Civilinė byla Nr. 2S-310-440/2014 

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00228-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 101; 111.1; 121.14; 122.4 

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-29-471/2014, pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. M. dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P. 2013-04-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti 5,7 ha dydžio miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini),naudojimosi tvarką pagal jo pasiūlytą miško naudojimosi schemą bei priteisti iš atsakovės R. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove yra 5,7 ha miško sklypo bendraturčiai, geruoju dėl miško naudojimosi tvarkos nustatymo su atsakove nesutaria. 2013-11-11 atsakovė R. M. pateikė priešieškinį, prašydama 5,7 ha miško žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal jos pateikta planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2013-11-28 nutartimi paskyrė atsakovei R. M. 200,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovei per antstolį buvo įteikti 2013-08-21. 2013-09-06 atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą iki 2013-09-20. Teismas prašymą tenkino, apie tai informavo atsakovę. 2013-09-19 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskirta advokatė. 2013-11-22  atsakovė kartu su 2013-10-24 matininko parengtu ginčo sklypo naudojimosi projektu pateikė priešieškinį. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad  atsakovė, nuo 2013-08-21 žinodama apie iškeltą bylą ir nuo 2013-09-19 naudodamasi kvalifikuota teisininko pagalba, iki 2013-11-22, t.y. tris mėnesius, nepateikė teismui jos poziciją nurodančio procesinio dokumento (atsiliepimo, priešieškinio ir kt.), o priešieškinį pateikė tik likus trims darbo dienos iki parengiamojo teismo posėdžio dienos. Teismas konstatavo, kad atsakovei daugiau kaip du mėnesius neinformavus teismo apie paskirtą advokatą, apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką teko pranešti viešo paskelbimo būdu. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir tuo pagrindu atsakovei skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, kad bauda paskirta nepagrįstai, kadangi teismas priimdamas nutartį dėl baudos skyrimo neturėjo pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismo išvada, kad ji sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nėra teisinga. Atsakovės teigimu, jos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji dėl pablogėjusios sveikatos daug laiko praleido gydymosi įstaigose ir tik dėl šių priežasčių dokumentų įteikimas užtruko. Pažymėjo, kad procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, nuostolių niekam nepadarė, neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl skirtą baudą prašo panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo panaikinti teismo paskirtą baudą. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad proceso eigoje ji tam tikrai laikotarpiais gydėsi gydymo įstaigose, tačiau neįrodo, kad gydimosi metu ji neturėjo galimybės atlikti teismo nutartyje nurodytų veiksmų - pateikti atsiliepimą, informuoti apie advokato paskyrimą ir kita. Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo pačiu laikotarpiu atsakovė aktyviai dalyvavo kitos bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškime nurodomais motyvais paskirtąją baudą panaikinti ar sumažinti nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-01-14 nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad objektyvūs duomenys įrodo, kad ji apie pradėtą naują procesą jokių žinių neturėjo, nes tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo iškelta nagrinėjama byla, dėl kito proceso lankėsi teisme, tačiau teismas jokių procesinių dokumentų jai neįteikė, nors tai galėjo padaryti ir įteikti asmeniškai. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tik 2013-08-21. Pragyvendama tik iš neįgalumo pensijos, atsakovė teisinės pagalbos kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir 2013-09-19 buvo priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant prašymą dėl advokato paskyrimo, ji pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir teismas šį prašymą patenkino. Po advokato paskyrimo, atsakovė su juo susitiko, išsakė savo poziciją dėl pradėtos bylos ir pradėjo jai rengtis - susirado matininką ir užsakė parengti jos siūlomą naudojimosi mišku variantą. Projektas buvo parengtas 2013-10-24. Gavusi projektą, atsakovė su advokatu suderino priešieškinio poziciją. Priešieškinys 2013-11-15 parengtas ir išsiųstas į teismą. 