Civilinė byla Nr. e2A-342-864/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34294-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1.;

3.3.1.1; 3.3.1.18.1; 2.6.10.2.4.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nippon Auto” ieškinį atsakovui D. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Nippon Auto“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. Z. (toliau ir atsakovas), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6223 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini), atsakovas, vairuodamas ieškovės išperkamosios nuomos sutarties pagrindu valdomą motociklą Honda, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį SIA „UNICREDIT LEASING“ LIETUVOS FILIALAS, jo nesuvaldė, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusius automobilius, apgadino motociklą ir automobilius. Nurodė, kad atsakovas motociklą valdė 2020 m. gegužės 21 d. su ieškovu sudarytos panaudos sutarties pagrindu. Remiantis panaudos sutarties 2.2. punktu, atsakovas įsipareigojo grąžinti motociklą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas. Minėtos sutarties 2.8. ir 2.10 punktai numatė, kad panaudos gavėjas yra visiškai materialiai atsakingas avarijos ar kito įvykio atveju. Ieškovė pažymėjo, kad remiantis panaudos sutarties 2.3. punktu, atsakovas patvirtino, kad turi galiojantį A kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neprašė atsakovo pateikti vairuotojo pažymėjimo ir jo netikrino. Paaiškino, kad pagal policijos pateiktą informaciją, įvykio metu atsakovas neturėjo teisės vairuoti motociklo bei pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę vairuoti tik triračius. Pasak ieškovės, įvykio metu motociklas buvo draustas transporto priemonių draudimu „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, tačiau draudimo bendrovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir pareikalavo grąžinti išmokėtą išmoką, kadangi transporto priemonę vairavo asmuo, kuris neturėjo teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei žalą dėl motociklo sugadinimo.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškovė vykdo prekybos transporto priemonėmis veiklą, o įvykio dieną (2020 m. gegužės 21 d.) buvo viena iš „atvirų dienų“, kuomet potencialūs transporto priemonių pirkėjai galėjo atvykti ir gyvai apžiūrėti transporto priemones. Atsakovui atvykus į ieškovės patalpas, jo dėmesį patraukė motociklas, todėl buvo sudaryta panaudos sutartis tarp vartotojo (atsakovo) ir verslininkės (ieškovės). Atsakovo įsitikinimu, teisinis šalių santykio vertinimas suponuoja, kad ieškovei, kaip verslininkei, taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo standartai, todėl ieškovė privalėjo patikrinti, ar atsakovas turi teisę vairuoti tokios kategorijos transporto priemones, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad panaudos sutartis buvo sudaryta pagal iš anksto parengtas standartines sąlygas, kurių turiniui atsakovas įtakos daryti negalėjo, be to, sudarydamas panaudos sutartį, atsakovas nemanė, kad jam bus leista vairuoti motociklą taip, kad tai prilygtų dalyvavimui viešajame eisme. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad sutarties pasirašymas yra būtina sąlyga atsisėsti ant motociklo, jį apžiūrėti, todėl nesureikšmino aplinkybės, kad sutartyje numatytas patvirtinimas, jog atsakovas turi teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones. Atsakovas teigia nesupratęs, kad neturėdamas A kategorijos vairuotojo pažymėjimo, jis negali apžiūrėti motociklo. Pabrėžė, kad visą motociklo apžiūros laiką prie jo buvo ieškovės darbuotojas, kuris pats užvedė motociklą, išaiškino, kaip perjungiamos pavaros ir kita, kuomet motociklas netikėtai staigiai pavažiavo į priekį, ką iš esmės galėjo nulemti ir paties ieškovės darbuotojo veiksmai. Atsakovo manymu, būtent ieškovė žinojo, kokiomis sąlygomis motociklui galioja draudimas, o atsakovui nurodytų aplinkybių nežinant, jis negalėjo numatyti, kad apžiūrint transporto priemonę jai negalios draudimas. Tokiu būdu buvo pažeista pareiga informuoti vartotoją apie sutarties sąlygas, jas aptarti individualiai ir paaiškinti galimas sutarties pažeidimo pasekmes. Pasak atsakovo, žala šiuo atveju atsirado išimtinai dėl pačios ieškovės padaryto teisės pažeidimo.

