Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-01-07][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-2167-1036-2018].docx
Bylos nr.: 1-2167-1036/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Specialioji dalis
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-2167-1036/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44932-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)

 

                                                      img1     

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2018 m. gruodžio 4 d.

                                                      Vilnius        

 

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1) 2015 m. sausio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 straipsnio 2 dalį 10 MGL (376 eurų) bauda.

2) 2016 m. vasario 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį  10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

 

n u s t a t ė:

 

A. J. 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 16.30 val., gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,25 ‰), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną T. J., t. y., vieną kartą delnu sudavė motinai į veidą, po ko tempdamas už plaukų išpešė jai kuokštą plaukų, tokiu būdu sukėlė? nukentėjusiajai T. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-09-16 apie 16.30 val., tarp jo ir jo motinos T. J. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių, konkrečiai dėl ko, neprisimena, minėtą dieną buvo neblaivus. Prisimena, kad jiems su motina būnant kieme jis vieną kartą delnu trenkė motinai per veidą, kad ji nustotų šaukti, ir patempė jai už plaukų, kad ji neišbėgtų iš kiemo. Kai tempė jai už plaukų, galimai išpešė jai kuokštą plaukų. Dėl savo veiksmų jam yra gėda. Konflikto su motina metu su ja buvo tik dviese. Visų konflikto aplinkybių jis neprisimena - buvo neblaivus, ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Šiuo metu jie su motina susitaikė, gyvena draugiškai, jis jos atsiprašė dėl savo veiksmų, ji jam atleido. Anksčiau niekada motinos nemušė. Savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė (b. l. 41).

Kaltinamojo A. J. kaltę, padarius įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje.

Nukentėjusioji T. J. parodė, kad 2018-09-16 apie 16.30 val., tarp jos ir jos sūnaus A. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių, norėdama išvengti konflikto ji išėjo į kiemą. Jų namo kiemas yra aptvertas. A. irgi išėjo į kiemą. Kažkodėl ji sūnaus išsigando ir pradėjo nuo jo bėgti ir šaukti. Kodėl ji sūnaus išsigando paaiškinti negali, anksčiau A. niekada jos nemušė, jis konfliktavo tik su savo sugyventine. Ji neturėjo kur bėgti, nes viena jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini), kita - (duomenys neskelbtini). A. norėjo, kad ji grįžtų namo ir nešauktų, todėl jis vieną kartą delnu nestipriai sudavė jai į veidą, kad nutiltų, ir tempdamas ją pakaušio srityje už plaukų į namus išpešė jai kuokštą plaukų. Jai skaudėjo, todėl ji iškvietė policiją. Minėtą dieną sūnus buvo išgėręs, ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Konflikto metu jie su A. buvo tik dviese. Jie su sūnumi A. viską išaiškino, sūnus jos atsiprašė už savo veiksmų, ji sūnui atleido. Jokių pretenzijų, nei moralinių, nei turtinių sūnui neturi. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 13; 18);

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad A. J. (A. J.) buvo nustatytas– 2,25 ‰ girtumas (b. l. 28);

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), prie verandos įėjimo yra suoliukas, toliau vartai, išeiti iš kiemo į gatvę. Apžiūrėjus įvykio vietą reikšmingų pėdsakų tolimesnei tyrimo eigai neaptikta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 11);

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrė T. J.,  kuri pati pranešė apie įvykį. Grafoje „Smurtą patyrusio asmens sužalojimai" – išplėšti plaukai, nosies srityje – paraudonavimas. Grafoje „Smurtą patyrusio asmens būsena“ nurodyta – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. T. J. paaiškino, kad 2018-09-16 apie 16.30 val., akivaizdžiai neblaivus sūnus A. J. grįžęs namo pradėjo konfliktuoti su ja. Ji norėjo nuraminti sūnų, tačiau sūnus griebė jai už plaukų (išplėšė plaukus) bei sudavė su delnu į veido sritį (matosi paraudonavimai), dėl ko sukėlė fizinį skausmą. Paaiškino, kad tai ne pirmas kartas, kai prieš ją smurtauja, tik ankščiau policijos nekvietė (b. l. 5);

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota 2 garso įrašų iš BPC apžiūra. Nurodyta, kad 2018-09-16 16.34 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) į BPC skambino moteris, kuri prisistatė T. J., ji kviečia policiją atvykti adresu: (duomenys neskelbtini), ir sako operatorei, kad jos neblaivus sūnus ją muša (b. l. 23);

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota 2 vaizdo ir garso įrašų iš Policijos registruojamų įvykių registro apžiūra. Nurodyta, kad T. J. pasakoja pareigūnams, kas vyko namuose iki konflikto, t. y. kad ji virtuvėje darė valgyti, sūnus išėjo į parduotuvę, kai grįžo, maistas jau buvo atšalęs. Namuose nebuvo dujų, kuri ji išnaudojo anūkės ir savo plaukams išplauti, tam, kad atvežtų dujų, jai reikėtų eiti į kito kaimo galą, o sūnus reikalavo keptos duonos. T. J. pasakoja, kad jos sūnus ją mušė: „Per veidą… dabar… šiandien per veidą", rodo kaip jos sūnus trenkė jai per veidą, t. y. dešinės rankos plaštaką su išskėstais pirštais  prideda prie savo veido, atitraukia ranka ir vėl prideda prie veido. „Aš pradėjau bėgti, jis pagriebė už plaukų, va plaukų išrovė man... iš galvos..“ (rodo ant komodos gulinčių išrautų plaukų kuokštą ). Verkia (b. l. 25).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo savo šeimos nario – motinos atžvilgiu, jai sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nukentėjusios parodymai. Aptarti įrodymai yra pakankami A. J. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 62).

             Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.  

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. J. buvo sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 16 d., 18:12 val. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., 15:00 val. (b. l. 27, 37) BPK 140 straipsnio tvarka (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos nario atžvilgiu, A. J. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje – įpareigoti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ė:

 

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių  laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu A. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 16 d., iki 2018 m. rugsėjo 17 d., vieną laikinam sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                          Mindaugas Povilanskas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK 419 str. Prokuroro pareiškimo turinys
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BPK 140 str. Laikinas sulaikymas
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys