Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-05-10][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2379-599-2024].docx
Bylos nr.: e2-2379-599/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
MB ONE STOP WORKSHOP 306062766 atsakovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 125709291 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos dėl draudimo



  Civilinė byla Nr. e2-2379-599/2024

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16566-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1., 

(S)

 

img1 

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 9 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,

sekretoriaujant Linai Skuderienei,

 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. Ch. U. ir MB “ONE STOP WORKSHOP” dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai  bendraatsakovų 5 494,00 Eur nuostolių; penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2023-02-11 Šeškinės g., Vilniuje dėl E. Ch. U., vairavusio MB ONE STOP WORKSHOP priklausančią transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD KUGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB "Lietuvos draudimas", veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 p.), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino , išmokėdama 5494,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo AB "Lietuvos draudimas" išmokėtą 5494,00 EUR draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas  žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – E. Ch. U.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – MB ONE STOP WORKSHOP) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi 5494,00 Eur.

3.       Atsakovas MB “ONE STOP WORKSHOP” pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovo ieškinį tenkinti tik dalinai, atmetant reikalavimų sumą, kurių apimtis 2 725,70 Eur, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokios būtų patirtos.

4.       Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju AB „Lietuvos draudimasvienašalis sprendimas nuostolio dydį vertinti išimtinai pagal naujų autodetalių kainas pritaikant jokios kritikos neatlaikantį tariamą nuvertėjimo dydį, kuris lygus tik 24,51 proc., nors automobilis FORD KUGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu jau buvo virš dešimties metų amžiaus.

5.       Pažymėjo, kad AB “Lietuvos draudimassudarydamas remonto darbų sąmatą vadovavosi kažkokiu standartiniu, ieškinyje niekaip neatskleistu nuvertėjimo skaičiavimo metodu, nors kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutartis Nr. e3K-3-240-1075/2019).

6.       Be to, ieškovo pateiktoje AB “Lietuvos draudimasremonto darbų sąmatoje yra pateiktos tokios dalių kainos, nors rinkoje naudotų puikios kokybės dalių arba net naujų originalių galima rasti ženkliai pigiau: Priekinis kairės pusės sparnas, detalės kodas 1633115, sąmatoje nurodyta 357,15 Eur be PVM. Naudotų dalių rinkoje geros būklės analogiška detalė kainuoja vidutiniškai nuo 100,43 iki 118,00 Eur (vidurkis 121,14 Eur) su PVM. Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 236,01 Eur. Priekinės kairės pusės durys, detalės kodas 1712679, sąmatoje nurodyta 1 268,46 Eur be PVM. Naudotų dalių rinkoje geros būklės analogiška detalė kainuoja vidutiniškai nuo 200,87 Eur iki 240,00 Eur (vidurkis 225,00 Eur) su PVM. Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 1 043,46 Eur. Galinės kairės pusės durys, detalės kodas 1520947, sąmatoje nurodyta 1 188,04 Eur be PVM. Naudotų dalių rinkoje geros būklės analogiška detalė kainuoja vidutiniškai nuo 239,40 Eur iki 267,58,00 Eur (vidurkis 250,63 Eur) su PVM. Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 937,42 Eur. Statramsčio stiprintuvas, detalės kodas 1520890, sąmatoje nurodyta 505,44 Eur be PVM. Naujų originalių dalių rinkoje analogiška dalis kainuoja nuo 70,79 Eur iki 80,22 Eur su PVM (vidurkis 75,5 Eur). Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 429,94 Eur. Kairio slenksčio vidinis stiprintuvas, detalės kodas 1546183, sąmatoje nurodyta 251,37 Eur be PVM. Naujų originalių dalių rinkoje analogiška dalis kainuoja nuo 169,00 Eur iki 188,00 Eur su PVM (vidurkis 178,5 Eur). Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 72,87 Eur. Bendras skirtumas vien pagal atsakovo pateiktus pavyzdžius dėl nepagrįstai užaukštintų dalių kainų 2 725,70 Eur. Tokia suma mažiausiai turėtų būti sumažinta priteistina suma  atsakovų.

