Baudžiamoji  byla Nr. 1-98-744/2022

                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00024-2022-1

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.1; 1.1.3.2; 

                                                                               1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1;

                                                                               1.2.17.1.3; 1.2.23.1.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1;

                                                                               2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3

                                                                                (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,

kaltinamajam E. R.,

               viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

               E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

               paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

               kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje. 

               Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

               Kaltinamasis E. R. neteisėtai siuntė ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, tai yra 2022 metų balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo mobiliojo ryšio telefone „Xiaomi Mi 10T Pro“ įdiegta anonimine naršykle „TOR“, iš nenustatytos internetinės parduotuvės nusipirko popieriaus lapelį, perforacijos būdu padalintą į 25 kvadratinius mini lapelius, su 0,0013 g grynos psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido), kuri įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą, ir nurodė pardavėjui įsigytą psichotropinę medžiagą siųsti jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), po to, pašto paslaugas teikianti įmonė iš (duomenys neskelbtini) atgabeno siuntą su psichotropine medžiaga į Lietuvos Respubliką, kur 2022 m. balandžio 21 d. 16.11 val. šią siuntą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikė (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnai.

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo

               Kaltinamasis E. R. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų balandžio mėnesio pradžioje, būdamas namuose, internetu nusipirko LSD, tačiau siuntos negavo. Apie LSD daug skaitė. Žinojo, kad tai nelegali ir psichiką veikianti medžiaga, tačiau buvo rašoma, kad vartojama mikro dozėmis ji skatina kūrybiškumą, kritinį mąstymą, pozityvesnį požiūrį į gyvenimą. To iš LSD ir tikėjosi. Ją būtų vartojęs tik pats ir tik mikro dozėmis. Žinojo, kad LSD vartojamas didesniais kiekiais gali sukelti neigiamų poveikių, haliucinacijų. Anksčiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs. Nusprendęs įsigyti LSD, į mobiliojo ryčio telefoną, kuris buvo paimtas kratos metu, atsisiuntė „TOR“ naršyklę, kuri buvo reikalinga naršyti „tamsiajame“ internete. Jos pagalba rado interneto svetainę, prekiaujančią įvairiais narkotikais, iš kurios ir nusipirko LSD. Pirko mažiausią parduodamą kiekį – 25 lapelius. Suprato, kad juos reikės vartoti per burną. Planavo tuos lapelius prieš vartojimą padalinti į mažas dalis (mikro dozes). Už LSD sumokėjo apie 50 eurų sumą kriptovaliuta – bitkoinais. Iš kur bus atsiųsta LSD tuo metu tiksliai nežinojo. Tačiau iš to, kad svetainė buvo anglų kalba, suprato, kad bus siunčiama iš užsienio. Nupirktą LSD nurodė nusiųsti jo gyvenamosios vietos adresu. Nurodė tikrus savo duomenis – vardą, pavardę, adresą. Siuntą tikėjosi gauti kelių savaičių bėgyje. Pats siuntos neieškojo, į paštą neskambino. Žinojo, jog Lietuvoje vartoti psichotropines ir narkotines medžiagas negalima, kaip negalima jų siųstis ir iš užsienio. Blogai vertina savo poelgį. Gailisi, kad taip pasielgė. Ateityje tikrai to nebedarys. Kvaišalai jam nereikalingi, tik iš žingeidumo norėjo išbandyti. Kratos metu buvo rastą buteliuką su skysčiu nusipirko tuo pačiu metu, kai užsakinėjo LSD. Šis skystis buvo reikalingas tam, kad įsitikintų, jog atsiųsta medžiaga yra LSD. Svarstykles naudojo maisto papildams sverti. Šiuo metu niekur nedirba, nesimoko, gyvena iš santaupų, prieš tai pusantrų metų dirbo (duomenys neskelbtini). Ateityje planuoja užsiimti programavimu arba dirbti užsienyje.  

               Po kaltinamojo E. R. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

               Kaltinamojo E. R. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais, įrodymais.