4.       Ieškovė dublike nurodė, kad neginčija, jog yra verslininkė ir tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, tačiau nesutinka, kad nepareikalavimas pateikti iš atsakovo vairuotojo pažymėjimo, kai atsakovas pasirašydamas sutartį ieškovui patvirtino, kad teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones turi, neatitinka vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiuose normose įtvirtintos rūpestingumo pareigos. Pažymėjo, kad būtina vairuotojo pažymėjimo išdavimo sąlyga yra žinių ir reikiamos patirties valdyti atitinkamą transporto priemonę turėjimas. Teigė, kad ieškovė, turėdama atsakovo patvirtinimą, turėjo lūkestį, kad atsakovas turi reikiamus įgūdžius vairuoti tokias transporto priemones, ieškovės darbuotojas šiuo konkrečiu atveju neatliko jokių veiksmų, dėl kurių motociklas staiga pajudėjo ir atsitrenkė į kitas transporto priemones. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas nebuvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis, nešalina jo atsakomybės, juolab, kad visų draudimo bendrovių taisyklės yra skelbiamos viešai internete.

5.       Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovė privalėjo suteikti atsakovui visą informaciją apie panaudos pasirašyti sutarties sąlygas bei informaciją, kokie įvykiai, susiję su transporto priemone bus laikomi nedraudiminiais, nes tokia informacija galėjo lemti kliento (vartotojo) apsisprendimą sudaryti sutartį arba ne. Anot atsakovo, draudimo taisyklių skelbimas viešai nėra vartotojo tinkamas informavimas apie atitinkamos draudimo rūšies sąlygas.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas (toliau ir trečiasis asmuo) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gavęs 2020 m. gegužės 21 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovas turėjo teisę vairuoti motociklą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2020 m. birželio 15 d. motociklo savininkei SIA „UNICREDIT LEASING“ Lietuvos filialas išmokėjo 5789 Eur draudimo išmoką už motociklo sugadinimą. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 2 d. trečiasis asmuo iš policijos gavo naują pažymą, kurioje nurodyta, jog atsakovas neturi teisės vairuoti motociklo. Trečiasis asmuo savo ruožtu kreipėsi į policiją dėl papildomos informacijos suteikimo ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. gavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-48375-2020, kuriame nurodyta, jog atsakovas turi teisę vairuoti tik triračius. Trečiojo asmens teigimu, paaiškėjus nurodytai aplinkybei, vadovaujantis automobilių draudimo taisyklių Nr. 001, 42 punktu, ginčo įvykis yra nedraudžiamasis, todėl trečiasis asmuo pareikalavo, kad ieškovė grąžintų 5789 Eur draudimo išmoką, kurią ieškovė grąžino 2020 m. lapkričio 30 d. bankiniu mokėjimo pavedimu. Trečiojo asmens manymu, ieškovė, grąžinusi draudimo išmoką, atitinkamai grįžo į pradinę padėtį, kuomet žala jai neatlyginta, todėl įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato transporto priemonės savininko/valdytojo pareigos apdrausti perduodamą naudoti tretiesiems asmenims transporto priemonę, todėl žalą padaręs asmuo negali remtis aplinkybe, kad turtas buvo neapdraustas ar apdraustas jam nežinomomis sąlygomis. Nurodo, kad visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių draudimo taisyklėse yra nuostata, kad atsiradus įvykiui, kurio dalyvis yra teisės vairuoti transporto priemonę neturintis asmuo, draudimo išmoka nemokama. Teigė, kad aplinkybė, jog atsakovas planavo ne tik apžiūrėti motociklą ir ant jo pasėdėti, tačiau ir juo važiuoti, įrodo ir atsakovo pasiruošimas važiavimui: dėvimi specialūs motociklininko drabužiai bei po įvykio nusiimtas šalia kėdės padėtas šalmas.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė J. M. nurodė, kad nesutinka, jog atsakovas nekaltas dėl įvykio, nes byloje pateiktas policijos nutarimas, kurio atsakovas neginčijo, patvirtina jo kaltę. Pažymėjo, jog kaltę dėl eismo įvykio pripažino pats atsakovas, o ginčyti pradėjo tik tuomet, kai ieškovė pareikalavo žalos atlyginimo. Pasak ieškovės atstovės, atsakovas siekia perkelti atsakomybę ieškovei, nes ši nesupažindino jo, kaip vartotojo, su draudimo taisyklėmis, tačiau atsakovas internetu registravosi bandomajam važiavimui, nepaisant to, jog ieškovės interneto svetainėje apskritai nebuvo duomenų apie bandomosios transporto priemonės draudimą. Nesutiko, kad atsakovas ketino tik pasėdėti ant motociklo, nes atvyko apsirengęs dėvėdamas motociklininko aprangą, turėjo šalmą, be to, apžiūrėti motociklą ar pasėdėti ant jo, galima bet kuriuo metu iš anksto nesusitarus, tam nereikia laukti „atvirų dienų“ renginio. Papildomai akcentavo, kad šalių sudarytoje panaudos sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas turi atlyginti frančizės žalą ir tai, ko nepadengia draudimas, taigi šiuo atveju ieškovės reikalavimas kyla iš sutarties. draudimas. Draudimo nepadengta dalis buvo frančizė ir nepadengta draudimo kaina.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovas D. Z. paaiškino, kad ieškovės auto salone registravosi, nes turėjo ketinimų išlaikyti vairavimo egzaminą, suteikiantį teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones, todėl norėjo apžiūrėti atsakovą dominantį motociklą, kurį galimai ketino įsigyti ateityje. Nurodė, kad turi teisę vairuoti AM, B, C, C1, D, D1 kategorijos transporto priemones. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad net ir neturint teisės vairuoti A kategorijos transporto priemones, kieme (aikštelėje) apsisukti su motociklu galima. Pasak atsakovo, įvykio dieną motociklą užvedė ieškovės darbuotojas, jis supažindino atsakovą su automatinės greičių dėžės pavarų perjunginėjimu ir bekalbėdamas paliko ant įjungtą D (drive) pavaros režimą. Tuo metu atsakovas nuleido ranką buvusią ant motociklo akseleratoriaus rankenėlės, kuomet motociklas staiga šoko iš vietos ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį. Atsakovas pažymėjo, kad įvykio metu pats patyrė sužalojimų, buvo išvežtas į ligoninę. Teigė, jog žinojo, kad neturi teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonės, bet vairuoti neketino, norėjo tik pažiūrėti, pasėdėti ant motociklo. Papildomai nurodė, kad savo turimą automobilį yra apdraudęs „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, yra perskaitęs bei susipažinęs su šios bendrovės draudimo taisyklėmis.

9.       Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. nurodė, kad įvykio metu dirbo UAB „Nippon auto“, komercijos direktoriaus pareigose. Paaiškino, kad įvykio dieną atsakovas, kaip ir kiekvienas klientas, užsiregistravęs bandomajam važiavimui, pasirašė sutartį informacijos skyriuje pas bendrovės administratores, kurios sutikrina duomenis. Vėliau liudytojas klientams praveda instruktažą: parodo, kur įjungiamas degimas, kaip užvesti transporto priemonę, paaiškinama, ką reiškia tam tikri mygtukai, jungikliai ir kita. Pažymėjo, kad transporto priemonę užveda ir variklį išjungia darbuotojas. Nurodė, kad įvykio metu motociklas buvo stovėjo ant kojelės bei akcentavo, jog esant tokiai padėčiai, kuomet motociklas stovi ant kojelės, nėra galimybės perjungti pavaros. Papildomai nurodė, kad instruktuodamas atsakovą, liudytojas stovėjo iš kairės motociklo pusės, tuo tarpu stovėjimo kojelė yra dešinėje pusėje. Teigė, kad tam tikru momentu atsakovas „numetė“ stovėjimo kojelę, įjungė D (drive) pavaros režimą ir pasuko akseleratoriaus rankenėlę, todėl motociklas staiga šoko iš vietos. Akcentavo, kad instruktažo metu atsakovui buvo paaiškinta, jog akseleruoti galima motociklui esant laisvos N (neutral) pavaros režime. Pasak liudytojo, atsakovas buvo pasiruošęs važiuoti su motociklu, nes registruodamasis internetu buvo pažymėjęs parinktį „išbandyti (pravažiuoti)“.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas V. V. nurodė, kad esant situacijai, kuomet žala yra draudimo bendrovės neišmokėta išmoka, tikslinga įvertinti priežastinį ryšį, t. y., kad kaltas dėl to, jog ieškovei už įvykį neišmokėta žala. Pabrėžė, kad žala šiuo konkrečiu atveju nebūtų atsiradusi, jeigu ieškovė, kaip draudėja, būtų tinkamai vykdžiusi sutartį ir neperdavusi transporto priemonės vairuoti asmeniui, kuris neturi teises jos vairuoti, taigi draudimas nepadengė kilusios žalos dėl pačios ieškovės veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo 6223 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6223 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 724 Eur atstovavimo išlaidų trečiojo asmens naudai.

12.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo registravimasis bandomajam važiavimui ir patvirtinimas panaudos sutartyje, kad atsakovas turi A kategorijos pažymėjimą leidžia teigti, kad atsakovas sąmoningai nurodė ieškovei melagingą informaciją, kas sudaro jo atsakomybės už padarytą žalą pagrindą.

