Civilinė byla Nr. e2-17054-1088/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08575-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.10.5.1;3.1.7.6;3.2.4.11;3.2.6.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,  

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Bukeliui, atsakovės atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abara group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alegritas“, tretieji asmenys akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. preliminariu sprendimu tenkindamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abara group“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį priteisė ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alegritas“ (toliau – ir atsakovė) 2 085,00 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 085,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur žyminį mokestį ir 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

2.       Atsakovė, nesutikdama su preliminariu sprendimu, pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, prašo panaikinti 2020 m. birželio 2 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė su draudiku akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir draudikas) buvo sudariusi Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. buvo apdrausta atsakovės – vežėjo kelių transportu atsakomybė už krovinį.

3.       Atsakovė draudiką akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“ informavo apie 2019 m. rugpjūčio 30 d. įvykį, kurio metu buvo apgadintas maršrutu Pustkow, Lenkijos Respublika–Kaunas, Lietuvos Respublika, vežamas ieškovės krovinys (kieto kuro katilai). Draudikas 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino įvykį nedraudžiamuoju, kadangi atsakovei, kaip vežėjui, nekyla pareiga atlyginti dėl krovinio sugadinimo atsiradusią žalą, nes krovinys buvo netinkamai paruoštas transportavimui. Už tinkamą krovinio paruošimą transportavimui atsako ne vežėjas, o siuntėjas. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 8 straipsnio 1 punktą, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti du dalykus: ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija ir ar krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jei pakuotės pažeidimas buvo žinomas arba akivaizdus, tačiau vežėjas apie tai važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų, siuntėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už nuostolius. Iš to seka, jog vežėjas privalo patikrinti, ar krovinys ir pakuotė išoriškai nėra pažeisti prieš pradedant krovinio transportavimą, vežėjui apžiūrint įpakuoto krovinio būklę reikalaujama fiksuoti tik paprastus, išoriškai matomus krovinio pakuotės defektus. Vežėjas bus atsakingas už krovinio įpakavimą ir pakrovimą tik tuomet, kai tokia vežėjo pareiga bus numatyta sutartyje. Prekių paruošimas transportavimui įprastai yra siuntėjo, bet ne vežėjo pareiga. Į transportavimo sąlygas, teritoriją, krovinio pobūdį, kelionės trukmę, tikėtinas kelio ir oro sąlygas, privalėjo atsižvelgti siuntėjas, paruošdamas krovinį transportavimui. Faktiškai krovinio pakrovimo darbus atliko siuntėjo darbuotojai, todėl dėl žalos yra atsakingas siuntėjas.

4.       Vežėjas, siekdamas, kad būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą arba sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi įrodyti, kad krovinį paruošė, sudėjo arba iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas arba tretysis asmuo, veikdamas krovinio siuntėjo arba gavėjo vardu. Vežėjui nereikia įrodinėti, kad krovinys paruoštas, pakrautas, sudėtas arba iškrautas buvo netinkamai. Nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, ir todėl gali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybę ribojančia taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013). Ieškovė nepagrįstai reikalauja šešių procentų dydžio procesinių palūkanų, kadangi CMR 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio palūkanų dydis.

5.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. preliminarų sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė ir ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė neneigia aplinkybės, kad krovinys virto dėl vairuotojo atlikto staigaus stabdymo, tačiau kaip aplinkybę, atleidžiančią atsakovę nuo atsakomybės, nurodo formalų netinkamos pakuotės pagrindą, tačiau  apie savo sutartimi prisiimtą pareigą pritvirtinti krovinį diržais nepasisakė. 

6.       Ne visiems kroviniams yra būtina pakuotė. Ieškovės krovinio – kieto kuro ir granulinio šildymo katilų (toliau – krovinys) specifika yra tokia, kad tai yra masyvūs ir sunkūs daiktai (sveria nuo 280 kg. iki 545 kg.), ypatingai atsparūs išoriniam poveikiui daiktai, pagaminti iš tvirto metalo, visiškai nedužūs, nebirūs, neturintys galinčių išsilieti skysčių, neturintys jokių lengvai pažeidžiamų išorinių dalių/detalių. Ieškovė, užsakydama šios rūšies krovinio pervežimus pas atsakovę, kėlė reikalavimą, kad krovinys būtų vežamas pritvirtintas diržais, nes dėl krovinio masės ir dydžio jų kitaip įtvirtinti ir apsaugoti yra tiesiog neįmanoma. Siuntėjas varžtais pritvirtino kieto kuro katilus prie palečių ir supakavo krovinį, įvertindamas šalių pasirašytą sutartį, pagal kurią atsakovė turėjo krovinį pritvirtinti krovinio tvirtinimo diržais, kad krovinys nepasislinktų ar kitaip nebūtų sugadintas.

