Administracinė byla Nr. AS-117-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04201-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame suformulavo 48 reikalavimus.

Preiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. sausio 2 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. atsisakyti tam tikrų reikalavimų, suformuluoti reikalavimą panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) sprendimą, sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėjas, šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nustatytus trūkumus, 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė:

1. Išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti 2017 m. gruodžio 15 d. skundą, 2017 m. gruodžio 28 d. prašymą, 2017 m. gruodžio 28 d. patikslintą skundą ir pripažinti viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas): Seimo pirmininko, Seimo valdybos, komitetų ir komisijų Seimo kanceliarijos neveikimą ir vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų peticijas, pareiškimus, prašymus ir skundus.
2. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimas savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus bei užtikrinti Konstitucijos viršenybę ir konstitucinę santvarką, užtikrinti ir apginti prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, valstybės ir viešą interesą.
3. Patenkinti skundą ir pripažinti viešojo administravimo subjekto – VTEK neveikimą ir vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, tinkamai išsamiai neišnagrinėjus skundų: 2017 m. lapkričio 17 d. skundo reg. Nr. G-3503-(2.5), 2017 m. lapkričio 21 d. skundo reg. Nr. G-3550-(2.5), 2017 m. lapkričio 28 d. skundo reg. Nr. G-3604-(2.5) ir neatlikus tyrimo, nuslepiant viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktu buvimą bei aukščiausiojo lygo sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, padaryta ypač didelę žalą Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams.
4. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar VTEK 2017 m. lapkričio 29 d. posėdyje priimant sprendimas – neatlikinėti tyrimo pagal pareiškėjo V. K. gautus skundus – 2017 m. lapkričio 17 d. skundą reg. Nr. G-3503- (2,5), 2017 m. lapkričio 21 d. skundą reg. Nr. G-3550-(2.5), 2017 m. lapkričio 28 d. skundą reg. Nr. G-3604-(2.5) savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims (toliau – ir tarptautinės sutartys), Seimo statutui, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui, Lietuvos Respublikos peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar VTEK ir jos nariai bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu Konstitucijai ir sulaužė duotą priesaiką.
5. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu oficialiai spręsti ar VTEK laikinai einančio pirmininko pareigas V. K. ir VTEK tyrėjos V. K. priimtas 2017 m. gruodžio 1 d. teisės aktas Nr. S-3072 (2.5) savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Seimo statutui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar VTEK laikinai einantis pirmininko pareigas V. K. ir VTEK tyrėja V. K. šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
6. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu oficialiai spręsti ar Seimo Peticijų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Seimo statutui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar Seimas, Seimo peticijų komisija, Seimo Peticijų komisijos pirmininkas P. Č. ir Seimo kanceliarijos komisijų sekretoriato patarėja J. Š. bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu, atėmęs iš pareiškėjo V. K. ir kitų asmenų teisę į peticiją ir išnagrinėti 2017 m. rugsėjo 19 d. peticiją, kuriai peticijos registravimo žurnale yra suteiktas reg. 250-gp-59 (kuri Seimo kanceliarijos dokumentų valdymo skyriuje 2017 m. rugsėjo 19 d. yra registruota Nr. g.-2017-10146), neginant ir atsisakęs ginti šiurkščiai pažeistas ir diskriminuojamos prigimtinės žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą – tokiais savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
7. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo teisės aktas – Seimo Peticijų komisijos 2017 m. spalio 12 d. teisės aktas Nr. S-2017-8989 ir jame priimtas sprendimas – neveikti, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Seimo statutui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar Seimo peticijų komisija ir jos nariai, Seimo Peticijų komisijos pirmininkas P. Č. ir Seimo kanceliarijos komisijų sekretoriato patarėja J. Š. bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
8. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo teisės aktas – Seimo Peticijų komisijos pirmininko P. Č. ir patarėjos J. Š. 2017 m. lapkričio 23 d. teisės aktas Nr. S-2017-10558 ir jame priimtas sprendimas – neveikti, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Seimo statutui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar Seimo peticijų komisiją ir jos nariai, Seimo Peticijų komisijos pirmininkas P. Č. ir Seimo kanceliarijos komisijų sekretoriato patarėja J. Š. bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
9. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu — kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu oficialiai spręsti ar Seimo teisės aktas – Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos pirmininko P. Č. ir patarėjos J. Š. 2017 m. rugsėjo 21 d. teisės aktas Nr. S-2017-8387 ir jame priimtas sprendimas – neveikti, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Seimo statutui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar Seimo peticijų komisija ir jos nariai, Seimo Peticijų komisijos pirmininkas P. Č. ir Seimo kanceliarijos komisijų sekretoriato patarėja J. Š. bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
10. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo teisės aktas – Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjo A. Z. ir patarėjos B. B. 2017 m. lapkričio 13 d. teisės aktas reg. Nr. S-2017-10162 ir jame priimtas sprendimas — neveikti, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Seimo statutui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas A. Z. ir vykdytoja – patarėja B. B. bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
11. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo teisės aktas – Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjo A. Z. ir patarėjos B. B. 2017 m. lapkričio 17 d. teisės aktas reg. Nr. S-2017-10368 ir jame priimtas sprendimas – neveikti, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Seimo statutui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas A. Z. ir vykdytoja – patarėja B. B. bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
12. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo teisės aktas – Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjo A. Z. ir patarėjos B. B. 2017 m. rugsėjo 20 d. teisės aktas reg. Nr. S-2017-8326 ir jame priimtas sprendimas – neveikti, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Seimo statutui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas A. Z. ir vykdytoja – patarėja B. B. bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
13. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo teisės aktas – 2017 m. lapkričio 8 d. Seimo etikos ir procedūrų komisijos posėdyje priimtas sprendimas ir 2017 m. lapkričio 8 d. Seimo etikos ir procedūrų komisijos aktas Nr. S-2017-10067 savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, tarptautinėms sutartims, Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams.
14. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo teisės aktas – Seimo kanclerės D. R. ir Seimo Teisės departamento viešosios teisės skyriaus vyresniojo patarėjo P. Ž. 2017 m. lapkričio 24 d. teisės aktas; Nr. S-2017-10634 ir jame priimtas sprendimas – neveikti savo turimu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Seimo statutui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymui, Peticijų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir/ar Seimo kanclerė D. R. ir Seimo Teisės departamento viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas P. Ž. bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
15. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. XIII-54 savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai (1–7, 18, 25, 28, 29, 30, 33, 102–110 str.), Seimo statutui, kitiems galiojantiems įstatymams ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams.
16. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo 2017 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. XIII-355 savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai (1–7, 18, 25, 28, 29, 30, 33, 102–110 str.), Seimo statutui, kitiems galiojantiems įstatymams ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams.
17. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai ir įstatymai savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai (1–7, 18, 25, 28, 29, 30, 33, 102–110 str.), Seimo statutui, kitiems galiojantiems įstatymams ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams.
18. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų, oficialiai spręsti bei Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Prezidentas) priimtas 2017 m. gruodžio 13 d. dekretas Nr. 1K-1170 bei jame priimtas Prezidentės Jos Ekscelencijos D. G. sprendimas dėl pritarimo I. J. kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, Europos Sąjungos sutarčiai, kitoms tarptautinėms sutartims, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams, teisės aktams.
19. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Prezidentė Jos Ekscelencija D. G. šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
20. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu — kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Ž. šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą, Konstitucinio Teismo reglamentą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą ir sulaužė duotą priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
21. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Konstitucinio Teismo kanclerė I. D. šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Konstitucinio Teismo įstatymą, Konstitucinio Teismo reglamentą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą ir sulaužė duotą priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
22. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo pirmininkas, Seimo valdybos pirmininkas, Seimo narys V. P. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius Įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
23. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. B. ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
24. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo Etikos procedūrų komisija ir Seimo Etikos procedūrų komisijos pirmininkė – Seimo narė R. T. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
25. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pavaduotojas J. D. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
26. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo peticijų komisija ir jos nariai, Seimo Peticijų komisijos pirmininkas P. Č. savo veiksmai ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
27. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo Antikorupcijos komisija ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Seimo narys V. G., savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
28. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo Konstitucijos komisija ir Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkas – Seimo narys P. V., savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
29. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo narys, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. K. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
30. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Seimo narys J. S. savo veiksmai ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
31. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas – Seimo narys V. S. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
32. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Seimo Žmogaus teisių komiteto narys – Seimo narys L. T. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
33. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir Generalinis prokuroras) E. P. ir jam pavaldūs prokurorai savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
34. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Generalinio prokuroro pavaduotojas Ž. R. ir kiti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) prokurorai savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Prokuratūros įstatymą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
35. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar buvęs Generalinis Prokuroras D. V. ir jam tuo metų pavaldūs prokurorai savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Prokuratūros įstatymą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
36. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius S. U. ir jam pavaldūs pareigūnai savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitas galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
37. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Prezidentės Jos Ekscelencijos D. G. priimtas 2014 m. rugpjūčio 29 d. dekretas Nr. IK -53 „Dėl D. V. grąžinimo į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams, prokuroro nepriklausomumo ir kitiems konstituciniams principams.
38. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar 2015 m. gruodžio 29 d. Prezidentės Jos Ekscelencijos D. G. pasirašytas dekretas Nr. 1K-513 „Dėl E. P. skyrimo Lietuvos Respublikos Generaliniu prokuroru ir kvalifikacinio rango suteikimo“, savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams, prokuroro nepriklausomumo ir kitiems konstituciniams principams.
39. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar 2016 m. vasario 2 d. Prezidentės Jos Ekscelencijos D. G. pasirašytas dekretas Nr. 1K- 543 „Dėl Ž. R. skyrimo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojų ir kvalifikacinio rango suteikimo“ savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams, prokuroro nepriklausomumo ir kitiems konstituciniams principams.
40. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Ministras pirmininkas S. S. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kitus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams bei sulaužė duotą Prezidento priesaiką, padarė veikas (veikimo ir neveikimo), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus BK 228, 229 ir 237 straipsniuose ir kitas.
41. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar Lietuvos leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų veiksmai ir neveikimas atimta iš Lietuvos Respublikos piliečių teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą nuo leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios, Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų, kitų valdžios pereigų ir kitų asmenų piktnaudžiavimo įgaliojimo viršijimo, funkcijų ir pareigų neatlikimo, antikonstitucinių veiksmų nusikalstamo neveikimo, įvykdytu šiurkščių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, vykdomos diskriminacijos ir kankinimo, prieštarauja Konstitucijai ir Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, viešumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams.
42. Patenkinti skundą ir išnagrinėti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymų oficialiai spręsti ar leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios veikos (veiksmai ir neveikimas) atimant iš Lietuvos Respublikos piliečio V. K. teisę tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems teisės aktams bei Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitiems konstituciniams principams.
43. Įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Seimą, tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas – per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – užtikrinti teisę į tinkamą viešą administravimą, teisę į informaciją, teisę į tinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje tinkamai ir kokybiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti Seimui adresuotą 2017 m. rugsėjo 19 d. peticiją užregistruota peticijos registravimo žurnale reg. Nr. 250-gp-59 (kuri prieš tai – 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo užregistruota Seimo kanceliarijos dokumentų valdymo skyriuje reg . Nr. g.-2017-10146) ir priimti sprendimus priklausančius Seimo kompetencijai bei informuoti pareiškėją.
44. Įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Seimą, tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas – per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – užtikrinti teisę į tinkamą viešą administravimą, teisę į informaciją, teisę į tinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje tinkamai ir kokybiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti Seimui adresuotą 2017 m. lapkričio 10 d. skundą reg. Nr. G-2017-12406 ir priimti sprendimus priklausančius Seimo kompetencijai bei informuoti pareiškėją.
45. Įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Seimą, tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas – per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – užtikrinti teisę į tinkamą viešą administravimą, teisę į informaciją teisę į tinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje tinkamai ir kokybiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir šio komiteto pirmininkui V. B. adresuota 2017 m. spalio 4 d. skundą reg . Nr. G-2017-10698 ir priimti sprendimus priklausančius Seimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir šio komiteto pirmininko V. B. kompetencijai bei informuoti pareiškėją.
46. Įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Seimą, tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas – per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – užtikrinti teisę į tinkamą viešą administravimą, teisę į informaciją, teisę į tinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje tinkamai ir kokybiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti kitų pareiškėjo tinkamai neišnagrinėtus Seimo pirmininkui, Seimo valdybai, Seimo komitetams ir komisijoms adresuotus raštus ir priimti sprendimus priklausančius jų kompetencijai bei informuoti pareiškėją.
47. Įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Seimą, tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas – per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – užtikrinti tinkamą viešojo administravimo subjekto – Seimo, ir struktūrinių padalinių – Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo komitetų ir komisijų, Seimo kanceliarijos, tinkamą veiklą ir tinkamą viešą administravimą, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų atlikimą.
48. Įpareigoti viešojo administravimo subjektą – VTEK, tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas – per įstatyme nustatyta terminą ir teismo nustatyta laiką atlikti tyrimą pagal pareiškėjo V. K. gautus skundus – 2017 m. lapkričio 17 d. skundą reg. Nr. G-3503-(2.5), 2017 m. lapkričio 21 d. skundą reg. Nr. G-3550-(2.5), 2017 m. lapkričio 28 d. skundą reg. Nr. G- 3604-(2.5) ir priimti sprendimus dėl asmenų kurie pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą vengti intereso konflikto buvimą,
49. Užtikrinti pareiškėjo ir kitų asmenų teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, teisę į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą išsprendžiant visus 2017 m. gruodžio 15 d. skundo, 2017 m. gruodžio 28 d. prašymo, šios dienos – 2017 m. gruodžio 28 d. patikslinto skundo reikalavimus, išsiųsti visus šios dokumento nuorašus atsakovams ir tretiems suinteresuotiems asmenims ir nurodant pateikti atsiliepimus.
50. Patenkinti skundą ir panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą, nemotyvuotą VTEK 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-3026 (2.5) neveikimą ir vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų peticijas, pareiškimus, prašymus ir skundus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi (I t., b. l. 114–140): priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalis: 1) įpareigoti viešojo administravimo subjektą – VTEK tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas – per įstatyme nustatyta terminą ir teismo nustatytą laiką atlikti tyrimą pagal pareiškėjo V. K. gautus skundus – 2017 m. lapkričio 17 d. skundą reg. Nr. G-3503-(2.5), 2017 m. lapkričio 21 d. skundą reg. Nr. G-3550-(2.5), 2017 m. lapkričio 28 d. skundą reg. Nr. G- 3604-(2.5) ir priimti sprendimus dėl asmenų kurie, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą vengti intereso konflikto buvimo; 2) patenkinti skundą ir panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą, nemotyvuotą VTEK 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-3026 (2.5) neveikimą ir vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų peticijas, pareiškimus, prašymus ir skundus; kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti; taip pat nutarė pašalinti iš atsakovų Seimą, iš trečiųjų suinteresuotų asmenų – Konstitucinį Teismą, Lietuvos Respublikos Prezidentę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Teismas, nustatęs, kad skundo 1, 3 ir 49 reikalavimai yra prašymai, susiję su faktinių aplinkybių konstatavimu, arba apskritai bendro, abstraktaus pobūdžio, jų patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl tokie prašymai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, juos atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2, 4–42 reikalavimais prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsižvelgęs į Konstitucijos 105 straipsnio, Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas sprendė, kad nė vienas iš minėtų pareiškėjo suformuluotų reikalavimų nepriskirtinas Konstitucinio Teismo kompetencijai, minėti pareiškėjo reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjo pateiktų klausimų sprendimo laikytini procesinio pobūdžio prašymais, kuriuos pareiškėjas formuluoja kaip materialaus pobūdžio, t. y. tokius, kurie, jo manymu, pašalintų galimą pareiškėjo teisių pažeidimą. Tokio materialus pažeistų teisių gynimo būdo neįtvirtina ABTĮ, todėl minėtus skundo reikalavimus atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodė, kad administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje, administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti Seimo, Seimo narių veiklos, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundo 43–47 reikalavimus.

