Administracinė byla Nr. eA-3045-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00738-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Linai Šikšniutei Vaitiekūnienei,
atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui,
atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Rūtai Slidžiauskaitei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Š. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja Z. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 3R-44 (AG-6/03-2018); 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija, Ministerija) 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria palikta galioti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-80 „Dėl Z. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ dalis dėl 1 303,29 Eur sankcijos už neatstatytą skulptūrą skyrimo; 3) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-80 „Dėl Z. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ dalį dėl 1 303,29 Eur sankcijos už neatstatytą skulptūrą skyrimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad pagal 2013 m. kovo 29 d. sudarytą sutartį su Agentūra įgyvendino projektą Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) miške“. Agentūra apmokėjo 90 proc. patirtų išlaidų įrengiant miško parką. Agentūra 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. BRK 7127 informavo, kad 2016 m. spalio 12 d. atliktos patikros metu buvo nustatyta, jog pagal paramos sutartį įrengtame parke nėra vienos skulptūros ir paprašė pateikti paaiškinimą ir informuoti Agentūrą, kada planuojama trūkumus pašalinti. 2017 m. sausio 19 d. raštu informavo Agentūrą, jog sužinojusi apie pavogtą skulptūrą pranešė Skuodo rajono policijos komisariatui, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Agentūrai 2017 m. kovo 24 d. pateikė 2017 m. vasario 14 d. nutarimą pripažinti ją nukentėjusiąja, patvirtinantį, jog dėl skulptūros vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2017 m. vasario 17 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Kalti asmenys nenustatyti, ikiteisminis tyrimas nenutrauktas.
3. Pareiškėja nesutinka su jai pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimu. Teigia, kad projektą įgyvendino pagal pateiktą paraišką. Pareiškėjos teigimu, atsakovė, pritaikydama sankciją, neatsižvelgė į tai, jog skulptūra buvo pavogta, pavogta tik dalis skulptūros, o jos kaltės dėl dingusios skulptūros dalies nėra. Agentūra neindividualizavo ir neanalizavo pritaikytos atsakomybės – skirtos sankcijos – paramos dalies susigrąžinimo sąlygų ir apsiribojo tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ punktų išvardijimu. Su Agentūra sudarė administracinę, o ne civilinę sutartį. Pareiškėjos manymu, netgi sutarties pažeidimo atveju jai kiltų administracinė atsakomybė, kuri, anot pareiškėjos, be kaltės negalima.
4. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad projektą įvykdė tinkamai, pagal projektą įrengė miško parką, skulptūras. Nurodė, jog parką prižiūri, jį tvarko, parke įrengta 14 skulptūrų, parkas yra lankomas visuomenės, todėl nesutinka su atsakovės teiginiais, kad projektas nevykdomas ir ji negali pasiekti projekto tikslų.
5. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka ir su Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 3R-44 (AG- 6/03-2018), kuriuo atmestas jos skundas dėl Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-80 ir Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 3IN-1669(8.1) dalies panaikinimo. Pareiškėjos tvirtinimu Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat neanalizavo administracinės atsakomybės sąlygų ir neatsižvelgė į tai, jog dalis skulptūros, už kurią pritaikyta sankcija, yra pavogta. Vagystės faktas yra patvirtintas ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jai atsakomybė už kitų asmenų nusikalstamą veiką negali kilti.
6. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai sankciją – dalies paramos susigrąžinimą – taikė už tai, kad ji nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei pažeidė paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teigė, kad pareiškėja neįgyvendino projekto ,,Rekreacinės infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) miške“ Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 taip, kaip buvo numatyta 2012 m. liepos 31 d. paramos paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėja nepašalino Agentūros 2016 m. spalio 12 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. patikrų vietoje metu nustatytų neatitikimų, t. y. neatstatė akmeninės skulptūros.
8. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėja nevykdė reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje, t. y. neatliko aktyvių veiksmų, nesiėmė priemonių, kurios užtikrintų projekto įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, kad neįgyvendintas projekto tikslas – gerinti aplinkos ir kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę, o projekto investicijos iki galo neatlieka savo funkcijos, kurią įgyvendinti buvo skirta parama, 2017 m. liepos 3 d. raštu Nr. BRK-3379 „Dėl informacijos pateikimo“ Agentūra įpareigojo pareiškėją per 30 darbo dienų nuo minėto rašto gavimo dienos, atstatyti už paramos lėšas įsigytus infrastruktūros objektus bei informuoti Agentūrą. Pareiškėja šio įpareigojimo neįvykdė. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad ji neturi pareigos atstatyti akmeninės skulptūros.
9. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Ministerija atsiliepime nurodė, kad Agentūra įtariamo pažeidimo tyrimą atliko siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėja vykdo 2017 m. liepos 31 d. paraiškoje, pateiktoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KL-1-011543-PR001 numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais. Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustatė, kad projekto įgyvendinimo vietoje trūksta 1 skulptūros iš akmens, pavėsinė rasta be stalo ir suoliukų, taip pat pareiškėja pakeitė Privataus miško tvarkymo projektą (t. y. vietoj paraiškoje numatytų 10 vnt. akmeninių suoliukų įrengti mediniai suoliukai, kaina nesikeitė), nesuderinusi su Agentūra ir negavusi iš Agentūros leidimo dėl projekto keitimo. Atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus, Agentūra priėmė sprendimą taikyti dalies paramos susigrąžinimo sankciją, iš viso 2 967,25 Eur: už neatstatytą akmens skulptūrą 1 303,29 Eur (kadangi už 15 skulptūrų išmokėta 19 549,35 Eur / 67 500,00 Lt, 1 303,29 Eur); už neatstatytą stalą ir suolus pavėsinėje – 1 563,95 Eur (pavėsinės vertė – 6 000 Lt/1737,72 Eur, 90 proc. intensyvumas – 1 563,95 Eur); už Privataus miško tvarkymo projekto pakeitimą, nesuderinus su Agentūra ir negavus iš Agentūros leidimo dėl projekto keitimo – 100,01 Eur (t. y. 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, bet ne mažiau nei 100,01 Eur, t. y. 51 584,23 x0,l proc.).
