skaudėjo, nes butelis sudužo. Po to atėjo daugiau žmonių ir juos išskyrė. Pabuvo gimtadienyje dar 10 min ir išvažiavo. Naktį policija nebuvo kviesta. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi dėl tokio poelgio, atsiprašo nukentėjusiojo. Mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis, sutinka atlyginti 300 Eur neturtinės žalos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2022 m. rugpjūčio 27 d. vyko pas draugą A. Ž. į gimtadienį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Į gimtadienį susirinko dar apie 20 žmonių. Kai kuriuos jis pažinojo, buvo jo draugai, tačiau buvo asmenų, kurių jis nepažįsta. Visų jų išvardinti negalėtų, neprisimena. Visi šventė gimtadienį, linksminosi. Gimtadienyje buvo buvusi jo širdies draugė V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), su kuria jis ankščiau draugavo, tačiau po šiai dienai nėra jos pamiršęs. Gimtadienio šventės metu jis vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje, pajautus pavydą, jam kilo pyktis, jog V. su juo nebūna, jį ignoruoja. Vienu momentu vakarėlio metu, apimtas pykčio, rėkė ant V., klausė, kodėl ji taip elgiasi. Su V. riejosi. Jų pykčio su V. metu, N. B., gimęs (duomenys neskelbtini) iš stiklinio butelio, kokio tiksliai, nežino, trenkė jam į galvą. Po kurio laiko, N. B. trenkė jam dar vieną smūgį į galvą iš kumščio. Kuria ranka trenkė, tiksliai nežino. Po šių  smūgių jis jautė didelį skausmą, zvimbimą ausyse, nuo smūgio neišstovėjo ir prisėdo ant žemės. Kiek prisimena, jam iš galvos kraujavo labai daug. Dar ir šiandien yra kairės akies silpnesnis regėjimas, protarpiais pasireiškia zvimbimas ausyje. Įvykio metu policijos nekvietė, grįžo namo. Kai jį pamatė mama, o jis save pamatė veidrodyje, nusprendė, kad privalo kreiptis į policiją. Atvažiavusi policija pradėjo tyrimą. 2022 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusysis L. N. papildomos apklausos metu parodė, kad N. B. žodinio konflikto metu tyčia trenkė jam į galvos sritį, ko pasėkoje pas jį atsirado nubrozdinimas kairio smilkinio srityje. Tiksliai nurodyti negali, kuriuo metu N. trenkė jam kumščiu į galvos sritį, taip pat negali nurodyti, kuria ranka trenkė, kaip ir minėjo praeitoje apklausoje. Kur tiksliai N. jam trenkė, taip pat pasakyti negali, tačiau po šio smūgio pas jį atsirado kraujosruva ir nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Po šių smūgių jis tikrai jautė fizinį skausmą. Kitus išvardintus sužalojimus, pateiktus specialisto išvadoje, t. y kraujosruva krūtinės srityje, kraujosruva dešinio peties srityje ir kraujosruva su nubrozdinimu dešiniajame žaste, pasidarė pats, kuriuo metu nurodyti negali neprisimena, tačiau gali patvirtinti, kad N. B. jų tikrai nepadarė. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 23 - 30).

Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. ji buvo pakviesta į draugo ir kaimyno A. Ž. gimtadienį. A. gyvena šalia jos namų, jie pažįstami apie 5 metus, gerai sutaria. A. gimtadienis vyko jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Į gimtadienį ji nuvyko apie 19 val., atėjo viena. Gimtadienio šventėje buvo maždaug apie 10–15 žmonių, tikslaus jų skaičiaus nurodyti negali, neįsidėmėjo. Visus asmenis buvo prieš tai mačiusi, tačiau dalį jų pažinojo tik iš matymo. Tarp gimtadienio svečių buvo L. N., N. B. ir G. J.. L. N. jokių kontaktų ji nebeturi, nes viską ištrynusi iš mobilaus ryšio telefono. L. yra buvęs jos vaikinas, jie buvo pora, draugavo maždaug metus laiko, tačiau nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio jau išsiskyrę. Tuo metu, kai su L. buvo pora, vakarėlių metu išgėręs alkoholinių gėrimų, dažniausiai tai būdavo degtinė, jis tapdavo agresyvus, o toks jo elgesys jai nepatikdavo. Iš esmės, būtent dėl to ji ir priėmė sprendimą išsiskirti su L.. Žinojo, kad L. sunkiai išgyveno jų skyrybas, ne vieną kartą jai rašė, norėdamas susitaikyti, tačiau nenorėjo su juo draugauti, vėl būti pora, apie tai jam pasakė, t. y. jį atstūmė. Apskritai, visą laiką po skyrybų vengdavo L., nes nenorėjo konfliktų. Tačiau L. atėjo į A. gimtadienį, kuris vyko lauke, pavėsinėje. Visi susirinkę vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė įvairius kokteilius, degtinę ir pan. Ji alkoholio negėrė, gėrė tik „spraitą“. Iš pradžių pasisveikino su L., daugiau nieko nešnekėjo. Matė, kad L. vartoja alkoholinius gėrimus, kiek prisimena, iš pradžių jis gėrė alų, paskui degtinę. L. atrodė neblaivus, buvo sutrikusi jo kalba. Stengėsi nekreipti į jį dėmesio, sėdėjo pavėsinėje ir kalbėjo su N. apie gimtadienį ir šiaip įvairius dalykus, kurių šiuo metu įvardinti negali. N. pažinojo iš matymo, kadangi jis yra G. J. vaikystės draugas. Tuomet L. priėjo prie jų ir pradėjo sakyti N., ką jis čia veikia, kodėl jis sėdi su ja ir pan. Po to L. N. pradėjo apie ją sakyti įvairius necenzūrinius žodžius: „žertva, šliūcha, nurašyta“. Ji klausė L., kodėl jis taip ją vadina. L. atsakė, dėl to, kad ji jį įskaudino. Ji stengėsi išvengti konflikto, todėl nusprendė nueiti su N. toliau nuo L.. Buvo kartu su N. kieme, netoli pavėsinės. Tuomet vėl atėjo L., kuris pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Susinervinusi ji apipylė L. „spraitu“, kurį turėjo rankoje. Tada kartu su N. nuėjo toliau į kiemą, netoli ūkinio pastato. L. iškart atėjo iš paskos. Toliau vadino ją necenzūriniais žodžiais. Kadangi viskas vyko labai greitai ir buvo tamsu, negali pasakyti kuris kurį pirmas pastūmė, tačiau tikrai matė, kaip L. pastūmė ją ir N.. Fizinis skausmas buvo momentinis, į medikus ji nesikreipė ir nesikreips. N. tuo metu rankoje laikė „Mix“ buteliuką. Kokio dydžio, nurodyti negali, neprisimena. Kažkuriuo momentu ji išgirdo dūžio garsą, o atsisukusi pamatė stovintį L. ir N.. Tuo metu šalia stovėjo dar kažkoks žmogus, tačiau kas toks, įvardinti negali, neįsidėmėjo. Paties fakto, kaip N. trenkė L. nematė, tačiau matėsi, kad po smūgio L. nesijautė blogai. Kai kažkas jo paklausė, kaip jis, jis nurodė, kad viskas gerai ir medikų pagalbos atsisakė. Ji matė, kad ant L. kaktos buvo nubrozdinimas, tačiau labai nežymus. Tuomet L. kažkur išvažiavo, kur, nežino. Kai visi svečiai jau buvo išvykę, o ji buvo likusi padėti A. tvarkytis, apie 4 val., tikslaus laiko nurodyti negali, grįžo L., kuris klausinėjo apie N. ir įvykusį įvykį. Klausinėdamas apie N., jis vartojo daug necenzūrinių žodžių, sakė, kad jį susiras, pasigaus, jam „bus pizda“. Ji mėgino L. paaiškinti, kad tai jis viską pradėjo, o ne N., tačiau L. akivaizdžiai buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Panašu, kad jis nesuprato, ką ji bando jam paaiškinti. Netrukus ji išėjo namo, o L. dar liko pas A.. Kas toliau vyko, ji nežino. Kitą dieną N. jai papasakojo, kad trenkė L. stikliniu buteliu ir iš kumščio, kadangi L. elgėsi agresyviai ir visą vakarą kabinėjosi. Paties fakto, kaip N. trenkė L., ji nematė, tik girdėjo butelio dūžį. Gali patvirtinti, kad L. pats išprovokavo N. ir norėjo konflikto, kadangi, kaip ir minėjo, L. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Tai ne pirmas kartas, kai L. vakarėlių metu vartoja alkoholinius gėrimus, po kurių tampa agresyvus ir elgiasi neadekvačiai. Be to, 2022 m. rugpjūčio 28 d. L. parašė į jos elektroninį paštą 3 žinutes: 1) „krc tavo bachuriukui pzda mano tevai sake kad tsg prisiteisk saibu o kas jis taip padare o as jam nieko nedariau tai jis tegul taip ir zino ;)“; 2) „ ir isivaizduok wow viskas per tave ros pabetkes man nerupi man rupi jos bet tsg mana ikalbejo :Dd ragas jam tsg“, trečia žinutė; 3) „kur zinai as net nesakiau tevam jie patys pastebejo ir sako jei tu nepaduosi i teisma tai tu daunas koks jo vardas krc“. Iš šių žinučių ji susidarė nuomonę, kad L. daroma jo tėvų įtaka dėl ikiteisminio tyrimo ir dėl pinigų. Asmeniškai jai jokia žala nepadaryta (1 t., b. l. 75–79).

Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų rugpjūčio mėnesį ji buvo pakviesta į draugo A. gimtadienį, kuris vyko jo namuose, adresu J. A. g. 10, Kaunas. Taip pat šalia jos gyvena jos draugė V. G., kuri yra artima jos draugė, su kuria bendrauja ne vienerius metus. Ji žinojo, kad V. maždaug apie metus buvo pora su L. N., kuris yra jos draugas, jie yra vienoje kompanijoje. V. ir L. santykiai buvo geri, tačiau buvo ir pykčių, bet jie atrodė vienas kitą įsimylėję. Maždaug prieš metus V. nusprendė išsiskirti su L., dėl kokių priežasčių, nežino, bet V. paliko L.. Tą dieną, kai vyko A. gimtadienis, jo namų kieme, gimtadienio šventėje buvo apie 15 žmonių, tačiau tikslaus skaičiaus nurodyti negali. Visų asmenų, buvusių gimtadienyje, nurodyti negali, kadangi dalį jų pažinojo tik iš matymo. Gimtadienio šventėje buvo ir L., N. B. ir V.. Gimtadienio šventėje visi šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji gėrė alkoholinį kokteilį, kurio sudėtyje buvo džinas su „švepsu“. Matė, kaip L. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. L. per visą vakarą išgėrė tikrai nemažai alkoholio, tačiau kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali, bet jis atrodė neblaivus. V. gimtadienyje nemažai laiko praleido su N., kurį ji pažįsta nuo senai, nes anksčiau gyvenant Petrašiūnuose, su juo susipažino. Kurį laiką buvo nustoję bendrauti, tačiau maždaug savaitė iki A. gimtadienio pradėjo vėl bendrauti. Gimtadienio vakaro metu L. išgėręs vis kabinėjosi prie V., vadino ją necenzūriniais žodžiais „žertva“ ir pan. Tai jau ne pirmas kartas, kai L. vakarėlių metu išgėręs pradeda kabinėtis prie V. ir pavyduliauti, jeigu ji būna su kažkuo kitu. Tuo metu N., kai L. vadino V. necenzūriniais žodžiais, klausė L., kodėl jis taip su ja elgėsi ir bandė V. užstoti. Ji taip pat vis bandė L. nuraminti, prieidama prie jo ir sakydama nekelti konflikto. Kažkuriuo metu V. su N. buvo kartu, kai prie jų priėjo L.. Ką jie šnekėjo, nurodyti negali, tačiau matė, kad V. apipylė L. „spraitu“. Tada ji nuėjo pas A. į kambarį surasti L. naujus marškinėlius, o tuo laiku išgirdo šauksmus lauke. Nubėgusi į lauką pažiūrėti tamsoje prie ūkinio pastato pamatė žmones. Kas tokie buvo, nurodyti negali, nes neįsižiūrėjo. Tuomet nubėgo iki kambario, o vėl grįžusi į tą pačią vietą, pamatė L. sėdintį ir susiėmusį sau už galvos. L. kakta buvo nubrozdinta, iš galvos bėgo kraujas, jo marškinėliai buvo sutepti krauju. L. medikų pagalbos atsisakė. Ji išsivedė L. į lauką pasivaikščioti, išsikvietė taksi ir kartu su L. nuvyko iki Rotušės. Rotušėje tiesiog pabuvo, niekur nėjo. T. L. jai papasakojo, kad tarp jo ir Neilo kilo žodinis konfliktas, kurio metu N. trenkė jam per galvą su stikliniu buteliu, po ko trenkė jam iš kumščio į galvą. Po kurio laiko ji kartu su L. grįžo pas A.. Gimtadienio svečiai jau buvo išsiskirstę, buvo likusi tik V., kuri kažką šnekėjo su L., tačiau ką, nurodyti negali. Maždaug po 20 min. ji išėjo namo, kadangi jau norėjo miego. Grįžo namo apie 4 val. ryto, tikslaus laiko nurodyti negali. Paties fakto, kaip vyko muštynės ir kilo konfliktas tarp L. ir Neilo ji nematė (1 t., b. l. 88–91).