7.       Tinkamai AB „Lietuvos draudimassudarius remonto darbų sąmatą, tikėtina, kad ir automobilio remontas nebūtų pripažintas netikslingu. Naudotų dalių rinkoje atsakovui nepavyko rasti kitų dviejų ženklią sąmatos dalį sudarančių detalių, kurių kodai 1518544 ir 1518553, tačiau tikėtina, kad sąmatoje nurodytos dalys antrinėje rinkoje tiesiog kitaip įvardintos. Atsakovo teigimu, kad AB „Lietuvos draudimasdirbtinai išpūtė remonto darbų sąmatą nevertindamas to, kad nukentėjusiojo asmens automobilį atkurti į būklę iki įvykio galima naudojant ne tik originalias naujas dalis, kurių nuvertėjimą padengti turėtų nukentėjęs, tačiau pasinaudojant gausi geros kokybės antrinių dalių rinka. Pažymėjo, kad kasacinis teismas vienoje  nutarčių yra pasisakęs, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, turi būti nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-81-1075/2018). Tuo labiau, kad ir CK 6.38 str. 3 dalis teigia, kad prievolės turi būti vykdomos ekonomiškiausiu būdu. Vertinant AB „Lietuvos draudimas sudarytą remonto darbų sąmatą, akivaizdu, kad sąmata sudaryta ne tik neekonomiškiausiu būdu, tačiau grubiai pažeidžiant atsakingo  žalą asmens interesus, kas be jokios abejonės nukentėjusiam asmeniui leido praturtėti.

8.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus.

9.       Nurodė, kad reaguodami į atsiliepime į ieškinį nurodytas abejones, pateikia jas paneigiančią, argumentuotą ir įrodymais pagrįstą Biuro Žalų administravimo departamento išvadą.

10.       Minėtoje išvadoje nurodyta, kad Automobilio FORD vertinimą Draudikas atliko vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų, taikant teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo kriterijus bei atsižvelgiant į vertinamo turto fizinę būklę ir paskirtį.

11.       Draudikas, vertindamas remonto tikslingumą, skaičiavimuose naudojo naujų originalių dalių kainas, suprasdamas nukentėjusio turto savininko norą ir galimybę atstatyti turtą į buvusį stovį kokybiškai ir greitai. Teisės aktai, nustatant nukentėjusio asmens žalos dydį, neįpareigoja dirbtinai mažinti galimų remonto išlaidų ir versti nukentėjusią pusę automobilio remontą atlikti dėvėtomis dalimis. Atsakova  nurodo, kad „Bendras skirtumas vien pagal atsakovo  pateiktus pavyzdžius dėl nepagrįstai užaukštintų dalių kainų 2.725,70 Eur. Tokia suma mažiausiai turėtų būti sumažinta priteistina suma  atsakovų“. Jei Biuro vardu Draudikas nustatė žalos dydį ir nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 5.494,00 Eur išmoką, o atsakovas teigia, kad mažiausiai 2.725,70 Eur suma turi būti mažintina Biuro ieškiniu pareikalauta atlyginti suma, tuomet turima situacija, kad atsakovas  žalą vertina ne didesnei kaip 2.768,30 Eur sumai. Tačiau atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad tokio pobūdžio automobilio FORD sugadinimus galima suremontuoti  2.768,30 Eur sumą (įskaitant PVM dydį). Atsakovo siūlomas žalos nustatymas, kai  žalos, nustatytos Draudiko pagal apskaičuotą transporto priemonės likutinę vertę, reikia atimti skirtumą detalių kainų, kurios apskaičiuotos atsakovui nurodant jo paties nustatytas konkrečias detalių kainas, neatitinka žalos nustatymo principų.  žalos dydžio nustatyto pagal transporto priemonių likutinės vertės skaičiavimą negalima 3 atiminėti detalių kainų skirtumų, nes transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimas ir transporto priemonės remonto sąmatos sudarymas (kuris ir būna pagrįstas detalių kainomis) yra visiškai skirtingi žalos nustatymo būdai.