11. Pažymėjo, kad Paraiškos XII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 17 punkte numatyta, kad Paramos gavėjas įsipareigoja vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną tam, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje. Atlikus patikrą 2016 m. spalio 12 d. buvo nustatyta, kad trūko 1 akmeninės skulptūros. Apie nustatytus trūkumus paramos gavėja buvo informuota Agentūros 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. BRK-7127. Agentūra 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. BRK-667 įpareigojo paramos gavėją per 30 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos ištaisyti patikros vietoje nustatytus neatitikimus bei atstatyti nerastą investiciją bei esant galimybei pateikti atstatytos investicijos nuotraukas. Projekto įgyvendinimo vietoje patikra atlikta 2017 m. gegužės 2 d., kurios metu nustatyta, kad neatitikimai neištaisyti, dingusi skulptūra neatstatyta.
12. Ministerija nurodė, kad pagal paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjai, kaip atsakingam subjektui už tinkamą projekto įgyvendinimą, tenka atsakomybė ir pareiga rūpintis bei užtikrinti projekto investicijų apsaugą, įvertinti galimas rizikas, imtis reikiamų priemonių, leidžiančių maksimaliai užtikrinti atliktų darbų išsaugojimą. Paramos susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nevykdo reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. liepos 31 d. Agentūrai pateikė Paramos paraišką projektui Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) miške“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška), kurio siekiamas tikslas – gerinti aplinkos ir kraštovaizdžio kokybę, didinti visuomeninę estetinę vertę, uždavinys – pagerinti medynų ekologinę vertę, pritaikyti sklypą viešiesiems poreikiams ir rekreacijai, o numatomos projekto veiklos – rekreacinės infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) girininkijos Kretingos miškų urėdijos veiklos teritorijoje. Pareiškėja 2013 m. kovo 29 d. su Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Paramos sutarties 2 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 28 įsakymu Nr. 3D-154 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ ir „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ sąrašų patvirtinimo, paramos gavėjai teisės aktuose ir šioje Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 90 procentų visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų.
15. Paramos sutarties III dalies „Paramos išmokėjimo tvarka“ 6 punktas patvirtina, kad šalys susitarė paramos mokėjimą išskaidyti į dvi dalis ir pareiškėja įsipareigojo mokėjimo prašymus pateikti 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nustatyta tvarka.
16. Pareiškėja ir Agentūra 2014 m. kovo 14 d. pasirašė Susitarimą Nr. 1 „Dėl 2013 m. kovo 29 d. paramos sutarties Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 pakeitimo“, kuriuo susitarė pakeisti Paramos sutarties 6.1 ir 6.2 papunkčius, pagal kuriuos šalys susitarė pakeisti paramos gavėjo investicijoms panaudotų išlaidų kompensavimo dydžius. Paraiškos V dalies „Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas“ 6.7 punkte tinkamomis finansuoti išlaidomis pareiškėja nurodė ir išlaidas, patirtas už 15 vnt. akmeninių skulptūrų įrengimą.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 18 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Mokėjimo prašyme pareiškėja deklaravo 75 000 Lt išlaidų, tinkamų finansuoti, patirtų už 15 vienetų akmeninių skulptūrų įrengimą. Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaita pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikros vietoje metu buvo rasta 15 akmeninių skulptūrų. Mokėjimų ataskaita patvirtina, kad pareiškėjai pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą buvo išmokėta 19 549,35 Eur.
18. Teismas nustatė, kad Agentūra 2016 m. spalio 12 d. atliko projekto įgyvendinimo patikrą vietoje. Paraiškos patikros vietoje ataskaitos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ nurodyta, kad patikros metu iš 15 skulptūrų nebuvo rasta viena skulptūra. Pareiškėja apie patikros rezultatus buvo informuota Agentūros 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. S-VL-0202520. Agentūra 2016 m. gruodžio 28 raštu Nr. BRK-7127 informavo pareiškėją apie įtariamo pažeidimo, susijusio su įgyvendintu projektu, tyrimą ir įpareigojo paramos gavėją pateikti paaiškinimą dėl nustatytų neatitikimų bei paaiškinimą apie investicijų atstatymo datą. Pareiškėja 2017 m. sausio 19 d. raštu informavo Agentūrą, jog sužinojusi apie dingusią skulptūrą, kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą dėl vagystės.
19. Agentūra 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. BRK-667 įpareigojo pareiškėją ištaisyti projekto Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) miške“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ 2016 m. spalio 12 d. patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus, atstatyti nerastas investicijas bei esant galimybei pateikti Agentūrai atstatytų investicijų nuotraukas.
20. Agentūra 2017 m. balandžio 13 d. atliko pakartotinę pareiškėjos įgyvendinto projekto Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) miške“ patikrą. Paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad ir 2017 m. balandžio 13 d. patikros vietoje metu buvo rasta 14 akmeninių skulptūrų iš 15 vnt. numatytų projekte Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001. Apie patikros vietoje rezultatus pareiškėja informuota Agentūros 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. S-VL-0224469. Kaip matyti iš Agentūros 2017 m. gegužės 12 d. rašto Nr. BRK-1983 (14.5), Agentūra įpareigojo paramos gavėją pateikti įrodymus, patvirtinančius atstatytas investicijas.
21. Pareiškėja 2017 m. gegužės 23 d. pateikė Agentūrai paaiškinimą dėl neatstatytų investicijų, kuriame nurodė, kad dėl dingusios akmeninės skulptūros pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris yra sustabdytas ir vykdoma asmenų, kaltų dėl skulptūros dingimo, paieška. Agentūra 2017 m. liepos 3 d. raštu Nr. BRK-3379 įpareigojo pareiškėją per 30 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos atstatyti už paramos lėšas įsigytus infrastruktūros objektus ir apie tai informuoti Agentūrą. Pareiškėja 2017 m. liepos 21 d. paaiškinime Agentūrai nurodė, jog dėl skulptūros vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas sustabdytas, asmenys, įvykdę skulptūros vagystę, nenustatyti, vykdoma jų paieška. Šiame paaiškinime pareiškėja, nurodė, jog ji negali būti atsakinga už kitų asmenų įvykdytą nusikalstamą veiką ir ji dėl to neturi patirti papildomų finansinių nuostolių.