2013-11-28 atsakovė atvyko į parengiamąjį teismo posėdį ir jame, priešingai nei ieškovas A. P., dalyvavo. Atsakovė pažymėjo, kad neturi intereso vilkinti procesą, juo yra suinteresuota. Atsakovės nuolatinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Tilžės g. 31-8, Šiauliai. Jei teismas turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė piktnaudžiauju procesinėmis teisėmis ir nepriima jai adresuotų procesinių dokumentų, turėjo galimybę juos įteikti LR CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka ar priimti sprendimą už akių. Atsakovės teigimu, ji procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, bylos baigtimi yra suinteresuota, niekam nepadarė jokių nuostolių, todėl atsižvelgiant į jos sunkią finansinę padėtį, teismo skirta 200,00 litų bauda prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas atsakovė R. M. prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami, t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. LR CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. LR CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų LR CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo A. P. ieškinys dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo Kelmės rajono apylinkės teisme gautas 2013-04-04 (3 b.l.). 2013-04-08 nutartimi ieškovas įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumą – pateikti sklypo naudojimosi tvarkos projektą (21 b.l.). 2013-04-25 ieškovas pateikė teismui miško naudojimo schemą (23 b.l.). Teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas nagrinėti 2013-05-03 (3 b.l.). 2013-05-03 atsakovei R. M. išsiųsta nutartis dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo (25 b.l.). Atsakovei siųsti procesiniai dokumentai adresu (duomenys neskelbtini) bei adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti teismui neįteikti (27, 29 b.l.). 2013-05-27 nutartimi teismas įpareigojo ieškovą pateikti tikslų atsakovės adresą arba nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (30 b.l.). 2013-06-03 ieškovas pateikė teismui pranešimą, kad įteikti atsakovei procesinių dokumentų negali, nes atsakovė guli ligoninėje, jos sutuoktinis yra išvykęs. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra blogi, ieškovas prašė teismo pakartotinai išsiųsti procesinius dokumentus adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (32 b.l.). Iš 2013-07-19 Kelmės rajono apylinkės teismo posėdžio sekretorės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-07-17 ieškovas atvyko į teismą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei, tačiau atsisakė juos priimti ir įteikti atsakovei (39 b.l.). 2013-06-10 ir 2013-07-25 teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovei grąžinti neįteikti (35, 40 b.l.). 2013-08-09 nutartimi teismas įpareigojo ieškovą pateikti tikslų atsakovės adresą arba nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (41-42 b.l.). 2013-08-13 ieškovas pateikė teismui prašymą procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, nurodė, kad atsakovė yra jo sesuo, tačiau jis su ja nebendrauja ir neturi jokių galimybių įteikti procesinius dokumentus (44 b.l.). 2013-08-21 teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovei per antstolį (45 b.l.). 2013-09-06 atsakovė pateikė teismui prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą iki 2013-09-20, kadangi dokumentus gavo tik 2013-08-21,  miško sklypo galimi padalijimo brėžiniai bus padaryti ne anksčiau 2013-09-20 (49 b.l.). Teismas terminą pratęsė (49 b.l.), apie tai informavo atsakovę (53 b.l.). Parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2013-10-21 (54 b.l.). Nutartis atsakovei neįteikta (56 b.l.). 2013-10-21 bylos nagrinėjimas atidėtas 2013-11-28, nesant duomenų, kad atsakovei žinoma apie teismo posėdį (57-58 b.l.). Iš parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad  bylos nagrinėjimas atidėtas ilgesniam laikotarpiui dėl ieškovo advokatės užimtumo kitose bylose, be to teismas nutarė išsiųsti atsakovei šaukimus turimais adresais bei apie teismo posėdžio datą paskelbti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (57 b.l.). Pranešimas apie 2013-11-28 vyksiantį teismo posėdį atsakovei įteiktas adresu (duomenys neskelbtini) (64 b.l.), taip pat viešo paskelbimo būdu (61-62 b.l.). 2013-11-22 teisme gautas atsakovės priešieškinys (66-68 b.l.). Kartu su priešieškiniu atsakovė pateikė 2013-09-19 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurio matyti, kad teikti atsakovei antrinę teisinę pagalba paskirta advokatė V. K. (69 b.l.) bei 2013-10-24 S. T. parengtą žemės sklypo paskirstymo – naudojimo planą (71 b.l.). Iš 2013-11-28 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovė į teismo posėdį atvyko. Atsakovės atstovė nurodė, kad priešieškinys buvo parengtas po to, kai atsakovė pasveiko, pažymėjo, kad atsakovė yra neįgali, daug laiko praleidžia gydydamasi (76-77 b.l.). 