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų rugpjūčio 29 dieną, savo namuose organizavo švęsti savo gimimo dieną, pasikviesti draugus. Apie 19-20 val. pas jį pradėjo rinktis žmonės. Buvo apie 15 asmenų, tikslaus skaičiaus nurodyti negali, neprisimena. Tarp asmenų buvo jo artimas draugas L. N., kurį pažįsta apie 3 metus. Taip pat buvo ir L. buvusi mergina V. G., kuri gyvena netoli. Apie tai, kad L. draugavo su V., jam buvo žinoma. Prieš kiek laiko jie išsiskyrė, pasakyti negali, kadangi kol jie draugavo, jie skyrėsi ir taikėsi ne vieną kartą. L. anksčiau ne vieną kartą A. buvo minėjęs, kad norėtų susitaikyti su V., tačiau jis į tai per daug nekreipė dėmesio, kadangi tai buvo judviejų santykiai. Jo gimtadienio šventėje taip pat buvo ir N. B., su kuriuo pažįstami virš mėnesio. Kadangi jiems puikiai sekėsi bendrauti, jis N. pakvietė į savo namus. Gimtadienis vyko lauko pavėsinėje, į namus niekas nėjo, kadangi namuose buvo jo tėvai. Pavėsinėje visi vartojo alkoholinius gėrimus, visi linksminosi. Kažkuriuo laiku, tiksliai laiko nurodyti negali, tačiau jau buvo naktis, jis buvo pavėsinėje kartu su kitais draugais. Tuo metu pavėsinėje L. ir Neilo nebuvo, kur jie buvo, nurodyti negali, nes nežino. Po kurio laiko jis pamatė, kad L. akis paraudusi. Paklausė, kas buvo, ir L. patvirtino, kad susimušė su N., tačiau kas tiksliai įvykio ir kuris kuriam trenkė pirmas, nežino, nurodyti negali, kadangi įvykio nematė. Po to N. išvažiavo, tačiau prieš tai, ant Neilo akivaizdžių sužalojimų nematė. L. nenorėjo policijos pareigūnų bei kviesti medikų, todėl visi kartu šventė toliau. Paskui visi išėjo, liko tik L., kuris jam padėjo susitvarkyti. Kas įvyko tarp jo ir Neilo, nieko nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. Po to L. išėjo namo. Kitą rytą, kaip jis suprato, L. mama apie įvykusį įvykį pranešė policijos pareigūnams, kurie atvyko pas jį į namus (1 t., b. l. 69–72).

Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. N. yra jos sūnus, kuris kartu su ja gyvena, jų santykiai yra geri, jis visada ją informuoja, kur būna ir ką veikia. Ji žinojo, kad L. buvo pakviestas į gimtadienį, tačiau asmens, pas kurį vyko gimtadienis, ji nežinojo. Žinojo tik tiek, kad jis gyvena J. A. gatvėje, Kaune, tikslaus adreso nurodyti negali. Taip pat žinojo, kad vaikinas, kurio gimtadienis vyko, gyveno netoli L. N. buvusios panelės V. G.. Ji žinojo, kad L. su V. buvo pora apie 2 metus, V. ateidavo pas juos į svečius, jai atrodė, kad jie myli vienas kitą. Maždaug prieš pusę metų, tikslaus laiko nurodyti negali, L. išsiskyrė su V.. L. papasakojo jai, kad V. jį paliko, tačiau dėl kokių priežasčių, nenurodė. L. stipriai išgyveno jų skyrybas, labai pergyveno. L. buvo sakęs jai, kad gimtadienyje, į kurį jis ketino eiti, bus ir V.. Kokie dar asmenys dalyvavo gimtadienyje, ji nežino. 2022 m. rugpjūčio 26 d. L. išvyko į gimtadienį, o į namus grįžo apie 4 val. ryto, tikslesnio laiko nurodyti negali, tačiau jau buvo ankstyvas rytas. Ji išgirdo L. rakinant namų duris, o tada pamatė, kad jis visas šlapias, jo balti marškinėliai buvo kruvini. Kaip L. grįžo namo, ar jį kas parvežė, ar jis parėjo pėsčiomis, ji nematė. Nuo L. alkoholio kvapas nesklido, tačiau matėsi, kad jis yra išgėręs. Paklausė jo, kodėl tiek prisigėrė, o jis nurodė, kad prisigėrė po muštynių, kadangi jam skaudėjo. Kokius alkoholinius gėrimus L. vartojo, ji neklausė. Matė L. veide ant kairės akies voko mėlynę ir patinimą, taip pat matė ir nubrozdinimus kaktoje. Klausė L., kas nutiko. L. papasakojo, kad buvo gimtadienyje, šventė, vartojo alkoholinius gėrimus, tarp svečių buvo ir V.. Su V. šnekėjo, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. apipylė jį „spraitu“. Tada jis labai supyko ir pradėjo V. vadinti necenzūriniais žodžiais. Tuomet vienas vaikinas iš buvusių svečių, kurio vardo L. nenurodė, trenkė L. iš butelio į galvą sritį ir iš kumščio į veidą. Po patirtų smūgių jo draugai (kurių L. nenurodė) paėmė L. ir nuvežė iki Centro nusiraminti. L. papasakojo, kad pabuvo Centre su draugais, tada po kurio laiko vėl grįžo į tą patį gimtadienį paklausti, kas jį sumušė. Po visko L. grįžo namo. Tuo metu, kai L. grįžo, medikų nekvietė. Ji nusprendė iš jai priklausančio mobilaus ryšio telefono, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje, paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešti apie įvykį policijai. L. skundėsi galvos skausmu, todėl rugpjūčio 29 dieną kartu su L. nuvyko pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Taip pat nuvyko pas šeimos gydytoją apžiūrai. L. registruotas Marių klinikoje, adresu Girionių g. 29, Vaišvydava, pas gydytoja E. M.. Gydytoja nurodė, kad nėra nieko baisaus, tačiau L. reikalingas psichologas (1 t., b. l. 82–85).

Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Marių klinikoje šeimos gydytoja. L. N. nuo 2018 metų yra jos pacientas. Šių metų rugpjūčio 31 dieną L. kreipėsi į ją, t. y. atvyko kartu su mama J. N.. L. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. patyrė galvos traumą, gavo su buteliu per galvą, skundėsi galvos skausmais bei galvos svaigimu, atsiradusiu po traumos. Ji atliko jo apžiūrą. L. veide prie kairės akies buvo kraujosruva ir kelios nedidelės žaizdelės (įbrėžimai), liečiant minėtas vietas, L. teigė, kad jaučia skausmą. L. atrodė stabilus, tačiau buvo sunerimęs, kadangi jam atsirado keisti pojūčiai - galvos svaigimas ir skausmas. L. įvardino, kad vartojo nuo galvos svaigimo ir skausmo vaistus, tačiau skausmui nepraėjus, nusprendė kreiptis į šeimos gydytoją. Atlikus L. apžiūrą, skubos tvarka ji parašė siuntimą pas neurologą, kad peršviestų L. galvą, kadangi norėjo įsitikinti, ar nėra vidinio kraujavimo ir smarkaus sutrenkimo. L. tą pačią dieną nuvyko pas neurologą (neurologo išvadą pateiks prie šios liudytojo apklausos), pakitimų nebuvo nustatyta. Maždaug po kelių savaičių, tikslios datos įvardinti negali, pas ją atvyko L. mama J. N., kuri kreipėsi dėl savo asmeninių sveikatos problemų. Pokalbio metu su J. N. nurodė, kad jos sūnui L. N. po įvykio sunku susikaupti studijų metu, jis prastai miega. Ji pasiūlė J. N. dėl minėtų priežasčių L. apsilankyti pas psichologą. Ji asmeniškai jokio gydymo L. N. dėl patirtos traumos neskyrė, tik išrašė siuntimą skubos tvarka pas neurologą. L. lankėsi pas ją tik vieną kartą po įvykio (1 t., b. l. 94–97).

Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nurodytu adresu yra dviejų aukštų, baltos spalvos namas, kuris aptvertas rudos spalvos metaline tvora. Įėjus į kiemą, matomas trinkelėmis išklotas kiemas, ant trinkelių matomos tamsios spalvos dėmės. Toliau matoma medinė rudos spalvos terasa, šalia terasos dešinėje pusėje yra sudėti krėslai ir stalas, ant kurio matomi alkoholiniai gėrimai, skardinė tara, matosi girtavimo pėdsakai. Nuo terasos kairėje pusėje, matomas baltos spalvos stalas ant kurio taip pat matomi alkoholiniai gėrimai, skardinių tara, šalia stalo ant trinkelių, matomos stiklo šukės, kurios išimamos ir įdedamos į voką Nr. 1. Įėjus į terasą, ant stalo matoma įvairių gėrimų tara, maisto dėžės, kurie reikšmės tyrimui neturi. Matosi girtavimo pėdsakai. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir neišimta. Patalpos bei kiemas nėra stebimas vaizdo kameromis (1 t., b. l. 8–10).

Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC), atsiųsto 2022 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu, raštu Nr. 41D(K)-1072, apžiūra. Apžiūros metu atidarius failą, pavadinimu „2022_08_28_08-05-44_37065018387“, matoma, kad garso įrašo trukmė 2 min. 21 s.. Kalbasi dvi moterys (toliau moters balsas - A; moters balsas - B). A : 112, B : Laba diena, A : Laba diena, kas nutiko?, B : Labai atsiprašau, norėjau paklausti, nuo ko pradėti. Mano sūnus grįžo iš gimtadienio, susipyko su panele ir jam su buteliu trenkė per veidą., A : Kas trenkė per veidą?, B : Tik, tai vardą žinom, bet, nu, per kompaniją...A : Pažįstamas draugas? B : Ne, ne... A : Nepažįstamas asmuo? B : Jo ir jis... A : Kokiu adresu viskas įvyko? B : Palaukit, einu aš paklaust, nes visas kruvinas. A : Medikų reikia jam? B : Ne, ne, viskas tvarkoj. A : Nereikia medikų nėra kraujavimo? B : Ne, buvo dvidešimt minučių, o adresą, nors žinai, kur tu buvai Lukai? Jisai žino, kur gyvena, kaimynystei ten. A : O tai koks adresas, Kauno mieste? B : Kaune. Kaune, Vaišvydava Vaišvydava; A : Kauno rajone ar mieste? B : Miestas miestas Kaunas. A : Adreso gatvės nežino? B : Gatvę gal atsimeni, Aisčio gatvė Aisčio? A : Aisčio? B : A. A.; A: Mhm, supratau. O, dabar sakykit, prieš kiek laiko čia viskas įvyko? B : Kelintą valandą maždaug viskas įvyko, nu, prieš kelias valandas; A : Čia svečiuojantis pas draugą namuose? B : Jo jo gimtadienis; A : Nepažįstamas asmuo, taip su buteliu trenkė per galvą? B : Koks vardas N.? N.; A : Tai pažįstamas? B : Ne, jis tik žinojo, kad gimtadienį buvo, nepažįstamas; A : O, kur asmenys yra šiuo metu? B : O, šiuo metu jie visi išsiskirstę? Jo išsiskirstę. A : Laukiat namuose, taip lauksit kokiu adresu? B :  Namuose, ai jūs atvažiuosit? A : Taip, policiją informuosim, pareiškimą rašyt. B : Labai gerai ačiū, labai, taip (duomenys neskelbtini). A : (duomenys neskelbtini)? B : Taip. A : Čia Kauno miestas? B : Kaunas Kaunas, bet, kad būtų orientačiau tai, tiesiog, kur karjeras, policija čia dažnai važinėja, nes čia daug jaunimo, tai... A : Mhm, vardas pavardė jūsų? B : Mano J. N., aš - mama, o jis - L. N.. A : Gerai, informuosim, laukit. Kaunas, Aisčio gatvėj įvyko, o laukiat (duomenys neskelbtini), Kaune, taip? B : Taip, A : Laukit viso gero (1 t., b. l. 106–109).

Iš 2022 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. atlikta elektroninių laiškų kopijų, pateiktų liudytojos V. G., apžiūra. Nustatyta, kad į elektroninio pašto vartotojos, pasivadinusios „(duomenys neskelbtini)“ gauti trys elektroniniai laiškai iš vartotojo, pasivadinusio „L. N.“. Pirmojo elektroninio laiško turinys: „krc tavo bahuriukui pzda mano tevai sake kad tsg prisiteisk saibu o kad jis taip padare o as jam nieko nedariau tai jis tegul taip ir zino)“; antrojo laiško turinys: „ kur zinai as net nesakiau tevam jie patys pastebejo ir sako jei tu nepaduosi i teisma tai tu daunas koks jo vardas krc?“; trečiojo laiško turinys: „ir isivaizduok wow viskas per tave tos pabetkes man nerupi man rupi jos tsg mana ikalbejo :Dd ragas jam tsg.“ (1 t., b. l. 114–116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1827/2022(02) nurodyta, kad L. N. nustatyta: kraujosruva su nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva su nubrozdinimu dešiniame žaste. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, vaizdas, rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 103–104).

Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant aplinkybių patikslinimo veiksmus pagal ROIK Nr. 0122000515982, buvo nuvykta į L. N. gyvenamąją vietą, kur pareigūnus pasitiko L. N. motina Jolanta. Ji nurodė, kad jos sūnus šventė gimtadienį pas draugus ir konflikto metu jos sūnui draugas N. stikline sudavė į veidą, stiklinė sudužo, o L. buvo sužalotas. Taip pat ji teigė, kad įvykio metu buvo namuose, įvykio nematė, o jos sūnus šventė gimtadienį J. A. gatvėje, Kaune. Bendraujant su L. N., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliais žodžiais ir sakiniais. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810 Nr. ARBH-0043“, patikros sertifikato Nr. 1710555, jam nustatytas sunkus girtumas (2,58 promilės). L. N. teigė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 4 ar 5 val. ryto, konfliktavo su savo buvusia drauge V. G., kai priėjęs pažįstamas N. B. su stikline sudavė jam į veido sritį. Greitosios pagalbos nei po įvykio, nei būdamas namuose L. N. nekvietė, teigė, kad išsiblaivęs galbūt rašys pareiškimą. Pasiūlius iškviesti medikus, jų atsisakė. L. N. įteiktas šaukimas prisistatyti į policijos įstaigą. Nustatyta, kad įvykio vieta yra J. A. g. 10, Kaunas. Nuvykus nurodytu, adresu bendrauta su A. Ž., kuris teigė, kad nurodytu adresu pas jį namuose, lauke, pavėsinėje vyko gimtadienio šventimas, konflikto jis nematė. Įvykio vietoje rastos stiklo šukės, kurios išimtos. Taip pat nustatyta, kad kaimynystėje gyvena V. G.. Su nepilnamete bendrauta dalyvaujant jos tėvams. Ji nurodė, kad įvykio nematė, tačiau girdėjo stiklo dužimo garsą. Kadangi V. G. nepilnametė, jai buvo įteiktas šaukimas prisistatyti į policijos įstaigą, kurį pasirašytinai gavo motina A. D.. Taip pat įvykio metu buvo ir G. J., kuri teigė, kad įvykio nematė, tačiau N. pažįsta ir nurodė, kur jis gyvena. Nuvykus į N. B. namus, surastas N. B. patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, nustatyta, kad jis yra blaivus. Jis nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 1 val., prie pavėsinės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, sukonfliktavo dėl V. G.. Jo teigimu, L. N. pradėjo stumdyti N. B., po ko šis, rankoje laikydamas stiklinę tarą, tyčia sudavė ja L. N. į veidą, stiklinė tara sudužo (1 t.,b. l. 6–7).

 

III.       Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

 

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 1 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme.

Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 2022 m. rugpjūčio 27 d. gimtadienio šventėje jis sužalojo nukentėjusįjį – sudavė stikliniu buteliu per galvą, bei vieną kartą trenkė kumščiu į veidą. Nurodė, kad taip pasielgė dėl to, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, kabinėjosi prie V. G., vadino ją necenzūriniais žodžiais, grąsino, kad jį sumuš. 

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog gimtadienio šventėje pajautus pavydą, jam kilo pyktis, jog V. su juo nebūna, jį ignoruoja, todėl apimtas pykčio, rėkė ant V., su V. riejosi, jų pykčio su V. metu, N. B. iš stiklinio butelio trenkė jam į galvą, po kurio laiko dar vieną smūgį į galvą iš kumščio. 

Minėtus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir papildo liudytojų parodymai: 1) liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje patvirtino, kad kažkuriuo momentu ji išgirdo dūžio garsą, o atsisukusi pamatė stovintį L. ir N., paties fakto, kaip N. trenkė L. nematė, tačiau matėsi, kad po smūgio L. nesijautė blogai, kai kažkas jo paklausė, kaip jis, jis nurodė, kad viskas gerai ir medikų pagalbos atsisakė, ji matė, kad ant L. kaktos buvo nubrozdinimas, tačiau labai nežymus, gali patvirtinti, kad L. pats išprovokavo N. ir norėjo konflikto, kadangi L. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi agresyviai ir visą vakarą kabinėjosi; 2) liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gimtadienio šventėje L. išgėręs vis kabinėjosi prie V., vadino ją necenzūriniais žodžiais „žertva“ ir pan., tuo metu N., kai L. vadino V. necenzūriniais žodžiais, klausė L., kodėl jis taip su ja elgėsi ir bandė V. užstoti, ji taip pat vis bandė L. nuraminti, prieidama prie jo ir sakydama nekelti konflikto, vėliau pamatė L. sėdintį ir susiėmusį sau už galvos, L. kakta buvo nubrozdinta, iš galvos bėgo kraujas, jo marškinėliai buvo sutepti krauju, L. medikų pagalbos atsisakė, ji išsivedė L. į lauką pasivaikščioti, išsikvietė taksi ir kartu su L. nuvyko iki Rotušės; 3) liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo gimtadienio šventėje jis pamatė, kad L. akis paraudusi, paklausė, kas buvo, ir L. patvirtino, kad susimušė su N., L. nenorėjo policijos pareigūnų bei kviesti medikų, todėl visi kartu šventė toliau; 4) liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. stipriai išgyveno skyrybas su V., jis jai buvo sakęs, kad gimtadienyje, į kurį jis ketino eiti, bus ir V., po gimtadienio apie 4 val. ryto L. grįžo visas šlapias, jo balti marškinėliai buvo kruvini, matėsi, kad jis yra išgėręs, matė L. veide ant kairės akies voko mėlynę ir patinimą, taip pat matė ir nubrozdinimus kaktoje, L. papasakojo, kad buvo gimtadienyje, šventė, vartojo alkoholinius gėrimus, tarp svečių buvo ir V., tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. apipylė jį „spraitu“, tada jis labai supyko ir pradėjo V. vadinti necenzūriniais žodžiais, tuomet vienas vaikinas trenkė L. iš butelio į galvą sritį ir iš kumščio į veidą, po ko draugai nuvežė jį iki centro nusiraminti, po kurio laiko vėl grįžo į tą patį gimtadienį, po visko, kai L. grįžo, medikų nekvietė; 5) liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba šeimos gydytoja, 2022 m. rugpjūčio 31 d. L. kreipėsi nurodydamas, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. patyrė galvos traumą, gavo su buteliu per galvą, skundėsi galvos skausmais bei galvos svaigimu, atsiradusiu po traumos, pagal jos siuntimą L. nuvyko pas neurologą, pakitimų nebuvo nustatyta, jokio gydymo L. N. dėl patirtos traumos neskyrė.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina rašytiniai bylos duomenys: 1) įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog vyko gimtadienio vakarėlis, buvo vartojamas alkoholis, paimtos stiklo šukės; 2) tarnybinis pranešimas, kuriuo nustatyta, jog buvo išklausyta L. N. motina, pats L. N., kuris kalbėjo nerišliais sakiniais, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,58 promilės), nurodęs, kad jis sukonfliktavo su savo buvusia drauge V., kai N. B. trenkė su stikline jam į veido sritį, greitosios pagalbos nei po įvykio nei namuose L. N. nekvietė, pasiūlius iškviesti medikus – atsisakė; patikrinus N. B. neblaivumą nustatyta, jog jis blaivus, nurodė, jog įvyko konfliktas dėl V., L. pradėjo stumdyti jį, po ko jis rankoje laikydamas stiklinę tarą tyčia sudavė ja L. į veidą, stiklinė tara sudužo; 3) apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėti elektroniniai laiškai ir atlikta skambučio bendruoju pagalbos telefonu garso įrašo apžiūra, kuria nustatyta, jog L. N. mama J. N. praneša, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gimtadienio šventėje L. susipyko su panele, N. L. trenkė su buteliu per veidą, nurodo, jog visas kruvinas, medikų pagalbos nereikia; 4) specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo L. N. sveikatos sutrikdymo laipsnį – nežymus sveikatos sutrikdymas.