22. Teismas nurodė, kad Agentūra 2017 m. rugpjūčio 28 d. dar kartą atliko pareiškėjos įgyvendinto projekto Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) miške“ patikrą. Paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. patikros vietoje metu buvo rasta 14 akmeninių skulptūrų iš 15 vnt., numatytų projekte Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001. Pavogtos skulptūros vietoje rastas skulptūros pagrindas, skulptūros vietoje uždėtas nepritvirtintas, neapdirbtas natūralus akmuo. Vietoj 10 vienetų suoliukų, rasta 9 suoliukai, vieno suoliuko rastos tik liekanos. Pavėsinėje stalo ir suoliuko nerasta. Stovėjimo aikštelė ir takai šienauti, tačiau vietomis takų danga suardyta, išvažinėta. Apie patikros vietoje rezultatus pareiškėja informuota Agentūros 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S-VL-0235173.
23. Agentūra 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-80 „Dėl Z. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriuo nusprendė pareiškėjos atžvilgiu taikyti 2 967,25 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir 2017 m. spalio 13 d. raštu Nr. BRK-5093 informavo paramos gavėją apie Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. priimtą sprendimą Nr. SKP-80 „Dėl Z. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir įpareigojo pareiškėją per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos susidariusią 2 967, 25 Eur skolą pervesti į Agentūros sąskaitą. Ministerija, išnagrinėjusi Z. Š. skundą dėl Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo NR. SKP-80, kuriuo Agentūra už nustatytus pažeidimus nutarė pritaikyti sankciją – paramos dalies susigrąžinimą, t. y. 2 967,25 Eur, 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 3IN-1669(8.1) pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 3R-44(Ag-6/03-2018) Z. Š. skundą dėl Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-80 ir Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 1d. rašto Nr. 3IN-1669(8.1) dalies panaikinimo atmetė.
24. Teismas nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Paramos sutarties 17.9 papunkčiu, 2 967, 25 Eur paramos susigrąžinimo sankciją taikė už neatstatytą akmens skulptūrą 1 303,29 Eur, už neatstatytą stalą ir suolus pavėsinėje – 1 563,95 Eur ir už miško tvarkybos projekto pakeitimą nesuderinus su Agentūra ir negavus iš Agentūros leidimo dėl projekto keitimo 100,01 Eur. Pareiškėja skundžia tik dalį Agentūros sprendimo, t. y. tą dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija – 1 303,29 Eur už neatstatytą akmens skulptūrą.
25. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostatomis, atsižvelgdamas į Paramos sutartyje pareiškėjos prisiimtus įsipareigojimus, į tai, kad pareiškėja, teikdama Paraišką Agentūrai, patvirtino, jog ji yra susipažinusi su paramos skyrimo sąlygomis ir įsipareigojo vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje, o įgaliotai institucijai (Agentūrai) pareikalavus, įsipareigojo grąžinti gautą paramą, jei projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyta arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės, sprendė, kad pareiškėja neįgyvendino projekto taip, kaip buvo numatyta Paramos paraiškoje, miškotvarkos projekte, neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, t. y. neatstatė akmeninės skulptūros taip kaip buvo numatyta projekte, nepašalino 2016 m. spalio 12 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. patikrų vietoje metu nustatytų neatitikimų ir tuo pažeidė Paramos sutarties 17. 9 papunktyje nustatytą reikalavimą.
26. Teismas nurodė, kad byloje ginčo, jog pareiškėjai pagal jos 2014 m. rugpjūčio 18 d. Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą buvo išmokėta paramos suma, susijusi su išlaidomis patirtomis, įsigyjant 15 vienetų akmeninių skulptūrų, t. y. 19 549,35 Eur, nėra. Pareiškėja sutinka ir su patikros, atliktos 2016 m. spalio 12 d., bei vėlesnių patikrų rezultatais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai apie patikrų rezultatus buvo pranešta, pareiškėja šios aplinkybės neginčija. Pareiškėja pripažįsta ir tai, kad ginčo akmeninė skulptūra neatstatyta, šią aplinkybę patvirtina ir paskutinės Paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ patikros vietoje ataskaitos rezultatai.
27. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: Paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ patikros vietoje ataskaitos neginčytinai patvirtina, kad projekto įgyvendinimo stebėsenos pažeidimas nustatytas Agentūros iniciatyva. Apie pažeidimą pareiškėja ne kartą buvo informuota Agentūros raštais, tačiau nesiėmė jokių priemonių akmeninei skulptūrai atstatyti. Kaip rodo, paskutinės patikros rezultatai, pareiškėja akmeninės skulptūros neatstatė, o tik į ant buvusios skulptūros padėklo uždėjo nepritvirtintą lauko akmenį. Tokie veiksmai negali būti pripažįstami tinkamu investicijos atstatymu, nes jie neatitinka Paramos paraiškoje numatytų projekto rezultato. Teismas nurodė, kad byloje duomenų, jog pareiškėja negali pasiekti sutartyje nustatytų projekto uždavinių, t. y. tinkamai vykdyti projekto stebėseną ir atstatyti investicijas dėl nenugalimos jėgos, nėra.