13.       Teismas įvertino Kelių eismo taisyklėse (toliau ir KET) įtvirtintas eismo dalyvių pareigas. Remdamasis KET 14 punkto nuostata, numatančia draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės bei nuostata, kad vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų, teismas nurodė, kad šie reikalavimai taikomi atsakovui, kaip eismo dalyviui, turinčiam vairuotojo pažymėjimą asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar 2020 m. gegužės 21 d. ieškovės įgalioti atstovai įsitikino atsakovo teise vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę, ar ne. Teismas pažymėjo, kad ginčo įvykis galėjo nutikti ir ne automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. atsakovui iš jos išvažiavus, todėl atsakovas, pažeisdamas KET reikalavimus iš esmės prisiėmė atsakomybę dalyvauti viešajame eisme neturėdamas teisės vairuoti tokios transporto priemonės. Teismas pripažino, kad šiuo atveju ne ieškovės, sudariusios su atsakovu trumpalaikę panaudos sutartį, pareiga kontroliuoti, ar suaugęs ir vairavimo bei gyvenimišką patirtį turintis asmuo laikosi KET reikalavimų.

14.       Teismas priėjo prie išvados, kad aptariamu atveju negalima pripažinti tinkamu atsakovo, net jei ir laikyti jį vartotoju ieškovės atžvilgiu, elgesio, kuomet atsakovas pateikė ieškovei neteisingą informaciją. Teismo neįtikino atsakovo paaiškinimai, kad jis, tik pasėdėjęs ant motociklo norėjo susipažinti su jo valdymu, nes, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovas ketino realiai atlikti bandomąjį važiavimą.

15.       Teismas kritiškai įvertino atsakovo argumentą, jog jis galimai būtų atsisakęs bandomojo važiavimo, jei būtų supažindintas su draudimo taisyklėmis. Pažymėjo, kad atsakovas, duodamas teismui paaiškinimus patvirtino, jog yra Kasko draudimu apdraudęs draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“ savo automobilį, todėl manytina, jog atsakovui turėjo būti žinomos šios draudimo bendrovės taisyklės. Teismas papildomai pažymėjo, kad panaudos sutarties 2.10 punkte yra nurodyta, jos šalys supranta, kad sutarties objektas yra apdraustas ir šalių susitarimu žalą sudaro 434 Eur franšizė pagal objekto draudimo sutartį ir kitos nepadengtos išlaidos. Byloje nustatyta, kad franšizės išlaidas atsakovas 2020 m. birželio 3 d. apmokėjo.

16.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad draudimo išmokos neišmokėjimas nepanaikina atsakovo kaltės dėl 2020 m. gegužės 21 d. eismo įvykio. Pažymėjo, kad nors atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui teigė, kad įvykis kilo dėl galimai neatsargių ieškovės darbuotojo veiksmų, tačiau posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. paaiškino, jog įjungti darbinę motociklo greičių dėžės padėtį D įmanoma tik užlenkus motociklo stovėjimo kojelę. Teismo manymu, kol atsakovui buvo pristatomas motociklo valdymas, motociklas buvo pastatytas ant kojelės, o kai supažindinimas su motociklo valdymu buvo baigtas, labai tikėtina, pats atsakovas užlenkė motociklo stovėjimo kojelę, dėl ko, tikėtina, jog pats atsakovas po to įjungė darbinę D greičių dėžės padėtį ir, atsakovui per stipriai pasukus greičio reguliavimo rankeną motociklas staigiai pajudėjo iš savo vietos, kuomet atsakovas nesugebėjo jo suvaldyti.

17.       Sprendime nurodoma, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas pagal KET nuostatas buvo eismo dalyvis, todėl nepriklausomai nuo ieškovės darbuotojų veiksmų, atsakovas prisiėmė atsakomybę vairuoti motociklą neturėdamas tam teisės ir, tikėtina, reikiamos patirties, todėl įvykio metu atsiradusią žalą turi atlyginti atsakovas.

