Civilinė byla Nr. e2A-67-889/2022
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01487-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;
2.6.18.2; 2.6.18.3; 2.6.8.11.1; 3.3.1.18.1;
3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnimoja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arnimoja“ ir A. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ricenta“, uždarajai akcinei bendrovei „Eivuda LT“, L. B. dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arnimoja“ ir subsidiariai iš A. K. 35 102,27 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. su UAB „Arnimoja“ sudarė žodinę rangos sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimo. Šalys susitarė, kad darbai bus atliekami etapais pagal ieškovo parengtą statinio techninį darbo projektą rangovės medžiagomis. Kadangi ieškovas dirba užsienyje, buvo sutarta visus klausimus, susijusius su darbų atlikimo eiga, spręsti telefonu arba elektroniniu paštu. Dėl darbų kainos buvo susitarta nuspręsti darbų atlikimo metu, atsižvelgiant į medžiagų, kurios derinamos su užsakovu, savikainą. Rangovei atstovavo ir jos vardu veikė vadovas ir vienintelis akcininkas A. K..
1.2. 2019 m. sausio 3 d. rangovei buvo pateiktas galutinis techninis darbo projektas. 2019 m. sausio mėnesį rangovė pradėjo ieškoti stogo konstrukcijų gamintojo. 2019 m. sausio 21 d. šalys derino stogo darbų atlikimo klausimus, kainą ir avanso už medžiagas sumą. Ieškovas už darbus atsiskaitydavo grįžęs į Lietuvą grynaisiais pinigais, o 2019 m. balandžio 25 d. rangovė nurodė pinigus mokėti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. 2019 m. birželio mėnesį mūro darbai buvo užbaigti, ir buvo sprendžiamas klausimas dėl konkrečių stogo konstrukcijų užsakymo. Rangovė 2019 m. liepos 3 d. pasiteiravo, kada ieškovas planuoja grįžti, ir paprašė pinigų už stogo įrengimo darbus. 2019 m. rugpjūčio 27 d. rangovė atsiuntė stogo dangos komercinius pasiūlymus. 2019 m. spalio 11 d. rangovė paprašė pervesti pinigų už stogo dangą ir nurodė pavedimų dalis. Ieškovas, 2019 m. pabaigoje grįžęs į Lietuvą ir atvykęs į objektą, pastebėjo, kad stogo konstrukcijų įrengimo darbai yra atlikti netinkamai ir nukrypstant nuo techninio darbo projekto sprendinių. Atsakovei buvo pareikštos pretenzijos ir pareikalauta sustabdyti darbus. Tačiau rangovė į pretenzijas nereagavo ir paliko statybos objektą. Ieškovas 2020 m. vasario 25 d. pareikalavo pateikti bent jau sąskaitas faktūras už atliktus darbus, aktus pagal atliktus mokėjimus ir informuoti, ar yra ketinama ištaisyti defektus, tačiau į reikalavimą rangovė nereagavo, kontakto vengė, lakoniškai atsakydama, kad darbai yra tinkamos kokybės. 2020 m. kovo 2 d. rangovei buvo pateiktas reikalavimas (pretenzija) ištaisyti atliktų darbų trūkumus, tačiau rangovė neatsakė.
1.4. Kadangi rangovė ignoravo ieškovą, ieškovės kreipėsi į specialistus, kad būtų įvertinta atliktų darbų kokybė. 2020 m. gegužės 21 d. buvo parengtas statinio techninės apžiūros aktas. Akte nurodoma, kad įrengtos stogo konstrukcijos neatitinka techninio darbo projekto sprendinių. Defektų šalinimo sąmata sudaro 35 102,27 Eur. Rangovė buvo informuota apie nustatytus defektus, tačiau nurodė, kad nėra įrodymų, jog darbus atliko juridinis asmuo, ir ji jokių defektų nešalins. Dalį darbų atliko UAB „Arnimoja“ darbuotojas Zigmas. Stogo įrengimo darbus atliko subrangovė UAB „Ricenta“ (dirbo vadovas R. L. su sūnumi) iš rangovės medžiagų (stogo konstrukcijų), kurias pagamino rangovės surastas tiekėjas. Ieškovas pats namo nestatė, nes dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta itin retai. Negalėjo nei atlikti statybos darbų, nei jų kontroliuoti ar koordinuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovui R. B. iš atsakovės UAB „Arnimoja“ 35 102,27 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 35 102,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 994 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo R. B. atsakovui A. K. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; valstybei iš atsakovės UAB „Arnimoja“ priteisė 21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
2.1. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo tarp šalių susiklostę rangos teisiniai santykiai. Ieškovas nurodo, kad sudarė žodinę rangos sutartį su atsakove UAB „Arnimoja“, atstovaujama jos direktoriaus atsakovo A. K.. Atsakovai neigia rangos teisinių santykių egzistavimo faktą. Nurodo, kad atsakovas A. K. draugiškai ir neatlygintinai pagelbėjo ieškovui pastatyti namą, užsakydamas ir nupirkdamas medžiagas.
2.2. Teismas pažymėjo, jog susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo A. K., sprendžiant namo statybos, mokėjimo už darbus ir medžiagas klausimus, vyko oficialiai VĮ Registrų centre nurodytu ir viešai skelbiamu atsakovės UAB „Arnimoja“ elektroninio pašto adresu. Tai patvirtina, kad buvo bendraujama su juridiniu asmeniu. Namo pamatų, mūro ir stogo darbų lokalinės sąmatos parengtos ir pasirašytos atsakovo A. K., naudojantis atsakovės UAB „Arnimoja“ prieiga prie „Sistela“ duomenų bazės. Lokalinės sąmatos apima ne tik statybines medžiagas, bet ir pamatų, mūro ir stogo darbus. Sąmatose kainos nurodytos su PVM. Atsakovas A. K. pateikė išlaidų namo statybai (duomenys neskelbtini), skaičiavimus už 39 800 Eur sumą. Skaičiavimai patvirtina, kad atsakovas A. K., kaip UAB „Arnimoja“ direktorius, administravo visą statybos procesą, rūpinosi medžiagų tiekimu, iš ieškovo jam pervestų lėšų vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir subrangovais. Atsakovo paaiškinimus, kad čerpes pirko kaip fizinis asmuo iš fizinių asmenų per du kartus be įsigijimo dokumentų, paneigia į bylą išreikalauti rašytiniai įrodymai.
2.3. Ieškovo 2021 m. sausio 19 d. pateiktuose ir teismo posėdyje išklausytuose pokalbių garso įrašuose užfiksuoti trečiųjų asmenų atstovų V. B. ir R. L. parodymai, kad UAB „Arnimoja“ direktorius A. K. samdė subrangovus ginčo objekte: UAB „Eivuda LT“ – stogo konstrukcijoms pagaminti, R. L. – stogo įrengimo darbams atlikti.
2.4. UAB „Eivuda LT“ vadovas V. B. pateikė komercinį pasiūlymą dėl stogo konstrukcijų gamybos, kuris buvo persiųstas ieškovui. Paaiškėjus defektams, 2020 m. vasario mėnesį V. B. buvo atvykęs į objektą, dalyvavo susitikime su ieškovu ir po susitikimo pateikė pasiūlymą dėl defektų pašalinimo. Garso įraše užfiksuotas UAB „Eivuda LT“ direktoriaus V. B. paaiškinimas, kad jo vadovaujamą bendrovę ir atsakovę UAB „Arnimoja“ siejo rašytine sutartimi įforminti sutartiniai santykiai ir konfidencialumo susitarimas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo objekto stogo konstrukcijas pagamino UAB „Eivuda LT“.
2.5. Atsakovo A. K. banko sąskaitos, į kurią jo, kaip UAB „Arnimoja“ direktoriaus, nurodymu buvo pervedami pinigai, ir atsakovės UAB „Arnimoja“ banko sąskaitos išrašų analizė rodo, kad, be ieškovo pervestų sumų, kiti fiziniai asmenys į atsakovo sąskaitą taip pat pervesdavo dideles sumas, nenurodydami tikslios mokėjimo paskirties. Didžioji dalis ieškovo ir kitų asmenų pervestų lėšų buvo pervedamos į atsakovo vadovaujamos bendrovės sąskaitą kaip paskola įmonei, kita dalis paimama grynaisiais pinigais arba pervedama į kitas atsakovo asmenines sąskaitas. Iš piniginių lėšų, pervestų kaip paskola, buvo atsiskaitoma su tiekėjais, mokami darbo užmokesčiai darbuotojams. Tai, kad pinigai buvo sumokėti į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, nepaneigia, jog už darbus buvo sumokėta būtent atsakovei UAB „Arnimoja“.
2.6. Nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad tarp ieškovo R. B. (užsakovo) ir atsakovės UAB „Arnimoja“ (rangovės), atstovaujamos A. K., buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai dėl vieno buto gyvenamojo namo statybos pagal žodinę vartojimo rangos sutartį. Pagal į bylą pateiktas lokalines sąmatas statybos rangos darbų kaina sudarė 37 644 Eur. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog buvo sumokėta 36 900 Eur.
2.7. Statinio techninės apžiūros akte konstatuota, kad statybos darbai atlikti nesilaikant užsakovo pateikto statybos projekto su esminiais nukrypimais nuo projekto sprendinių. Taigi ieškovas įrodė defektų faktą.
2.8. Atsakovai, pasirinkę poziciją, kad šalių jokie rangos santykiai nesiejo, defektų akto neginčijo ir įrodymų, paneigiančių jame nurodytas aplinkybes, nepateikė, taip pat nenurodė priežasčių, šalinančių rangovo atsakomybę, ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Taigi ieškinys rangovei yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.
2.9. Ieškovas taip pat prašė priteisti defektų šalinimo išlaidas subsidiariai iš UAB „Arnimoja“ vadovo ir akcininko atsakovo A. K.. Teismas nurodė, jog rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Arnimoja“. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad tarp ieškovo ir atsakovo kaip fizinio asmens būtų susiklostę kokie nors santykiai, iš kurių kiltų atsakovo atsakomybė. Duomenų, kad atsakovė UAB „Arnimoja“ būtų nemoki ar jos mokumas būtų sumažėjęs dėl aptartų vadovo veiksmų, nėra. Taigi ieškinys atsakovui yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsakovė UAB „Arnimoja“ pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Atsakovė pažymi, jog ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo žodinės rangos sutarties pagrindu, turėjo įrodyti visus rangos sutarties elementus ir turinį. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie rangos teisinius santykius su juridiniu asmeniu UAB „Arnimoja“, bylą nagrinėjantis teismas turėjo konstatuoti, kad ieškinio juridinis pagrindas yra neįrodytas, ir ieškinį atmesti. Nesant rangos teisinius santykius pagrindžiančių įrodymų, o atsakovui A. K. teigiant, kad šalis siejo ne rangos teisiniai santykiai, teismas nepagrįstai proceso metu siekė įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovams, įpareigodamas juos pateikti įvairiausius duomenis ir dokumentus, susijusius su statybos darbų objekte atlikimu, kurių atsakovė UAB „Arnimoja“ neturi ir negalėjo turėti.
3.2. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad šalis siejo kitas teisinis santykis, taigi teismas turėjo pareigą nustatyti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiniam santykiui kvalifikuoti. Teismas, neteisingai paskirstęs įrodinėjimo naštą, šios pareigos neįvykdė: nenustatė, ar ginčo atveju egzistuoja atsakovo A. K. nurodytas teisinis santykis (pavedimo ar kt.). Atsakovas A. K. bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad jis padėjo ieškovui organizuoti objekto statybos darbus, vykdydamas jo pavedimus kaip fizinis asmuo fiziniam asmeniui, taigi iš esmės atsakovą ir ieškovą siejo pavedimo teisiniai santykiai.
3.3. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Arnimoja“ ir ieškovą siejo rangos teisiniai santykiai, tačiau šias išvadas grindė duomenimis, kurie taip pat patvirtina ir atsakovo A. K. nurodytą pavedimo teisinių santykių turinį: 1) A. K. nurodė ir tvirtino, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra tiek jo asmeninis, tiek darbinis; 2) ieškovas į bylą pateikė atsakovo A. K. parengtą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta pamatų įrengimo darbų ir medžiagų bendra suma yra 11 000 Eur, prie šios sumos mokėtinas PVM nėra priskaičiuotas; 3) sprendime neteisingai įvertinta faktinė aplinkybė, kad neva visos atsakovo A. K. parengtos lokalinės sąmatos yra su PVM; atsakovas neginčija, jog jis, kaip fizinis asmuo, parengė ieškovui lokalines sąmatas, tačiau tik tam, kad pateiktų galimą preliminarią namo statybos kainą; lokalinės sąmatos nepatvirtina rangos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Arnimoja“ fakto.
3.4. Teismas nurodė, kad į ginčo objektą čerpes pirko atsakovė UAB „Arnimoja“, taip pat, jog stogui įrengti buvo pasamdyti subrangovai UAB „Eiduva LT“ ir R. L.. Atsakovė nesutinka su šiomis sprendime nustatytomis aplinkybėmis: nesutinka, kad UAB „Eiduva LT“ atsakovės UAB „Arnimoja“ užsakymu kaip subrangovė atliko darbus ginčo objekte. Net ir darant prielaidą, kad taip iš tiesų buvo, vien tai, kad A. K. užsakymai buvo įvykdyti per atsakovę UAB „Arnimoja“, nesuponuoja išvados apie rangos sutarties tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimą.
3.5. Aplinkybę, kad atsakovas A. K. veikė ieškovo vardu, o ieškovo ir UAB „Arnimoja“ nesiejo jokie teisiniai santykiai, patvirtina byloje esantys įrodymai, kurių teismas neįvertino. Pavyzdžiui, byloje nustatyta, kad ieškovas pinigines lėšas pervedė atsakovui A. K., o ne įmonei UAB „Arnimoja“. Aplinkybę, kad ieškovas pinigus pervedė būtent A. K., patvirtina ir byloje esantis ieškovo 2020 m. vasario 25 d. atsakovui A. K. rašytas elektroninis laiškas. Laiško turinys patvirtina, jog, jei ieškovas būtų manęs, kad jis yra sudaręs rangos sutartį, tai nebūtų atsakovo A. K. prašęs pateikti išsamią ataskaitą apie atliktus statybos darbus: sąskaitas faktūras už mūro darbus, stogo konstrukciją, stogo dangą ir jų darbus. Esant rangos teisiniams santykiams, rangovas užsakovui neteikia jokių ataskaitų apie medžiagoms išleistas sumas, medžiagų kainas, pinigų sumas, sumokėtas statybos darbus atlikusiems asmenims. Be to, atsakovas A. K. bylos nagrinėjimo metu pateikė išlaidų namo statybai skaičiavimus, kuriuose nurodė asmenis, vykdžiusius statybos darbus objekte, jų kontaktus. Teismas šių duomenų neįvertino, nesiėmė jokių veiksmų jiems patikrinti.