 Abejoti byloje esančiais kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais nėra pagrindo, jie dėl esminių aplinkybių sutampa, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina N. B. kaltę. Nusikalstamos veikos padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina, kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1827/2022(02), kurioje nurodyta, kad L. N. nustatyta: kraujosruva su nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva su nubrozdinimu dešiniame žaste. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, vaizdas, rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. N. B. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš L. N., tačiau bylos duomenų visuma patvirtina, kad pats nukentėjusysis savo elgesiu išprovokavo kaltinamojo veiksmus, apie ką teismas pasisakys spręsdamas dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas N. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pasitvirtino. Teisiamojo posėdžio metu pačio kaltinamojo duoti parodymai, kurie iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis N. B. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 1 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme, žodinio konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam L. N. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, tyčia trenkdamas jam stikliniu buteliu į galvą, o po to trenkdamas kumščiu į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas jam nubrozdinimą ir kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų nukentėjusiojo L. N. sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 

 

IV.         Dėl laidavimo instituto taikymo

 

Pažymėtina, kad siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, svarbi kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra. Proceso metu nukentėjusiojo reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Nukentėjusysis 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesiekia, kad kaltinamasis būtų nuteistas, gali būti ir atleistas nuo atsakomybės, jo siekis, kad būtų atlyginta žala, toks jo siekis buvo ir ikiteisminio tyrimo metu susirašinėjant su kaltinamuoju ir nurodant, kad sumokėtų 500 Eur, po ko jis būtų atsiėmęs pareiškimą.

Kaltinamasis N. B., jo gynėja teisminio nagrinėjimo metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodant, jog N. B. neteistas, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir ateityje pasižada daugiau nedaryti jokių teises pažeidimų. Jis yra moksleivis, dirba, padeda mamai, kuri yra jam artimiausia ir didžiausią autoritetą bei įtaką turinčių asmenų.

Laiduotoja R. D. (buvusi pavardė – G.) byloje pateikė rašytinį prašymą, kurį palaikė ir teismo posėdžio metu, perduoti sūnų N. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Tiek prašyme, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jai yra žinoma veika, kuria kaltinamas jos sūnus N. B.. Ji laiduoja už vienturtį sūnų, garantuoja, jog sūnus įstatymų nepažeidinės, nedarys nusikalstamų veikų, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jų tarpusavio santykiai yra labai glaudūs, ji yra sūnui moraliniu autoritetu, jos žodžio sūnus klauso, po šių įvykių sūnus pergyveno, gailėjosi, su juo apie tai kalbėjosi iš karto po įvykio jam grįžus, jis suprato savo neigiamus veiksmus, sūnus jos klauso, visada pasisako, nieko neslepia. Ji nėra teista, bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, seniūnijos charakterizuojama teigiamai, gauna darbines pajamas apie 700 Eur, neįgalumo pašalpą 400 Eur, nekilnojamojo turto neturi, turi dvi mašinas iš po skyrybų, viena iš jų naudojasi sūnus, dėl sunkios turtinės padėties prašo paskirti laidavimą be užstato, nes gyvena nuo algos iki algos. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jis labai didelis pagal jos turtinę padėtį, bet kiek teismas priteis tiek ir mokės.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį N. B. esančių duomenų, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė nuoseklius parodymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos bei reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras prašė laikyti, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ir aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl sekančių priežasčių. Kaltinamojo parodymais nustatyta, jog konfliktas pradėtas pačio nukentėjusiojo, kuris vartojo necenzūrinius įžeidžiančius žodžius liudytojos V. G. atžvilgiu ir kuris pats pirmas, būdamas neblaivus, pavartojo smurtą – pastūmė V., tada kaltinamąjį, po ko nukentėjusysis norėjo dar ir trenkti kaltinamajam. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje, pajautus pavydą, jam kilo pyktis, jog V. su juo nebūna, jį ignoruoja, todėl apimtas pykčio, rėkė ant V., su ja riejosi, o jų pykčio metu N. B. iš stiklinio butelio trenkė jam į galvą, vėliau trenkė jam dar vieną smūgį į galvą iš kumščio. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai G. J., V. G. patvirtino, jog konfliktas inicijuotas pačio nukentėjusiojo L. N.. Liudytoja V. G. parodė, jog L. elgėsi agresyviai ir visą vakarą kabinėjosi, L. pats išprovokavo N. ir norėjo konflikto. Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. per visą vakarą išgėrė tikrai nemažai alkoholio, išgėręs L. vis kabinėjosi prie V.s, vadino ją necenzūriniais žodžiais „žertva“ ir pan., tuo metu N., kai L. vadino V. necenzūriniais žodžiais, klausė L., kodėl jis taip su ja elgėsi ir bandė V. užstoti, o ji taip pat vis bandė L. nuraminti, prieidama prie jo ir sakydama nekelti konflikto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pats nukentėjusysis, būdamas neblaivus ir siekdamas išsiaiškinti asmeninius santykius su buvusia panele, pradėjo žodinį konfliktą, vartojo necenzūrinius įžeidžiančius žodžius, pats pirmas pradėjo stumdytis, taigi nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ir asmenį, su kuriuo jis bendravo – panelę V. G., nukentėjusysis pats pirmas atliko smurtinius veiksmus, nulėmusius kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį, nenustatyta  nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, kaltininko nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius, rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis N. B. yra jauno amžiaus, moksleivis, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas ir nebaustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, paaiškino įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas teismui parodymus, suprato savo veikos pavojingumą, savo elgesį vertino kritiškai, pažadėjo daugiau nenusikalsti, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį civiliniu ieškiniu pareikštos žalos. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad N. B. buvo kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis inkriminuotas veikas pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam dalį civiliniu ieškiniu pareikštos neturtinės žalos, nurodė, jog civilinį ieškinį jam esant moksleiviu padės atlyginti mama. N. B. psichikos-priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje neįrašytas, yra moksleivis, vasaros laikotarpiais dirbantis. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys.

Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes: 1) kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, 3) atlygino dalį žalos, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, kadangi nei jis, nei laiduotoja - jo mama, iš esmės neprieštaravo civilinio ieškinio atlyginimui, pripažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, tik dėl jo dydžio nurodė, jog mano, kad per didelis, dėl ko teismas pasisakys spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, inkriminuota veika yra atsitiktinio pobūdžio, jis neteistas ir nebaustas administracine tvarka, taigi kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, viso proceso metu kritiškai vertino savo veiksmus, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 40 straipsnio 2 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo motina. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, gyvena kartu, vienas kitam padeda, motina turi kaltinamajam didžiausią įtaką ir autoritetą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė laiduotoja, sūnus tą pačią naktį tik grįžęs papasakojo apie įvykį, jie daug apie tai kalbėjosi, sūnus labai pergyveno, suprato netinkamai pasielgęs, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Tai, kad motina gali daryti įtaką sūnui N. B. patvirtina ir tai, kad nėra duomenų apie naujus pradėtus ikiteisminius tyrimus, administracinius nusižengimus. Laiduotoja neteista, bausta administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, dirba, jai nustatytas 30 procentų darbingumas, gauna neįgalumo išmoką. Dėl administracinių baustumų pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą ir išklausius teismo posėdyje laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali savo gyvenimiška patirtimi, moralinėmis nuostatomis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad N. B. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su N. B. pobūdį, saistomus tvirtus asmeninius šeiminius ryšius, bendravimo reguliarumą, siejamus glaudžius santykius, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje.

Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybę charakterizuojančius duomenis, jų šeiminį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis yra moksleivis, geranoriškai atlygino dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos, taip pat įvertinus laiduotojos finansines galimybes, tai, kad asmuo, turėdamas 30 procentų darbingumą, dirba, gauna darbo užmokestį, tačiau jis yra nedidelis, kaip nurodė laiduotoja pajamų vos užtenka pragyvenimui, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis N. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos atsakomybėn, baudžiamoji byla N. B. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys). 

Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl N. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

 

V.                       Dėl civilinio ieškinio

 

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 92,79 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59–60). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam L. N. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje suteikta ambulatorinė gydytojo neurologo konsultacija ir atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, nepatikslinto, už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 92,79 Eur sumą. Taigi, nurodytos išlaidos patirtos apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo L. N. apžiūrą ir gydymą. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog L. N. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais N. B. veiksmais, todėl už žalą, patirtą mokant už jo gydymą, atsakingas kaltas asmuo, t. y. N. B.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo N. B. Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 92,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 163 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 43–44). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad turtinę 163 Eur žalą sudaro 60 Eur marškinėlių trumpomis rankovėmis kaina, 80 Eur džinsinių kelnių kaina, 23 Eur už Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadą. Neturtinę žalą sudaro tai, kad dėl nusikaltimo jam buvo sutrikdyta sveikata, jautė fizinį skausmą, kurį dar jaučia iki šiol, pažeminimą bendraamžių akyse, baimę, emociškai išgyveno, kurį laiką jautė galvos svaigimą, pykinimą.

Nukentėjusysis L. N. teisiamojo posėdžio metu patikslino civilinį ieškinį dėl prašomų priteisti žalų dydžių: 1) dėl turtinės žalos, nurodydamas, kad jam yra atlyginta 93 Eur turtinės žalos, todėl prašo likusios 70 Eur turtinės žalos bei 2) dėl neturtinės žalos sumos, sumažindamas šį reikalavimą iki 1000 Eur, bei prašydamas priteisti patikslintas advokato išlaidas 1000 Eur sumoje (2 t., b. l. 3-4, 60). Parodė, kad jis pats kaltas, kad negražiai kalbėjo su savo buvusia mergina, N. gynė ją, davė smūgius jam, po ko jis 4 dienas nesikėlė iš lovos, nebuvo apetito, prastai jautėsi, silpna buvo. Tą vakarą gavęs smūgį dar buvo miesto centre. Prieš tai nebuvę jokių traumų, buvo visiškai sveikas, niekada galvos neskaudėjo, o po to karto visas dienas skaudėjo galvą, todėl važiavo į klinikas, pas neurologą. Vaistų nuo skausmo nevartojo, med. tvarsčių nereikėjo, šašai ant tos vietos buvo užsidėję. Gydytoja sakė, jei bus blogai vėl ateiti, bet pablogėjimo nebuvo. Psichologiškai buvo truputį palaužtas, naktimis nemiegojo, kad toks konfliktas įvyko, o galėjo būti išvengta, nieko nenorėjo daryti, net iš universiteto išėjo po metų laiko mokinimosi, nes neturėjo motyvacijos mokintis, buvo baimė, kad gal liks durnas po tokių smūgių. Šiandien jaučiasi geriau, dėl mokslų – buvo sunkūs mokslai ir sunku buvo pasivyti kitus. Kiek kainavo marškinėliai ir džinsai – įrodymų neturi, nes čekiai nėra išsaugoti, senokai buvo pirkęs. Rūbai buvo sugadinti, kraujuoti marškinėliai, vis tiek liko dėmės kai kur, o džinsai – juos tiesiog išmetė. Šiuos daiktus pirko mama.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti 23 Eur išlaidos dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos duotos išvados yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš kaltinamojo. Kitos prašomos priteisti išlaidos 140 Eur už drabužius, nors ir nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau pagrįstai tikėtinos, nes įvertinus patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, tai, kad pagal bylos duomenis nukentėjusysis po sužalojimų kraujavo, akivaizdu, kad nukentėjusiojo drabužiai buvo sugadinti. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad minėtos išlaidos nėra nepagrįstai išdidintos, atitinka būtinumo, realumo kriterijus, yra artimos rinkoje esančioms tokių daiktų kainoms, todėl minėtos išlaidos taip pat priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Kaip nurodė nukentėjusysis teismo posėdžio metu, jam buvo atlyginta 93 Eur turtinės žalos, taigi iš kaltinamojo priteistina likusi neatlyginta 70 Eur turtinės žalos suma.  

Dėl

nukentėjusiojo prašomos priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą. 

Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia trenkė su buteliu, su kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį – gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą; taip padarė jam nubrozdinimą ir kraujosrūvą kairės akies apatiniame voke bei nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant N. B. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo L. N. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam dėl dviejose vietose padarytų nubrozdinimų ir vienos kraujosrūvos buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors panaudoto fizinio smurto būdas – stiklinis butelis, kumštis, su kuriais buvo trenkta į galvą, yra itin pavojingas, tačiau nebuvo diagnozuota jokių lūžimų, kraujavimų po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, trauminių galvos smegenų sukrėtimų ir kitų sunkių pasekmių. Kaip minėta, nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, pagrįstai tikėtina nukentėjusiojo parodymais, kad po tokios galvos traumos jam galėjo skaudėti galvą, ji galėjo svaigti, juolab šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina medicininiais duomenys byloje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis tiek iš kart po įvykio atsisakė siūlymo kviesti jam greitąją medicinos pagalbą, tiek grįžęs namo skambinant bendruoju pagalbos numeriu ir vėliau jau atvykus policijos pareigūnams greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Iš medicininių duomenų matyti, kad nukentėjusysis po sužalojimo tik praėjus keturioms dienoms kreipėsi į gydytoją su nusiskundimais, kad po traumos atsirado ir vis pasikartoja galvos skausmas, kartais pasvaigsta galva, dėl ko asmeniui išduotas siuntimas pas neurologą, rekomenduoti nuskausminamieji vaistai pagal poreikį (1 t., 45-46). Neurologas taip pat rekomendavo nuskausminamuosius vaistus, nurodė, jog būklei pablogėjus, atsiradus naujų simptomų pakartotinai kreiptis į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 47). Kaip nurodė pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu, jis rekomenduotų vaistų nuo skausmo nevartojo, sveikatos pablogėjimo nebuvo, pakartotinai į gydytojus nesikreipė, byloje nustatyta, kad dėl padaryto sužalojimo jam nebuvo taikomas stacionarinis gydymas (1 t., b. l. 58-60, 188). Nukentėjusysis neturtinę žalą siejo ne tik su fizine sveikata, su jam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet ir su psichologiniais pergyvenimais, nurodydamas, kad buvo psichologiškai palaužtas, naktimis nemiegojo, kad toks konfliktas įvyko, o galėjo būti išvengtas, emociškai išgyveno, bijojo dėl savo sveikatos. Taigi, byloje yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, tačiau byloje nenustatyti jokie liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo, jų nenurodė nei pats nukentėjusysis, nei medikai juos nustatė, taip pat byloje nėra duomenų, kad veikos pasėkoje jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, priešingai nustatyta, kad nukentėjusysis jokių vaistų, tvarsčių nenaudojo, daugiau pas gydytojus po pirminės apžiūros dėl veikos pasekmių nesilankė, nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas nedarbingumas ar ribotas darbingumas, ar kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo ir pan..

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, moksleivis, vasaros laikotarpiais dirba, jokio turto neturi, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viso proceso metu pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino dalį žalos.

Įvertintinas ir neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinantis faktorius, susijęs su nukentėjusiojo elgesio įtaka kilusioms pasekmėms, patirtai žalai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Nusikaltimo padarymo situacija rodo, kad įtakos nusikaltimui padaryti turėjo ir pačio nukentėjusiojo elgesys. Teismas šiame nuosprendyje jau aukščiau nustatė, kad konfliktas inicijuotas pačio nukentėjusiojo, konstatavo kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, kuomet nukentėjusysis, būdamas neblaivus ir siekdamas išsiaiškinti asmeninius santykius su buvusia panele, pradėjo žodinį konfliktą, vartojo necenzūrinius įžeidžiančius žodžius, pats pirmas pradėjo stumdytis, taigi nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ir asmenį, su kuriuo jis bendravo – panelę V. G., nukentėjusysis pats pirmas atliko smurtinius veiksmus, nulėmusius kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį, nenustatyta nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, kaltininko nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius, rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 289,62 Eur iki 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-104-139/2015, Nr. 2K-99-507/2015, Nr.2K-272-648/2015, Nr.2K-10-489/2017, Nr. 2K-265-976/2017 (2000 Eur dėl galvos ir krūtinės ląstos sumušimų, kaklo raiščių patempimo, šonkaulių lūžių), Nr. 2K-393-489/2017 (300 Eur dėl prakirstos lūpos), Nr. 2K-109-976/2018 (1000 Eur dėl akių nudegimo, veido paburkimo); Klaipėdos apygardos teismo nutartys: Nr. 1A-219-651/2018 – 600 Eur dėl galvos smegenų sukrėtimo, Nr. 1A-229-651/2018 – 600 Eur dėl danties vainiko lūžio ir kt.).

Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe tai, kad nukentėjusiojo patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl nubrozdinimų ir kraujosrūvos gijimas vyko sklandžiai, vaistų, tvarsčių neprireikė, liekamųjų reiškinių nenustatyta, ribotas nedarbingumas nenustatytas, dėl nedarbingumo lygio nustatymo nebuvo kreiptasi, įvertinus duomenis apie fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pačio nukentėjusiojo provokuojantį, rizikingą elgesį ir būseną veikos metu– neblaivus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 500 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis). Kadangi kaltinamasis N. B. nukentėjusiajam atlygino 300 Eur neturinės žalos, tai iš kaltinamojo priteistina 200 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

 

VI.                      Dėl

proceso išlaidų, daiktų ir kardomosios priemonės

 

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-78-942/2022 ir kt.).‏‏‎

Nukentėjusysis pateiktu prašymu prašo priteisti iš kaltinamojo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 1000 Eur sumoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo interesams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė R. M., nukentėjusiojo patirtas ir prašomas atlyginti advokato išlaidas sudaro 1000 Eur, tai patvirtina sąskaitos už teisines paslaugas ir apmokėjimo dokumentai – pinigų priėmimo kvitai.

Teismas, įvertinęs bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, konstatuoja, kad atstovas surašė iš esmės vieną procesinį dokumentą, t. y. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurio apimtis ir sudėtingumas nelaikytini dideliais, todėl atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, tai, kad atstovas į teismo posėdžius vykdavo į tą pačią kaip yra ir jo advokato būstinė vietovę, kad atstovo paruoštas civilinis ieškinys laikytinas visiškai įprastiniu ir nereikalaujančiu specialių (ypatingų) teisinių žinių, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusįjį viso proceso metu, tad bylos aplinkybės advokatui buvo gerai žinomos, kad byla nebuvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį ir dėl pačio nukentėjusiojo ir jo atstovo reikštų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, kad byla dalyvaujant nukentėjusiojo advokatei buvo išnagrinėta iš esmės per du teismo posėdžius, trukusius nepilnai 2 valandas (2023-03-16 9:00 val., 2023-05-19 9:00 val.), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis moksleivis, šiuo metu darbinių pajamų negauna, tačiau kaip nurodė dirba vasaromis, įvertinus iš jo priteistiną turtinę bei neturtinę žalą, kuri jo turtinę padėtį dar labiau apsunkins, tuo tarpu nukentėjusysis nesinaudojo valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, o jį gynė privatus advokatas, taip pat atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms nelaikytina proporcinga, yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo viso priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo naudai.

Kaltinamajam N. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu (1 t., b. l. 118), paliktinas saugoti byloje.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

N. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos R. D. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą N. B. atžvilgiu nutraukti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Neilo B. L. Navickui 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos ir 70 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinės žalos.

Priteisti iš N. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato išlaidų L. N. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. B. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 92,79 Eur (devyniasdešimt du eurus 79 ct) turtinės žalos atlyginimo .

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui N. B. ir laiduotojai R. D. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

–       laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

–       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

–       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

 

 

Teisėja                                                            Vaida Baumilė