12.       Taisyklių 14 punktu reglamentuota, kad „Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai  remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.“. Atsakovas, nustatydamas keičiamų detalių skirtumą, kuria tariamai turi būti mažinama priteisiama suma, neteisingai įvertino į Draudiko sudarytą žalos sąmatą Nr. 3336168 įtrauktas detalių kainas, nes neatsižvelgė, kad į skaičiavimus įtrauktos naujų originalių detalių kainos yra mažinamos keičiamų detalių bendra nuvertinimo norma 24,51 proc. Vadovaujantis turima žalos sąmata, dalių kainai 6.737,75 Eur (be PVM) pritaikius 24,51 proc. nuvertinimo normą, buvo atlikti detalių išskaitymai (mažinimas) sumai 1.651,42 Eur (be PVM).

13.       Atsakovas nurodė konkrečias keičiamų detalių kainas (dėvėtų arba neoriginalių): Priekinis kairės pusės sparnas, detalės kodas 1633115; Priekinės kairės pusės durys, detalės kodas 1712679; Galinės kairės pusės durys, detalės kodas 1520947; Statramsčio stiprintuvas, detalės kodas 1520890; Kairio slenksčio vidinis stiprintuvas, detalės kodas 1546183. Šių detalių bendra kaina pagal atsakovo įvardintus detalių kainų vidurkius yra 850,77 Eur. Net sprendžiant klausimą tik  matematinės skaičiavimų pusės, kai nenagrinėjamas atsakovo pateiktų detalių kainų nustatymo pagrįstumas (detalių kainų šaltiniai ar nurodomos tikrai vidutinės detalių rinkos kainos, nevertinamos papildomos išlaidos dėl dėvėtų detalių paruošimo dažymui, nuimant nuo detalių paviršiaus senus dažus, galbūt šalinant senų detalių defektus) ir įrašius šių 5 detalių kainas į sudarytą remonto sąmatą, vis tiek turimas rezultatas, kai automobilio FORD remonto kaina yra didesnė nei Biuro vardu išmokėta išmoka, nes skirtumas tarp atsakovo 5 nurodytų detalių kainų ir žalos sąmatoje Nr. 3336168 įrašytų šių naujų originalių detalių kainų (po pritaikytos detalėms nuvertinimo normos 24,51 proc. nustatyta 5 detalių kaina 3.261,36 Eur su PVM) yra 2.410,59 Eur su PVM (apskaičiuota: 3.261,36 – 850,77). Tuomet bendra automobilio remonto sąmatos suma būtų 6.012,39 Eur su PVM (apskaičiuota: 8.422,98 – 2.410,59). Net ir tokiu hipotetiniu vertinimu, kai pradedama ignoruoti nukentėjusio asmens teisė į objektyvų, teisės aktų nustatytą žalos atlyginimą, gaunama automobilio FORD remonto suma viršija Biuro atlygintą žalą. 6. Atsakovas prieštaravimus dėl žalos paskaičiavimo teikia teisminio proceso metu, t. y. kai Biuro vardu žala nukentėjusiam asmeniui jau atlyginta. Tačiau nėra jokios informacijos, kad atsakovas būtų siekęs susitarti ar atlyginti nukentėjusio asmens patirtą turtinę žalą abipusiu sutarimu, suremontuojant sugadintą automobilį FORD  mažesnę kainą nei Biuro vardu išmokėta išmoka ir kai automobilio remontas FORD atitiktų techninius saugumo reikalavimus.

14.       Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovui yra pranešta tinkamai, teisme yra gautas ieškovo prašymas šią civilinę bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjma ieškovo atstovui nedalyvaujant.

15.       Atsakovas MB “ONE STOP WORKSHOP” pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.

16.       Papildomai pažymėjo, kad ieškovo cituojamo Aprašo 1 p. nurodyta, kad Aprašas skirtas turto arba verslo vertinimo įmonėms ir nepriklausomiems turto arba verslo vertintojams, atliekantiems apgadintos kelių transporto priemonės vertinimą. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Apraše nurodyta ir turto vertintojams skirta metodika dėl nuostolių vertės apskaičiavimo, tuo labiau, kad vertinant nuostolius civilinės atsakomybės kontekste reikėtų vengti standartizuotų nuostolių įvertinimo būdų.