28. Teismas pareiškėjos skundo argumentus dėl trečiųjų asmenų veiklos, pradėto ikiteisminio tyrimo, vertino kaip nereikšmingus, kadangi sankcija pritaikyta už Paramos sutarties nevykdymą. Pareiškėja teikdama paraišką prisiėmė įsipareigojimus vykdyti projektą, prisiėmė ir riziką ne tik įgyvendinti projektą, bet ir vykdyti projekto stebėseną savo lėšomis. Nagrinėjamu atveju Agentūra nesprendė pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimo, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su administracinės atsakomybės pažeidimais, taip pat nėra reikšmingi, todėl teismas jų nevertino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai paskirta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas – yra proporcinga padarytam Paramos sutarties pažeidimui. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, Administravimo taisyklių nuostatų nepažeidė. Teismas konstatavo, kad Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo NR. SKP-80 „Dėl Z. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ dalis dėl 1 303,29 Eur sankcijos už neatstatytą skulptūrą skyrimo yra teisėta ir pagrįsta, atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 3IN-1669(8.1) bei Komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 3R-44(Ag-6/03-2018).
III.
29. Pareiškėja Z. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą ir skundą tenkinti.
30. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog Projektas buvo įgyvendintas tinkamai, parkas įrengtas (įskaitant ir skulptūrų pastatymą), tai patvirtinta patikros vietoje ataskaitos. Projekto išlaidos (90 proc.) buvo kompensuotos NMA, kita dalis buvo pareiškėjos. Teigia, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog skulptūra dingo ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl nusikalstamų kitų asmenų veikos. Pareiškėja, kaip miško savininkė ir parko projekto valdytoja taip pat nukentėjo ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Į projektą investavo savo asmeninį laiką bei lėšas, patyrė žalą. NMA reikalavimas sugrąžinti išmokėtą paramą dėl to, kad parkas neatitinka projekte nustatytų tikslų dėl kitų asmenų nusikalstamos veikos, prieštarauja bendriesiems atsakomybės taikymo bei protingumo principams. Skulptūra buvo pritvirtinta betonuojant, kad tvirtai laikytųsi. Skulptūrų pritvirtinimas betonuojant miško parko įrengimo atveju laikytinas pakankama priemone siekiant užkirsti kelią skulptūrų, įrengtų miške, vagystei.
31. Nesutinka su teismo išvada, kad NMA teisingai taikė Sutarties nuostatas dėl atsakomybės bei Administravimo ir Įgyvendinimo taisykles. Pareiškėjos nuomone, NMA pažeidė ne tik Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, bet ir Sutartį bei Įgyvendinimo ir Administravimo taisykles, todėl NMA sprendimas turi būti panaikintas. Pažymi, kad visas skulptūras pagal Projektą įrengė, todėl Sutartis buvo įvykdyta tinkamai, nepažeidžiant Paramos sutarties nuostatų. Po Projekto įvykdymo praėjus 2 metams, vienos skulptūros dalis buvo pavogta, taigi esant tokiai situacijai, nėra jokių sąlygų pareiškėjos atsakomybei kilti. Parkas buvo nuolat prižiūrimas, visi NMA nurodymai dėl parko sutvarkymo buvo įvykdyti. Pareiškėjos kaltės dėl skulptūros dalies vagystės nėra. Ji ėmėsi pakankamų priemonių, kad miške įrengtos skulptūros būtų saugios - pasirinko akmenį, jog būtų sunku jas išgabenti ar pavogti iš miško, skulptūros buvo įbetonuotos, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nevykdomas Projektas ir nepasiekti jo tikslai. Parke yra 14 skulptūrų, jis lankomas visuomenės, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nepasiekti Projekto tikslai.
32. Nesutinka su teismo argumentu, kad Agentūra nesprendė pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimo, bet pritaikė sankciją už Paramos sutarties nevykdymą. Pažymi, kad tarp šalių sudaryta Paramos sutartis yra administracinė, o ne civilinė sutartis, todėl ir Paramos sutarties pažeidimo atveju kyla administracinė atsakomybė, kuri be kaltės negalima. Šiuo atveju nėra nei neteisėtos veikos nei neveikimo, nes parką įrengė pagal visus reikalavimus, nėra kaltės dėl pavogtos skulptūros. Sutartyje bei Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintos sankcijos laikytinos viešosios teisės nustatyta atsakomybe, kadangi jos įtvirtintos administracinėje sutartyje ir administracinio pobūdžio teisės aktuose. Norint jas taikyti, reikia nustatyti bendrąsias teisinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir kaltę. Kartu tai reiškia, kad kaltė, skirtingai nei civilinės sutarties atveju, negali būti preziumuojama, kadangi administracine sutartimi sukuriami teisiniai santykiai yra ne civiliniai, o administraciniai. Viešojoje ir privatinėje teisėje kaltės samprata skiriasi. Civilinės atsakomybės atveju galioja skolininko kaltės prezumpcija, administracinės atsakomybės atveju, atvirkščiai kaltę turi įrodyti kompetentingi pareigūnai ar institucijos. Taigi, civilinės sutarties pažeidimo atveju skolininko kaltė yra preziumuojama, o paramos panaudojimo pažeidimo atveju priešingai – galioja projekto vykdytojo nekaltumo prezumpcija, būdinga administracinei ir baudžiamajai teisei. Atsakomybė už ES paramos panaudojimo pažeidimus be kaltės atsirasti negali, kadangi tai yra administracinio pobūdžio santykiai ir iš jų pažeidimų kyla administracinė atsakomybė. Taigi, pareiškėjai atsakomybė negali kilti, kadangi jos kaltės dėl pavogtos skulptūros nėra, skulptūra buvo pavogta, o ikiteisminis tyrimas tęsiamas.
33. Pareiškėja akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnį, civilinė atsakomybė netaikoma taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, trečiojo asmens veiksmų.
34. Pareiškėja nesutinka ir su teismo išvada, kad paskirta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas – yra proporcinga padarytam Paramos sutarties pažeidimui. Pažymi, kad NMA pritaikė maksimalią sankciją – visos paramos sumos, išmokėtos už skulptūrą, kuri buvo pavogta, susigrąžinimą, neatsižvelgdama į tai, kad skulptūra po įrengimo miške stovėjo daugiau kaip 2 metus (nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2016 m. spalio mėn.), buvo pavogta ne visa, o tik dalis skulptūros. Skulptūros dalies nebuvimas nedaro įtakos Projekto funkcionalumui bei nemažina Projektu pasiektų tikslų, visuomenė gali apžiūrėti skulptūras.
35. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus.
36. Papildomai paaiškino, kad „stebėsenos“ sąvokos turinys teisės aktuose nėra atskleistas. Stebėsenos sąvokos paaiškinimą pavyko rasti tik „Vikipedijoje“, taip pat dar Žemės įstatymo 35 straipsnyje, kuriame kalbama apie stebėseną (monitoringą). Stebėsena, kaip sąvoka, apima stebėjimą, tačiau ji neturėtų būti aiškinama absoliučiai ir plačiai, kaip tai daro atsakovas. Atsakovo teigimu, reguliari projekto stebėsena tai ir priemonių ėmimasis prižiūrint parką, o šiuo atveju pareiškėja turėtų atstatyti skulptūrą, nors ji yra dingusi ne dėl pareiškėjos kaltės. Paramos sutartyje apie stebėseną nekalbama, tačiau pareiškėja suvokia, kad iš jos bus reikalaujama prižiūrėti parką, nupjauti žolę ir pan., t. y. atitinkami priežiūros darbai, už kuriuos pareiškėja būtų atsakinga. Tačiau šiuo atveju yra kitokia situacija, t. y. įvykdytas nusikaltimas, o pareiškėjai pritaikyta atsakomybė iš esmės už nusikaltimą, nors ji taip pat yra nukentėjusi, kadangi į projektą investavo ir savo lėšas (10 proc.), kitos investicijos yra NMA. Reikalauti dar kartą investuoti į šį projektą yra neproporcinga priemonė, šiuo konkrečiu atveju, kadangi Paramos sutartis, Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklės tokių pareigų pareiškėjai nenumato. Sprendžiant atsakomybės klausimą, sprendime NMA nurodė, kad taikomas Komisijos reglamentas 1698/2005, kurio 47 straipsnis numato, kad valstybėms leidžiama nereikalauti iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą paramą, jeigu jis negali toliau vykdyti projekto dėl force majeure (nenugalima jėga) arba išimtinių aplinkybių. Sprendime atsakovas rėmėsi force majeure aplinkybėmis ir įrodinėjo, kad tai nėra šios aplinkybės. Sutinka, tačiau mano, kad tai yra išimtinės aplinkybės, kurių pareiškėja negali kontroliuoti. Stebėjimo sistemos įrengimas šiuo atveju nebūtų veiksmingos, kadangi miške sukontroliuoti būtų neįmanoma.
37. Pažymėjo, kad Agentūrai nustatyta pareiga nustatyti sankcijų rūšis, sankcijų taikymo tvarka, pažeidimo rūšis ir atsakomybės pagrindus. Šiuo atveju būtų reikšminga Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, kuri nustato sankcijų už padarytus teisės aktų nuostatų pažeidimus pareiškėjams, paramos gavėjams ir partneriams taikymo taisykles. Nors šis aktas nekalba apie šio ginčo kaimo plėtros programą, nes programa vykdyta anksčiau, tačiau neturint kito teisės akto, taikomo šiam ginčui, kas laikytina įstatymo spraga, ji galėtų būti taikoma šio ginčo atveju. Šios metodikos 9 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Taigi ir šiuo atveju sankcija pareiškėjai neturėtų būti taikoma. Šios metodikos 10 punkte numatytos ir kitos išimtinės aplinkybės, jei paramos gavėjas įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Numatytas sąrašas nėra baigtinis, numatytos ir kitos aplinkybės, todėl projektą administruojanti institucija turėtų konkrečiai spręsti dėl atsakomybės šiuo konkrečiu atveju. Šiuo atveju reikalauti atsakomybės atstatant skulptūrą ir papildomai investuojant į parką yra neproporcinga priemonė. Parama pilnai išmokėta, projektas įvykdytas tinkamai, skulptūra stovėjo du metus, tačiau NMA šių aplinkybių nevertino. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, bet nebaigtas. Atstovės nuomone, dėl projekto tvarumo užtikrinimo, protinga būtų reikalauti atitinkamų priežiūros veiksmų, bet reikalauti papildomai investuoti, kai žala padaryta dėl nusikaltimo, yra per daug absoliutus šio įsipareigojimo aiškinimas, neproporcinga priemonė, kadangi pareiškėjos kaltės dėl to nėra. Išieškoti iš trečiųjų asmenų patirtą žalą, galimybės yra visiškai neaiškios ir neįmanomos. Aplinkybės išimtinės, todėl atsakomybė pareiškėjai neturėtų būti taikoma.
38. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
39. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėja, pateikdama Paraišką NMA, patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos skyrimo sąlygomis, įsipareigojo vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje, o įgaliotai institucijai (NMA) pareikalavus, įsipareigojo grąžinti gautą paramą, jei projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyta arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės.
40. NMA 2016 m. spalio 12 d. patikros vietoje metu, be kita ko, nustatė, kad nerasta 1 akmeninė skulptūra (iš 15 vnt.). Taigi pareiškėja nevykdė reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų Projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje, t. y. neatliko aktyvių veiksmų, nesiėmė priemonių, kurios užtikrintų Projekto įgyvendinimą. Faktą, kad pareiškėja neatliko aktyvių veiksmų, nesiėmė priemonių, kurios užtikrintų Projekto įgyvendinimą, konstatavo tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose, nurodydami, kad skulptūros dingimą nustatė ir apie tai pranešė ne pareiškėja, o NMA 2016 m. spalio 12 d. atliktos patikros vietoje metu, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja neatliko pareigos vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną. NMA nuomone, pareiškėjai, kaip atsakingam subjektui už tinkamą Projekto įgyvendinimą, tenka atsakomybė ir pareiga rūpintis bei užtikrinti Projekto investicijų apsaugą, įvertinti galimas rizikas, imtis reikiamų priemonių, leidžiančių maksimaliai užtikrinti atliktų darbų ar įsigytų investicijų išsaugojimą.