3.6. Atsakovės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo atveju tarp ieškovo ir atsakovės rangos sutartis nebuvo sudaryta – atsakovas A. K. vykdė ieškovo pavedimą.
3.7. Priimdamas sprendimą, teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nenustatė žalos dydžio. Vien aplinkybė, jog atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių argumentų dėl nepagrįstai reikalaujamo defektų šalinimo išlaidų dydžio, nereiškia, kad ieškovo nurodomas žalos dydis yra teisingas. Neturėdamas specialių statybos žinių ir negalėdamas nustatyti, ar ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytas tikrasis žalos dydis, teismas turėjo pareigą pasiūlyti paskirti ekspertizę. Ieškovo pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl jų įrodomosios reikšmės. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, ar galimas defektų šalinimo išlaidų atlyginimas statiniui, kuris nėra teisiškai įregistruotas.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Ieškovas nurodo, jog ginčo atveju buvo pareikštas ieškinys dėl priteisimo, aiškiai nurodytas ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat pateikta ir ieškovo nuomonė dėl ieškinio teisinio pagrindo. Todėl bet kokie teiginiai, kad ieškovas nepagrįstai nepareiškė reikalavimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo, o teismas dėl to peržengė bylos nagrinėjimo ribas, yra nepagrįsti. Vien tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, nereiškia, kad yra būtina byloje pareikšti savarankišką materialinį reikalavimą dėl teisinių santykių kvalifikavimo.
4.2. Atsakovės teiginiai, kad byloje nėra ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių duomenų, nepagrįsti. Kiekvienas ieškinio teiginys yra pagrįstas rašytiniais į bylą pateiktais įrodymais ir garso įrašais.
4.3. Įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad teismas teisingai nustatė šalis siejantį teisinį santykį. Teismo atliktas įrodymų įvertinimas yra racionalus, logiškas, nuoseklus, pagrįstas rašytiniais ir kitokiais duomenimis, tinkamai teisiškai argumentuotas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, A. K. bylos nagrinėjimo metu nė viename teismo posėdyje nenurodė, kad šalis (jį arba jo įmonę UAB „Arnimoja“) siejo kokie nors kitokie teisiniai santykiai. Ne tik ieškovui, bet ir pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas dėl to, kodėl A. K. ėmė pinigus ir kokiais pagrindais buvo vykdoma namo statyba. A. K. 2021 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio atlygio iš ieškovo negavo, o statyba rūpinosi „visuomeniniais pagrindais“.
4.4. Teismas neperkėlė atsakovams įrodinėjimo naštos. Ieškovas, vykdydamas procesinę pareigą įrodyti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikė prašymą išreikalauti duomenis iš atsakovės. Šis prašymas buvo patenkintas. Dėl to įrodinėjimo našta byloje nepasikeitė. Teismas neįpareigojo atsakovės – tik nurodė pateikti prašomus išreikalauti duomenis.
4.5. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu apskritai neigė bet kokių šalis siejančių teisinių santykių egzistavimą. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia naują versiją ir nurodo naujas faktines aplinkybes apie pavedimo santykių egzistavimą. Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliaciniame skunde negali būti kalbama apie šalis siejusius pavedimo ar statybos valdymo santykius. Tai visiškai nauja versija, nauja faktinė aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, ir apeliacine tvarka nenagrinėtina.
4.6. Ieškovas pažymi, jog, jei A. K. elektroninio pašto adresu būtų naudojęsis kaip fizinis asmuo, jis nebūtų kiekviename laiške pasirašęs kaip UAB „Arnimoja“ direktorius.
4.7. Pasisakydamas dėl PVM mokesčio sąmatose, ieškovas nurodo, jog teismas jokios klaidos nepadarė, nes abi lokalinės sąmatos numato kainą su PVM.
4.8. Atsakovės teiginiai, jog neva pats ieškovas nemanė, kad sudarė rangos sutartį su juridiniu asmeniu, ir tai patvirtina 2020 m. vasario 25 d. elektroninio laiško turinys, nelogiškas. Šis laiškas buvo išsiųstas jau po to, kai tarp šalių kilo ginčas, ir atsakovė ėmė vengti atsakomybės, teigdama, kad ieškovas nesugebės įrodyti, jog buvo sudaryta rangos sutartis.
4.9. Ieškovas pažymi, kad byloje nebuvo kvestionuojamas žalos fakto ir jos dydžio klausimas. Ieškinys pareikštas dėl defektų pašalinimo išlaidų priteisimo. Paskutinio posėdžio metu teismas pakartotinai paklausė, ar atsakovai nepageidauja kvestionuoti žalos dydžio. Atsakovai ir jų atstovas labai aiškiai nurodė, kad su sąmatoje nurodytu defektų šalinimo dydžiu sutinka ir jo nekvestionuoja. Taigi pirmosios instancijos teismas tiksliai įvertino procesinę situaciją. Teismas aiškinosi, kas sudaro sąmatoje nurodytą išlaidų dydį, defektų šalinimo kaštus, būdus, poreikį šalinti defektus, galimybę jų nešalinti, defektų poveikį statinio kokybei ir kitus klausimus, net siūlė suteikti papildomo laiko defektų akto ir sąmatos analizei, tačiau atsakovai ir tretieji asmenys atsisakė tai daryti.
4.10. Skunde keliamas klausimas dėl lokalinės sąmatos patikimumo nebuvo iškeltas pirmosios instancijos teisme.
4.11. Užsakovo teisė reikalauti defekto šalinimo išlaidų priteisimo nėra sąlygota to, ar statinys (nors ir nebaigtas) buvo įregistruotas, ar ne.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovas nurodo, jog ieškinys buvo pareikštas sutartinės atsakomybės pagrindu, todėl tinkamas materialinių santykių kvalifikavimas nagrinėjamos bylos atveju yra esminis. Ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl civilinio teisinio santykio kvalifikavimo, pats patvirtino, kad rašytinės rangos sutarties nesudarė nė su vienu iš atsakovų, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovė UAB „Arnimoja“, nagrinėjamojoje byloje nebuvo pagrindo kvalifikuoti neegzistuojantį ir ginčijamą teisinį santykį taip ieškovo ir atsakovės UAB „Arnimoja“. Teismas rangos teisinio santykio kvalifikavimo nemotyvavo, nepasisakė dėl atsakovų nurodytų aplinkybių dėl galimo kito teisinio santykio egzistavimo, taigi neatskleidė bylos esmės.
5.2. Atsakovas sutinka su apeliaciniame skunde pateiktu įrodymų vertinimu ir nurodytais proceso normų pažeidimais. Šioje byloje buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga: ieškovas privalėjo įrodyti rangos sutarties elementus ir turinį, tačiau teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams.
5.3. Atsakovams laikantis pozicijos, kad jų su ieškovu nesiejo rangos teisiniai santykiai, o atsakovui A. K. teigiant, kad jį su ieškovu siejo kiti teisiniai santykiai (pavedimas, pagalba organizuojant statybos darbus), teismas turėjo pareigą argumentuoti ir nurodyti motyvus, kodėl atmeta atsakovų argumentus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismas išvadą, kad UAB „Arnimoja“ ir ieškovą siejo rangos teisiniai santykiai, pagrindė duomenimis, kurie taip pat patvirtina ir atsakovo A. K. nurodytą teisinių santykių turinį.
