Civilinė byla Nr. 2A-2164-1187/2024
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01959-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „RTA grupė“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RTA grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „5P Holding“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „RTA grupė“ (toliau - ieškovė, apeliantė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „5P Holding“ (toliau - atsakovė) 1 4193,04 Eur skolą, 1 699,89 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 11,557 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 230 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Ieškovė ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Nurodė, kad ieškovė prašant atsakovei buvo apdraudusi atsakovei priklausančią transporto priemonę Mercedes - Benz, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis, transporto priemonė) KASKO transporto priemonių draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu, kadangi pačiai atsakovei joks Lietuvoje veikiantis draudimas nesutiko drausti transporto priemonės KASKO transporto priemonių draudimu (ieškovės turimomis žiniomis, atsakovė siekė lizinguoti automobilį, o tam atsakovei buvo būtinas KASKO transporto priemonių draudimas, kaip būtinoji sąlyga sudaryti lizingo sutartį). Ieškovei apdraudus automobilį KASKO transporto priemonių draudimu ir civilinės atsakomybės draudimais bei atsakovei įsipareigojus ieškovei kompensuoti ieškovės sumokėtas KASKO transporto priemonių draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo įmokas, ieškovė sumokėjo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmoką, o taip pat ieškovė mokėjo ir einamąsias KASKO draudimo įmokas už atsakovės automobilį iki tol, kol atsakovei nekompensuojant ieškovės sumokamų KASKO draudimo įmokų, KASKO draudimas AB „Lietuvos draudimas“ iniciatyva buvo nutrauktas. Ieškovė viso iki KASKO ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių nutraukimo už atsakovę sumokėjo 16 523,75 Eur sumą, kurios dalį, t. y. 2 330,71 Eur AB „Lietuvos draudimas“ grąžino ieškovei, tačiau šių ieškovės sumokėtų piniginių sumų už atsakovei priklausančio Automobilio draudimo įmokas ieškovei nebuvo kompensuota ir grąžinta.
3. Ieškovė atliko šiuos nurodytus mokėjimus atsakovės naudai už atsakovės automobilį ir gavo vieną grąžinimą iš AB „Lietuvos draudimas“ nutraukus automobilio KASKO draudimo sutartį: 2022 m. birželio 22 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas 350,00 Eur; 2022 m. birželio 22 d. Transporto priemonės KASKO draudimo įmoka 5 391,25 Eur; 2022 m. rugsėjo 21 d. Transporto priemonės KASKO draudimo įmoka 5 391,25 Eur; 2023 m. vasario 2 d. 2022 m. rugsėjo 21 d. 5391,25 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ grąžinta pinigų suma 2 341,71 Eur. Viso skolos suma po Automobilio KASKO draudimo nutraukimo: 14 193,04 Eur. Ieškovė žodžiu ir raštu kelis kartus ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat informavo, kad atsakovei neatsiskaičius su ieškove, ieškovė imsis teisinių būdų bei priemonių dėl skolos ir palūkanų išieškojimo. Tačiau iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovė su ieškove neatsiskaitė.
4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2024 m. kovo 27 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir ieškovei iš atsakovės priteisė 14 193,04 Eur skolą, 1 699,89 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 11,557 procentų metines palūkanas už priteistą 15 932,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 239,00 Eur žyminį mokestį.
5. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai ieškinyje teigė, kad atsakovė prašė ieškovės sudaryti transporto priemonės Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO transporto priemonių draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, kad tariamai atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei sumokėtas KASKO transporto priemonių draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo įmokas. Atsakovė neprašė ieškovės apdrausti transporto priemonės transporto priemonių draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu, taip pat atsakovė neprisiėmė jokių įsipareigojimų ir neįsipareigojo kompensuoti ieškovei jokių sumų, taip pat jokių prievolių ieškovės atžvilgiu neturėjo ir neturi.
6. Ieškovė dėstydama ieškinyje faktines aplinkybes nepateikia jokių jas pagrindžiančių įrodymų. Iš ieškovės su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pridėto transporto priemonių draudimo liudijimo matyti, kad minėtos sutarties pagrindu draudėjas yra ieškovė ir naudos gavėjas yra AB „Šiaulių bankas“. Jokių duomenų apie atsakovę nėra, atsakovė tokios sutarties nėra sudariusi ir jos nei ieškovės, nei ko nors kito, sudaryti nėra įgaliojusi. Sutartis sudaryta AB „Šiaulių bankas“ naudai, kai transporto priemonė buvo įsigyta pačios atsakovės lėšomis ir buvo atsakovės nuosavybė. Atsakovė minėtą transporto priemonę įsigijo 2022 m. gegužės 5 d. ir iš karto tą pačią dieną užsiregistravo VĮ Registrų centre kaip savo nuosavybę. Atsakovei įsigijus transporto priemonę ji jau turėjo civilinės atsakomybės draudimą, kurį buvo išpirkęs transporto priemonės pardavėjas UAB „Prime Auto“. Atsakovei pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, atsakovė 2022 m. liepos 11 d. su BTA Insurance Company SE filialu Lietuvoje sudarė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu, apdraudė transporto priemonę privalomuoju draudimu, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d. sumokėdama 289,20 Eur draudimo įmoką. Atsakovė, transporto priemonės KASKO draudimu nedraudė. Atsakovė domėjosi kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą būtų galima apsidrausti transporto priemonę KASKO draudimu, tačiau draudimo įmoka atsakovės netenkino, todėl nusprendė transporto priemonės KASKO draudimu nedrausti. Pažymėjo ir tai, kad tokiomis sąlygomis atsakovė net nebūtų sutikusi sudaryti KASKO draudimo sutarties. Kaip matyti iš ieškovės pateikto KASKO draudimo liudijimo, jame nurodyta, kad draudimo apsauga negalioja, jeigu transporto priemonė naudojama trumpalaikei nuomai. Transporto priemonė būtent ir įsigyta trumpalaikei ir/ar ilgalaikei nuomai. Tad tokiomis sąlygomis atsakovė net nebūtų draudusi, nes draudimo apsauga negaliotų. Ieškovė pateikė 2022 m. birželio 22 d. mokestinį pranešimą Nr. RTA20220622, 2022 m. rugsėjo 21 d. mokestinį pranešimą Nr. RTA20220921 ir 2023 m. vasario 2 d. mokestinį pranešimą Nr. RTA20230202, tačiau šių pranešimų atsakovė nėra ir niekada nebuvo gavusi. Taip pat iš ieškovės nėra gavusi ir jokių kitų dokumentų ir/ar informacijos. Minėta, kad atsakovė neprašė ir neįgaliojo ieškovės sudaryti privalomojo draudimo ir/ar KASKO draudimo sutarties ir nė vienos iš ieškovės pateiktos sutarties nesudarė, tokioms sąlygoms nepritarė, su jomis nesutiko ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Jokios draudimo sąlygos su atsakove nebuvo derinamos Vien tai, kad galimai ieškovė savo rizika ir savo sąskaita sudarė KASKO draudimo sutartį AB Šiaulių bankas naudai ir/ar privalomojo draudimo sutartį, nesukuria ir negali sukurti jokių įsipareigojimų atsakovei. Pažymėjo ir tai, kad per šį laikotarpį transporto priemonė turėjo įvykių, tačiau atsakovė niekada nesikreipė nei į ieškovę, nei į draudimo bendrovę dėl išmokos, kadangi KASKO draudimo sutarties nebuvo sudariusi.
7. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad atsakovė neteisingai nurodo, jog ji tik domėjosi kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą būtų galima apsidrausti automobilį KASKO draudimu. Ginčo atveju yra visiškai priešingai, kadangi atsakovei KASKO draudimas buvo būtinas, kad automobilis galėtų būti lizingo sutarties objektas. Ieškovė pažymi, kad po nepagrįstų atsakovės prieštaravimų pateikimo ir neteisingų juose nurodomų aplinkybių, ji kreipėsi į buvusį potencialų Automobilio lizingo davėją, kad šis pateiktų paaiškinimą dėl automobilio lizingo. Gavus paaiškinimą matyti, kad atsakovei KASKO draudimas buvo būtinas, kad galėtų būti gautas automobilio lizingas ir kad jo gavimo klausimas būtų svarstomas lizingo įmonės valdyboje. Be to, atsakovės pasirašyta automobilio nuomos sutartis numatė, kad tuo atveju, jeigu lizingo sutartis būtų buvusi sudaryta ieškovės vardu, bet atsakovės interesais ir atsakovei nuomoj ant automobilį, tai atsakovė turėjo ieškovei kompensuoti visas su automobiliu susijusias išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, aptartos aplinkybės ir pateikti įrodymai aiškiai patvirtina, kad šiuo metu atsakovė tiesiog nepagrįstai vengia apmokėti draudimo išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl atsakovės, ir nepagrįstai vengia vykdyti savo prievoles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. galutiniu sprendimu Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4224- 831/2024 (buvęs bylos Nr. 2-3424-831/2024) panaikino ir ieškovės ieškinį atmetė. Galutinis sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pasak atsakovės draudimo sutartis buvo sudaryta ieškovei siekiant lizinguotis automobilį, kadangi ieškovė nurodė, kad ketino sudaryti šio automobilio lizingo sutartį su jos pačios pasirinkta lizingo kompanija, kuri paprašė ieškovę pateikti draudimo polisą, kad galėtų įvertinti. Šiuo atveju jokių teisinių santykių nei su ieškovės nurodyta lizingo bendrove nei su kitomis lizingo bendrovėmis atsakovė neturėjo. Šiuo atveju pati ieškovė prisiėmė įsipareigojimus ketindama sudaryti lizingo sutartį, kuomet buvo prašyta lizingo bendrovės turėti KASKO draudimą.
8.2. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė ketino iš atsakovės įsigyti automobilį ir jį lizinguotis, o tai yra rizika, verslo sandoris iš kurio ieškovė siekė galimai gauti pajamas ir per šio automobilio nuomą. Tos sąlygos, kurias ieškovė derino su kitais verslo partneriais siekdama uždirbti pajamas yra ieškovės rizika.
8.3. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2022 m. rugpjūčio 18 d. transporto priemonės nuomos sutartį. Pasak ieškovės ši sutartis aiškiai numato, kad tuo atveju, jeigu lizingo sutartis būtų buvusi sudaryta ieškovės vardu, bet atsakovės interesais ir atsakovei nuomojant automobilį, tai atsakovė turėjo ieškovei kompensuoti visas su automobiliu susijusias išlaidas. Tačiau atsakovė nurodo, kad į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 18 d. transporto priemonės nuomos sutartis, kurią pasirašė ieškovės atstovas M. M. ir atsakovės atstovas V. P. parodo, kad ši sutartis parodo ieškovės tikslą, ketinimus pirkti automobilį, o vėliau šį automobilį atsakovė būtų išsinuomojusi. Atsakovė turėjo tikslų parduoti transporto priemonę tam, kad galėtų už tas lėšas vėliau įsigyti kitų automobilių. Automobilį atsakovė pirko už savo pinigus, tačiau jau daug vėliau buvo domėjimasis šį automobilį parduoti ir jį nuomotis. Automobilį buvo tikslas parduoti ir vėliau nuomotis, o ne lizinguotis.
8.4. Ieškovė į bylą yra pateikusi 22022 m. birželio 21 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AIB 2753101 ir 2022 m. gegužės 4 d. transporto priemonių draudimo liudijimą TAI Nr. 788212798. Tačiau atsakovė nurodė, kad šių draudimo liudijimų ji nėra gavusi. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei šie draudimo liudijimai buvo pateikti susirašinėjimo programėle ir galimai paštu. Tačiau įrodymų pateikti taip pat negali.
8.5. Taip pat ieškovė į bylą pateikė 2022 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 351, kad IF draudimui sumokėta 997,50 Eur suma, paskirtyje nurodant, kad mokėta pagal: VA1262663, 1262451, 1261907, 1262656, AA2207535936, AA2207489335. Tačiau iš šio mokėjimo nurodymo nėra aišku, kad ieškovė atliko mokėjimą būtent už jos pateiktą draudimo liudijimą Nr. LT/AIB 2753101. Galima daryti išvadą, kad minėtu mokėjimo nurodymu ieškovė yra mokėjusi ne už pateiktą liudijimą, o už kitus draudimo liudijimus (polisus).
8.6. Ieškovė teismui pateikė 2022 m. birželio 22 d. mokestinį pranešimą Nr. RTA20220622,2022 m. rugsėjo 21 d. mokestinį pranešimą Nr. RTA20220921 ir 2023 m. vasario 2 d. mokestinį pranešimą Nr. RTA20230202. Ieškovė nurodė, kad ji žodžiu ir raštu kelis kartus ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat informavo, kad atsakovei neatsiskaičius su ieškove, ieškovė imsis teisinių būdų bei priemonių dėl skolos ir palūkanų išieškojimo. Tačiau atsakovė nurodė, kad šių pranešimų taip pat niekada nėra gavusi. Šios informacijos pagrįstos rašytiniais įrodymais nėra ir byloje.
8.7. Ieškovė teismui taip pat yra pateikusi 2022 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą, kuriame yra nurodyta kad minėto nurodymo pagrindu yra mokama pagal 797616036, 797990809 ir 788212798. Minėtu mokėjimo pavedimu, ieškovė mokėjimą atlikusi pagal tris skirtingas prievoles, kurios nėra identifikuotos, dėl ko nustatyti kokia suma sumokėta pagal draudimo sutartį Nr. 88212798 nėra jokios galimybės. Taip pat ieškovė į bylą yra pateikusi 2022 m. rugsėjo 21d. mokėjimo nurodymą, kuriame yra išvardinta, kad mokama pagal 5 skirtingas prievoles, kurios nėra identifikuotos, dėl ko nustatyti, kokia suma sumokėta pagal draudimo sutartį Nr. 88212798 taip pat nėra galimybės.
8.8. Atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kad atsakovė transporto priemonę (Mercedes- Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2022 m. gegužės 5 d. ir iš karto tą pačią dieną užsiregistravo VĮ Registrų centre kaip savo nuosavybę (2022 m. gegužės 5 d. UAB „Prime Auto“ už transporto priemonę išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. VSVR200969; 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 865594; 2022 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 414682; bei transporto priemonės registracijos pažymėjimas). Atsakovei pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, atsakovė 2022 m. liepos 11d. su BTA Insurance Company SE filialu Lietuvoje sudarė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu, apdraudė transporto priemonę privalomuoju draudimu, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 11d. iki 2023 m. liepos 10 d. sumokėdama 289,20 Eur draudimo įmoką. Taigi iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei įsigijus transporto priemonę, automobilis jau buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, kurį buvo išpirkęs transporto priemonės pardavėjas UAB „Prime Auto“, todėl atsakovei dar kartą draustis civilinės atsakomybės draudimu nebuvo jokio tikslo.
8.9. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad atsakovei dokumentai buvo siųsti. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pranešimai buvo siųsti paprastu paštu ir tikėtina, kad buvo įkelti į susirašinėjimo programėlę, tačiau įrodymų neturi. Todėl ieškovė neįrodė, kad derino su atsakove draudimo sąlygas. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi sudaryti būtent tokias draudimo sutartis taip pat nėra.
8.10. Teismas konstatuoja, kad atsakovė neišreiškė savo valios ir sutikimo dėl ieškovės nurodomų sutarčių sudarymo, atsakovė neišreiškė savo valios ir/ar sutikimo su nurodytų draudimo sutarčių sąlygomis ir neprisiėmė jokių prievolių ir/ar įsipareigojimų, todėl yra pagrindas preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) UAB „RTA grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Visiškai priešingai, nei sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė ne tik, kad domėjosi kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą būtų galima apsidrausti atsakovei priklausančią transporto priemonę KASKO draudimu, tačiau ir išreiškė valią dėl draudimo sutarčių sudarymo. Atsakovei KASKO draudimas buvo būtinas, kad Automobilis galėtų būti lizingo sutarties objektas, ką ginčo atveju patvirtina ir ieškovės pateiktas 2024 m. gegužės 3 d. ei. laiškas gautas iš lizingo bendrovės, kuriame aiškiai nurodoma ir pasakoma, kad: „nuspręsta, kad suteikti lizingą automobiliui Mercedes - Benz G63 yra per rizikinga, net jeigu lizingas ir būtų buvęs teikiamas UAB „RTA grupė“ vardu, numatant, kad Mercedes - Benz G63 nuomosis iš UAB „RTA grupė“ įmonė „5P Holding“, UAB ir tiesiogiai mokės lizingo įmokas“. Minėtas lizingo bendrovės atsakymas, kurio teismas nevertino ir dėl jo nepasisakė, aiškiai patvirtina, kad lizingą pirmiausia buvo siekiama gauti atsakovės vardu, o negalint jo gauti, buvo bandoma jį gauti ieškovės vardu, vėliau Automobilį nuomoj ant atsakovei. Minėtus teismo argumentus paneigia ir pateikti lizingo bendrovės pasiūlymai dėl Automobilio lizingo, kurie liudija faktą, kad ne pati ieškovė sugalvojo drausti Automobilį KASKO draudimu, o tai darė atsakovės naudai ir jos interesais.
9.2. Byloje pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas bei ieškovės mokėjimo pavedimų kopijos ir kartu mokestiniai pranešimai atsakovei, visiškai priešingai, nei sprendime nurodė teismas, aiškiai patvirtina, kokiomis sumomis ir už kokį draudimo laikotarpį ieškovė mokėjo KASKO draudimo įmokas už atsakovę.
9.3. Ieškovė byloje pateikė ir atsakovei siųstą pretenziją bei jos priedus ir jos išsiuntimą patvirtinantį dokumentą, kuris patvirtina, kad atsakovė vengė priimti jai siunčiamus dokumentus, ir tą darė akivaizdžiai žinodama savo prievoles ieškovei. Šiuo aspektu pasisakytina ir tai, labiau tikėtina yra tai, kad ieškovė visus dokumentus siuntė atsakovei, nei kad nesiuntė.
9.4. Ieškovės ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis aiškiai patvirtina tai, kad tuo atveju, jeigu lizingo sutartis būtų buvusi sudaryta ieškovės vardu, bet atsakovės interesais ir atsakovei nuomoj ant Automobilį, tai atsakovė turėjo ieškovei kompensuoti visas su Automobiliu susijusias išlaidas.
9.5. Nors atsakovė priešingai dėsto faktines aplinkybes dėl šalių susitarimo apimties, jo egzistavimo ir skirtingai interpretuoja byloje esančius įrodymus, bet į bylą pateikti įrodymai: lizingo bendrovės ei. laiškas ir jos pateikti finansinės nuomos grafikai, Automobilio KASKO ir civilinės atsakomybės draudimo liudijimai bei ieškovės atlikti mokėjimai pagal juos, ieškovės pateikti mokestiniai pranešimai, ieškovės pretenzija ir jos siuntimo patvirtinimas, ieškovės atstovės paaiškinimai dėl ginčo esmės, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad tarp šalių nėra susiklostę atlygintinių paslaugų teikimo santykiai. Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės ir šie pateikti įrodymai aiškiai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę atlygintinių paslaugų teikimo santykiai.
9.6. Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas (ar bent jau akivaizdžiai nepakankamai motyvuotas). Teismo sprendime, iš esmės nėra pasisakoma dėl aplinkybių, kurios susiklostė po Automobilio apdraudimo KASKO ir civilinės atsakomybės draudimais, o būtent Automobilio nuomos sutarties pasirašymo. Sprendime iš esmės yra apsiribojama tik atsakovės teiginių perrašymu.
9.7. Teismo nurodyti motyvai yra prieštaringi. Nors sprendime teismas pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paslaugų teikimo santykiai, tačiau sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė Automobilį draudė savo rizika ir savo verslo poreikiams.
10. Atsakovė UAB „5P Holding“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Priešingai nei teigia ieškovė, tam kad įsigyti Automobilį, atsakovei KASKO draudimas nebuvo būtinas. Kaip nustatė teismas, atsakovė transporto priemonę įsigijo 2022 m. gegužės 5 d. savo lėšomis. Atsakovei pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, atsakovė su BTA Insurance Company SE filialu Lietuvoje sudarė naują privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę privalomuoju draudimu, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 10 d. Akivaizdu, kad atsakovė antrą kartą nebūtų draudusi transporto priemonės, jeigu ją apdrausti būtų prašiusi apeliantės.
10.2. Kaip matyti iš apeliantės teismui teikto KASKO draudimo liudijimo, jame yra nurodyta, kad draudėja yra apeliantė (UAB „RTA grupė“) bei naudos gavėja yra AB „Šiaulių bankas“, t. y. sutartis sudaryta draudėjo UAB „RTA grupė ir sudaryta AB „Šiaulių bankas“ naudai. Tad sutartis sudaryta ne atsakovės, o AB „Šiaulių bankas“ naudai.
10.3. Apeliantė taip pat net negalėjo paaiškinti dėl kokių esminių sąlygų buvo susitarta, kada ir kokiu būdu tos sąlygos su atsakove buvo suderintos, nepateikė įrodymų, kad atsakovei būtų siųsta (pateikta) oferta (pasiūlymas), ir, kad atsakovė su pateiktu pasiūlymu būtų sutikusi (jį akceptavusi). Apeliantė nebuvo pateikusi jokio pasiūlymo atsakovei dėl KASKO ir/ar privalomosios draudimo sutarties sudarymo, tokio pasiūlymo atsakovė nebuvo gavusi ir jokios draudimo sutarčių sąlygos su atsakove nebuvo derinamos.
10.4. Transporto priemonė buvo įsigytąją tikslu nuomoti trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai, kadangi atsakovė užsiima transporto priemonių nuoma, tačiau kaip matyti iš apelianto teismui pateikto KASKO draudimo liudijimo, jame nurodyta, kad draudimo apsauga negalioja trumpalaikei nuomai. Be to, net ir jeigu būtų pateiktas atsakovei toks draudimo pasiūlymas, ji jam nebūtų pritarusi ir tokios draudimo sutarties nebūtų sudariusi dėl per didelės draudimo įmokos ir nustatytos papildomos nedraudiminės sąlygos, kad draudimas negalioja trumpalaikei nuomai.
10.5. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad transporto priemonė buvo apdrausta to prašant atsakovei, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, apeliantė draudimo sutartis savo vardu sudarė ne atsakovei prašant, o tokį reikalavimą nurodžius pačios apeliantės pasirinktai kredito įstaigai, siekiant apeliantei transporto priemonę įsigyti lizingo būdu, todėl apeliantė vykdė ne atsakovės prašymą, o kredito įstaigos apeliantei nustatytą reikalavimą, siekiant gauti finansavimą (lizingą).
10.6. Tuo atveju jeigu apeliantė būtų nupirkusi transporto priemonę, ji atsakovei būtų buvusi perduota pagal nuomos sutartį ir tokiu būdu atsakovė transporto priemone būtų naudojusis ne kaip jos savininkė, o kaip nuomininkė. Tuo tikslu šalys buvo sudariusios 2022 m. rugpjūčio 18 d. Transporto priemonės nuomos sutartį, tačiau minėtas sandoris neįvyko, kadangi apeliantė transporto priemonės neįsigijo. Minėta transporto priemonės nuomos sutartis sudaryta apeliantės iniciatyva, tam, kad apeliantė siekdama gauti finansavimą iš kredito įstaigos, turėtų įrodymą, jog turi potencialų klientą dėl minėtos transporto priemonės nuomos ir, kad sudarius tokį sandorį apeliantė gautų pajamas, tačiau kaip matyti kredito įstaigos vertinimo, suteikti apeliantei kreditą dėl minėtos transporto priemonės finansavimo, kai transporto priemonę nuomotųsi atsakovė, jiems pasirodė per daug rizikinga.
10.7. Apeliantė teigia, kad ji siuntė pretenziją su draudimo polisu bei mano, kad toks siuntimas laikytinas įrodymu apie ofertos atsakovei pateikimą. Tačiau su tokiu teiginiu nesutiktina. KASKO draudimo sutartį apeliantė savo vardu sudarė 2022 m. gegužės 4 d., privalomos civilinės atsakomybės draudimo sutartį sudarė 2022 m. birželio 1 d., o pretenziją su draudimo liudijimų kopijomis atsakovei siuntė 2023 m. liepos 24 d., t. y. daugiau kaip po metų, kai net sutarčių galiojimas tuo metu jau buvo pasibaigęs.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl sumokėtų draudimo įmokų priteisimo iš atsakovės atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gegužės 5 d. iš UAB „Prime Auto“ įsigijo transporto priemonę Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 75) ir atsakovė 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 865594 ir 2022 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 414682 sumokėjo už Automobilio įsigijimą bendrą 457 000 Eur sumą (b. 1. 75 - 76). Transporto priemonę laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. buvo apdraudusi UAB „Prime Auto“ (b. 1. 73-74). Taip pat, atsakovė 2022 m. liepos 11 d. su BTA Insurance Company SE filialu Lietuvoje sudarė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę privalomuoju draudimu, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 11d. iki 2023 m. liepos 10 d. sumokėdama 289,20 Eur draudimo įmoką (b. 1. 76-77).
15. Ieškovė su „If P&C Insurance AS“ 2022 m. birželio 21 d. sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. 05/3100144, kuriuo apdraudė Automobilį laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., draudimo suma - 350 Eur (b. 1. 7). Taip pat, ieškovė su AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. gegužės 4 d. sudarė transporto priemonių draudimo liudijimą TIA Nr. 788212798 (draudimas nuo nelaimingų atsitikimų - KASKO draudimas), kuriuo apdraudė Automobilį laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., bendra draudimo įmoka - 21 565 Eur, mokėjimai atliekami tokia tvarka: 5 391,52 Eur iki 2022 m. birželio 1 d., 5 391,25 Eur iki 2022 m. rugsėjo 1 d., 5 391,25 Eur iki 2022 m. gruodžio 1 d. ir 5 391,25 Eur iki 2023 m. kovo 1 d. (b. 1. 8-9).
16. Ieškovė draudimo įmonėms atliko šiuos mokėjimus: 2022 m. birželio 22 d. atliko 5 733,72 Eur mokėjimą AB „Lietuvos draudimas“, mokėjimo paskirtis: 79761036, 797990809, 788212798; 2022 m. birželio 22 d. atliko 997,50 Eur mokėjimą „If P&C Insurance AS“, mokėjimo paskirtis: VA1262663, 1262451, 1261907, 1262656, AA2207535936. AA2207489335; 2022 m. rugsėjo 21 d. atliko 5 828,86 Eur mokėjimą AB „Lietuvos draudimas“, mokėjimo paskirtis: 797616036, 776369446, 797990809, 770853753, 788212798 (b. 1. 13-15).
17. Ieškovė išrašė tris mokestinius pranešimus atsakovei dėl automobilio draudimo ir civilinės atsakomybės draudimų įmokų kompensavimo: 2022 m. birželio 22 d. - 5741,25 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 21 d. - 5 391,25 Eur sumai ir 2023 m. vasario 2 d. - 5 391,25 Eur sumai (b. 1. 10-12).
18. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį. Pagal sutarties 1.1. punktą ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę — automobilį Mercedes Benz G63, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (b. 1. 92-93).
Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo
19. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad atsakovės prašymu buvo apdraudusi atsakovei priklausančią transporto priemonę Mercedes - Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), KASKO transporto priemonių draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovė atliko minėtų draudimų įmokas iš viso sumokėdama 14 193,04 Eur, todėl atsakovė turėjo prievolę ieškovei sumokėti šią sumą. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės reikalavimą teigė, jog ieškovės neprašė apdrausti transporto priemonę ir jai neįsipareigojo kompensuoti ieškovės sumokėtas KASKO transporto priemonės draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo įmokas.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų prašiusi ieškovės sudaryti draudimo sutartis ir būtų derinusi jų sąlygas, todėl padarė išvadą, kad atsakovė neišreiškė savo valios ir sutikimo dėl ieškovės nurodomų draudimo sutarčių sudarymo ir jų sąlygų bei neprisiėmė jokių prievolių ir/ar įsipareigojimų, todėl preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir išimtinai rėmėsi tik atsakovės pateiktais įrodymais, taip pat nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių nesusiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pateiktais argumentais.
21. Ieškovės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo šalių santykius kvalifikuoti kaip paslaugų teikimo santykius. Salys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
22. Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
23. Aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas - nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 64, 65 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Tuo tarpu CK XXVIII skyrius reglamentuoja nuomos teisinius santykius. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė (nuomotoja) ir atsakovė (nuomininkė) 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį (toliau - Sutartis, Automobilio nuomos sutartis). Pagal Sutarties 1.1, 4.1. punktus ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę - automobilį Mercedes Benz G63, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti 4 500 Eur/mėn. plius PVM nuomos mokestį. Sutarties 1.2. punktu ieškovė pareiškė, kad siekiant įvykdyti ir vykdyti šią sutartį, ieškovė automobilį įsigys iš UAB „Prime Auto“, kurį vėliau perduos trečiajam asmeniui lizingo sutarties pagrindu, ko pasėkoje automobilis bus perduotas atsakovės valdymui bei naudojimui. Automobilį ieškovė įsipareigoja perduoti, o atsakovė įsipareigoja jį priimti per penkias kalendorines dienas po to, kai nuomotojas sudarys lizingo sutartį dėl automobilio ir automobilis bus užregistruotas AB „Regitra“ lizingo bendrovės vardu (Sutarties 2.1. punktas). Nuomotojas (ieškovė) Sutarties 3.1.3. punktu įsipareigojo apdrausti automobilį KASKO draudimu visoms rizikoms Sutarties galiojimo laikotarpiu, o nuomininkas (atsakovė) Sutarties 3.2.1. punktu įsipareigojo mokėti nuomotojui nuomos mokestį ir kitus mokėjimus Sutarties 4 straipsnio nustatyta tvarka. Sutarties 4 punkte aptariama nuomos mokesčio tvarka, kiti mokesčiai neaptariami.
26. Taigi Sutartimi šalys sutarė, jog ieškovė įsigys transporto priemonę ir ją išnuomos atsakovei, o atsakovė mokės nuomos ir kitus mokesčius – šalys sudarė transporto priemonės nuomos sutartį. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad transporto priemonę atsakovė 2022 m. gegužės 5 d. įsigijo pati iš UAB „Prime Auto“, todėl ieškovė turėjo lizingu nusipirkti ją iš atsakovės ir tuomet jai nuomoti Automobilį pagal šalių sudalytą Automobilio nuomos sutartį, tačiau ieškovė transporto priemonės neįsigijo ir neperdavė pagal aptariamą sutartį valdyti jos atsakovei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sutartimi buvo sutarta, jog ieškovė KASKO draudimu apdraus automobilį Sutarties galiojimo laikotarpiu, Sutartimi jokių ikisutartinių sąlygų neapibrėžė, jokia kita rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Todėl ieškovė, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo šalių santykius kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius, byloje turėjo įrodyti, kad ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo transporto priemonę apdrausti KASKO ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu iki ją įsigyjant ieškovei ir perduodant valdyti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei atlygį, lygų draudimo įmokoms.