41. Pažymi, kad NMA net kelis kartus, 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. liepos 3 d. raštais įpareigojo pareiškėją atstatyti už paramos lėšas įsigytą skulptūrą, t. y. suteikė galimybę ištaisyti 2016 m. spalio 12 d. patikros vietoje metu nustatytą pažeidimą, tačiau Paramos gavėja šia galimybe nepasinaudojo. NMA, 2017 m. rugpjūčio 28 d. atliktos patikros vietoje duomenimis, įsitikino, kad Projekto įgyvendinimo vietoje trūksta vienos akmens skulptūros, todėl investicija iki galo neatlieka savo funkcijos, už ką buvo skirta parama.
42. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad prieš priimdama 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, NMA privalėjo įrodyti pareiškėjos kaltę dėl dingusios skulptūros, o teismas taip pat nepagrįstai neįvertino pareiškėjos kaltės dėl dingusios skulptūros, nurodė, kad NMA turi teisę taikyti pareiškėjai sankcijas (dalies paramos susigrąžinimą), nes pareiškėja nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei pažeidė paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Paramos mažinimas dėl asmens, siekiančio gauti tokią paramą, įsipareigojimų neįvykdymo nėra atsakomybės rūšis. Asmuo, siekdamas paramos, savanoriškai įsipareigoja veikti pagal paramos teikimo nustatytus kriterijus ir, tik juos įvykdęs, gali pretenduoti į paramos išmoką ir, priešingai, jų neįvykdęs ar jų neatitinkantis, netenka tokios paramos arba ji atitinkamai mažinama. Dalyvavimas paramos teikimo programoje nėra pareiga, o įsipareigojimų nevykdymas nėra atsakomybės pagrindas, todėl paramos mažinimas ar jos neskyrimas nėra atsakomybės rūšis.
43. NMA pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog Paramos gavėja neįgyvendino Projekto taip, kaip buvo numatyta Paramos paraiškoje, neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais, t. y. neatstatė akmeninės skulptūros, nepašalindama 2016 m. spalio 12 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. patikrų vietoje metu nustatytų neatitikimų, pažeidė Sutarties 17.1, 17.3, 17.9, 17.12, 17.13 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, Administravimo taisyklių 187 punkte nustatytą reikalavimą, Įgyvendinimo taisyklių 18.15 papunktyje nustatytą reikalavimą.
44. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sankcijos neproporcingumu, nurodo, kad pritaikyta sankcija – 1 303,29 Eur paramos susigrąžinimas už neatstatytą skulptūrą yra proporcinga ir pagrįsta, nes NMA net kelis kartus, 2017 m. vasario 15 d. raštu, 2017 m. gegužės 12 d. raštu, 2017 m. liepos 3 d. raštu įpareigojo pareiškėją atstatyti už paramos lėšas įsigytą skulptūrą, t. y. suteikė galimybę ištaisyti 2016 m. spalio 12 d. patikros vietoje metu nustatytą pažeidimą, tačiau Paramos gavėja šia galimybe nepasinaudojo, t. y. iš esmės nesiėmė jokių priemonių akmeninei skulptūrai atstatyti. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai paskirta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas – yra proporcinga padarytam Paramos sutarties pažeidimui.
45. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad stebėsenos sąvoka nėra atskleista teisės aktuose, tačiau NMA mano, kad stebėsena turi būti glaudžiai susijusi su Projekto vykdymu, investicijų išsaugojimu ir atkūrimu. Sprendime yra nurodyta, kokie turėjo būti atliekami stebėjimo veiksmai. NMA šiuo atveju vertino aplinkybių visumą, sutarties įsipareigojimus, teisės aktus. Pareiškėja ne tik nevykdė stebėsenos, bet ir neatstatė pavogtos skulptūros. Priimtas sprendimas teisėtas. Mano, kad NMA elgėsi šiuo atveju protingai ir proporcingai, kreipėsi į pareiškėją tris kartus dėl skulptūros atstatymo ir prašo sugrąžinti paramą tik už vieną skulptūrą, todėl sankcija yra proporcinga. Pareiškėja galbūt turėjo imtis priemonių, kad skulptūros būtų pritvirtintos tvirčiau, būdų yra įvairių. Projekto stebėsena susijusi su projekto vykdymu. Be to, skulptūros dingimo faktą nustatė NMA, ne pareiškėja, ir tik po to pareiškėja kreipėsi į policiją.
46. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
47. Ministerija nurodo, kad Agentūra įtariamo pažeidimo tyrimą atliko vadovaudamasi Pažeidimų administravimo, Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėmis. Įtariamo pažeidimo tyrimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar Pareiškėja vykdo 2017 m. liepos 31 d. paraiškoje, pateiktoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KL-1-011543-PR001 ir Privataus miško tvarkymo projekte numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais. Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustatė, kad Projekto įgyvendinimo vietoje trūksta 1 skulptūros iš akmens, pavėsinė rasta be stalo ir suoliukų, taip pat pareiškėja pakeitė Privataus miško tvarkymo projektą (t. y. vietoj paraiškoje numatytų 10 vnt. akmeninių suoliukų įrengti mediniai suoliukai, kaina nesikeitė), nesuderinusi su Agentūra ir negavusi iš Agentūros leidimo dėl projekto keitimo.
48. Atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus, Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197 punktu ir 197.5, 197.3.14 papunkčiais bei Įgyvendinimo taisyklių 110 punktu ir 113.4 papunkčiu, priėmė Sprendimą taikyti dalies paramos susigrąžinimo sankciją, iš viso 2 967,25 Eur: už neatstatytą akmens skulptūrą 1 303,29 Eur (kadangi už 15 skulptūrų išmokėta 19 549,35 Eur / 67 500,00 Lt, 1 303,29 Eur); už neatstatytą stalą ir suolus pavėsinėje – 1 563,95 Eur (pavėsinės vertė – 6 000 Lt/1737,72 Eur, 90 proc. intensyvumas – 1 563,95 Eur); už Privataus miško tvarkymo projekto pakeitimą, nesuderinus su Agentūra ir negavus iš Agentūros leidimo dėl projekto keitimo – 100,01 Eur (t. y. 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, bet ne mažiau nei 100,01 Eur, t. y. 51 584,23 x0,l proc.). Pareiškėja Agentūros ir Ministerijos sprendimus skundžia ta apimtimi, kiek jie susiję su Agentūros pritaikyta 1 303,29 Eur sankcija už neatstatytą pavogtą skulptūrą.