5.4. Teismo padaryti procesiniai pažeidimai ir tai, jog byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai, lėmė, jog teismas neišsprendė pagrindinių bylos klausimų, dėl to ginčo teisiniams santykiams buvo pritaikytos neteisingos materialinės teisės normos ir neteisingai nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Arnimoja“ buvo sudarę žodinę rangos sutartį.
5.5. Teismas neįvertino, ar egzistuoja pagrindas atlyginti defektų šalinimo išlaidas – ar ieškovas apskritai turėjo teisę reikalauti defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Teismas nenustatė, ar tarp ginčo šalių buvo susitarimas, numatantis užsakovo teisę pašalinti trūkumus. Taip pat teismas nesiekė išsiaiškinti, ar ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas. Teismas tikrojo žalos dydžio nenustatė ir defektų šalinimo išlaidas priteisė vien pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą. Tačiau lokalinė sąmata yra nepasirašyta, nėra aišku, kas yra šios sąmatos rengėjas, nėra aišku, ar ją parengęs asmuo turi atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją skaičiuoti defektų šalinimui reikalingų darbų, medžiagų kiekius, jų kainas.
5.6. Atsakovas pritaria atsakovės UAB „Arnimoja“ argumentams, kad teismas neįvertino aplinkybės, ar defektų šalinimo išlaidų atlyginimas galimas statiniui, kuris nėra teisiškai įregistruotas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
7. Atsakovės atstovas 2022 m. sausio 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai. Byloje esantys duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė, rodo, jog ieškovo pozicija dėl rangos teisinių santykių įrodinėjimo yra nenuosekli, o nurodomos versijos prieštarauja viena kitai. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, būtų galima išsiaiškinti svarbias bylai aplinkybes, siekiant nustatyti tikruosius tarp ginčo šalių buvusius teisinius santykius. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo neištirtas ir neįvertintas aplinkybes, skirtingą šalių pateikiamą bylos aplinkybių aiškinimą, tai, jog ieškovas pateikia kelias, viena kitai prieštaraujančias pozicijas, o apeliacinės instancijos teismas analizuoja ir vertina bylos faktines aplinkybes, būtina surengti žodinį bylos nagrinėjimą.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo argumentus, mano, jog skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes visos reikšmingos bylai aplinkybės buvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys procese buvo aktyvios, teikė įvairius procesinius dokumentus, rinko ir teikė įrodymus, be to, jos buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų advokatų, kurie dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė savo paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą ir nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, o subjektyviai kitoks teismo nustatytų aplinkybių vertinimas nesuponuoja prielaidos taikyti išimtinį bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje būdą, taigi atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas, ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos aplinkybės
9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Atsakovė UAB „Arnimoja“ įregistruota 2003 m., vykdo ūkinę komercinę veiklą statybų srityje. Atsakovas A. K. – vienintelis UAB „Arnimoja“ akcininkas ir vadovas. Atsakovo A. K. gyvenamosios vietos adresas ir UAB „Arnimoja“ buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registre įregistruotas ir viešai skelbiamas oficialus atsakovės UAB „Arnimoja“ elektroninio paštas adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovas R. B. dirba (duomenys neskelbtini), atlieka statinių vidaus apdailos darbus. 2018 m. parengtas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas, statinio kategorija – neypatingas statinys, statytojas – ieškovo R. B. sutuoktinė L. B..
10. Tarp šalių nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2020 m. vasario 25 d. vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, ieškovui naudojant asmeninį, o atsakovams naudojant oficialų atsakovės UAB „Arnimoja“ elektroninį paštą ir atsakovą A. K. nurodant kaip UAB „Arnimoja“ direktorių. 2018 m. liepos 17 d. ieškovo paklausė, kas rengs projektą, kad būtų galima išsiaiškinti su statyba susijusius klausimus; 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas pateikė brėžinius; 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovui pateikta pakoreguota pamatų įrengimo sąmata, nurodant, kad pamatų įrengimo kaina sudarys 12 000 Eur (su PVM); 2019 m. sausio 3 d. ieškovas pateikė namo (duomenys neskelbtini), statinio techninį darbo projektą; 2019 m. sausio 10 d. ieškovui persiųstas trečiojo asmens UAB „Eivuda LT“ komercinis pasiūlymas dėl stogo konstrukcijos su mediniais karkasais ir kopėčiomis pagaminimo už 5 080 Eur + PVM; 2019 m. sausio 21 d. ieškovui pateikta statybos darbų (stogo ir mūro) sąmata už 26 644 Eur (su PVM) sumą, paklausta dėl avanso; 2019 m. balandžio 25 d. ieškovui nurodytas sąskaitos, kur pervesti pinigus, numeris – (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 18 d. ieškovui dar kartą persiųstas trečiojo asmens UAB „Eivuda LT“ komercinis pasiūlymas dėl stogo konstrukcijos su mediniais karkasais ir kopėčiomis pagaminimo už 5 080 Eur + PVM; 2019 m. birželio 29 d. ieškovui pateikta informacija „baiginėjam mūrus“ ir paklausta dėl trečiojo asmens UAB „Eivuda LT“ pasiūlytos stogo konstrukcijos: „ar stogo konstrukciją užsakinėjam?“; 2019 m. liepos 3 d ieškovo paklausė, kada jis ketina grįžti, nes reikia pasikalbėti dėl stogo, ir nurodyta, kad reikia pinigų; 2019 m. liepos 12 d. ieškovo paklausė dėl prijungimo angos kamine aukščio; 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovui persiųstas UAB „Aspė“ komercinis pasiūlymas Nr. 0827 dėl čerpių už 4 903,65 Eur (su PVM) sumą; 2019 m. spalio 9 d. ieškovo paprašė pinigų čerpėms; 2019 m. spalio 11 d. ieškovui pateikta 2019 m. spalio 9 d. prašymo detalizacija, nurodant, kokiomis sumomis atlikti pavedimus („paved. 3 + 1,9 arba 2 + 2,9“); 2020 m. vasario 25 d. ieškovas pateikė prašymą pateikti ataskaitą apie atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini), sąskaitas faktūras už mūro blokelius, stogo konstrukciją, stogo dangą ir darbus.
11. Pagal A. K. pateiktus brėžinius, nesudarę rašytinės sutarties, stogą įrengė (stogo konstrukciją ir dangą sumontavo) R. L. (UAB „Ricenta“ direktorius) su savo sūnumi. Nurodymus jiems, kaip montuoti stogo konstrukciją, teikė UAB „Eivuda LT“ direktorius V. B.. Garso įraše užfiksuoto ieškovo R. B. ir UAB „Eivuda LT“ atstovo V. B. telefoninio pakalbio metu V. B. pripažino, kad pagal A. K. užsakymą pagamino stogo konstrukciją (duomenys neskelbtini), konstrukcinius brėžinius, kokybės sertifikatus, kainas, perdavė A. K., su A. K. yra pasirašę sutartį su konfidencialumo susitarimu.
12. Stogo dangą (pilkas čerpes) UAB „Arnimoja“ nupirko iš UAB „Aspė“ už 4 825 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. komercinį pasiūlymą Nr. 0827 ir 2019 m. spalio 8 d. sąskaitą Nr. AS005048, pritaikius 77,87 Eur nuolaidą.