18.       Teismas atkreipė dėmesį, kad įvykis buvo pripažintas nedaužiamuoju pagal automobilio draudimo taisyklių Nr. 001 42 punktą, esantį skyriuje „Nedraudžiamieji įvykiai, susiję su automobilio vairuotojo veiksmais“. Tame skyriuje yra ir tokie nedraudžiamųjų įvykių atvejai, kaip „automobilio naudojimas nusikalstamai veikai“ (41 punktas), „automobilio vairuotojo nepaklusimas sustoti pagal policijos reikalavimą, bandymas pabėgti nuo policijos pareigūnų, dėl ko padaryta žala automobiliui“ (43 punktas), automobilio vairuotojo pasišalinimas iš įvykio vietos iki policijos atvykimo, išskyrus atvejus, kai pranešti policijai nebūtina pagal KET nuostatas arba šiose draudimo taisyklėse numatytus atvejus“ (44 punktas). Vertindamas minėtas draudimo taisyklių nuostatas, kurios yra lygiareikšmės 42 punkte numatytam nedraudžiamojo įvykio atvejui, teismas pažymėjo, kad jos visos yra susijusios su neteisėtais transporto priemonės vairuotojo veiksmais, iš kurių tokius, kaip nepaklusimą sustoti pagal policijos reikalavimą, reikalavimą nepasišalinti iš įvykio vietos reglamentuoja KET (šiuo atveju 16 ir 219.4 punktai). Šios nuostatos taikomos transporto priemonės vairuotojui, pagal KET tai yra vairuotojo pareigos, kurias pažeidus vairuotojui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Apibendrindamas aptartas nuostatas teismas pripažino, kad atsakovo ketinimas ir dalyvavimas eisme vairuojant transporto priemonę iš anksto žinant, kad jis neturi teisės vairuoti motociklo, buvo paties atsakovo apsisprendimas, todėl aplinkybė, kad ieškovės darbuotojas nepaprašė atsakovo parodyti vairuotojo pažymėjimo, nėra esminė sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą, nes, bet kokiu atveju vairuojant transporto priemonę jos vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

19.       Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.246 – 6.249 straipsniais, teismas pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju žala kilo dėl atsakovo veiksmų, todėl jis turi ją atlyginti, o įvertinus, kad atsakovas neginčijo žalos dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 223 Eur žalos atlyginimo.

20.       Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 140 Eur žyminio mokesčio, o trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 724 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21.       Atsakovas D. Z. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22.       Apelianto teigimu, teismas neįvertino atsakovo argumento, kad ieškovė pati padarė teisės pažeidimą, t. y. perdavė transporto priemonę valdyti (vairuoti) asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, o už tai yra numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 424 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Nurodo, kad ieškovė pati padarė teisės pažeidimą, kuris laike yra pirmesnis nei atsakovo veiksmai, galėję sukelti žalą, todėl būtent ieškovės padarytas teisės pažeidimas ir yra kilusios žalos priežastimi. Apelianto įsitikinimu, ieškovė negali reikalauti atlyginti žalą, kurios atsiradimą sąlygojo pačios ieškovės veiksmai. Pažymi, kad skundžiamame sprendime šie argumentai nėra analizuojami, dėl jų nėra pasisakyta, vietoje to nepagrįstai analizuoti ketinimai išbandyti transporto priemonę ar vien pasėdėti ant transporto priemonės skirtumus, kurie šiuo atveju nėra esminiai.

23.       Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jei atsakovas yra draudęs jam priklausančias transporto priemones toje pačioje draudimo bendrovėje, kaip šiuo atveju ir sugadintas motociklas, jam visos draudimo taisyklių sąlygos turi būti žinomos. Nurodo, kad tokia prezumpcija negali būti taikoma, ypač vartotojo atžvilgiu, be to, taisyklių redakcijos gali skirtis ir, atitinkamai, kiekvienu atveju su draudimo sąlygomis turi būti supažindinama atskirai. Pasak apelianto, jis nebūtų domėjęsis motociklu, jei žinotų, kad negalios draudimas, tačiau nenutuokė, jog bus nutylėta informacija, kad, jei apeliantas neturi teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonių, joks draudimas negalios ir jis turės atlyginti bet kokią kilusią žalą.

24.       Apeliantas laikosi pozicijos, kad negalima reikalauti, jog vartotojas, atvykęs pas oficialų transporto priemonių gamintojo atstovą privalėtų juo nepasitikėti ir reikalauti visos dokumentacijos, draudimo taisyklių, priešingai – kiekvienam vartotojui aišku, kad jei gamintojo atstovas perduoda vartotojui transporto priemonę, ją aprodo, tai reiškia, kad pardavėjas yra įsivertinęs visas rizikas ir kad tam vartotojui leidžiama visapusiškai apžiūrėti transporto priemonę. Teigia, kad nepateisinama, jog verslininkas, siekdamas paskatinti įsigyti transporto priemonę, ją perduoda neturinčiam teisės vairuoti tokią transporto priemonę, žinodamas, kad pagal savo paties iš anksto parengtas ir vartotojui pateiktas sutartis bet kokio įvykio atveju galės prisiteisti kilusią žalą iš vartotojo.