17.       Atkreipė dėmesį, kad ginčo apgadinimų remontas nėra sudėtingas –  esmės reikia pakeisti dvi automobilio kairės pusės dureles ir jas nudažyti. Saugos sistemos nesuveikusios. Toks remontas  esmės niekaip nesiskiria nuo kitų automobilių panašių sugadinimų remonto ir nereikalauja kokių nors specifinių konkrečios automobilio markės ar modelio žinių. Tokį remontą gali atlikti bet kuris kėbulų remonto veiklą vykdantis automobilių servisas. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad vykdant remontą tokio amžiaus transporto priemonei suremontuoti būtinai turi būti naudojamos tik naujos originalios dalys (automobilis virš 10 metų amžiaus). Tokį automobilį suremontavus naudotomis kėbulo detalėmis būtų užtikrinti visi tiek pasyvios, tiek aktyvios saugos reikalavimai (jokios saugos sistemos nesuveikusios, o ir remontas nereikalauja intervencijos į tokias sistemas). Sveika logika teigia, kad virš dešimt metų jau naudotos automobilio durelės yra tiek pat saugios ir patvarios, kiek kitame automobilyje naudotos ir  jo išimtos tokios pačios durelės.

18.       Atsakovo teigimu, kad toks nuostolio skaičiavimas, kai nuostolis vertinamas naujomis originaliomis dalimis ir joms pritaikomas standartizuotas nuvertėjimas, sukuria situaciją, kai remonto atveju pats nukentėjęs į automobilio grąžinimą į pradinę būklę turėtų investuoti neprotingai didelę nuvertėjimo sumą (šiuo atveju 1.651,42 Eur be PVM) ir tai tikrai neatitiktų žalą patyrusio asmens interesų būti sugrąžintam į padėtį iki įvykio – joks nukentėjęs asmuo tokios sumos į seną automobilį nesutiktų investuoti – tokia investicija nesukurtų jokios pridėtinės vertės. Šiuo atveju nuostolį vertino ir draudimo išmoką išmokėjo AB „Lietuvos draudimas.

19.       Atsakovo nuomone, ieškovas be pagrindo vertindamas nuostolį remonto sąnaudų skaičiavimą atliko remdamasis išimtinai Aprašu ir joje nurodyta metodika, kuri vertinant nuostolius pagal TPVCAPDĮ net netaikytina, gavo nepagrįstai išpūstą remonto darbų sąmatą, nepagrįstai nustatydamas automobilio rinkos kainą ignoravo Lietuvos rinką, nors Lietuvoje analogiškos transporto priemonės ženkliai pigesnės, nei palyginimui pasirinktoje Vokietijos rinkoje. Absoliučiai nesuprantama dėl kokių priežasčių ieškovo atstovas AB „Lietuvos draudimasneatliko rinkos tyrimo ir nesiaiškino realios automobilio remonto kainos naudotomis dalimis, kas būtų be jokios abejonės lėmę ženkliai mažesnius remonto kaštus, nes atsakovui patikrinus tik penkių dalių kainas ir jas palyginus su ieškovo sąmatoje nurodytomis detalių kainomis ir su tomis, kiek tokios dalys kainuoja antrinėje rinkoje, kainų skirtumai sudarė net 2 725,70 Eur. Tikėtina, kad remonto darbų sąmatą sudarius pilnai naudotomis dalimis, remonto kaina neviršytų ne tik ribos, nuo kada nebetikslingas remontas, tačiau būtų ženkliai mažesnė  draudimo išmoką. Esant tokiai situacijai atsakovas svarsto kreiptis į kėbulų remonto paslaugas teikiančius subjektus dėl realios, rinkos realijas atitinkančios, o ne hipotetinės remonto darbų kainos įvertinimo.

20.       Byloje pateiktas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymas civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant Biuro atstovui.

21.       Atsakovo MB “ONE STOP WORKSHOP” atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui yra pranešta tinkamai, teisme yra gautas atsakovo atstovo 2024 m. balandžio 25 d. prašymas bylą nagrinėti atsakovo MB “ONE STOP WORKSHOP” atstovui nedalyvaujant.