49. Pažymi, kad Paraiškos 17 punkte numatyta, jog paramos gavėjas įsipareigoja vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 105 ir 107 punktų nuostatas, Agentūra penkerius arba septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos turi teisę tikrinti, ar paramos gavėjas laikosi Paramos sutartyje numatytų sąlygų, bet kuriame paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų administravimo etape gali būti atliekama patikra vietoje. Patikros metu 2016 m. spalio 12 d. buvo nustatyta, kad trūksta 1 akmeninės skulptūros (iš l5 vnt.). Agentūra 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. BRK-667 įpareigojo paramos gavėją per 30 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos ištaisyti patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus bei atstatyti nerastą investiciją bei esant galimybei pateikti atstatytos investicijos nuotraukas. Atlikus patikrą 2017 m. gegužės 2 d. nustatyta, kad neatitikimai neištaisyti, dingusi skulptūra neatstatyta.
50. Ministerija atkreipia dėmesį, kad Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure (nenugalimos jėgos) ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalies ar visos gautos paramos. Pažymi, kad pagal Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjui, kaip atsakingam subjektui už tinkamą projekto įgyvendinimą, tenka atsakomybė ir pareiga rūpintis bei užtikrinti projekto investicijų apsaugą, įvertinti galimas rizikas, imtis reikiamų priemonių, leidžiančių maksimaliai užtikrinti atliktų darbų išsaugojimą. Paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Paramos susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nevykdo reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje. Pažymi, kad paramos sutartimi pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus – projekto įgyvendinimo stebėseną – reikėtų suprasti ne tik kaip reguliarų lankymąsi projekto objekte, bet ir kaip aktyvų veiksmų (priemonių) atlikimą užtikrinant projekto įgyvendinimą.
51. Ministerija nurodo, kad ikiteisminiai tyrimai dėl skulptūros vagystės yra sustabdyti ir nėra galimybių įsitikinti, ar jie bus pabaigti ar nutraukti. Todėl sutinka su Komisijos sprendimu, kuriame buvo įvertinta, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes skulptūros dingimą nustatė ir apie tai pranešė ne pareiškėja, o NMA atliktos patikros vietoje metu, ir tik po Agentūros pranešimo apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus gavimo, pareiškėja su pranešimu apie vagystę kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą, taigi pareiškėja neatliko pareigos vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, kaip tai numatyta Paramos sutartyje. Komisija taip pat konstatavo, kad pareiškėjai, kaip atsakingam subjektui už tinkamą projekto įgyvendinimą, tenka atsakomybė ir pareiga rūpintis bei užtikrinti projekto investicijų apsaugą, įvertinti galimas rizikas, imtis reikiamų priemonių, leidžiančių maksimaliai užtikrinti atliktų darbų išsaugojimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neįgyvendino projekto taip, kaip buvo numatyta Paramos paraiškoje, miškotvarkos projekte, neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais (neatstatė akmeninės skulptūros taip, kaip buvo numatyta projekte, tik ant buvusios skulptūros padėklo uždėjo nepritvirtintą lauko akmenį, o tokie veiksmai negali būti pripažįstami tinkamu investicijos atstatymu).
52. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas konstatavo, kad Agentūra nesprendė pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimo, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su administracinės atsakomybės pažeidimais, nėra reikšmingi.
53. Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad projekto stebėsena yra ne vien tik pasyvūs veiksmai, bet ir kiti aktyvūs veiksmai apsaugoti turtą projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Šis projektas ne vienintelis, kuris buvo vykdomas miške ir statomos skulptūros ar pan. Stebėsenos sąvoka nėra įtvirtinta teisės aktuose, Europos Komisija taip pat nerekomenduoja įtvirtinti baigtinio sąrašo veiksmų, atitinkančių tą stebėseną. Projektai yra skirtingi, šiuo atveju žala yra labai maža. Pažeidimą pastebėjo ne pati pareiškėja, o NMA, ši aplinkybė rodo, kad pareiškėja nesiėmė visų galimų aktyvių veiksmų (dažniau lankytis parke) išsaugoti skulptūras.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
54. Ginčas šioje byloje kilęs tik dėl dalies Agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjai pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija – 1 303,29 Eur už neatstatytą akmens skulptūrą.
55. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai pagal jos 2014 m. rugpjūčio 18 d. Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą buvo išmokėta paramos suma, susijusi su išlaidomis, patirtomis įsigyjant 15 vienetų akmeninių skulptūrų, t. y. 19 549,35 Eur.
56. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostatomis, atsižvelgdamas į Paramos sutartyje pareiškėjos prisiimtus įsipareigojimus, į tai, kad pareiškėja, teikdama Paraišką Agentūrai, patvirtino, jog ji yra susipažinusi su paramos skyrimo sąlygomis ir įsipareigojo vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje, o įgaliotai institucijai (Agentūrai) pareikalavus, įsipareigojo grąžinti gautą paramą, jei projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyta arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės, sprendė, kad pareiškėja neįgyvendino projekto taip, kaip buvo numatyta Paramos paraiškoje, miškotvarkos projekte, neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, t. y. neatstatė akmeninės skulptūros taip kaip buvo numatyta projekte, nepašalino 2016 m. spalio 12 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. patikrų vietoje metu nustatytų neatitikimų ir tuo pažeidė Paramos sutarties 17.9 papunktyje nustatytą reikalavimą.
57. Ginčo sankcija už neatstatytą skulptūrą pareiškėjai skirta už tai, kad pareiškėja nevykdė reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje, t. y. neatliko aktyvių veiksmų, nesiėmė priemonių, kurios užtikrintų projekto įgyvendinimą.
