Civilinė byla Nr. e2A-516-934/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33939-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.1.7.11; 3.2.6.1                 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Augila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Harmonita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Augila“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Harmonita“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Augila“ (toliau – atsakovė) 7 778,25 Eur skolos, 1 329,81 Eur delspinigių, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 17-19).

2.       Ieškinyje nurodė, kad šalių 2019-09-12 sudaryta rangos sutartimi Nr. 2019/09/12 ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus atliko tinkamai, t. y. numatytus darbus atliko ir juos perdavė atsakovei, išrašydama darbų perdavimo – priėmimo aktus ir pateikdama apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras 7 778,25 Eur sumai. Atsakovė priėmė darbus, pastabų ir/ar pretenzijų nereiškė, bet neapmokėjo pateiktų sąskaitų ir liko skolinga ieškovei 7 778,25 Eur.

3.       Atsakovė UAB „Augila“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 44-46). Nurodė, kad nors ieškovė atliko statybos darbus, dėl kurių atlikimo šalys susitarė 2019-09-12 sutartimi Nr. 2019/09/12, tačiau ieškovė nėra atlikusi visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – neperdavė paslėptų darbų aktų. Be to, kelios savaitės po darbų atlikimo buvo pastebėti atliktų darbų trūkumai. Bandant susisiekti su ieškove, ji neatsakinėjo į telefoninius skambučius. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma yra per didelė. Sutartyje numatyti 0,3 proc. delspinigiai už vieną dieną yra ženkliai per dideli, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų, todėl jie turi būti mažinami. Be to, delspinigiai neturi būti skaičiuojami tol, kol ieškovė nepateikė paslėptų darbų akto ir neištaisė trūkumų.

4.       Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad objekte, kuriame ji atliko darbus atsakovės interesais, ieškovė buvo subrangovė (b. l. 52-55). Rangovė – pati atsakovė. Be ieškovės objekte analogiškus subrangos darbus atliko ir kiti asmenys, todėl paslėptus darbus tikrino ir juos priiminėjo pats užsakovas. Konkrečiu atveju ieškovė atliko pertvarinių sienų ir kolonų betonavimo statybos darbus, o paslėpti darbai reiškė tik kolonų metalinių karkasų sumontavimą ir armatūros paklojimą pertvarinėse sienose prieš betonavimo darbus, kuriuos tiesiogiai priėmė užsakovo statybos vadovas, užpildydamas Statybos darbų žurnalą. Kadangi pildomas nurodytas žurnalas, paslėptų darbų aktai atskirai nebuvo rašomi. Šalių sudarytoje sutartyje įrašytos bendrosios nuostatos, kad pabaigus darbus rangovas pateikia paslėptų darbų aktus bei eksploatuojančių komunikacijas organizacijų pažymas, konkrečiu atveju netaikytinos, nes buvo kitoks darbų pobūdis. Nurodė, kad atsakovė niekada nereikalavo paslėptų darbų aktų nei žodžiu, nei raštu. Atsakovė vengė atsiliepti į ieškovės skambučius. Atsakovė neįrodė savo teiginių, kad po kelių savaičių neva pastebėjo darbų atlikimo trūkumus - pertvarų sujungimo su sienomis vietose atsiradusius įtrūkimus, kolonų gelžbetoninių paviršių nelygumus, mūro sienų nelygumus. Atsakovė tokių pretenzijų ieškovei niekada nepareiškė, jokie darbų trūkumai nenustatyti ir dokumentuoti. Ieškovei žinoma, kad statybos darbų užsakovas priėmė visus darbus, pretenzijų nepareiškė ir už visus darbus atsiskaitė. Šalys minėtą sutartį sudarė laisva valia, taigi susitarė ir dėl joje nurodytų delspinigių dydžio, kurį abi šalys laikė visiškai pagrįstu ir protingu.

5.       Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad paslėptų darbų aktai turėjo būti pasirašomi nepriklausomai nuo to, ar buvo pildomas Statybos darbų žurnalas (b. l. 57-59).

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-02 sprendimu, 2020-10-07 nutartimi ištaisęs rašymo apsirikimą sprendime (b. l. 114-115), ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 7 778,25 Eur skolą, 1 329,81 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinės procesines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 555,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 104-107). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1.       2019-09-12 sutarties Nr. 2019/09/12 2 dalies 1.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja apmokėti ieškovei per 7 dienas, pateikus ir pasirašius atliktų darbų aktus ir darbų vertės pažymas, o sutarties 3 dalyje atsakovė įsipareigojo pilnai ir laiku apmokėti už atliktus darbus ir kitas su tuo susijusias išlaidas sutartinėmis kainomis. Atlikusi sutartimi sulygtus darbus, ieškovė juos perdavė atsakovei atliktų darbų aktais ir pažymomis. Atsakovė pasirašė jai pateiktas pažymas ir atliktų darbų aktus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl teismas atsakovės argumentus apie netinkamai atliktus darbus laiko nepagrįstais;

6.2.       Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovė sutarties 2 dalies 1.2 punkte nustatytais terminais už atliktus darbus neapmokėjo (pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras), todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 7 778,25 Eur skolą;

6.3.       Sudarydama rangos sutartį, atsakovė turėjo suprasti ir suprato, kad laiku neapmokėdama už ieškovės atliktus darbus turės mokėti 0,3 proc. delspinigių už kiekvieną atsiskaityti praleistą dieną. Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, šalių elgesį sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu (atsakovė nesiūlė keisti sutarties sąlygų), taip pat į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo mažinti delspinigių dydžio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 329,81 Eur delspinigių yra laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b. l. 120-122). Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

7.1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-02 sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo nepagrįstų išvadų padarymą ir netinkamą teisės normų taikymą;

7.2.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįvykdė visų 2019-09-12 Sutartimi Nr. 2019/09/12 prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neįvykdė Sutarties 3 straipsnyje nustatytos pareigos pateikti paslėptų darbų aktus. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad paslėptų darbų aktai atskirai surašomi nebuvo, nes tokią funkciją atliko pildomas Statybos darbų žurnalas. Ieškovės nurodyto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 22 punkte yra nurodyta „Paslėptų darbų patikrinimo aktai arba laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktai pasirašomi tik tada, kai šios rūšies darbai užbaigiami visame objekte. Kai šiuos darbus būtina atlikti dalimis, statytojo (užsakovo), rangovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros (kai surašant aktą dalyvauja ir projektuotojo atstovas) atstovai patikrina atliktų darbų dalį ir apie tai padaro tam skirtą įrašą formoje F-25“. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar buvo pildomas Statybos darbų žurnalas, paslėptų darbų aktai turėjo būti pasirašomi;

7.3.       Pirmosios instancijos teismas priteisė pernelyg didelę delspinigių sumą. Akivaizdu, kad sutartyje numatyti 0,3 proc. delspinigiai už vieną dieną, kas sudaro net 109,5 proc. metinių palūkanų, yra ženkliai per dideli ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų bei prieštarauja tiek įstatymo reikalavimams, tiek kasacinio teismo praktikai. Be to, apeliantės nuomone, delspinigiai iš viso neturėtų būti skaičiuojami, nes kol ieškovė nepateikė paslėptų darbų akto ir neištaisė trūkumų, atsakovė neturi prievolės mokėti už atliktus darbus.

3.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 135-137). Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

8.1.       Nagrinėjamu atveju ne ieškovė buvo atsakinga už paslėptų darbų aktų surašymą, nes ji buvo tik viena iš subrangovių, o visų subrangovių atliktus paslėptus darbus tikrino, priiminėjo ir dokumentavo pats užsakovas UAB „Eriadas“. Atsakovė niekada nereikalavo paslėptų darbų aktų, niekada apie tokius neužsiminė nei žodžiu, nei raštu. Be to, paslėptų darbų aktai yra pirminiai dokumentai, tarpiniai, kurie sudaromi ir pasirašomi, reikalui esant, statybos darbų eigoje, tuo tarpu pasirašius galutinius visų darbų priėmimo – perdavimo aktus yra patvirtinama, kad visi sutartiniai darbai yra atlikti. Pasirašius galutinius visų darbų priėmimo – perdavimo aktus, tarpiniai aktai netenka prasmės ir yra nereikšmingi, nes jų nebuvimas nepaneigia to fakto, kad sutartiniai darbai yra pilnai atlikti pagal pasirašytus galutinius darbų atlikimo aktus, ir darbus atlikęs asmuo įgyja teisę gauti sutartinį atlygį už atliktus darbus. Be to, atsakovė neneigia, jog 2019-09-12 Sutartimi Nr. 2019/09/12 sulygti darbai buvo atlikti ir priimti;