22.       Atsakovui E. Ch. U. procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka t. y. paskelbiant viešai.

 

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

 

23.       byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2023-02-11 Šeškinės g., Vilniuje dėl E. Ch. U., vairavusio MB ONE STOP WORKSHOP priklausančią transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD KUGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

24.       Įvykio metu transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB "LIETUVOS DRAUDIMAS", veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 p.), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 5 494,00 Eur dydžio draudimo išmoką.

25.       Atsakovas atsiliepime nurodė bei pateikė įrodymus, kad ieškovo pateiktoje AB “Lietuvos draudimas” remonto darbų sąmatoje yra pateiktos tokios dalių kainos, nors rinkoje naudotų puikios kokybės dalių arba net naujų originalių galima rasti ženkliai pigiau: Priekinis kairės pusės sparnas, detalės kodas 1633115, sąmatoje nurodyta 357,15 Eur be PVM. Naudotų dalių rinkoje geros būklės analogiška detalė kainuoja vidutiniškai nuo 100,43 iki 118,00 Eur (vidurkis 121,14 Eur) su PVM. Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 236,01 Eur. Priekinės kairės pusės durys, detalės kodas 1712679, sąmatoje nurodyta 1 268,46 Eur be PVM. Naudotų dalių rinkoje geros būklės analogiška detalė kainuoja vidutiniškai nuo 200,87 Eur iki 240,00 Eur (vidurkis 225,00 Eur) su PVM. Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 1 043,46 Eur. Galinės kairės pusės durys, detalės kodas 1520947, sąmatoje nurodyta 1 188,04 Eur be PVM. Naudotų dalių rinkoje geros būklės analogiška detalė kainuoja vidutiniškai nuo 239,40 Eur iki 267,58,00 Eur (vidurkis 250,63 Eur) su PVM. Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 937,42 Eur. Statramsčio stiprintuvas, detalės kodas 1520890, sąmatoje nurodyta 505,44 Eur be PVM. Naujų originalių dalių rinkoje analogiška dalis kainuoja nuo 70,79 Eur iki 80,22 Eur su PVM (vidurkis 75,5 Eur). Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 429,94 Eur. Kairio slenksčio vidinis stiprintuvas, detalės kodas 1546183, sąmatoje nurodyta 251,37 Eur be PVM. Naujų originalių dalių rinkoje analogiška dalis kainuoja nuo 169,00 Eur iki 188,00 Eur su PVM (vidurkis 178,5 Eur). Skirtumas nuo ieškovo sąmatos 72,87 Eur. Bendras skirtumas vien pagal atsakovo pateiktus pavyzdžius dėl nepagrįstai užaukštintų dalių kainų 2 725,70 Eur.