58. Byloje nustatyta, kad įgyvendinant projektą viena iš pastatytų akmeninių skulptūrų (jos dalis – galva) dingo, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris yra sustabdytas ir vykdoma asmenų, kaltų dėl skulptūros dingimo, paieška.
59. Tokioje faktinėje situacijoje šioje byloje aiškintina reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos samprata, vertinant, ar yra teisinis pagrindas aiškinti šią sąvoką taip, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu, kuris, aiškinant Sutarties 17.1, 17.9, 17.15, 17.16 punktus, yra ne trumpesnis nei penkeri metai, projekto įgyvendinimo stebėsena apima visas ir bet kurias priemones bei būdus, užtikrinančius projekto rezultatų ir pasiekimų išsaugojimą projektą įgyvendinančiam asmeniui taikant ne vidutinius, o aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus.
60. Būtent tokie reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos reikalavimai, kaip spręstina iš atsakovų pateiktų argumentų ginčijamame sprendime (Sprendimo 3 lapas, 3 pastraipa) bei bylos nagrinėjimo teisme metu, Agentūros ir buvo taikyti skiriant pareiškėjai sankciją, dėl kurios vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje.
61. Pažymėtina, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, o taip pat ir Paramos sutartyje reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos sampratos turinys neatskleistas.
62. Teisėjų kolegija, aiškindama reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos sampratą šios bylos kontekste, neturi teisinių pagrindų remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau išnagrinėtose bylose priimtais procesiniais sprendimais bylose, kuriose ginčyti Agentūros sprendimai dėl sankcijų, taikytų pripažinus pažeidimus dėl pareigos atlikti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną, nevykdymo (žr., pvz., 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-931-492/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1725-1062/2019), nes iš esmės skiriasi šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratione materia (turinys).
63. Paramos sutarties IV dalyje Paramos gavėjo teisės ir pareigos nustatyta, kad paramos gavėjas privalo:
17.1. siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, Projekto aprašyme/miškotvarkos projekte;
17.9. įvykdyti Paraiškoje ir Projekto aprašyme/miškotvarkos projekte numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais;
17.14. Paramos gavėjas be Agentūros raštiško sutikimo negali įkeisti turto, kuriam įsigyti yra suteikiama parama, 5 (penkerius) metus nuo Sutarties pasirašymo dienos;
17.15. Įvykdžius Projektą, įgyvendintos investicijos tampa Paramos gavėjo nuosavybe;
17.16. Paramos gavėjas negali keisti savo veiklos, kuriai yra suteikiama Parama, pobūdžio, Projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už Paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 (penkerius) metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos;
17.17. Agentūrai nustačius šios sutarties vykdymo pažeidimus, per Agentūros nustatytą terminą ištaisyti padarytus pažeidimus (...).
64. Nutarties 57 punkte jau minėta, kad pareiškėja, teikdama Paraišką Agentūrai, patvirtino, jog ji yra susipažinusi su paramos skyrimo sąlygomis ir įsipareigojo vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje (Sutarties 17.1 punktas).
65. Aiškinant pareiškėjos pareigų apimtis įsipareigojimo vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną kontekste būtina pažymėti, kad tokio įsipareigojimo turinys vertintinas akcentuojant bendrą iš paramos projektams įgyvendinti kylančių prievolinių teisinių santykių specifiką.
66. Projekto įgyvendinimo šaltinis lėmė pareiškėjos įsipareigojimą penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti nuosavybės teisinių santykių į projekto rezultatą, o tai viena iš garantijų, skirtų pagrindiniam tikslui – projekto rezultato tvarumui tokiu pat laikotarpiu užtikrinti.
67. Tai suponuoja, kad reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos teisinis režimas aiškintinas kaip apimantis visas ir bet kurias protingas ir proporcingas priemones bei būdus, užtikrinančius projekto rezultatų ir pasiekimų išsaugojimą projektą įgyvendinančiam asmeniui taikant ne vidutinius, o aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėja privalėjo rūpintis skulptūrų apsauga ir priežiūra, pvz., įrengiant stebėjimo kameras, signalizaciją ar tvirčiau pritvirtinti pačias skulptūras, yra pagrįsti ir teisėjų kolegijos pripažįstami, kaip atitinkantys paramos gavėjams keliamus reikalavimus.
68. Pažymėtina, kad trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai pareiškėjos atsakomybei, kylančiai paramos teisinių santykių pagrindu, turėtų esminę įtaką tik tuo atveju, jei Nutarties 68 punkte nurodytos protingos ir proporcingos priemonės būtų pritaikytos ir nepaisant jų projekto įgyvendinimo rezultatas nukentėtų – jam būtų padaryta žala. Šiuo atveju pareiškėja tinkamai nevykdė jai tenkančių pareigų taip, kaip jų vykdymas apibrėžiamas Nutarties 67 punkte, todėl nepaisant to, kad projekto rezultatas nukentėjo dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų, pareiškėjai teko pareiga savo sąskaita atkurti padėtį, buvusią iki žalos projekto rezultatams padarymo, o to nepadarius – pareiga grąžinti ginčo paramos sumą.
69. Nepagrįsti yra pareiškėjos ir jos atstovės argumentai, kad faktinė situacija šioje byloje atitinka 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – Reglamentas), 47 straipsnio nuostatas, vadovaujantis kuriomis valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: paramos gavėjo mirtis; ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei. Kitos aplinkybės su pareiškėjos veikla niekaip nesiejamos, todėl teisėjų kolegija jų nemini.
70. Reglamento 47 straipsnyje nurodytų force majeure ar išimtinių aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir nacionaliniu teisiniu reglamentavimu negali būti plečiamas ar teismų praktikoje plečiamai aiškinamas. Faktinės aplinkybės, nustatytos šioje byloje, paneigia force majeure ar išimtinių aplinkybių, nurodytų Reglamento 47 straipsnyje, egzistavimą.
71. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos Z. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimučio Alechnavičius
Gintaras Kryževičius
Virginija Volskienė