8.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė sutartyje numatytas netesybas, dėl kurių šalys susitarė. Šalys, abi būdamos profesionaliais verslininkais, sutartį sudarė laisva valia ir susitarė dėl tokio delspinigių dydžio, kurį abi laikė visiškai pagrįstu ir protingu, nes abi suprato ir vertino, kad savalaikis sutartinių įsipareigojimų vykdymas yra abiem šalims labai svarbus, nes itin svarbu turėti apyvartinių lėšų ir galėti jomis disponuoti pagal poreikį;

8.3.       Ieškovė darbus atliko visiškai savo sąskaita be išankstinio avansinio apmokėjimo, todėl tinkamas atsiskaitymo terminas ieškovei buvo ir yra labai svarbus – negaudama atsiskaitymo, ji stokoja apyvartinių lėšų, negali prisiimti kitų sutartinių įsipareigojimų, dėl lėšų stokos stabdoma jos veikla, negali laiku sumokėti darbuotojams atlyginimų ir patiria dėl to papildomus praradimus. Pabrėžtina, kad abiem šalims numatytos Sutartyje netesybos yra tokio paties dydžio – tiek viena šalis, tiek kita šalis įsipareigojo mokėti 0,3 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą įvykdyti įsipareigojimus dieną, jeigu neįvykdytų įsipareigojimų laiku: ieškovė – jeigu vėluotų atlikti darbus, atsakovė – jeigu vėluotų apmokėti už atliktus darbus;

8.4.       Nagrinėjamu atveju apeliantė elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai, naudodamasi kitos bendrovės lėšomis, kai pastaroji atliko darbus savo sąskaita, ir skolininkė nėra mokėjusi jokio avanso. Net ir vykstant teisminiam ginčui apeliantė net iš dalies nedengia skolos, nepaisant to, jog apeliantei, kaip rangovei, užsakovas už visus darbus sumokėjo, įskaitant ir ieškovės (subrangovės) atliktus;

8.5.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, faktines aplinkybes ir padarė teisingas išvadas dėl šalių ginčo šioje byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymo ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo bei priimti priešingo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Harmonita“ ieškinys atsakovei UAB „Augila“ dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinis skundas atmestinas. 

Dėl įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymo

6.       Apeliantė pateiktame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė tinkamai įvykdė visus 2019-09-12 Sutartimi Nr. 2019/09/12 prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantės vertinimu, ieškovė neįvykdė Sutarties 3 straipsnyje nustatytos pareigos pateikti paslėptų darbų aktus.

7.       Teisėjų kolegija pažymi, jog rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

8.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

9.       Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.

10.       Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

11.       Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

12.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys 2019-09-12 sudarė rangos sutartį Nr. 2019/09/12, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti vidaus ir išorės mūro įrengimą, sąramų montavimą, betoninio žiedo įrengimą ir profiliuotos skardos montavimą (toliau – statybos darbai), o atsakovė įsipareigojo atliktus statybos darbus priimti ir už juos atsiskaityti (b. l. 26-29). Sutarties 2 dalies 1.2 punkte šalys numatė, kad atsakovė (užsakovas) įsipareigoja apmokėti ieškovei (rangovui) per 7 dienas, pateikus ir pasirašius atliktų darbų aktus ir darbų vertės pažymas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės atliktus darbus atsakovė priėmė, pasirašydama atliktų darbų aktus Nr. 2019-05 ir Nr. 2019-06 (b. l. 22, 24), taip pat darbų vertės pažymas Nr. 2019-06 ir 2019-08 (b. l. 21, 25). Minėtų dokumentų pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2019-10-10 PVM sąskaitą – faktūrą Serija HAR Nr. 2019-05 7 598,25 Eur sumai (b. l. 20) ir 2019-10-14 PVM sąskaitą – faktūrą Serija HAR Nr. 2019-06 180,00 Eur sumai (b. l. 23). Sutarties 3 dalimi atsakovė įsipareigojo pilnai ir laiku apmokėti už atliktus darbus ir su tuo susijusias išlaidas sutartyje numatytomis kainomis. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog atlikusi sutartyje numatytus statybos darbus, ieškovė juos perdavė atsakovei atliktų darbų aktais ir pažymomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neįvykdė rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pasirašė jai pateiktus atliktų darbų aktus ir pažymas, konstatuotina, jog ieškovės atliktus darbus priėmė, todėl atsakovei atsirado prievolė už atliktus darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras 7 778,25 Eur sumai, todėl pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovės.