26.       Ieškovas, pateikdamas atsikirtimus nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 dalis numato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato draudimo bendrovė, remdamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos dydį, atsižvelgęs į visas bylai reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punktu nustatyta, kad „Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos)“. Įvertinus teisės aktų nuostatas, juose aiškiai yra nustatyta, kad padarytos žalos dydį nustato, šiuo atveju, Draudikas, veikdamas Biuro vardu, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į sumą, reikalingą atstatyti automobilį į prieš tai buvusią padėtį. Transporto priemonės vertinimas atliekamas ir sąmata skaičiuojama vadovaujantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-118 patvirtinto Koeficientų 2024-01-25 Nr. V-266-24-(5.9.) 2 apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nustatytais principais: • apgadinto automobilio atkūrimo (remonto) sąnaudos skaičiuojamos atkūrimo kaštų atėmus nusidėvėjimą, metodu; • remonto sąnaudos skaičiuojamos apgadinimų ir numatomo remonto protokolo pagrindu transporto priemonės apžiūrėjimo akte; • kėbulo remonto ir dažymo darbams taikomi technologijos lygį atitinkantys vidutiniai darbų įkainiai; • keičiamų detalių kainos nustatytos pagal kompiuterinį modulį "AUDATEX"; • keičiamoms naujoms detalėms nuvertinimo norma taikoma vadovaujantis Lietuvos Vertintojų Rūmų teikiamais duomenimis (automobilio Ford keičiamu detalių bendra nuvertinimo norma 24,51 proc.) "AUDATEX" skaičiavimo modulyje integruotu nuvertinimo skaičiuotuvu. Nuvertinimo normos apskaičiavimo išrašas pridedamas; • kėbulo remonto ir dažymo darbų būdai nustatyti sudarant apgadinimų ir numatomo remonto sąmata. Remonto bei dažymo darbų apimtys nustatytos pagal Aprašo reglamentuotus normatyvus ir kompiuterinio modulio "AUDATEX" reglamentuotus normatyvus. Medžiagos dažymo darbams nustatytos pagal kompiuterinio modulio "AUDATEX" reglamentuotus normatyvus; • apgadinto automobilio atkūrimo (remonto) sąnaudos apskaičiuojamos, siekiant nustatyti padarytą žalą dėl transporto priemonės apgadinimo. Transporto priemonė turi atitikti Europos ES / EB eismo saugos sąlygas. Aprašo III skyriaus „TRANSPORTO PRIEMONĖS ATKŪRIMO (REMONTO) SĄNAUDŲ NUSTATYMAS“ nurodoma: • 14 punkte: „Atsarginių dalių, reikalingų transporto priemonei atkurti (suremontuoti), kainos – tai naujų originalių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje“, • 15 punkte: „Atsarginių dalių kainų šaltiniai – pripažinti ir naudojami atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvų katalogai, kompiuterinės duomenų bazės ir kompiuterinės programos – moduliai (pvz., EUROTAX, AUDATEX, DAT, MITCHELL ir kiti)“. • 16 punkte: “Jeigu atsarginių dalių kainų neįmanoma nustatyti 15 punkte minėtu būdu, taikomos konkrečių transporto priemonių gamintojų arba jų atstovų atsarginių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimuose naudotų duomenų šaltinis: gamintojo, gamintojo atstovo pavadinimas, kainų katalogas ar pan.“

27.       Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AB "LIETUVOS DRAUDIMAS" išmokėtą 5 494,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovas su 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. gegužės 22 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl žalos atlyginimo.

28.       Pagal TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Transporto priemonės savininkai ir valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Pagal TPSVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Nagrinėjamu atveju atsakovai pažeidė TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes naudojosi (leido naudotis) transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovai solidariai privalo ieškovui grąžinti nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos dydį.

29.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, patyrė 5 494,00  Eur dydžio nuostolių ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neatlygino ieškovui nuostolių regreso tvarka, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų  5494,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimą yra laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas. Remiantis TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi, CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 5 494,00  Eur dydžio nuostolių atlyginimo suma.

30.       Teismas daro išvadą, kad atsakovo argumentai apie tai, kad remonto kaštai turėjo būti ženkliai mažesnį nėra įrodyti tinkamais įrodymais šioje civilinėje byloje, t. y. atsakovas neprašė atlikti šioje civilinėje byloje ekspertizės tinkamam žalos dydžiui nustatyti, be to, taip pat nepateikė ir tinkamų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nurodomos žalos dydį, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip deklaratyvaus pobūdžio bei nepagrįsti ir neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

31.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 5 494,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas pilnutinai ir solidariai  atsakovų yra priteistini 5 494,00 Eur nuostoliai bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 494,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

33.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei  atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 124,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y.  kiekvieno po 62,00 Eur.

34.       Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš atsakovų valstybės naudai nėra priteistinos pašto išlaidos, kadangi jos neviršyja 8,00 Eur nustatytos minimalios išieškotinos sumos.

35.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.

 

 

                       Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. nuostatomis,     teismas,

 

 

n u s p r e n d ž i a :

 

 

ieškinį tenkinti pilnutinai.

Priteisti solidariai  atsakovų E. Ch. U., a.k. (duomenys neskelbtini), ir MB “ONE STOP WORKSHOP”, į.k. 306062766, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291 naudai 5 494,00 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 494,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291,  atsakovų E. Ch. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir MB “ONE STOP WORKSHOP”, į. k. 306062766, lygiomis dalimis 124,00 Eur bylinėjimosi išlaidų,  kiekvieno po 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja         Erika Stočkienė