Teismas nurodė, kad atsisakius priimti skundo 1–47 ir 49 reikalavimus tikslinga iš atsakovų pašalinti Lietuvos Respublikos Seimą, iš trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Lietuvos Respublikos Prezidentę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

III.

Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo: nušalinti šališką Vilniaus apygardos administracinį teismą, sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais spręsti pareiškėjo pateiktus klausimus, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimti skundą, pripažinti viešojo administravimo subjektų – Seimo ir VTEK netinkamą viešą administravimą ir aptarnavimą piliečių nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus, antikonstitucinius veiksmus ir neveikimą, piktnaudžiavimą ir įgaliojimų viršijimą, funkcijų ir pareigų neatlikimą – įvykdytus šiurkščius Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas toleruoja ir slepia Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, žmogaus teisių diskriminaciją ir moralinius kankinimus, valstybės ir viešojo intereso pažeidimus. Pareiškėjo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga, neargumentuota ir nemotyvuota, priimta šališko teismo, sudaryto ne pagal įstatymą, t. y. neteisėtos sudėties teismo, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo bei kitiems konstituciniams principams. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytus principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, joje įtvirtintas teises. Pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai išspręstas teisėjos, priėmusios skundžiamą teismo nutartį nušalinimo klausimas, buvo pažeistas teismo ir teisėjų nešališkumo principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. skundo dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalis, nes sprendė, jog: skundo 1, 3 ir 49 reikalavimai yra susiję su faktinių aplinkybių konstatavimu, arba apskritai bendro, abstraktaus pobūdžio; skundo 2, 4–42 reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o procesinio pobūdžio prašymai, skundo 43–47 reikalavimai yra nepriskirtini administraciniams teismams, nes administraciniams teismams nepriskiriama tirti Seimo, Seimo narių veiklos. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas toleravo ir slėpė nusikaltimus bei kitus teisės aktų pažeidimus, kad skundžiama nutartis nėra motyvuota, kad buvo pažeistos materialiosios teisės normos, akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl skundžiamoje nutartyje neturėjo būti nurodyti motyvai dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, ar pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai gali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.), nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o procesinio pobūdžio prašymai, kurie būtų sprendžiami, jeigu pareiškėjo skundas teisme būtų priimtas nagrinėti. Dėl tų pačių argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo stadijoje tenkinti pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, todėl į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundo 1, 3 ir 49 reikalavimai (pripažinti neteisėtus veiksmus, užtikrinti pareiškėjo ir kitų asmenų teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, teisę į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, išsprendžiant visus pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų reikalavimus) yra prašymai, susiję su faktinių aplinkybių konstatavimu, abstraktaus pobūdžio, kurių patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomų faktų (neteisėtų veiksmų) konstatavimas gali būti tik skundo motyvu, o ne savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-566-662/2016).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamų Seimo, Seimo komitetų veiksmų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo 43–47 reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi.

Atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga, neargumentuota ir nemotyvuota, priimta netinkamai aiškinant ir taikant ABTĮ normas, reglamentuojančias asmens teisę kreiptis būtent į administracinį teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl netinkamo ABTĮ normų aiškinimo ar taikymo, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo priimti visus pareiškėjo skundo reikalavimus ir juos nagrinėti.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, turėjo pareigą nusišalinti nuo skundo priėmimo klausimo sprendimo, kad teisėjos nušalinimo klausimas išspręstas netinkamai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), ne kartą išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje I. prieš Slovakiją).

Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje N. prieš Slovakiją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje P. prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje G. ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje F. ir S. prieš Italiją).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nėra pateikti jokie įrodymai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, galėjo būti šališka, ar buvo kitų aplinkybių, dėl kurių ji turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo skundo priėmimo klausimo sprendimo. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teisėja turi asmeninį suinteresuotumą nepriimti pareiškėjo skundo nagrinėti, išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją ir yra tendencinga, t. y. jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė šališkas teisėjas (neteisėtos sudėties teismas), ir todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo netinkamai išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo klausimas, įvertinusi tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus argumentus pagrindžiančių įrodymų, konstatuoja, kad tokio pobūdžio atskirojo skundo argumentai yra abstraktūs ir nesudaro pagrindo teigti, kad nušalinimo klausimas išspręstas netinkamai.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2018 m. vasario 20 d. skundą, iš kurio esmės matyti, kad jis prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei atlikti, išspręsti pareiškėjo pateiktus klausimus. 2018 m. vasario 20 d. prašymu-reikalavimu pareiškėjas prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei atlikti visais klausimais, išdėstytais jo raštuose, nepiktnaudžiauti valdžia ir neviršyti įgaliojimų, neatiminėti iš pareiškėjo teisės į Konstitucinį Teismą ir teisminę gynybą jame. Iš 2018 m. vasario 20 d. skundo esmės matyti, kad pareiškėjas prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei atlikti visais klausimais, išdėstytais jo raštuose, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos 2018 m. vasario 20 d. priimtos nutarties šioje byloje, kolegijos teisėjų įvykdytų šiurkščių Konstitucijos, kitų teisės aktų pažeidimų, veikų, atitinkančių BK 228, 229, 237 straipsniuose nustatytus požymius, nepiktnaudžiauti valdžia ir neviršyti įgaliojimų, neatiminėti iš pareiškėjo teisės į Konstitucinį Teismą ir teisminę gynybą jame. Iš 2018 m. vasario 26 d. skundo esmės matyti, kad pareiškėjas prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei atlikti visais klausimais, išdėstytais jo raštuose, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2018 m. vasario 21 d. priimtos nutarties šioje byloje, kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir teisėjų veiksmų, pažeidžiančių teisės aktus. Iš 2018 m. vasario 28 d. skundo esmės matyti, kad pareiškėjas prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei atlikti visais klausimais, išdėstytais jo raštuose, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Romano Klišausko, Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės 2018 m. vasario 28 d. priimtos nutarties šioje byloje. 2018 m. kovo 2 d. skundu pareiškėjas prašo: nedelsiant – iš karto, išsiųsti 2018 m. vasario 26 d. skundo reg. Nr. 02-03-1417, 2018 m. vasario 28 d. skundo reg. Nr. 02-03-1479 nuorašus ir kitus procesinius dokumentus proceso dalyviams: atsakovams Seimui ir VTEK, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Konstituciniam Teismui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei; nepažeidinėti pareiškėjo ir kitų asmenų konstitucinių teisių, neslėpti nuo Seimo ir VTEK, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarbių ir reikšminių dokumentų: 2018 m. vasario 26 d. skundo reg. Nr. 02-03-1417, 2018 m. vasario 28 d. skundo reg. Nr. 02-03-1479 ir kitų procesinių dokumentų; nedelsiant – iš karto, stabdyti administracinės bylos Nr. AS-117-261/2018 nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti visais klausimais, išdėstytais pareiškėjo raštuose. 2018 m. kovo 5 d. skundu pareiškėjas prašo nedelsiant išsiųsti 2018 m. kovo 2 d. skunde minėtų skundų bei 2018 m. kovo 2 d. skundo nuorašus proceso dalyviams, nepažeidinėti pareiškėjo ir kitų asmenų konstitucinių teisių, sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti klausimais, išdėstytais pareiškėjo raštuose. 2018 m. kovo 6 d. skundu pareiškėjas prašo išsiųsti 2018 m. kovo 5 d. skunde minėtų skundų bei 2018 m. kovo 5 d. skundo nuorašus proceso dalyviams, sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti klausimais, išdėstytais pareiškėjo raštuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teismų ir teisėjų veiklos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtų nutarčių atitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams negali būti tenkinami, nes tokių prašymų nagrinėjimas nepatenka į Konstitucinio Teismo kompetenciją, t. y. pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą šis teismas nevykdo teismo procesų ir teismo (teisėjų) priimtų procesinių sprendimų kontrolės. Nors pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei atlikti, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl taikytinų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl nėra pagrindo tenkinti minėtų pareiškėjo skundų, prašymo-reikalavimo, stabdyti administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje kolegija, susidedanti Romano Klišausko, Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės, 2018 m. vasario 28 d. nutarties nepriėmė, todėl, atsižvelgiant ir į šią aplinkybę, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo 2018 m. vasario 28 d. skundo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius