Civilinė byla Nr. e2-2769-1032/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00892-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1;

3.4.3.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5;

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V. R. nekilnojamojo turto agentūros „Variantas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“, ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. R. 4 002,37 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi V. R. nekilnojamojo turto agentūrai „Variantas“ buvo iškelta bankroto byla, o V. R. nekilnojamojo turto agentūros „Variantas“ savininkas – atsakovas buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus, antspaudą, įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir viso savininko turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau jokie įmonės dokumentai, ir turtas, nėra perduoti bankroto administratorei iki šiol. V. R. nekilnojamojo turto agentūros „Variantas“ vadovas bei savininkas nuo 1995 m. sausio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas. Dėl tokių atsakovo veiksmų, bankroto administratorius neturėjo galimybės patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBI) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Neperduodamas dokumentų atsakovas kaltais veiksmais užkirto galimybę bankroto administratoriui vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, nustatyti kokį turtą turi įmonė, ar vykdė veiklą nepažeidžiant teisės aktų nustatytų teisių ir pareigų, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, kurią sudaro 4 002,37 Eur. Pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą ir ieškovės reikalavimus bei teismo posėdį pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi V. R. nekilnojamojo turto agentūrai „Variantas“ iškelta bankroto byla, o V. R. nekilnojamojo turto agentūros „Variantas“ savininkas – atsakovas buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą perduoti įmonės bankroto administratorei įmonės dokumentus, antspaudą, įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir viso savininko turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l.) 5-7). Teismas nustatė, kad V. R. nekilnojamojo turto agentūra „Variantas“ registruotino turto neturi, taip pat registro tvarkytojo duomenimis registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Nuo 2015 m. spalio 12 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą V. R. nekilnojamojo turto agentūrai „Variantas“ pateikti mokėjimo nurodymai nebuvo įvykdyti. Paskutinį kartą įmonė įmokas (129,01 Eur (445,44 Lt)) į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą sumokėjo 1999 m. sausio 14 d. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 29 d.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. R. nekilnojamojo turto agentūros „Variantas“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma yra 4 002,37 Eur (el. b. l. 17-18).

3.       Iš Valstybės įmonės Registrų centras duomenų nustatyta, kad V. R. nekilnojamojo turto agentūros „Variantas“ vadovas bei savininkas nuo 1995 m. sausio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas (el. b .l. 9).

Dėl ieškovės reikalavimų

4.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalą, padarytą dėl bankrutuojančios įmonės dokumentų, antspaudo, įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę ir viso savininko turto sąrašo, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė neperdavimo bankroto administratoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti veiksmai teismų praktikoje yra pripažįstami kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 7 d., nutartis Nr. 2A-1105/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d., nutartis Nr. 2A-492/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-64/2013).

5.       Pažymėtina, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2-1254/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-589/2014). 

6.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendrovės (įmonės) vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 2A-715/2013). Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei taikyti, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio

7.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2012).

8.       Pagal ieškovės į bylą pateiktus duomenis ir remiantis Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi nurodyta šio sprendimo 2 punkte V. R. nekilnojamojo turto agentūros „Variantas“ bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV), finansinis reikalavimas 4 002,37 Eur sumai (el. b. l. 17-18).

9.       Ieškovė nurodė, kad jai kaip bankroto administratorei nėra perduotos piniginės lėšos bei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, ar įmonė turi turto, kurį būtų galima parduoti ar debitorinių skolų, kurias būtų galima išieškoti, todėl laikytina, kad kreditoriniai reikalavimai liks nepasikeitę, nes nėra iš ko tokių reikalavimų patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos – ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011), todėl įmonei patyrus žalą dėl neperduotų įmonės finansinių dokumentų bei turto, žala kyla ir įmonės kreditoriams, nes tokiu būdu sumažėja (tampa nebeįmanoma) kreditorių galimybė, kad jų finansiniai reikalavimai bus patenkinti. Šiuo atveju atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 4 002,73 Eur suma.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

10.       Juridinio asmens valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ir tai atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

11.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atklikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

12.       Atsakovas nevykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų, t. y. per teismo nustatytą terminą bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto, nesudarė turimo turto sąrašo, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), balanso bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperdavė ir jokių su įmonės veikla susijusių, bankroto procesui reikalingų dokumentų bei įmonės turto. Dėl tokių atsakovo veiksmų, administratorius neturėjo galimybės patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį, nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBI 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Neperduodamas dokumentų atsakovas savo kaltais veiksmais užkirto galimybę bankroto administratoriui vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, nustatyti kokį turtą turi įmonė, ar vykdė veiklą nepažeidžiant teisės aktų nustatytų teisių ir pareigų. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pagrindu, atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais ir konstatuotina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra nustatytas priežastinis ryšys.

13.       Nustačius atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją.

14.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra įrodytos visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 4 002,37 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

15.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą – 4 002,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 90 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai V. R. nekilnojamojo turto agentūrai „Variantas“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“, iš atsakovo V. R. 4 002,37 Eur (keturis tūkstančius du eurus 37 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 002,37 Eur (keturių tūkstančių dviejų eurų 37 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. R. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – „žyminis mokestis“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                               Rūta Zubrickaitė