7.  Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kadangi krovinys nebuvo tinkami įpakuotas, o ir sutvirtinti krovinį turi siuntėjas. Paaiškino, kad vairuotoju atsakovės įmonėje dirba keturis metus, yra atsakovės supažindintas su pareigomis priimant, gabenant krovinį, kieto kuro katilus iš gamintojo Lenkijoje yra vežęs ne vieną kartą. Matęs, jog katilai kitiems vežėjams būdavo paruošti ir kitokioje pakuotėje, t. y. medinėse dėžėse. Ieškovei paruošti katilai buvo varžtais pritvirtinti ant paletės, sukrauti vilkiko priekabos viduryje, o prie galinės sienos buvo sukrauti metalo vamzdžiai; kelyje Lenkijoje vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti vilkiką dėl į jo kelio juostą staiga įvažiavusio automobilio; dėl staigaus stabdymo katilai pasislinko ir susitrenkė vienas su kitu. Trečiasis asmuo jau stabdymo metu supratęs, kad katilai pajudėję iš savo vietos, vėliau pamatęs, kad katilai vienas ant kito suvirtę. Kiekvieną paletę įmanoma pritvirtinti, bet reikia žinoti kaip. Tvirtinimo diržus visada turėjęs, bet niekada nenaudojęs, nes nežino kaip reikia tvirtinti, krovinį pritvirtinti yra siuntėjo pareiga, visą laiką kieto kuro katilus tvirtindavo aliuminio lazdomis. Buvę atvejų, kad katilus tvirtino siuntėjas, tuomet katilai buvo tvirtinami ir diržais ir lazdomis.

Teismas

konstatuoja:

              Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. preliminarus sprendimas nekeistinas.

8.       Spręsdamas šalių ginčą, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

9.        Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė (užsakovas) ir atsakovė (vežėjas ) 2018 m. birželio 4 d.  sudarė Ilgalaikę krovinių pervežimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnis). Šios sutarties pagrindu atsakovė ieškovės užsakymu atlieka kieto kuro katilų iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pervežimą. Pagal Sutarties 2.2 punktą, vežėjas privalo turėti galiojantį CMR draudimą pagal CMR konvencijos reikalavimus ir krovinio tvirtinimo diržus krovinio saugiam pritvirtinimui ir transportavimui. Sutarties 4.1.1 punkte nustatyta, kad vežėjas įsipareigoja turėti krovinio tvirtinimo diržus ir kiekvieną paletę pritvirtinti krovinio tvirtinimo diržais, kad krovinys nepasislinktų ar kitaip nebūtų sugadintas. Jei krovinys nepritvirtintas diržais, kategoriškai draudžiama krovinį transportuoti. Krovinio tvirtinimą prižiūri vežėjo vairuotojas.

10.       Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d.  CMR važtaraščio AD 0009125 matyti, kad siuntėjas katilų gamybos Lenkijos bendrovė ZŠK ,,Kamen“ atsakovei perdavė pervežti 14 vnt. kietojo kuro ir granulinių šildymo katilų. Važtaraštyje atsakovės vairuotojo ranka įrašyta: „Sutinku su pažeidimu“ ir pasirašyta. Iškrovimo vietoje ieškovei apžiūrėjus atvežtus katilus buvo nustatyta, kad jie vilkiko priekaboje buvo suvirtę vienas ant kito ir ant priekyje jų buvusių metalo vamzdžių, o paletes dėl pasislinkimo sulaužytos. Pervežimo metu 8 katilai (Kamen NG Classic 28 kW, Kamen NG Clas sic 22 kW, Kamen Pellet Plus 17 kW, Kamen Multi 26 kW+PID, Kamen Pellet Kompakt 12 kw, Kamen Dremax 26 kW, Kamen Perfekt Bio 11 kW, Kamen Pellet Kompakt 20 kW) ir 8 medinės paletės buvo pažeistos. Sugadinimai užfiksuoti nuotraukose. Ieškovės 8 katilus suremontavo gamintojas. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 9 d. apmokėjo gamintojo pateiktą katilų remonto sąskaitą Nr. FS/40/0912019 1 485,00 Eur sumai. Katilus remontuoti gamintojui į Lenkijos Respubliką nugabeno atsakovė. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 23 d. apmokėjo atsakovės sąskaitą AS15190  300,00 Eur sumai už katilų nugabenimą gamintojui remontuoti. Ieškovė pagal atsakovės sąskaitą Nr. AS15164 sumokėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovei už visų katilų atvežimą 4 600,00 Eur. Ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, nurodė, jog dėl to, kad 8 katilai nugabenti gamintojui remontui, tai atsakovės katilų atvežimo paslauga šioje apimtyje faktiškai liko nesuteikta, o atsakovės gautas apmokėjimas 300,00 Eur dalyje yra nepagristas ir sudaro ieškovės nuostolius. Ieškovė prašomą priteisti nuostolių dydį 2 085,00 Eur sudaro 8 katilų remonto kaštai ir transporto išlaidos (1485,00 + 300,00 + 300,00). Atsakovė nuostolių dydžio neginčijo.