25.       Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26.       Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sudarydamas panaudos sutartį apeliantas nemanė, kad jam bus leista vairuoti motociklą taip, kad tai prilygtų dalyvavimui viešajame eisme. Trečiasis asmuo akcentuoja, kad internetu registruodamasis motociklo išbandymui atsakovas nurodė „noriu išbandyti“. Ši aplinkybė bei panaudos sutarties 2.6 ir 4 punktų nuostatos apie tai, jog bandomojo važiavimo trukmė 50 min. bei, kad sutartis galiojo ilgiau nei valandą, leidžia teigti, kad atsakovo ketinimas buvo ne pasėdėti ant motociklo ir tik susipažinti su jo valdymu, bet atlikti su juo bandomąjį važiavimą. Teigia, kad jeigu šalys nebūtų pasirašę panaudos sutarties, o tik motociklo priėmimo-perdavimo aktą su pareiga jį grąžinti per nustatytą terminą, atsakovui bet kokiu atveju kiltų sutartinė civilinė atsakomybė dėl ieškovui priklausančio turto sugadinimo civilinio kodekso teisės normų pagrindu. Pažymi, kad jeigu atsakovas būtų norėjęs su draudimo taisyklėmis susipažinti pakartotinai, jis galėjo paprašyti ieškovės darbuotojo jas pateikti ar savarankiškai susipažinti su taisyklėmis internete. Paaiškina, kad motociklo draudimo sutartis sudaryta automobilio draudimo taisyklių Nr. 001 (2017 m. gruodžio 11 d. redakcija) pagrindu, taigi taisyklių sąlygos seniai nekeistos, o sąlyga, kad įvykis yra nedraudžiamasis, jeigu automobilį vairavo asmuo, kuris neturėjo teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, yra visose draudimo bendrovės taisyklių redakcijose, kurios skelbiamos viešai.

27.       Nurodo, kad atsakovo argumentas, jog jis nebūtų domėjęsis motociklu, jei žinotų, kad negalios draudimas, prieštarauja bylos medžiagai, o būtent aplinkybei, kad atsakovas registravosi bandomajam važiavimui, nors skelbime nebuvo jokios informacijos, kad motociklai bus apdrausti, ar kokios nors kitos informacijos, numatančios, kad padarius žalą bandomojo važiavimo metu, nuo žalos atlyginimo vairuotojai bus atleisti. Teigia, kad ieškovė neturėjo galimybės apdrausti transporto priemonių taip, kad transporto priemonę vairuojant asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, įvykis būtų draudžiamasis, nes visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių taisyklėse yra nuostata, kad tokiais atvejais draudimo išmokos nemokamos.

28.       Ieškovė UAB „Nippon Auto“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime detalių nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentų nenurodo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

29.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

30.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tekinti ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į ji išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl faktinių aplinkybių

32.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 21 d. atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas ieškovės išperkamosios nuomos teisėmis valdomą, priklausantį SIA „UNICREDIT LEASING“ Lietuvos filialui motociklą Honda CRF 1000 DCT Afric Twin Adventure Sports, v. n. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusius automobilius ir juos bei motociklą apgadino. Byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto 2020 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12911-2020 patvirtina, kad atsakovui buvo skirta 300 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje: už tai, kad vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai bus saugu, nesugebėjo suvaldyti ir sustabdyti vairuojamo motociklo, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusius automobilius, tokiu būdu pažeidė KET 9 ir 14 punktus. Bylos medžiaga patvirtina, kad įvykio dieną tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui teisę nemokamai naudoti motociklą atliekant 50 minučių trukmės bandomąjį važiavimą. Sutartis įsigaliojo 2020 m. gegužės 21 d. 15:40 val., galiojo iki 2020 m. gegužės 21 d. 16:09 val.; Sutarties 2.3 punktas numatė, jog atsakovas patvirtina, kad jis turi galiojantį A kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Sutarties 2.8 punktas numatė, jog atsakovas sutinka, kad yra visiškai materialiai atsakingas avarijos ar kito įvykio atveju.

33.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas atsakingas už kilusią žalą. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog žalos atsiradimą nulėmė pačios ieškovės veiksmai, kuomet jos darbuotojai perdavė transporto priemonę teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemones neturinčiam asmeniui. Savo ruožtu ieškovė ir trečiasis asmuo tvirtino, kad atsakovas, pasirašydamas panaudos sutartį ir sutikdamas su jos sąlygomis, patvirtino apie atitinkamos vairavimo teisės vairuoti A kategorijos transporto priemones turėjimą, taigi ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad atsakovas realiai tokią teisę turi, o atsakovui pareikus melagingą informaciją, jis yra atsakingas už kilusią žalą.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

34.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad apelianto, kaip vartotojo, atžvilgiu, negali būti taikoma prezumpcija, jog atsakovas žino draudimo taisykles, kadangi yra apdraudęs savo turimą transporto priemonę toje pačioje draudimo bendrovėje, kurioje apdraustas ir sugadintas motociklas. Apelianto teigimu, ieškovė nutylėjo informaciją, jog tuo atveju, jei apeliantas neturi teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonių, draudimas negalios ir jis turės atlyginti bet kokią kilusią žalą, o toks informacijos neatskleidimas šiuo atveju turėjo esminės reikšmės atsakovo, kaip vartotojo, apsisprendimui. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų.