13.       Apeliantės skunde nurodyta aplinkybė, jog ieškovė nepateikė paslėptų darbų aktų, kaip tai sumatyta sutarties 3 dalyje, neįrodo, jog ieškovė neįvykdė šalių sudaryta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kaip minėta (žr., 13 punktą), rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Byloje nesant ginčo, kad sutartimi numatytus statybos darbus ieškovė atliko tinkamai ir laiku, o atsakovė juos priėmė, ką pagrindžia šalių pasirašyti atliktų darbų aktai ir darbų vertės pažymos (žr., 17 punktą), nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neįvykdė rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o atsakovei nekilo pareiga už juos atsiskaityti. Taip pat sutiktina su ieškovo argumentais, jog pasirašius galutinius visų darbų priėmimo – perdavimo aktus, tarpiniai aktai netenka prasmės ir yra nereikšmingi, nes jų nebuvimas nepaneigia to fakto, kad sutartiniai darbai yra pilnai atlikti pagal pasirašytus galutinius darbų atlikimo aktus.

14.       Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar/ir atliktų darbų trūkumų, taip pat kreipusis su prašymu pateikti sutarties 3 dalyje nurodytus paslėptų darbų aktus iki atliktų darbų aktų ir pažymų pasirašymo, o tai papildomai įrodo, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su tarpinių aktų pasirašymu, neturėjo įtakos ieškovo prisiimtų prievolių įvykdymui bei nepaneigia tinkamo darbų, patvirtinto galutiniais darbų priėmimo aktais, atlikimo fakto.

Dėl delspinigių dydžio

15.       Apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė pernelyg didelę delspinigių sumą, kadangi sutartyje numatyti 0,3 proc. delspinigiai už vieną dieną yra ženkliai per dideli ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų bei prieštarauja tiek įstatymo reikalavimams, tiek kasacinio teismo praktikai, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 proc. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

16.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; 2018-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018; 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017; 2015-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2013).

18.       Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017; 2017-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916/2017).

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-09-12 Sutarties Nr. 2019/09/12 3 dalyje šalys susitarė, jog užsakovui neapmokėjus už atliktus darbus per 10 dienų po atliktų darbų vertės pažymos pasirašymo, užsakovas mokės 0,3 procentų nuo priimtų darbų vertės delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (b. l. 28). Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčas dėl sutartyje numatytų 0,3 procentų netesybų dydžio iš esmės kilo tik ieškovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nepateikė duomenų, kad sudarydama sutartį su ieškove neturėjo galimybės ar negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat dėl sutartimi nustatyto delspinigių dydžio. Be to, ginčijamas netesybų dydis buvo nustatytas dviejų pelno siekiančių verslo subjektų, kurie turėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, taip pat įvertinti savo finansines ir teisines galimybes vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

20.       Taip pat pažymėtina, jog prašydama delspinigių skaičiavimo procentinį dydį mažinti iki 0,02 proc., apeliantė nepagrindė, kodėl šalių sulygtas delspinigių dydis turėtų būti mažinamas būtent iki tokio procentinio dydžio. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog negali būti vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad 0,3 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, neproporcingas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, nepateikiant tą pagrindžiančių įrodymų, per se nereiškia, kad toks netesybų dydis turėtų būti mažinamas.

21.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog 0,3 procentų netesybų dydis yra neprotingai didelis, neatitinkantis sąžiningumo, teisingumo reikalavimų ar pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priteisė pernelyg didelę delspinigių sumą, atmestinas kaip nepagrįstas.

22.       Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, kad delspinigiai apskritai neturėtų būti skaičiuojami, kol ieškovė nepateikė paslėptų darbų akto ir neištaisė trūkumų, kadangi nutartyje jau pasisakė dėl ieškovės įsipareigojimų pagal šalių sudarytą sutartį vykdymo (žr., 12 – 19 punktus).

23.       Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes bei aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo nepagrįstų išvadų padarymą ir netinkamą teisės normų taikymą. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo, iš esmės tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinių prievolių vykdymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

27.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

28.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintos Rekomendacijoje. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš atsakovės, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 138, DOK-249554). Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-02 sprendimą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Augila“, juridinio asmens kodas 300582817, ieškovės UAB „Harmonita“, juridinio asmens kodas 303309916, naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         Irmantas Šulcas  

Žilvinas Terebeiza

Tomas Venckus