11.       Atsakovė prašo ieškinį atmesti remdamasi Vežėjo atsakomybę reglamentuojančios CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunkčiu, nustatančiu, jog vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, kai krovinys, pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, buvo vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiuo atveju reikia nustatyti ar 1) krovinys, kurį reikėjo įpakuoti, buvo vežamas neįpakuotas arba blogai įpakuotas; 2) krovinio neįpakavimas ar netinkamas įpakavimas buvo krovinio praradimo ar sugadinimo priežastis. Sprendžiant dėl šių atsakovės atsakomybę šalinančių sąlygų šioje byloje taikymo, teismas vadovaujasi kasacinio teismo šios normos taikymo praktika, kurioje išaiškinta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto 4 papunkčio norma taikoma tik tuomet, kai vežamos supakuotos prekės ar prekės, kurios pagal savo savybes turėtų būti gabenamos tik supakavus, ar yra susiklosčiusi bendroji prekybos praktika tam tikras prekes gabenti keliais tik supakavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

13.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

14.       Katilų gamintojo paaiškinimu, kiekvienas katilas dedamas ant padėklo, pritvirtinamas varžtais prie padėklo ir uždedami apsauginiai plastikiniai maišai. Šalių atstovų, trečiojo asmens teismo posėdyje pateikti paaiškinimai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju kieto kuro katilai buvo gamintojo varžtais pritvirtinti prie palečių ir kad toks katilų transportavimui paruošimo būdas yra nusistovėjęs. Teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė, jog yra matęs, kad kitiems vežėjams gamintojas paruošdavo vežimui medinėse dėžėse įpakuotu katilus, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad per visą šalių sudarytos sutarties galiojimo laikotarpį būtų keliamos pretenzijos užsakovei ar siuntėjui dėl netinkamo katilų paruošimo transportavimui, t. y. dėl jų neįpakavimo, nėra. 2019 m. rugpjūčio 29 d. krovinių važtaraštyje taip pat nėra jokių pastabų dėl netinkamo katilų paruošimo transportavimui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kieto kuro ir granulinio šildymo katilai pagal savo savybes yra netinkami vežti neįpakuoti arba netinkami vežti tokioje pakuotėje, kokioje buvo siuntėjo pateikti atsakovei, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės krovinys buvo vežamas siuntėjo neįpakuotas ar įpakuotas netinkamai. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje įtvirtintą atsakovės atleidimo nuo atsakomybės atvejį (CPK 183, 185 straipsniai).

15.       Atsakovė prašo ieškinį atmesti remdamasi ir Vežėjo atsakomybę reglamentuojančios CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu, nustatančiu, jog vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Šios atsakovės atleidimo nuo atsakomybės sąlygos vertintinos šalių sudarytos sutarties 4.1.1 punkto nuostatų kontekste.

16.       Byloje taip pat nustatyta, kad vežėjo vairuotojas turėjo sutvirtinimui reikalingus diržus. Trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad yra galimybė kiekvieną paletę ant kurių priveržiami kieto kuro katilai pritvirtinti diržais, tačiau diržai palečių sutvirtinimui net nebuvo naudojami. Atsakovės vairuotojas teismo posėdyje paaiškino, jog katilai buvo vežami juos sutvirtinus aliuminio lazdomis. Tačiau šalių sudarytoje sutartyje nėra numatytas toks krovinio tvirtinimo išlaikant jį stabiliu būdas. Atsakovės argumentai, jog net ir sutvirtinus katilus diržais, esant staigiam vilkiko stabdymui katilų pasislinkimo ir atsitrenkimo vienas į kitą nebūtų išvengta dėl didelės jų masės, yra hipotetiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas šalių sudarytos sutarties sąlygas bei nustatytas krovinio sutvirtinimo transporto priemonėje aplinkybes, pripažintina, kad vežėjas, tai yra atsakovė, nevykdė krovinių pervežimo sutarties 4.1.1 punkte nustatytų pareigų kiekvieną paletę pritvirtinti krovinio tvirtinimo diržais. Pažymėtina, kad šis punktas kategoriškai draudė nepritvirtintą diržais krovinį transportuoti, tačiau atsakovės vairuotojas ėmėsi gabenti ir gabeno nesutvirtintą transporto priemonėje krovinį sutartyje nustatyta tvarka. Pagal šį punktą, krovinio tvirtinimą prižiūri vežėjo vairuotojas, kuris teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovei (darbdaviui) sakęs, jog nežino kaip katilus sutvirtinti diržais, o be to, sutvirtinti krovinį yra ne vežėjo vairuotojo, o siuntėjo pareiga. Kieto kuro katilai yra didelių gabaritų ir sveria nuo 280 kg iki 545 kg, todėl akivaizdu, kad atsakovės vairuotojas negalėjo vienas pats jų sukrauti į vilkiką. Tačiau byloje duomenų, kad atsakovės vairuotojas reiškė pačiai atsakovei (darbdaviui), ieškovei ar pažymėjo važtaraštyje kokias nors pastabas dėl netinkamo katilų sukrovimo į vilkiką, kas trukdė paletes sutvirtinti diržais, nėra pateikta. Teismo vertinimu,  sutarties 4.1.1 punktu atsakovei prisiėmus pareigą užtikrinti, kad kiekviena paletė bus pritvirtina krovinio tvirtinimo diržais, o krovinio tvirtinimą prižiūrės atsakovės vairuotojas, atsakovei taip pat kilo pareiga instruktuoti vairuotoją apie tinkamą katilų palečių tvirtinimą krovinio diržais. Todėl nors ir pagrįstas atsakovės argumentas, jog ji – vežėjas, neturėjo pareigos pakrauti krovinio, tačiau turėjo pareigą imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas pakrauto krovinio tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, šalių susitarimas, kad krovinio sutvirtinimo pareigą turi būtent vežėjas, aiškintinas kaip nustatantis šios sutarties šalies pareigą imtis visų protingų priemonių saugiam krovinio pakrovimui ir tvirtinimui užtikrinti, įskaitant vairuotojo instruktavimą apie jo pareigas kraunant ir tvirtinant krovinį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.156, 6.205 straipsniai). 

17.       Teismas byloje nustatytų aplinkybių ir aukščiu nurodytų argumentų pagrindu daro išvadą, jog ieškovė įrodė netinkamą atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktą, nulėmusį nuostolių atsiradimą bei jų dydį, kaip sąlygas civilinės atsakomybės atsakovei taikymui, todėl ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai). 

18.       Ieškovė CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė iš atsakovės priteisti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Atsakovė nesutinka su prašomų priteisti šių delspinigių dydžiu argumentuodama tuo, jog pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį ieškovė turi teisę reikalauti 5 procentų dydžio palūkanų.

19.       CMR

20.       Spręsdamas dėl ieškovei priteistinų procesinių palūkanų dydžio teismas atsižvelgia į netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą Nr. AC-37-1, kurioje pasisakyta, jog „specialieji teisės aktai gali nustatyti kitus kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo pradžios momentus. Pavyzdžiui, pagal CMR konvenciją palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu yra pateikiama pretenzija, o jeigu tokios nebuvo – nuo ieškinio pareiškimo dienos (27 straipsnis). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis)“. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo, CMR konvencijos 27 straipsnyje nustatytos ne procesinės, o kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011, taip pat pasisakyta, kad CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovei prašant iš atsakovės priteisti būtent 6 procentų dydžio procesines, o ne CMR konvencijos 27 straipsnyje reglamentuotas 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už krovinio sugadinimą, kas remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, yra visiškai skirtingos sąvokos, preliminarus sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių pateiktiems įrodymams ir ankščiau nurodytais motyvais, priimtinas galutinis sprendimas – Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). 

22.       Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Galutiniu sprendimu paliekant preliminarų sprendimą nepakeistą, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi 560,00 Eur išlaidos pagal ieškovės pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 7 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. preliminarų sprendimą.  

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Abara group“ (juridinio asmens kodas 135680030) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alegritas“ (juridinio asmens kodas 121653660) 560,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                               Edita Vitonė