               Iš 2022 m. gegužės 25 d. Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pavaduotojos K. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnai Pašto poste (esančiame (duomenys neskelbtini)) muitinio tikrinimo metu neregistruotoje siuntoje iš (duomenys neskelbtini), kuriai buvo suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), rado sandariai užlydytą folinį įpakavimą, kurio viduje buvo popieriaus lapas, perforacijos būdu padalintas į 25 spalvotus kvadratėlius. Siunta adresuota E. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1).

               Iš 2022 m. balandžio 21 d. prekių sulaikymo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tą dieną (duomenys neskelbtini) pašto logistikos centre atlikto patikrinimo metu neregistruotoje siuntoje iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) rastas sandariai užlydytas folinis įpakavimas, kurio viduje buvo popieriaus lapas, perforacijos būdu padalintas į 25 spalvotus kartoninius kvadratėlius. Siunta sulaikyta, įtarus, kad spalvoti kvadratėliai gali būti apdoroti narkotine medžiaga Lizergo rūgštimi (LSD) (t. 1, b. l. 9).

               Iš 2022 m. gegužės 16 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktame popieriaus lapelyje, perforacijos būdu padalintame į 25 kvadratinius mini lapelius, yra LSD (lizergido). LSD yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą. Lapelyje, kurio masė 0,4573 g, yra 0,0013 g gryno LSD (t. 1, b. l. 12-13).

               Iš 2022 m. birželio 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai – pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas ir vokas iš Lietuvos teismo ekspertizės centro su po tyrimo likusiomis medžiagomis bei pakuotėmis. Pašto siuntos vokas (16 cm x 11,5 cm) baltos spalvos, ant jo užklijuotas AB „Lietuvos paštas“ lipdukas su brūkšniniu kodu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2022-04-21, voko dešiniajame krašte užklijuotas (duomenys neskelbtini) pašto ženklas. Ant voko užklijuotas baltos spalvos lipdukas su gavėjo duomenimis: „(duomenys neskelbtini)“. Kita voko pusė tuščia. Voko uždarymas užklijuotas lipnia juosta: „TIKRINO LIETUVOS MUITINĖ/CHECKED BY LITHUANIAN CUSTOMS“. Vokas tuščias. Ant voko, gauto iš Lietuvos teismo ekspertizės centro (kartu su 2022 m. gegužės 16 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad voke po tyrimo likę 0,1554 g LSD lapelio ir objekto pakuotės. Vokas nepažeistas, užantspauduotas spaudu „Lietuvos teismo ekspertizės centras. PAKETAMS“ (t. 1, b. l. 14-20).

               Iš 2022 m. birželio 22 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto ir jo priedų matyti, kad siunta, kuriai suteiktas numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 21 d. 16.03 val. gauta bendrovės (duomenys neskelbtini) logistikos centre. Siuntos rūšis – paprastoji korespondencijos siunta. Dėl siuntos į bendrovės Kontaktų centrą niekas nesikreipė. Bendrovės siuntų sekimo programoje nebuvo rasta IP prisijungimų dėl siuntos paieškos. Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. E. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), buvo siųsta viena siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojantis bendrovės „LP Express“ paslauga minėtu laikotarpiu E. R. buvo siųsta viena siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25-36).

               Iš 2022 m. birželio 2 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą E. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šaldytuvo šaldymo kameroje rastas baltos spalvos plastikinis indelis su užrašu „EHRLICH“, kurio viduje buvo stiklinis buteliukas (5/10 ml) su skysčiu, ant buteliuko užrašas „EHRLICH“. E. R. paaiškino, kad tai yra psichotropinių medžiagų LSD, DMT ir kitų medžiagų, kurios nurodytos ant pakuotės, reagentas, skirtas šioms medžiagoms identifikuoti. Šį reagentą jis nusipirko maždaug prieš tris mėnesius internetu iš kažkokios užsienio parduotuvės. Šį reagentą būtų naudojęs ištiriant psichotropinę medžiagą LSD, kurią prieš tris mėnesius užsisakė iš internetinės parduotuvės. Plastikinis indelis su viduje esančiais objektais paimtas ir supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, drabužių spintoje rasta geltonos spalvos dėžutė „Diamond“ su viduje esančiomis pilkos spalvos elektroninėmis svarstyklėmis „Diamond“ ir priedais. Dėžutė su viduje esančiomis svarstyklėmis paimta ir supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Kratos metu E. R. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Mi 10T Pro“, IMEI (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini), su telefone įdėta SIM kortele „Tele2“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bei nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Legion Y540-15IRH“, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 81-97).   

               Iš 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. birželio 16 d. specialisto išvadų matyti, kad buvo ištirti kratos metu iš E. R. paimti objektai – mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Mi 10T Pro“, SIM kortelė „Tele2“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bei nešiojamasis kompiuteris „Lenovo Legion Y540-15IRH“, kurių duomenys perkelti į išorinį kietąjį diską (t. 1, b. l. 102-104, 106-108).  

               Iš Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto G. G. 2022 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kokie tyrimui reikšmingi duomenys buvo rasti išanalizavus kratos metu iš E. R. paimtus įrenginius – mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Mi 10T Pro“ ir nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Legion Y540-15IRH“ (t. 1, b. l. 110-119). 

               Iš 2022 m. birželio 13-16 d. d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kratos metu iš E. R. buto paimtas plastikinis indelis „EHRLICH“, jo viduje buvęs stiklinis buteliukas su skysčiu (5/10 ml), o taip pat internetinis puslapis: (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad „EHRLICH“ yra testų rinkinys, skirtas psichotropinėms medžiagoms, tokioms kaip LSD, DMT ir kitoms, testuoti (t. 1, b. l. 123-153).  

               Iš 2022 m. birželio 20 d. specialisto išvados matyti, kad ant kratos metu iš E. R. buto paimtų elektroninių svarstyklių „Diamond“ bei kitų objektų (svarelių, metalinio pinceto bei plastikinio šaukštelio) narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra (t. 1, b. l. 159-160).

               Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

               Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). 

               Kaltinamojo E. R. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais (ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtais) duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis E. R. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai yra neteisėtai siuntė ir tuo pačiu neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Netikėti kaltinamojo E. R. parodymais ar jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti anksčiau nurodyti duomenys. Dėl šios priežasties teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

               Kaltinamasis E. R. 2022 metų balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, būdamas savo namuose, internetu iš užsienyje esančios nenustatytos internetinės parduotuvės nusipirko ir neturėdamas leidimo neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką siuntė (tokiu būdu gabendamas) psichotropinę medžiagą (0,0013 g LSD (lizergido)), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

               Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal BK 269 straipsnio 1 dalį – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo E. R. be leidimo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką siųsta (gabenta) medžiaga – LSD (lizergidas), į aukščiau nurodytus sąrašus įtraukta (I sąrašas; 1971 metų Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 47 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (toliau – ir Rekomendacijos) E. R. neteisėtai siųstos (gabentos) psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido) – kiekis (0,0013 g) viršija nedidelį kiekį (0,0005 g), bet nesiekia didelio kiekio (0,05 g), tad atsakomybė už neteisėtą disponavimą tokiu kiekiu šios psichotropinės medžiagos numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje.

               Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kitos). Kaltinamasis E. R. suvokė, kad neturėdamas teisėto pagrindo į Lietuvos Respubliką siunčiasi psichotropinę medžiagą – LSD (lizergidą), disponavimas kuria be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, apytiksliai žinojo šios neteisėtai siunčiamos medžiagos kiekį (jo paties teigimu, pirko mažiausią parduodamą kiekį – vieną popieriaus lapą, kuris buvo padalintas į 25 mini lapelius, kuriuos prieš vartojimą būtų dar smulkinęs), ir norėjo siųstis aukščiau nurodytą psichotropinę medžiagą į Lietuvos Respubliką, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis E. R. kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą būtų siuntęsis su tikslu ją parduoti ar kitaip platinti, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

               Be to, kaltinamasis E. R. neturėdamas leidimo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė (tokiu būdu gabendamas) psichotropinę medžiagą – LSD (lizergidą), todėl jo veiksmai, kaip jau buvo minėta, teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

               BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir panašiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną neturint tam leidimo atitinka BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuojamas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos besiribojančios su kitų Europos Sąjungos valstybių sienomis yra laikytinos vidinėmis Europos Sąjungos sienomis, nešalina kaltininko atsakomybės. BK 199 straipsnyje numatyta  nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo kontrabandos dalyko patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Dėl to aplinkybė, jog siuntinys su kaltinamojo nupirkta psichotropine medžiaga realiai jam nebuvo įteiktas, kaltinamojo E. R. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

               Kaltinamasis E. R. suvokė, kad jo perkama psichotropinė medžiaga yra užsienyje (tai jis suprato iš to, kad interneto svetainė buvo anglų kalba, kad siuntą tikėjosi gauti kelių savaičių bėgyje), į Lietuvos Respubliką bus siunčiama (gabenama) neturint tam būtino leidimo, ir norėjo siųstis ją iš užsienio į Lietuvos Respubliką, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

               Tai, jog kaltinamasis E. R. pats tiesiogiai kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką neišsiuntė, o visus su tuo susijusius veiksmus atliko kitas, su kaltinamuoju nesusijęs asmuo (tyrimo metu nenustatytas šios psichotropinės medžiagos pardavėjas), nepašalina kaltinamojo atsakomybės, nes būtent kaltinamasis atliko tokius veiksmus, be kurių kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs (internetu surado internetinę parduotuvę, pardavinėjančią psichotropines medžiagas, iš jos nupirko popieriaus lapelį, perforacijos būdu padalintą į 25 kvadratinius mini lapelius, su 0,0013 g grynos psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido) ir nurodė išsiųsti šią psichotropinę medžiagą jo nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje). Pažymėtina, kad kaltinamojo įgyta psichotropinė medžiaga buvo gabenama naudojantis paslaugomis pašto įstaigos, nežinojusios apie kaltinamojo nusikalstamus kėslus, todėl kaltinamasis E. R. pripažintinas jam inkriminuoto nusikaltimo vykdytoju. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį ar asmenis, nežinančius apie tokią nusikalstamą veiką, tai asmuo, organizavęs tokį neteisėtą gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71/2010 ir kitos). Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo gabenamos narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, jau pats kontrabandos dalykas – šiuo atveju psichotropinė medžiaga, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

               Kaltinamojo E. R. padarytos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi kaltinamasis, neteisėtai siųsdamasis užsienyje įgytą psichotropinę medžiagą į Lietuvos Respubliką, realizavo vieną nusikalstamą tikslą – neteisėtai disponuoti šia psichotropine medžiaga.

IV. Dėl bausmės

               Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). 

               Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų be jokių kitų alternatyvių bausmių. Už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 

               Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti kaltinamajam E. R. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų (kaltinamasis savo noru nepranešė apie jo įvykdytas nusikalstamas veikas teisėsaugos institucijoms, be to, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

               Kaltinamasis E. R. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

               Kaltinamasis E. R. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 5, 7), administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie neturi nieko bendra su jam inkriminuotais nusikaltimais (t. 2, b. l. 9-10, 12-13), šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu), gyvena iš santaupų (nes prieš tai pusantrų metų dirbo (duomenys neskelbtini)), šeimos neturi. E. R. padarė du tyčinius (veikė tiesiogine tyčia) baigtus nusikaltimus, kurių vienas (numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje) priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kitas (numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje) – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertinant BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo E. R. neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentos (siųstos) psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido) – kiekis (0,0013 g) tik nežymiai viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį šios medžiagos kiekį (0,0005 g), šią psichotropinę medžiagą kaltinamasis siuntėsi savo reikmėms, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nors nusikaltimas baigtas (nuo siųstos medžiagos patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momento), tačiau kaltinamasis neturėjo jokios galimybės pasinaudoti įsigyta psichotropine medžiaga, kadangi siunta buvo sulaikyta. Svarbu ir tai, kad E. R., kontrabanda siųsdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą, ant siuntos nurodė savo vardą, pavardę bei gyvenamosios vietos adresą, kas ne tik palengvino šios medžiagos gavėjo nustatymą (o tuo pačiu ir kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų išaiškinimą), tačiau rodo ir kaltinamojo nepatyrimą disponuojant kvaišalais (praktikoje tokios siuntos neretai siunčiamos nurodant išgalvotus gavėjus, jos atsiimamos siuntų terminaluose). Visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo E. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. O tai (kaip jau buvo minėta) yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti.