35.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra fizinis asmuo, sutartį dėl terminuoto motociklo naudojimo sudaręs asmeniniam naudojimui, nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslui. Atsakovas sutartį sudarė su ieškove, vykdančia verslo veiklą, susijusią su transporto priemonių pardavimu, nuoma ir kita. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas buvo vartotojas, o ieškovė – verslininkė, todėl šalis siejusi sutartis pagrįstai kvalifikuota vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis).

36.       CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis informacijos, privalomos pateikti vartotojui, sąrašas. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinama, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba.

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Šis reikalavimas dar kitaip vadinamas skaidrumo principu ir, be kita ko, turi reikšmės vertinant vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumą. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Vis dėlto, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, informacija turi būti pateikiama tokiu būdu ir taip, kad būtų lengvai suprantama vartotojui (vartotojas lengvai galėtų suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas) ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

38.       Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nei Europos Sąjungos, nei nacionalinės teisės reguliavimas nedetalizuoja, koks vartotojo standartas turėtų būti taikomas vertinant, ar informacija vartotojui buvo pateikta aiškiai ir suprantamai. Vis dėlto, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau ir ESTT, Teisingumo Teismas) praktiką, darytina išvada, kad klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą. Pagal ESTT praktikoje suformuotą ir išplėtotą koncepciją, vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (pavyzdžiui, ESTT 1998 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Gut Springenheide and Tusky, C-210/96, 31 punktas; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimas sujungtose bylose Wind Tre ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktas ir kiti). Savo ruožtu kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar verslininkas pateikė informaciją aiškiai ir suprantamai, turi būti sprendžiama pagal objektyvųjį kriterijų – vidutinio vartotojo standartą. Vidutiniam vartotojui būdingą reakciją kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė (paslauga) atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

39.       Sekdamas aukščiau nurodyta Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė tinkamai įvykdė jai tenkančią informavimo bei informacijos atskleidimo pareigą. Aptariamu atveju ieškovės suteiktos informacijos pakako tam, kad atsakovas suvoktų esminę ir tinkamam ginčo situacijos įvertinimui reikšmingą aplinkybę, t. y. kokiu atveju draudimas negalios ir kada atsakovui teks atlyginti žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytą aplinkybę patvirtina 2020 m. gegužės 21 d. panaudos sutarties 2.10. punktas: „<...> šalys supranta, kad sutarties objektas yra draustas ir šalių susitarimu žalą sudaro 434 Eur frančizė pagal objekto draudimo sutartį ir kitos nepadengtos išlaidos, susijusios su objekto remontu. <...>“. Manytina, jog iš aptartos nuostatos turinio pakankamai atidus ir nuovokus asmuo, kokiu laikytinas ir apeliantas, turėtų suvokti, kad transporto priemonė yra drausta ir kas, eismo įvykio atveju, sudaro atlyginti tenkančios žalos sudėtį. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju socialinis kontekstas (aplinkybė, kad atsakovas turi teisę vairuoti AM, B, B1, C, C1, D bei D1 kategorijų transporto priemones; posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad yra apdraudęs turimą automobilį bei susipažinęs su draudimo taisyklėmis) suponuoja, jog atsakovui, kaip vartotojui, turėjo būti žinoma ir suprantama, jog neturint teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonių, draudimo teikiama apsauga negalios, juolab, kad tokia nuostata nėra individuali tam tikros draudimo bendrovės nustatyta taisyklė, o labiau bendro pobūdžio, absoliučiai daugumai Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių būdinga nuostata. Papildomai svarbu akcentuoti, kad minėtos panaudos sutarties 2.10. nuostatos suvokimą tokiu būdu, kad būtent atsakovui kyla pareigą atlyginti žalą už transporto priemonės sugadinimą, papildomai sustiprina ir pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai akcentuoti sutarties 2.7 punktas, pagal kurį panaudos gavėjas privalo grąžinti sutarties objektą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas bei sutarties 2.8 punktas, pagal kurį atsakovas sutinka, jog yra visiškai materialiai atsakingas avarijos ar kito įvykio atveju. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021). Dėl šios priežasties, apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovui nebuvo įteiktas motociklo draudimo polisas ir/ar draudimo taisyklių kopija, neturi teisinės reikšmės, kadangi iš ieškovės suteiktos informacijos ir subjektyvaus asmens suvokimo lygmenio atsakovas galėto numatyti, kokiais atvejais draudimas negalios.

