Civilinė byla Nr. e2-289-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00001-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Produktų vystymo sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Produktų vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Itina“ dėl žalos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Produktų vystymo sprendimai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Itina“ 49 051,08 Eur permoką.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 1 d. tarp ieškovės UAB „Produktų vystymo sprendimai“ ir atsakovės UAB „Itina“ buvo sudaryta tarpininkavimo (derybų) paslaugų sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei tarpininkavimo paslaugas, padedant ieškovei sudaryti statybų rangos sutartį su užsakove UAB „Merko statyba“. Šioje sutartyje šalys susitarė, kad atsakovei tinkamai įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė įsipareigoja sumokėti atlyginimą, lygų 15,6053 proc., skaičiuojant nuo tarp ieškovės ir UAB „Merko statyba“ sudarytoje rangos sutartyje numatytos bendros kainos, tačiau visais atvejais atsakovei mokamas atlyginimas negali būti mažesnis kaip 51 890 Eur ir didesnis kaip 131 890 Eur. UAB „Merko statyba“ ir ieškovė 2019 m. liepos 11 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią bendra darbų kaina – 845 162,63 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).

3.       Atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas priteisimo iš ieškovės. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4641-467/2019 patvirtino tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Artifact“ sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys sulygo, kad atsakovė sumokės ieškovei maksimalų atlyginimą, t. y. 131 890,00 Eur, įskaitant PVM, jei ši suma nebus perskaičiuota pagal taikos sutarties 1.6 – 1.7 papunkčius.

4.       Ieškovė, vykdydama taikos sutartį, iš viso sumokėjo atsakovei 100 941,08 Eur. Tačiau 2020 m. kovo 30 d. tarp atsakovės ir UAB „Merko statyba“ buvo sudarytas susitarimas dėl statybos rangos darbų nutraukimo, kuriuo šalys patvirtino, kad statybos rangos darbai yra nutraukiami nuo šio susitarimo pasirašymo dienos, o faktinė jau atliktų darbų vertė yra 295 044,49 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad įvyko taikos sutartyje įtvirtinta sąlyga, kurios pagrindu turi būti perskaičiuotas atsakovei mokamas atlyginimas už suteiktas paslaugas (nuo 131 890 Eur iki 51 890 Eur) bei į tai, jog ieškovė jau yra sumokėjusi 100 941,08 Eur dydžio atlyginimą, ieškovė teismo prašė pripažinti prievoles pagal taikos sutartį įvykdytomis ir priteisti 49 051,08 Eur permoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. 

6.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 5.8 papunktyje šalys nurodė, kad yra susipažinusios su taikos sutarties sudarymo pasekmėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 3 ir 5 punktuose ir 294 straipsnyje, ir šios pasekmės šalims yra žinomos bei aiškios. Teismas konstatavo, kad ieškovei buvo išaiškinta, jog pakartotiniai ginčai dėl sudarytos taikos sutarties sąlygų bei vykdymo su atsakove yra negalimi. Teismo vertinimu, pateikdama tokio pobūdžio reikalavimus ieškovė siekia išvengti teisme sudarytos bei patvirtintos taikos sutarties vykdymo.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimus kildina iš ginčo, kuris yra išspręstas taikos sutartimi, todėl sprendė, jog iš esmės pakartotinis ieškovės reikalavimų nagrinėjimas nėra galimas (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovė UAB „Produktų vystymo sprendimai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Įstatymai nedraudžia šalims susitarti taikos sutartyje dėl papildomų įsipareigojimų, be kita ko, ir dėl priešpriešinių įsipareigojimų, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai.

8.2.                      Vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas gali būti neišduotas tais atvejais, kai teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos yra neaiškios, šalys jas supranta skirtingai ar jų priverstinai vykdyti apskritai neįmanoma. Tokiems atvejams įstatyme numatyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo instituto tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės kreipimųsi dėl vykdomųjų raštų išdavimo metu vykdomieji raštai buvo išduoti pagrįstai, nes tuo metu nebuvo pagrindo perskaičiuoti atsakovei mokamą atlyginimą už suteiktas paslaugas. Tačiau įvykus taikos sutarties 1.6 – 1.7 papunkčiuose nurodytai sąlygai, taikos sutartis yra visiškai įvykdyta. Dėl šios priežasties ieškovė atsidūrė situacijoje, kuomet iš jos pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus išieškoma daugiau nei yra numatyta pačioje taikos sutartyje, ir tęsiamas nepagrįstas išieškojimas.