               Visuma anksčiau nurodytų aplinkybių (padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo E. R. asmenybė), leidžia konstatuoti, jog BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas trejiems metams) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo E. R. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Nors įstatymas numato galimybę iš dalies atidėti už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės (jei ji neviršija penkerių metų) vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), tačiau, teismo įsitikinimu, net ir paskyrus kaltinamajam E. R. už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, minimalią sankcijoje numatytą 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir iš dalies atidėjus jos vykdymą (kaip tai numato BK 75 straipsnio 3 dalis), tai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kaltinamasis privalėtų įkalinimo įstaigoje atlikti bent 6 mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl kaltinamajam E. R. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo terminą, įpareigojimus ir draudimus, atsižvelgtina į tai, kad E. R. šiuo metu niekur nedirba ir nesimoko, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, o taip pat į tai, kad E. R. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntėsi psichotropinę (tai yra psichiką veikiančią) medžiagą. Kadangi E. R. nusikalto pirmą kartą, jam neskirtina intensyvi priežiūra (BK 48 straipsnio 3 dalis).

               Skirti kaltinamajam E. R. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą arešto bausmę (kaip to baigiamosiose kalbose prašė prokurorė) taip pat būtų neteisinga, nes E. R. teisiamas pirmą kartą, yra dar labai jaunas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl net ir trumpalaikis realus laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis) gali turėti neigiamos įtakos kaltinamojo resocializacijai. Už šį nusikaltimą skirti baudą (kaip to baigiamosiose kalbose prašė pats E. R.) taip pat būtų neteisinga, nes minimali už sunkų nusikaltimą skiriama bauda yra 150 MGL, tai yra 7500 Eur, o kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš santaupų, todėl abejotina, ar E. R. turėtų objektyvių galimybę tokią pakankamai didelę baudą sumokėti.

               Už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, E. R. skirtina švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, paskiriant minimalų įstatyme numatytą baudos dydį – 50 MGL (2500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

               Už atskiras nusikalstamas veikas E. R. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme (paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje) apimant švelnesnę bausmę (paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje), kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį bei labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

               Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis E. R. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytus nusikaltimus, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

               Kaltinamajam E. R. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos bei jo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios E. R. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 38-40).

V. Dėl daiktų likimo ir turto konfiskavimo

               Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

               BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

               Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė baigiamosiose kalbose prašė konfiskuoti kratos metu iš kaltinamojo paimtus daiktus – stiklinį buteliuką su skysčiu „EHRLICH“, kurį kaltinamasis (jo paties teigimu) planavo panaudoti testuojant atsisiųstą psichotropinę medžiagą LSD, ir elektronines svarstykles „Diamond“, kadangi jos galimai skirtos narkotinių ar psichotropinių medžiagų svėrimui, tačiau toks prokurorės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami daiktai ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, o nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Akivaizdu, kad nei stiklinis buteliukas su skysčiu „EHRLICH“ (tai yra testų rinkinys, skirtas psichotropinėms medžiagoms, tokioms kaip LSD, DMT ir kitoms, testuoti (t. 1, b. l. 123-153)), nei elektroninės svarstyklės „Diamond“ nebuvo tiesiogiai panaudoti kaltinamajam E. R. darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (neteisėtai siunčiantis kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą). Tai, kad skysčio „EHRLICH“ pagalba kaltinamasis galimai būtų testavęs atsisiųstą medžiagą (norėdamas įsitikinti, ar ten tikrai LSD), neleidžia konstatuoti, kad šis skystis palengvino kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimo padarymą, kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos (kaip jau ne kartą buvo minėta) buvo baigtos kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momentu. Svarbu ir tai, kad dėžutė bei buteliukas su skysčiu „EHRLICH“ nebūtų pripažintas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies prasme net ir tuo atveju, jei šie daiktai kažkokiu būdu būtų panaudoti darant kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi (kaip jau buvo minėta) konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o dėžutė bei buteliukas su skysčiu „EHRLICH“ yra menkaverčiai.