40.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad nors apeliantas ir pagrįstai nurodo, kad tai, kokia apimtimi informacija atskleidžiama vartotojui, turi esminės reikšmės jo apsisprendimui (ne)sudaryti sutartį, tačiau šiuo konkrečiu atveju bylos faktinės aplinkybės ir panaudos sutarties nuostatų analizė patvirtinta, kad ieškovė tinkamai įvykdė informavimo pareigą ir atsakovui, kaip vidutiniam vartotojui, pateiktos informacijos pakako suvokti, dėl kokių priežasčių draudimas negalios ir kokiu atveju jam teks atlyginti žalą. 

41.       Apelianto tvirtinimu, teismas neįvertino atsakovo argumento, kad ieškovė pati padarė teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė ANK 424 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškovė padarė teisės pažeidimą, kuris laike yra pirmesnis nei atsakovo veiksmai, galėję sukelti žalą, todėl būtent ieškovės padarytas teisės pažeidimas ir yra kilusios žalos priežastimi.

42.       ANK 424 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, jog perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

43.       Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 7 dalimi, asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą. Šiuo konkrečiu atveju dėl apelianto nurodomo pažeidimo, įtvirtinto ANK 424 straipsnio 1 dalyje, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija (ANK 589 straipsnio 49 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė UAB „Nippon Auto“ įsiteisėjusiu nutarimu būtų pripažinta dėl nurodyto administracinio nusižengimo padarymo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios ieškovės padaryto pažeidimo, kadangi nėra duomenų, jog ieškovė dėl 2020 m. gegužės 21 d. įvykio buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

44.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliantu, teigiančiu, jog ieškovės veiksmai, sąlygoję žalos atsiradimą, yra pirmesni laiko atžvilgiu nei atsakovo veiksmai. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo ketinimas ir dalyvavimas eisme vairuojant transporto priemonę iš anksto žinant, kad atsakovas neturi teisės vairuoti šios (A kategorijos) transporto priemonės, buvo paties atsakovo apsisprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šis atsakovo apsisprendimas, kuris buvo patvirtintas pasirašant panaudos sutartį ir melagingai patvirtinant, jog atsakovas turi teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones, yra pirmesnis laiko atžvilgiu įvykis, kuris vertintinas kaip nesąžiningas atsakovo elgesys prieš savo kontrahentą (ieškovę).

45.       Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad sąžiningumas bendriausia prasme yra vertybinis asmens elgesio matas. Teisės mokslas išskiria du sąžiningumo kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus – tai protingumo ir teisingumo principus atitinkantis elgesys, nustatomas analizuojant, ar asmuo turėjo teisinę pareigą atitinkamai elgtis. Subjektyvusis sąžiningumo kriterijus yra nustatomas analizuojant, ar pakako to, ką asmuo darė, neatsižvelgiant į tai, ką jis galėjo daryti, protingai tikintis pagal jam nustatytus reikalavimus. Vertinant asmens elgesį sąžiningumo aspektu, laikoma, kad neteisėti veiksmai – objektyvusis nesąžiningumas, o kaltė – subjektyvusis nesąžiningumas. Teismo konstatavimas, kad asmuo veikė nesąžiningai, reiškia, jog teismas nustatė asmens neteisėtus veiksmus ir šis yra kaltas dėl jais sukurtų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2009).

46.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas iš anksto žinojo, jog neturi teisės vairuoti motociklo be to, kaip nurodyta šios nutarties 40 punkte, suprato, kad neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir nutikus eismo įvykiui draudimas negalios ir atsakovui teks atlyginti žalą. Tokiu būdu apeliantas prisiėmė kylančių pasekmių riziką, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žala kilo dėl atsakovo veiksmų ir įpareigojo atsakovą atlyginti žalą.

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).

48.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išsamiai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

49.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

50.       Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas išreiškė trečiasis asmuo, nurodydama, jog iš viso patyrė 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2021 m. gruodžio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas serija JM Nr. 0479; 2021 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymo kopija).

51.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos trečiajam asmeniui priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r ė :

atsakovo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302279548, naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                 Ramunė Mikonienė

                                                                                                                     Asta Pikelienė

                                                                                                                     Žilvinas Terebeiza