8.3.                      Ieškovė negali pasinaudoti ir proceso atnaujinimo institutu, kadangi taikos sutartis yra visiškai įvykdyta. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė siekia išvengti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo. Ieškovės teigimu, vieninteliu teisėtu ir galimu pažeidžiamų jos teisių gynimo būdų yra kreipimasis į teismą su nauju savarankišku reikalavimu dėl taikos sutarties pripažinimo visiškai įvykdyta ir nepagrįstai iš jos atsakovės naudai išieškotos sumos priteisimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatęs, kad  Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4641-467/2019 patvirtino tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Artifact“ sudarytą taikos sutartį.

11.       Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Prieš tvirtindamas taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Tai reiškia, kad šalys, sudarę teismo patvirtintą taikos sutartį, laikomi realizavę teisę kreiptis į teismą, o šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimai yra išspręsti. Šaliai reiškiant naują tapatų ieškinį, tokį ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o jeigu ieškinys yra priimamas, byla tokiu atveju nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).  

12.       Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles. Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

13.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės prievolės sumokėti 2019 m. birželio 1 d. sudarytoje tarpininkavimo (derybų) paslaugų sutartyje numatytą atlyginimą už suteiktas paslaugas. Šį ginčą šalys išsprendė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Šalys sulygo, kad atsakovė sumokės ieškovei atlyginimą, t. y. 131 890 Eur, įskaitant PVM, taip pat susitarė dėl mokėjimų grafiko. Kartu šalys taikos sutarties 1.7.1 – 1.7.3 papunkčiuose aptarė sąlygas dėl skolos sumos perskaičiavimo, jei tarpininko surastas užsakovas (UAB „Merko statyba“) pasinaudos rangos sutarties mažinimo kainos teise nesant ieškovės (rangovės) kaltei.

14.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal taikos sutartį ji atsakovei yra sumokėjusi 100 941,08 Eur ir šiuo metu vyksta išieškojimo procesas pagal taikos sutarties pagrindu išduotus vykdomuosius raštus. Tačiau, ieškovės teigimu, šiuo metu užsakovas (UAB „Merko statyba“) pasinaudojo rangos sutarties kainos mažinimo teise, nes buvo sudarytas susitarimas dėl statybos rangos darbų nutraukimo, todėl  taikos sutartyje numatyta skolos suma turi būti perskaičiuota ir jai (ieškovei) priteista atsakovei permokėta suma.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendžia, kad naujai pareikštu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus ne dėl kilusio naujo šalių ginčo, tačiau dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų įgyvendinimo tvarkos, kai taikos sutarties vykdymo metu atsirado joje numatytos sąlygos, galbūt lemiančios atsakovei iš ieškovės išieškotinos sumos dydžio pokyčius.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nustatyta aiški įsiteisėjusių teismo sprendimų ar jais patvirtintų taikos sutarčių vykdymo tvarka ir specialios taisyklės, taikomos tuo atveju, jei skolininkas ar taikos sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo teismo sprendime ar taikos sutartyje nustatytas sąlygas. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

17.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas, paprastai turi būti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 31 punktas). Kartu kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad atvejai, kada, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo atnaujinti procesą, bet šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimų tenkinimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą, gali būti itin reti. Paprastai tai atvejai, kada atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, kurių pagrindas yra ne tiesioginis, bet išvestinis iš kitos taikos sutarties šalies pareigos vykdyti tokios sutarties sąlygas, inter alia (be kita ko), kai reikalaujama mokėti netesybas dėl to, kad taikos sutarties šalis pažeidė pagrindines sutarties sąlygas (minėtos nutarties 32 punktas).

18.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė reiškia reikalavimus dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų įgyvendinimo tvarkos, ir jos reikalavimų pagrindu yra taikos sutarties vykdymo metu atsiradusios joje numatytos sąlygos, galbūt lemiančios išieškotinos sumos dydžio pokyčius, tačiau ne išvestinių atsakovės pareigų nevykdymas. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovei materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su nauju ieškiniu neatsirado. Ieškovė keliamas klausimas patenka į jau išspręsto šalių ginčo ribas, ir ji šiuo klausimu turėtų CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta specialia tvarka kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą, o esant pagrindui – į teismą dėl proceso atnaujinimo. 

19.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš ginčo, kuris yra išspręstas taikos sutartimi, todėl pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                Marius Bajoras