2013-11-28 nutartimi teismas skyrė atsakovei 200,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (74 b.l.). Teismas sprendimą skirti atsakovei baudą motyvavo tuo, kad atsakovė naudodamasi kvalifikuota pagalba  tris mėnesius nepateikė teismui jos poziciją nurodančių procesinių dokumentų, neinformavo teismo apie paskirtą advokatą. Apeliantė su tokia teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad sąmoningai neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, yra suinteresuota bylos baigtimi. Teigia, kad procesinių dokumentų įteikimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, kadangi dėl ypač pablogėjusios sveikatos ji daug laiko praleido gydymosi įstaigose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė kitai šaliai sukelti nepatogumų ar nuostolių. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė yra iš dalies darbinga (darbingumas sudaro 35 procentus) (82 b.l.). Iš pateiktų ligos istorijos išrašų matyti, kad atsakovė laikotarpiais  nuo 2013-05-06 iki 2013-05-23, nuo 2013-04-08 iki 2013-04-22, nuo 2013-02-15 iki 2013-02-27, nuo 2012-12-12 iki 2012-12-28, nuo 2013-01-03 iki 2013-01-27 gydėsi gydymosi įstaigose (84-89 b.l.). Ieškovas 2013-06-03 teismui pateiktame pranešime nurodė, kad atsakovė šiuo metu gydosi ligoninėje (32 b.l.). Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2013-08-21 (45 b.l.). 2013-09-06 atsakovė pateikė teismui prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, kadangi  (49 b.l.), 2013-09-19 atsakovei paskirta antrinė teisinė pagalba, 2013-11-22 byloje pateiktas priešieškinys (66-68 b.l.). Nurodytos faktinės aplinkybės teismo vertinimu, suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi nepakankamai operatyviai, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad netinkamas procesinės teisės teikti atsiliepimą, priešieškinį, kitus procesinius dokumentus, įgyvendinimas nagrinėjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki antro parengiamojo posėdžio nepateikdama procesinių dokumentų dėl pareikšto ieškinio bei neinformuodama teismo apie jai paskirtą atstovą, tyčia elgėsi nesąžiningai, siekė sukelti ieškovui nuostolių bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi – atsakovė pateikė priešieškinį, ginčo miško sklypo naudojimo planą, dalyvavo 2013-11-28 parengiamajame teismo posėdyje. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės procesinis elgesys gali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas ir atidus įgyvendinant procesines teises, tačiau bylos duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad tokiais veiksmais atsakovė sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Tai, kad atsakovė pareiškė priešieškinį kelias dienas prieš parengiamąjį posėdį, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis LR CPK 143 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, atsakovė priešieškinį pareiškė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme Aplinkybė, kad atsakovė dalyvavo kitoje civilinėje byloje, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė siekė išvengti proceso ar kitaip kliudyti bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie atsakovės sąmoningą vengimą priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, nėra. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis, paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti nepagrįstais apeliantės argumentus, kad dėl sunkios sveikatos būklės ir lankymosi gydymosi įstaigose, ji negalėjo operatyviai naudotis procesinėmis teisėmis.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju

atsakovės pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymas savaime nereiškia teisės pažeidimą, už kurį galėtų būti taikomos teisinės atsakomybės priemonės, numatytos LR CPK 95 straipsnyje. Byloje nesant pakankamai duomenų patvirtinančių, kad atsakovė tyčia elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vilkino procesą, veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atsakovės elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės neoperatyvus įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir įvertinęs šios bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, jog apeliantės veiksmuose galima įžvelgti aiškų siekį užvilkinti procesą. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad apeliantė pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų teisę į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja  skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, civilinio proceso įstatymo nuostatomis, teismų praktika bei vadovaujantis protingumo, teisingumo principais ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės R. M. pareiškimas dėl 2013-11-28 Kelmės rajono apylinkės teismo paskirtos 200,00 Lt baudos panaikinimo tenkintinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013-11-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei R. M. skirtą 200,00 Lt baudą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                                                           Vilija Valantienė