27. Apeliantės tvirtinimu, aplinkybę, jog draudimo sutartys sudarytos sutarus šalims atsakovės prašymu, pagrindžia šie įrodymai: 1) atsakovei KASKO draudimas buvo būtinas, kad automobilis galėtų būti lizingo sutarties objektas, ką ginčo atveju patvirtina ieškovės pateiktas 2024 m. gegužės 3 d. el. laiškas gautas iš lizingo bendrovės; 2) lizingo bendrovės pasiūlymai dėl automobilio lizingo, kurie ginčo atveju aiškiai liudija faktą, kad ne pati ieškovė sugalvojo drausti Automobilį, o tai darė atsakovės naudai ir jos interesais; 3) ieškovės siųsta pretenzija kartu su draudimo liudijimais ir mokėjimais atsakovei dėl skolos padengimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pateiktu įrodymų vertinimu. Apeliantė iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo aptarti pirmosios instancijos teisme, dar kartą pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
28. Kasacinio teismo praktikoje, plėtojamoje įrodymų vertinimo aspektu, išaiškinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas — teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Atitinkamai faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561- 378/2016 23 punktą).
29. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).
30. Ieškovės minimame UAB „Finpro“ 2024 m. gegužės 3 d. el. laiške nurodoma, kad „Norint jį (automobilį) lizinguoti pirmiausia reikėjo turėti KASKO draudimo sutartį, kad šis klausimas galėtų būti svarstomas valdyboje dėl lizingo davimo <...> KASKO draudimas galėjo būti tiek automobilio savininkės, tiek ir RTA grupė vardu <...> : „nuspręsta, kad suteikti lizingą automobiliui Mercedes - Benz G63 yra per rizikinga, net jeigu lizingas ir būtų buvęs teikiamas UAB „RTA grupė“ vardu, numatant, kad Mercedes - Benz G63 nuomosis iš UAB „RTA grupė“ įmonė „5P Holding“, UAB ir tiesiogiai mokės lizingo įmokas“. Aptariamas el. laiškas patvirtina, jog norint automobilį įsigyti lizingu, buvo būtinąjį apdrausti KASKO draudimu, tačiau šis laiškas niekaip nepatvirtina, jog ieškovė su atsakove susitarė, kad ieškovė KASKO ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraus automobilį, o atsakovė mokės jai už draudimą, juolab, kad iš el. laiško turinio matyti, jog šiuo atveju nebuvo keliama sąlyga, kad apdrausti automobilį išimtinai turi tik ieškovė. Tuo tarpu su el. laišku pateikti 2022 m. liepos 1 d., 2023 m. sausio 27 d. finansinės nuomos grafiko pasiūlymai skirti tik ieškovei, todėl jie taipogi niekaip nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl draudimo įmokų.
31. Ieškovė su „If P&C Insurance AS“ 2022 m. birželio 21 d. sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. 05/3100144, kuriuo apdraudė automobilį laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31d., draudimo suma - 350 Eur. Taip pat, ieškovė su AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. gegužės 4 d. sudarė transporto priemonių draudimo liudijimą TIA Nr. 788212798 (draudimas nuo nelaimingų atsitikimų - KASKO draudimas), kuriuo apdraudė automobilį laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31d., bendra draudimo įmoka - 21 565 Eur, mokėjimai atliekami tokia tvarka: 5 391,52 Eur iki 2022 m. birželio 1 d., 5 391,25 Eur iki 2022 m. rugsėjo 1 d., 5 391,25 Eur iki 2022 m. gruodžio 1 d. ir 5 391,25 Eur iki 2023 m. kovo 1 d. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nėra gavusi šių draudimo sutarčių, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų siuntusi atsakovei aptariamas sutartis. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog byloje taipogi nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų derinusi su atsakove draudimo sutarčių sąlygas, t. y. kad atsakovė sutiko su draudimo įmokų dydžiu, draudimo sąlygomis ir pan. Juolab, kad atsakovės tvirtinimu, ji nebūtų sutikusi mokėti tokio dydžio draudimo įmokas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, ji į šias sutartis nebuvo įtraukta kaip naudos gavėja ar pan.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad transporto priemonę laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. buvo apdraudusi UAB „Prime Auto“, vėliau, atsakovė 2022 m. liepos 11 d. su BTA Insurance Company SE filialu Lietuvoje sudarė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę privalomuoju draudimu, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d. sumokėdama 289,20 Eur draudimo įmoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu ieškovė būtų apdraudusi Automobilį šalių sutarimu ir būtų siuntusi atsakovei draudimo sutartis bei derinusi draudimo sąlygas su atsakove, tikėtina, kad atsakovė nebūtų pakartotinai draudusi automobilio civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių susitarimo nepagrindžia ir ieškovės mokėjimo nurodymai bei mokestiniai pranešimai. Ieškovė atliko šiuos mokėjimus draudimo įmokoms: 2022 m. birželio 22 d. atliko 5 733,72 Eur mokėjimą AB „Lietuvos draudimas“, mokėjimo paskirtis: 79761036, 797990809, 788212798; 2022 m. birželio 22 d. atliko 997,50 Eur mokėjimą „If P&C Insurance AS“, mokėjimo paskirtis: VA1262663, 1262451, 1261907, 1262656, AA2207535936, AA2207489335; 2022 m. rugsėjo 21 d. atliko 5 828,86 Eur mokėjimą AB „Lietuvos draudimas“, mokėjimo paskirtis: 797616036, 776369446, 797990809, 770853753, 788212798. Tačiau šie mokėjimai patvirtina tik tai, jog ieškovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus draudimo bendrovėms. Ieškovė taip pat išrašė tris mokestinius pranešimus atsakovei dėl automobilio draudimo ir civilinės atsakomybės draudimų įmokų kompensavimo: 2022 m. birželio 22 d. - 5741,25 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 21 d. - 5 391,25 Eur sumai ir 2023 m. vasario 2 d. - 5 391,25 Eur sumai. Nors ieškovės tvirtinimu šiuo atveju labiau tikėtina, kad ji siuntė atsakovei mokestinius pranešimus, negu nesiuntė, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovės teiginiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių šių mokėjimų siuntimą atsakovei pagrindžiančių duomenų. Taipogi, ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog būtų raginusi atsakovę apmokėti jai pateiktas sąskaitas, nors bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ragino apmokėti ir raštu. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, ieškovė 2023 m. liepos 18 d. pretenziją, kuria reikalavo iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti ieškovei 14 193,04 Eur skolą už transporto priemonės draudimų išlaidas bei palūkanas, ir kuri buvo išsiųsta atsakovei registruota siunta (b. 1. 16-18), išsiuntė tik daugiau negu po metų nuo pirmojo mokestinio pranešimo parengimo dienos ir po 11 mėnesių nuo Automobilio nuomos sutarties sudarymo. Todėl abejotina, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nepagrįstai būtų neapmokėjusi sąskaitų, ieškovė būtų delsusi ir neraginusi atsakovės vykdyti prievolių, juolab, kad ieškovė neįsigijo lizingu Automobilio.
34. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė draudimo sutartis sudarė savo rizika, vykdydama prievoles tretiesiems asmenims - lizingo davėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, siekdama įvykdyti Transporto priemonės nuomos sutartį, t. y. įsigyti Automobilį ir jį nuomoti atsakovei bei gauti pelną, turėjo tikslą Automobilį įsigyti lizingu iš atsakovės. Kaip nustatyta ir byloje neginčijama, norint įsigyti automobilį lizingu, buvo būtina prieš tai apdrausti Automobilį KASKO draudimu. Ieškovė byloje nepagrindė, kad derino draudimų sutarties sąlygas su atsakove, taip pat, jog jai siuntė draudimo sutartis ir mokėjimo pranešimus, todėl labiau tikėtina, kad draudimo sutartis sudarė ne atsakovės prašymu (nesant šalių sutarimo), o savo valia siekdama įsigyti Automobilį lizingu ir vykdant Automobilio nuomos sutartį gauti pelną. Šiame kontekste pažymėtina, kad draudimo sutartys sudarytos ir pirma įmoka atlikta dar prieš Automobilio nuomos sutarties sudarymą, tačiau sutartyje nebuvo numatyta jokia sąlyga, jog atsakovė turėtų mokėti ieškovei draudimo įmokas už laikotarpį ir iki Sutarties sudarymo. Todėl tuo atveju, jei šalys būtų sutarusios dėl KASKO ir privalomosios civilinės atsakomybės draudimo, ir ieškovei negavus pirmos įmokos iš atsakovės, ieškovė, būdama verslininke, kuriai taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, būtų papildomai įtraukusi ir sąlygą dėl ieškovės sudarytų draudimo sutarčių ir jų pagrindu mokėtų įmokų padengimo.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu ir priėjo pagrįstos išvados, jog atsakovė neišreiškė savo valios ir sutikimo dėl ieškovės nurodomų draudimo sutarčių sudarymo, neprisiėmė jokių prievolių ir/ar įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, iš esmės nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 179-469/2022, 53 punktas).
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei neįrodžius, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, atsakovei nekyla prievolė sumokėti ieškovei už ieškovės mokėtas draudimo įmokas draudimo bendrovėms.
Dėl teismo procesinio sprendimo motyvavimo
37. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šių reikalavimų turinys detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamą)ai daliai -joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
38. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktą, kt.). Taigi, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, šalių nurodytų kai kurių aplinkybių ar pateiktų įrodymų neaptarimas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.
39. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė pateikia tik savo nuomonę dėl tam tikrų įrodymų vertinimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai priėjo prie išvados, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl draudimo sutarčių. Ieškovė taip pat klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl atsakovės pateiktų argumentų ir nevertino ieškovės argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra ne bylos šalių, o teismo prerogatyva. Teismas, kaip minėta pirmiau, vertina byloje esančius įrodymus pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas taisykles ir neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto įrodymo (CPK 185 straipsnis).
40. Apeliantė taip pat nepagrįstai tvirtina, jog teismo sprendimo motyvai nenuoseklūs, nelogiški, prieštaringi. Viena vertus ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad tarp šalių nėra susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, kita vertus tvirtina, jog teismas sprendime pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paslaugų teikimo santykiai. Taigi, ieškovė apeliaciniame skunde pati prieštarauja savo išdėstytiems argumentams. Teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo turinį, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nekonstatavo, jog tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo santykiai, o būtent, kad ieškovė sudarė žodinę sutartį su atsakove, jog ieškovė apdraus automobilį, o ieškovė mokės jai draudimo įmokas.
41. Teisėjų kolegija nenustatė įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK normų pažeidimo, taip pat ir pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su sprendimo motyvavimu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Si nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
44. Kadangi apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
45. Atsakovė į bylą pateikė prašymą priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.
46. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš apeliantės (ieškovės) (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „RTA grupė“ apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „5P Holding“, juridinio asmens kodas 306030188, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RTA grupė“, juridinio asmens kodas 156902922, 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Tatjana Žukauskienė