13. Ieškovas R. B. už medžiagas namo statybai ir statybos darbus sumokėjo 36 900 Eur: 9 000 Eur grynaisiais pinigais (3 kartus po 3 000 Eur) už pamatų įrengimą, A. K. ant UAB „Arnimoja“ parengtos pamatų sąmatos už 11 000 Eur sumą pasirašė, kad pinigus gavo; 27 900 Eur suma pervesta į UAB „Arnimoja“ direktoriaus A. K. 2019 m. balandžio 25 d. laiške nurodytą sąskaitą: 2019 m. balandžio 29 d. pervesta 3 000 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. – 3 000 Eur, 2019 m. gegužės 15 d. – 3 000 Eur, 2019 m. liepos 5 d. – 4 000 Eur, 2019 m. liepos 30 d. – 2 000 Eur (pervesta iš byloje nedalyvaujančio asmens R. M. sąskaitos), 2019 m. liepos 30 d. – 1 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 3 d. – 3 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 10 d. – 3 000 Eur, 2019 m. spalio 11 d. – 4 600 Eur, 2019 m. spalio 29 d. – 1 300 Eur.
14. V. B. po 2020 m. vasario mėnesį įvykusio susitikimo objekte dėl stogo konstrukcijų būklės įvertinimo 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovui R. B. trūkumų pašalinimo sprendinių brėžinius, pasiūlė, kaip pašalinti stogo konstrukcijų trūkumus.
15. Ieškovas R. B., atstovaujamas teisininko, 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į atsakovės UAB „Arnimoja“ direktorių A. K., pateikdamas pretenziją dėl netinkamai atliktų darbų, defektų pašalinimo ir sąskaitų už atliktus darbus pateikimo. Atsakovai UAB „Arnimoja“ ir A. K. į pretenziją nereagavo, defektų neištaisė ir jokių piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų ieškovui nepateikė.
16. Ieškovo užsakymu UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2020 m. gegužės 21 d. parengė gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės būklės apžiūros aktą Nr. PDS 05/21. Apžiūrą atliko trys kvalifikuoti specialistai, kurie įvertino gyvenamojo namo išorės sienų būklę ir atitiktį esminiams statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo naudojimo reikalavimams. Apžiūros akte nurodyti defektai (deformacijos, gedimai): 1) stogo konstrukcijos neatitinka projekte keliamų reikalavimų, numatyta įrengti medinę karkasinę sieną, o faktiškai įrengta iš silikatinių blokelių; 2) medį nuo betono atskiria tik 1 sluoksnis ruberoido, nesilaikoma projekte keliamų reikalavimų; 3) tarpai tarp lubų sijų yra apie 850 mm, pagal projektą tarpai tarp lubų medinių sijų nuo 500 mm iki 700 mm; 4) mūro siūlės nėra tinkamai „perrištos“, mūro blokeliai suskilę; 5) cokolio apšiltinimo sluoksnis įrengtas netinkamai, per mažai apšiltinta, nesilaikoma projekto sprendinių, faktiškai apšiltinimo sluoksnis sudaro tik 230 mm, kai kur ir mažiau, priklijuotos atraižos mažesnės nei 150 mm, pagal projektą nurodyta cokolį apšiltinti „Geoporu EPS 100“ 300 mm storio; 6) cokolio drenažinė membrana neįrengta per visą namo perimetrą; 7) neįrengtas kaminas ant stogo plokštumos; 8) ašyje „E“ neįrengta stogo laikančioji konstrukcija KS-4. Nurodyti defektai užfiksuoti nuotraukose. Nurodyta, kad stogo laikančiosios konstrukcijos pakeitimas yra traktuojamas kaip esminis nukrypimas nuo projekto sprendinių. Rekomenduojama iš naujo tinkamai, vadovaujantis projekto brėžiniais, aiškinamuoju raštu ir techninėmis specifikacijomis, atlikti stogo įrengimo darbus, sienų mūro darbus, cokolio šiltinimo darbus, drenažinės membranos įrengimo darbus, įrengti kaminą. Sudaryta defektų šalinimo lokalinė sąmata, pagal kurią defektams pašalinti reikalinga 35 102,27 Eur suma.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo
17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar jas siejo rangos teisiniai santykiai. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad sudarė žodinę rangos sutartį su atsakove UAB „Arnimoja“, atstovaujama jos direktoriaus atsakovo A. K.. Atsakovai neigė rangos teisinių santykių egzistavimo faktą. Nurodė, kad ieškovo, atsakovės UAB „Arnimoja“ ir atsakovo A. K. nesiejo nei rangos, nei jokie kiti santykiai. Pirmosios instancijos teisme atsakovai laikėsi pozicijos, jog atsakovas A. K. draugiškai ir neatlygintinai pagelbėjo ieškovui pastatyti namą, užsakydamas ir nupirkdamas medžiagas.
18. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (banko sąskaitų išrašus, sąskaitas faktūras, elektroninių laiškų turinį, lokalines sąmatas), šalių ir trečiųjų asmenų parodymus, pokalbių telefonu garso įrašus, pripažino, kad tarp ieškovo R. B. (užsakovo) ir atsakovės UAB „Arnimoja“ (rangovės), atstovaujamos A. K., buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai dėl vieno buto gyvenamojo namo statybos pagal žodinę vartojimo rangos sutartį (Civilinio kodekso 2.133 straipsnio 1 dalis, 6.1–6.4 straipsniai, 6.644 straipsnis, 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnis). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pateikė projektą, pagal kurį turėjo būti atliekami rangos darbai, rangovė parengė lokalines sąmatas, šalys susitarė dėl sąmatose nurodytų rangos darbų atlikimo, darbai buvo atlikti, užsakovas už darbus ir medžiagas mokėjo rangovei jos nurodytas sumas nurodytu būdu. Rangovės vadovas organizavo darbų atlikimą, samdė trečiuosius asmenis (subrangovus) darbams atlikti, davė jiems nurodymus, kaip darbus atlikti, organizavo darbų atlikimo eigą, vykdė atsiskaitymus su medžiagų tiekėjais ir subrangovais. Sprendžiant pagal į bylą pateiktas lokalines sąmatas, sutarta statybos rangos darbų kaina sudarė 37 644 Eur (su PVM, 11 000 Eur + 26 644 Eur) už pamatų, mūro ir stogo statybos darbus, taip pat medžiagas. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovas sumokėjo rangovei 36 900 Eur.
19. Atsakovė UAB „Arnimoja“ apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl rangos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimo. Nurodo, jog ieškovas nereiškė reikalavimo dėl teisinio santykio kvalifikavimo, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, perkeldamas ją atsakovams, be to, pasak atsakovės, tarp ieškovo ir A. K. buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, o byloje pateikti įrodymai gali būti įvertinti kaip patvirtinantys šių teisinių santykių faktą.
20. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su tinkamu įrodymų įvertinimu ir įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymu, kolegija pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė nurodytas procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, perkeldama ją atsakovams, ir nepagrįstai byloje esančius įrodymus įvertino kaip pakankamus tarp ginčo šalių egzistavusiems gyvenamojo namo statybos rangos teisiniams santykiams pagrįsti. Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju byloje taikant bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, ieškovas turėjo pareigą pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus, o atsakovai, siekdami įtikinti teismą, kad tam tikros ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, turėjo pateikti jų poziciją pagrindžiančius įrodymus.
23. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, o rangovės atlikti darbai buvo su defektais, taigi ieškovo įrodinėjimo pareigą sudarė šalis siejusių santykių turinio ir darbų defektų faktas. Ieškovas pateikė turimus jo poziciją pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsakovai ne mažiau nei 7 kartus (2020 m. gruodžio 10 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. liepos 28 d.) buvo įpareigoti pateikti duomenis apie subjektus, iš kurių per laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio buvo įsigytos statybinės medžiagos (sienų blokeliai, stogo konstrukcijos, stogo dangos), šių medžiagų įsigijimo dokumentus, kaip buvo panaudotos į atsakovo sąskaitą pervestos piniginės lėšos. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai teismo įpareigojimų nevykdė arba formaliai teikė neinformatyvius dokumentus (pateikė tik vertybių apyvartos žiniaraščius, taip pat su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis nesusijusius kvitus). Atsakovas A. K. pateikė išlaidų namo statybai (duomenys neskelbtini), skaičiavimus, kuriose nurodytos tokios sumos: pamatų įrengimas – 12 000 Eur (3 000 darbas, 7 600 Eur medžiagos, 1 400 transportas); sienų mūras – 9 500 Eur (3 000 darbas, 6 870 Eur medžiagos, 630 transportas); stogas – 13 700 Eur (6 500 Eur darbas – nesumokėta, 13 580 Eur medžiagos (iš jų čerpės 4 600 Eur)), 120 Eur transportas, iš viso – 39 800 Eur. Kolegija pažymi, jog tai, kad atsakovai buvo įpareigoti pateikti tam tikrus įrodymus, nereiškia, jog jiems buvo perkelta ieškovui tenkanti įrodinėjimo pareiga. Kaip numatyta CPK 179 straipsnio 1 dalyje, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Kaip jau minėta, atsakovai teigė, jog A. K. draugiškai ir neatlygintinai pagelbėjo ieškovui pastatyti namą, užsakydamas ir nupirkdamas medžiagas. Taigi teismo prašyti pateikti įrodymai apie subjektus, iš kurių buvo pirktos statybinės medžiagos, šių medžiagų įsigijimo dokumentai, nebuvo skirti pagrįsti tik ieškovo poziciją dėl šalis siejusių rangos teisinių santykių – jais, atsižvelgiant į įrodymų turinį, galėjo būti pagrįsta ir atsakovų pozicija dėl šalis siejusio santykio turinio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsnis). Teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovo ir atsakovų pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė procesiniame sprendime. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada dėl tarp šalių egzistavusių gyvenamojo namo statybos rangos teisinių santykių suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo ir protingumo kriterijų. Tai, kad atsakovė subjektyviai kitaip interpretuoja byloje esančius įrodymus, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo įrodytais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
25. Pasisakydama dėl atsakovės argumentų, jog ieškovas nereiškė reikalavimo dėl santykių kvalifikavimo, taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, peržengė reikalavimų ribas, kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko), turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Konkretų savo teisių gynybos būdą renkasi pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodinėtinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Minėta, kad toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje (ieškinio pagrindas ir dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015).
26. Ieškovas ieškinyje laikėsi pozicijos, jog jį ir UAB „Arnimoja“ siejo rangos teisiniai santykiai, rangovės atlikti darbai yra netinkamos kokybės, prašė priteisti šių darbų defektų šalinimo išlaidas. Taigi ieškovas suformulavo aiškų materialinį reikalavimą, ieškinio pagrindą, pateikė savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą neperžengdamas ieškovo suformuluoto reikalavimo ribų, kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusį santykį pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atliko teisinę susiklosčiusių santykių kvalifikaciją. Atsakovės argumentas, jog ieškovas turėjo pareikšti atskirą reikalavimą dėl teisinio santykio kvalifikavimo, nepagrįstas, neatitinka materialinės ir proceso teisės normų reikalavimų.
27. Kolegija taip pažymi, jog atsakovė apeliaciniame skunde pateikia naują poziciją dėl šalis siejusių santykių – teigia, jog ieškovą ir A. K. kaip fizinį asmenį siejo pavedimo ar statybos valdymo teisiniai santykiai. Šios faktinės aplinkybės nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovė formuluoja savarankišką bylą nagrinėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo pagrindą, nurodo argumentus, kurie iki apeliacinio proceso nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, dėl to teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliami nurodyti klausimai (dėl pavedimo ar statybos valdymo teisinių santykių egzistavimo), kaip išeinančių už pirmosios instancijos teisme apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nenagrinės ir dėl jų nepasisakys.
28. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat atskirai aptaria įrodymus – dėl A. K. naudoto elektroninio pašto adreso, PVM sumos įtraukimo į lokalines sąmatas, subrangovų stogo darbams atlikti, ieškovo 2020 m. vasario 25 d. atsakovui A. K. rašyto elektroninio laiško turinio, – kurie, atsakovės teigimu, patvirtina tarp ieškovo ir A. K. susiklosčiusių pavedimo santykių turinį. Kolegija pažymi, jog neturi jokio pagrindo kitaip įvertinti šių įrodymų, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog įrodymų turinys vertintinas kitų bylos įrodymų kontekste sistemiškai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tas faktas, kad atsakovas A. K. namo statybos klausimais su ieškovu bendravo naudodamas VĮ Registrų centre nurodytą ir viešai skelbiamą atsakovės UAB „Arnimoja“ elektroninio pašto adresą, patvirtina, jog buvo bendraujama su juridiniu asmeniu. Namo pamatų ir mūro, stogo darbų lokalinės sąmatos parengtos ir pasirašytos atsakovo A. K., naudojantis atsakovės UAB „Arnimoja“ prieiga prie „Sistela“ duomenų bazės. Lokalinės sąmatos apima ne tik statybines medžiagas, bet ir pamatų, mūro ir stogo darbus, kurių atlikimą atsakovai neigė. Sąmatose kainos nurodytos su PVM, o A. K., kaip fizinis asmuo, nėra PVM mokėtojas. Atsakovė nurodo, jog pamatų įrengimo darbų ir medžiagų lokalinėje sąmatoje prie bendros 11 000 Eur sumos PVM mokestis nėra priskaičiuotas. Kolegija pažymi, jog atsakovės aptariamoje sąmatoje 11 000 Eur suma nurodyta kaip bendra darbų ir medžiagų vertė su PVM, atskirai mokėtino PVM suma nėra išskirta. Kita vertus, kompleksiškai vertinant byloje esančius įrodymus ir atsižvelgiant į tai, jog kitose atsakovės sudarytose sąmatose PVM mokesčio suma išskirta ir nurodyta atskirai (2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovui pateikta pakoreguota pamatų įrengimo sąmata, nurodant, kad pamatų įrengimo kaina sudarys apie 12 000 Eur (su PVM); 2019 m. sausio 21 d. ieškovui pateikta statybos darbų (stogo ir mūro) sąmata už 26 644 Eur (su PVM) sumą), atsakovės aptariamas niuansas dėl nurodytos konkrečios sąmatos nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų apie rangos santykius tarp ieškovo ir juridinio asmens, kuris yra PVM mokėtojas.
29. Atsakovė nesutinka, kad UAB „Eiduva LT“ atsakovės UAB „Arnimoja“ užsakymu kaip subrangovė atliko darbus ginčo objekte. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Eivuda LT“ vaidmens įrengiant stogą statytame name ir tirdamas su tuo susijusius įrodymus, nustatė, jog UAB „Eivuda LT“ vadovas V. B. pateikė komercinį pasiūlymą dėl stogo konstrukcijų gamybos, kuris buvo persiųstas ieškovui. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ricenta“ atstovo R. L. paaiškinimus, 2019 m. spalio mėnesį vykdant stogo konstrukcijos surinkimo darbus, V. B. buvo atvykęs į objektą ir teikė nurodymus, kaip tai daryti. Paaiškėjus defektams, 2020 m. vasario mėnesį V. B. buvo atvykęs į objektą, dalyvavo susitikime su ieškovu ir po susitikimo pateikė pasiūlymą dėl defektų pašalinimo. Garso įraše užfiksuotas UAB „Eivuda LT“ direktoriaus V. B. paaiškinimas, kad jo vadovaujamą bendrovę ir atsakovę UAB „Arnimoja“ siejo rašytine sutartimi įforminti sutartiniai santykiai ir konfidencialumo susitarimas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo objekto stogo konstrukcijas pagamino UAB „Eivuda LT“. Atsakovė jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė. Tai, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nenustačius jokių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, nesuponuoja prielaidos, jog teismo nustatytos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai ir jų pagrindu padarytos nepagrįstos išvados. Kolegija pažymi, jog norėdama paneigti UAB „Eivuda LT“ dalyvavimo stogo įrengimo procese faktą, atsakovė galėjo pateikti patikimus įrodymus apie tai, kas pagamino stogo konstrukcijas ginčo namui. Tačiau jos pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli, jokių patikimų įrodymų, kad stogo konstrukcijas pagamino kitas subjektas, nepateikta.
30. Atsakovės nuomone, aplinkybę, kad atsakovas A. K. veikė ieškovo vardu, o ieškovo ir UAB „Arnimoja“ nesiejo jokie teisiniai santykiai, patvirtina byloje esantys įrodymai, kurių teismas neįvertino. Pavyzdžiui, byloje nustatyta, kad ieškovas pinigines lėšas pervedė atsakovui A. K., o ne įmonei UAB „Arnimoja“. Taip pat, atsakovės teigimu, tai, kad ieškovas pinigus pervedė būtent A. K., patvirtina ir byloje esantis ieškovo 2020 m. vasario 25 d. atsakovui A. K. rašytas elektroninis laiškas. Kaip nurodo atsakovė, laiško turinys patvirtina, jog, jei ieškovas būtų manęs, kad jis yra sudaręs rangos sutartį, tai nebūtų atsakovo A. K. prašęs pateikti išsamią ataskaitą apie atliktus statybos darbus: sąskaitas faktūras už mūro darbus, stogo konstrukciją, stogo dangą ir jų darbus. Esant rangos teisiniams santykiams, rangovas užsakovui neteikia jokių ataskaitų apie medžiagoms išleistas sumas, medžiagų kainas, pinigų sumas, sumokėtas statybos darbus atlikusiems asmenims. Kolegija nesutinka su tokiu atsakovės pateiktu tam tikrų įrodymų turinio vertinimu.
31. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tarp šalių susiklosčiusių atsiskaitymo santykių turinį ir nurodė, jog atsakovo A. K. banko sąskaitos, į kurią jo nurodymu buvo pervedami pinigai, ir atsakovės UAB „Arnimoja“ banko sąskaitos išrašų analizė rodo, kad, be ieškovo pervestų sumų, į atsakovo sąskaitą ir kiti fiziniai asmenys pervesdavo dideles sumas, nenurodydami tikslios mokėjimo paskirties. Tiek ieškovo, tiek kitų asmenų pervestos lėšos didžiąja dalimi buvo pervedamos į atsakovo vadovaujamos bendrovės UAB „Arnimoja“ sąskaitą kaip paskola įmonei, kita dalis paimama grynaisiais pinigais arba pervedama į kitas asmenines atsakovo sąskaitas. Teismas pastebėjo, kad po to, kai ieškovas R. B. pervedė pinigų namo statybai, į UAB „Arnimoja“ sąskaitą, kaip paskola įmonei, teismo sprendime nurodytomis datomis buvo pervestos tam tikros pinigų sumos. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog tai, kad ir kiti asmenys pervesdavo į atsakovo sąskaitą dideles pinigų sumas, leidžia manyti, kad toks atsiskaitymo už rangos darbus modelis buvo taikomas ne tik ieškovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, nors pinigai buvo sumokėti į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, tai nepaneigia fakto, jog prievolė sumokėti už darbus buvo įvykdyta būtent atsakovei UAB „Arnimoja“, taip pat nepagrindžia atsakovės pozicijos, jog jos ir ieškovo nesiejo jokie santykiai. Kolegija pažymi, jog, turint omenyje ieškovo reiškiamo reikalavimo pobūdį ir poziciją, kurios atsakovė laikėsi byloje, atsakovams nevykdant teismo įpareigojimų pateikti įrodymus, susijusius ieškovo pervestų pinigų sumų panaudojimu, teismas pagrįstai pateiktus duomenis įvertino įrodymų nepateikusios šalies nenaudai.
32. Pasisakydama dėl atsakovės nurodomo ieškovo 2020 m. vasario 25 d. atsakovui A. K. rašyto elektroninio laiško turinio, kolegija akcentuoja, jog laiškas rašytas po to, kai V. B. po 2020 m. vasario mėnesį įvykusio susitikimo objekte dėl stogo konstrukcijų būklės įvertinimo 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovui R. B. trūkumų šalinimo sprendinių brėžinius, pasiūlė, kaip pašalinti stogo konstrukcijų trūkumus. Svarbu ir tai, jog jis rašytas oficialu UAB „Arnimoja“ elektroninio pašto adresu, jame ieškovas rašo, jog norėtų gauti išsamią ataskaitą apie atliktus darbus, sąskaitas faktūras už mūro blokelius, stogo konstrukciją, dangą, atliktus darbus, taip pat klausia, kiek užtruks defektų taisymas, jei ketinama ištaisyti trūkumus. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, kolegija nesutinka su atsakovės pateiktu laiško turinio vertinimu: neva akivaizdu, jog laiškas rašytas fiziniam asmeniui, nes laiško, adresuoto juridiniam asmeniui, turinys būtų kitoks. Laiškas, rašytas adresu, kuriuo buvo komunikuojama viso statybos proceso metu, ieškovas akivaizdžiai išreiškia lūkestį, jog bus ištaisyti statybos darbų trūkumai, t. y. laiškas adresuojamas subjektui, kuris turi pareigą ištaisyti trūkumus, be to, prašoma pateikti duomenis ne tik apie statybai pirktų medžiagų, bet ir darbų kainas. Tai leidžia daryti išvadą, jog laiškas buvo rašytas atsakovei, kaip rangovei, atlikusiai darbus objekte ir atsakingai už atliktų darbų kokybę.
33. Apeliaciniame skunde teigiama, jog statybos rangos faktas negalėjo būti nustatytas dar ir dėl to, kad ieškovė nepateikė Statybos įstatyme nurodytų normatyvinių dokumentų, kurie buvo būtini vykdant statybos rangos darbus. Viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, galimas pažeidimas nedaro įtakos tarp užsakovo ir rangovės susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykių turiniui ir savaime nepaneigia jų fakto.
34. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Arnimoja“ buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovas pateikė projektą, pagal kurį turėjo būti atlikti rangos darbai, rangovė parengė lokalines sąmatas, šalys susitarė dėl sąmatose nurodytų rangos darbų atlikimo, darbai buvo atlikti, užsakovas už darbus ir medžiagas mokėjo rangovei jos nurodytas sumas nurodytu būdu. Atsakovas rangovės vadovas organizavo darbų atlikimą, samdė trečiuosius asmenis (subrangovus) darbams atlikti, davė jiems nurodymus, kaip darbus atlikti, organizavo darbų atlikimo eigą, vykdė atsiskaitymus su medžiagų tiekėjais ir subrangovais. Be to, pažymėtina, jog, kadangi ieškovas veikė kaip vartotojas, užsakantis darbą, skirtą jo asmeniniams poreikiams tenkinti, o atsakovė veikė kaip verslininkė, šalis sieję santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai.
Dėl defektų šalinimo išlaidų
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
36. CK XVIII(1) skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.22813 straipsnio 1 dalis).
37. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).
38. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
39. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas, jog rangovės atlikti darbai yra su trūkumais, pateikė statinio techninės apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad statybos darbai atlikti nesilaikant užsakovo pateikto statybos projekto, su esminiais nukrypimais nuo projekto sprendinių. Tai prieštarauja imperatyvioms statybą reglamentuojančios įstatymo normoms ir neatitinka įprastai tos rūšies darbams keliamų reikalavimų. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas įvykdė įrodinėjimo pareigą – įrodė defektų faktą. Atsakovai, pasirinkę poziciją, kad šalių nesiejo jokie rangos santykiai, statinio techninės apžiūros akto neginčijo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių jame nurodytas aplinkybes, taip pat nenurodė priežasčių, šalinančių rangovo atsakomybę, ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.
42. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, nesiaiškino tikrojo žalos dydžio, o ieškovo pateikti įrodymai dėl žalos dydžio nepatikimi, be to, teismas nepaskyrė byloje ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, nors neturi specialiųjų žinių žalos dydžiui įvertinti. Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas trūkumų faktą ir jų šalinimo išlaidų dydį, pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ (įmonės, kuri surašė statinio techninės apžiūros aktą) 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota, jog defektų šalinimo sąmata yra 35 102,27 Eur. Sąmatoje numatyti akte nustatytų defektų šalinimo darbai ir jų kaina. Kolegija pažymi, jog tiek apžiūros aktas, tiek sąmata savo turiniu yra tinkamos įrodinėjimo priemonės, sprendžiant klausimą dėl atliktų darbų kokybės ir darbų trūkumų pašalinimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo prašomą priteisti defektų šalinimo sumą. Argumentai dėl sąmatos nepatikimumo pateikti tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
44. Atsakovė nurodo, jog, neturėdamas specialių statybos žinių ir negalėdamas nustatyti, ar ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytas tikrasis žalos dydis, teismas turėjo pasiūlyti byloje paskirti ekspertizę. Iš teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 15 d., garso įrašo nustatyta, jog teismas detaliai aiškinosi sąmatos turinį, sąmatoje nurodytų darbų atlikimo būtinybę, ieškovo atstovas pateikė išsamius paaiškinimus, atsakovų atstovė nurodė, jog nekomentuos ieškovo atstovo paaiškinimų dėl sąmatos turinio. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju atsakovė ekspertizės skirti neprašė, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių byloje pateiktos specialistų sudarytos lokalinės sąmatos turinį, taigi pati nesiėmė priemonių surinkti ir pateikti patikimus įrodymus dėl defektų šalinimo išlaidų. Pažymėtina, jog eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių procese, vertintina kartu su kitais bylos įrodymais, o ekspertizės byloje skyrimas yra teismo prerogatyva. Kaip jau minėta, tiek apžiūros aktas, tiek sąmata savo turiniu yra tinkamos įrodinėjimo priemonės, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais ir įvertino jų turinį visų bylos įrodymų kontekste, o atsakovės pasirinkta gynybinė pozicija ir jos veiksmai įrodinėjimo procese lėmė tam tikrą procesinį rezultatą. Atsakovė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytus ir nustatytus defektus ir jų šalinimo kainą, tačiau to nepadarė – apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad teismas nenustatė tikrojo žalos dydžio, o ieškovo pateikti įrodymai nepatikimi.
45. Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog teismas neįvertino aplinkybės, ar galimas statinio, kuris nėra teisiškai įregistruotas, defektų šalinimo išlaidų atlyginimas. Akivaizdu, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas yra kilęs iš sutartinių rangos teisinių santykių, o galimybė taikyti tam tikrus įstatyme numatytus užsakovo teisių gynimo būdus, kai rangovas netinkamai įvykdo sutartį, nėra sąlygota statinio, dėl kurio statybos buvo sudaryta rangos sutartis, teisinės registracijos fakto. Registracija nesukuria nuosavybės teisių ir yra tik jų išviešinimo instrumentas. Kita vertus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nurodyta aplinkybe nesirėmė.
46. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovą ir UAB „Arnimoja“ siejo vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, ieškovas įrodė atliktų darbų defektus, taigi teismas pagrįstai tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovui iš atsakovės 35 102,27 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
47. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
49. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas teisinės pagalbos išlaidoms pagrįsti pateikė dvi advokato išrašytas PVM sąskaitas ir dviejų mokėjimų nurodymų kopijas. PVM sąskaita, serija GA, Nr. 21/58, išrašyta 2021 m. spalio 29 d., suma – 2 420 Eur, sumokėta 2021 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymu, sąskaitoje nurodyta, jog ji išrašyta už konsultacijas, atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. PVM sąskaita, serija GA, Nr. 20/65, išrašyta 2020 m. spalio 15 d., suma – 1 815 Eur, sumokėta 2020 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu, sąskaitoje nurodyta, jog ji išrašyta už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
50. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, maksimali teisinės pagalbos išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 2 036,32 Eur (1 566,4 Eur x 1,3). Taigi nurodytos išlaidos viršija maksimalų Rekomendacijoje numatytą dydį. Be to, kaip matyti iš pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų datos, išlaidos, nurodytos PVM sąskaitoje, serija GA, Nr. 20/65, ir sumokėtos 2020 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu, yra patirtos proceso pirmosios instancijos teisme metu, iki išnagrinėjant bylą iš esmės.
51. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Tam, kad būtų galima priteisti išlaidas, įrodymų apie kurias asmuo nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, o tai lemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018). Be to, asmeniui įrodžius, jog jis dėl reikšmingų aplinkybių negalėjo pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tokios išlaidos, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, priteisiamos papildomu sprendimu toje instancijoje, kurioje jos buvo patirtos.
52. Remdamasi nurodyta teismų praktika, kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo patirtos pirmosios instancijos teisme, atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, taigi prašymo dalis priteisti išlaidas PVM sąskaitos, serija GA, Nr. 20/65, ir 2020 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu pagrindu netenkintina, o išlaidų, priteistinų PVM sąskaitos, serija GA, Nr. 21/58, pagrindu, suma mažintina iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 2 036 Eur. Kolegija, įvertinusi bylos pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, daro išvadą, jog priteistina teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui R. B. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnimoja“ priteisti 2 036 Eur (du tūkstančius trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjai Aurimas Brazdeikis
Albina Pupeikienė
Milda Skersienė