               Popieriaus lapelis su psichotropine medžiaga LSD (lizergitu), likęs po tyrimo (0,1554 g), saugomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, kadangi šios medžiagos apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

               Pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir LTEC vokas su pakuotėmis, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

               Kiti daiktai – plastikinis indelis „EHRLICH“ su viduje esančiu stikliniu buteliuku su skysčiu (5/10 ml) ir kitais priedais bei geltonos spalvos dėžutė „Diamond“ su viduje esančiomis pilkos spalvos elektroninėmis svarstyklėmis „Diamond“ ir kitais priedais, paimti 2022 m. birželio 2 d. kratos E. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu (t. 1, b. l. 81-97), saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b. l. 161), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. R., o jam per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui dėl minėtų daiktų grąžinimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 2 dalis).

               Nešiojamo kompiuterio „Legion Y540-15IRH“ standžiųjų diskų informacijos išrašai ir mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Mi 10T Pro“ informacijos išrašai, pridėti prie specialisto išvados pateiktame išoriniame kietajame diske „Toshiba DTCA40“, S/N: 51QDT1BYTM2H, kataloge „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 102-108), kuris laikomas Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti minėtame išoriniame standžiajame diske. Pasibaigus šio nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui (praėjus trims mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 370 straipsnio 1 dalis)), šie išrašai sunaikintini.

               Nešiojamasis kompiuteris „Legion Y540-15IRH“ ir mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Mi 10T Pro“, paimti 2022 m. birželio 2 d. kratos E. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu (t. 1, b. l. 81-97), ir perduoti saugoti E. R. (t. 1, b. l. 120-121), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini E. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 

               Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo E. R., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigos ir valstybinių ekspertinių skyrių specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

               Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

               E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje bei 259 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

               pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) MGL, taip yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda;

               pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti (užsiimti individualia veikla) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dirbti (užsiimti individualia veikla) arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą likusį bausmės laiką, o taip pat uždrausti pirmus 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti (užsiimti individualia veikla) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dirbti (užsiimti individualia veikla) arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą likusį bausmės laiką, o taip pat uždrausti pirmus 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti (užsiimti individualia veikla) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dirbti (užsiimti individualia veikla) arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą likusį bausmės laiką, o taip pat uždrausti pirmus 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

               Išaiškinti E. R., kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

               E. R. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

               Popieriaus lapelį su psichotropine medžiaga LSD (lizergitu), likusį po tyrimo (0,1554 g), pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ir LTEC voką su pakuotėmis, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. 

               Plastikinį indelį „EHRLICH“ su viduje esančiu stikliniu buteliuku su skysčiu ir kitais priedais bei geltonos spalvos dėžutę „Diamond“ su viduje esančiomis svarstyklėmis „Diamond“ ir kitais priedais, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. R., o jam per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui dėl minėtų daiktų grąžinimo, juos sunaikinti, tai pavedant padaryti atsakingiems Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojams.

               Nešiojamo kompiuterio „Legion Y540-15IRH“ standžiųjų diskų ir mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Mi 10T Pro“ informacijos išrašus, pridėtus prie specialisto išvados pateiktame išoriniame kietajame diske „Toshiba DTCA40“, S/N: 51QDT1BYTM2H, kuris laikomas Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti minėtame išoriniame standžiajame diske. Pasibaigus šio nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui (praėjus trims mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo), šiuos išrašus sunaikinti. 

               Nešiojamąjį kompiuterį „Legion Y540-15IRH“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Mi 10T Pro“, perduotus saugoti E. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti E. R..

               Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

               Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                   Laisvydas Zederštremas