Nr. 1 S-413-350/2015    

(S)

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                 2.1.16.2.12;  2.12.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 17 d.

Panevėžys

                           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo M. B. gynėjo advokato G. Č. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas įtariamojo turtui,

n u s t a t ė :

2013 m. sausio 7 d. prokuroro nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimų nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei nusikaltimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu, laikinai - šešiems mėnesiams buvo apribotos įtariamojo M. B. nuosavybės teisės į turtą – 408/1226 žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) , N. k., R.sen., Kauno r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), namą, esantį (duomenys neskelbtini) , N. k., R. sen., Kauno r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), butą, esantį V. m. sav. V. m. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1/620 automobilių stovėjimo aikštelei, adresu V. m. sav. V. m. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) nuosavybės teise priklausančiam M. B. ir V. B..

Vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo tęsiamas ir skundžiama nutartimi šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas trims mėnesiams - iki 2015 m. spalio 9 d.

Šiame ikiteisminiame tyrime M. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

              Skundu apygardos teismui įtariamojo M. B. gynėjas advokatas G. Č. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti, prokurorės prašymo pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo į M. B. turtą termino netęsti. Nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas pripažįstamas vienu iš griežčiausių žmogaus teisių suvaržymų. Ši procesinė prievartos priemonė turi būti skiriama pagrįstai ir tik įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, bei tada, kai jos netaikant, nebūtų galima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų, taip pat turi būti paisoma, ar nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, įtvirtintas BPK 11 straipsnyje. Šiuo atveju įtariamojo nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą yra ribojamos daugiau kaip dvejus su puse metų ir visiškai neanalizuojant, ar šios priemonės taikymas yra pagrįstas ir būtinas. Byloje nėra duomenų, kad įtariamasis ketina realizuoti ar slėpti savo turtą, ar gali atlikti kokius nors kitus veiksmus, dėl ko būtų prarasta galimybė užtikrinti civilinio ieškinio reikalavimo įvykdymą, nes M. B. tyrimo nekomplikuoja, su pareigūnais bendradarbiauja, charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, siejamas tvirtais socialiniais ryšiais, tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių jis nėra pažeidęs. 

Gynėjas teigia, kad dėl įtariamojo atžvilgiu taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo, M. B. negali disponuoti nuosavybės teise jam ir jo žmonai V. B. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) , V. m., negali juo nuomoti, ar kitaip disponuoti, nors mokesčius mokėti privalo. Tokiu būdu nepagrįstai pratęsiant laikiną M. B. nuosavybės teisių apribojimo terminą, yra didinami jo finansiniai nuostoliai, susiję su jo teisių į nuosavybę suvaržymu.

Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad teismas pratęsdamas procesinės prievartos priemonės terminą nesilaikė BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, nes nevertino M. B. laikino nuosavybės teisių apribojimo būtinumo baudžiamojo proceso tikslų pasiekimo atžvilgiu, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Skundas atmetamas.

Šioje byloje prokuroras, vykdydamas BPK 117 straipsnyje jam numatytą pareigą,  gindamas viešąjį interesą, 2013 m. liepos 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės vardu pareiškė 686978,68 eurų civilinį ieškinį solidariai ir M. B. dėl galimai ir jo nusikalstamais veiksmais – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu bei sukčiavimu Panevėžio miesto savivaldybei padarytos žalos atlyginimo.

Veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, kuriomis M. B. įtariamas, yra sunkūs nusikaltimai, sutinkamai su BPK 151 straipsnio 7 dalies nuostata, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti tęsiamas neribotą skaičių kartų.

BPK 116 straipsnyje numatyta, kad  ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo imtis priemonių užtikrinti civilinį ieškinį – surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį.

Taigi, įstatymas nenumato jokių išlygų šiam apribojimui netaikyti. Tai reiškia, kad prokuroras ir teismas nagrinėjamoje situacijoje gali priimti vienintelį sprendimą – riboti įtariamojo M. B. nuosavybės teises į turtą, kuriuo gali būti tenkinamas šiame ikiteisminiame tyrime pareikštas civilinis ieškinys, todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad įtariamojo nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą yra ribojamos daugiau kaip dvejus su puse metų, kad byloje nėra duomenų, jog įtariamasis ketintų realizuoti ar slėpti savo turtą, ar atlikti kokius nors kitus veiksmus, dėl ko būtų prarasta galimybė užtikrinti civilinio ieškinio reikalavimo įvykdymą, kad jis tyrimo nekomplikuoja, su pareigūnais bendradarbiauja, charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, siejamas tvirtais socialiniais ryšiais, tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių jis nėra pažeidęs, sprendžiant nagrinėjamą klausimą jokios reikšmės neturi. 

Esant nurodytoms aplinkybėms, ši procesinė prievartos priemonė M. B. taikoma visiškai teisėtai, todėl skundžiamos nutarties naikinti nėra jokios pagrindo.

Tačiau, kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato konkrečių būdų, kaip turi būti ribojama įtariamojo ar kaltinamojo nuosavybės teisės. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi įtariamojo teisės suvaržytos uždraudžiant jam turtu disponuoti. Ši sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, kur pasakyta, kad disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Vadinasi M. B. teisės į turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį N. kaime, bei V. esančius butą ir automobilių stovėjimo aikštelę šiuo metu yra apribotos tokioje apimtyje. Tai reiškia, kad įtariamasis šį turtą gali valdyti ir juo naudotis.

Taip pat pažymėtina, kad bet kuri procesinė prievartos priemonė, tame tarpe ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti taikoma taip, kad ja nebūtų suvaržytos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ar pažeidžiami jo interesai daugiau, nei būtina baudžiamojo proceso uždaviniams pasiekti. Apribojimų apimtys ir būdai gali būti keičiami atsižvelgiant į konkrečią situaciją, maksimaliai suderinant ir įtariamojo ar kaltinamojo interesus, kad jis ryšium su nuosavybės teisės ribojimu nepatirtų nepagrįstų finansinių nuostolių ar negautų iš turimo turto galimos gauti naudos, ir įstatymo reikalavimą taikyti laikiną nuosavybės teisės ribojimą  tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į tai nagrinėjamoje situacijoje įtariamasis ar kaltinamasis gali kreiptis į prokurorą ar teismą (priklausomai nuo to, kieno žinioje yra byla) su konkrečiu prašymu keisti nuosavybės teisės apribojimo apimtį bei prašyti leisti naudotis ir tam tikra turto disponavimo teisės dalimi (pavyzdžiui, turtą atitinkamomis sąlygomis išnuomoti ar netgi parduoti), tačiau tik taip, kad įtariamajam ar kaltinamajam naudojantis tokia teise būtų pasiektas laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r ė  :

Įtariamojo M. B. gynėjo advokato G. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Algirdas Gaputis