Civilinė byla Nr. e2A-346-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11498-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 3.1.7.11; 3.3.1.19.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juodeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio dalies atsisakiusi, galutiniais reikalavimais prašė priteisti iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos 46 286,45 Eur netesybas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove yra sudariusi Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartys), kurios vykdomos šių regioninių padalinių administruojamose teritorijose: Druskininkų regioninio padalinio, Dubravos regioninio padalinio, Kuršėnų regioninio padalinio, Panevėžio regioninio padalinio, Radviliškio regioninio padalinio, Trakų regioninio padalinio.
3. Atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti ieškovei sutartyse nurodytus apvaliosios medienos kiekius, o ieškovė, kaip pirkėja, įsipareigojo atsakovės pateiktą medieną priimti ir už ją atsiskaityti. Tačiau atsakovė sutartis vykdė netinkamai, per 2022 metus nepateikė ieškovei viso sutartyse numatyto kiekio medienos, todėl turi pareigą sumokėti ieškovei sutartines netesybas (10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą). Iš viso bendrai pagal ieškinyje nurodytas sutartis atsakovė ieškovei už nepateiktą medieną turėjo sumokėti 97 953,50 Eur sutartines netesybas.
4. Atsakovė savo prievolę ir atsakomybę dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo nepateikiant viso sutarto medienos kiekio pripažino bei atsiuntė ieškovei parengtus ir pasirašytus susitarimus dėl nepateikto medienos kiekio perkėlimo kitam terminui (sutarčių vykdymo terminų pratęsimo). Tačiau mediena ieškovei nebuvo pateikta, kadangi šalys nesusitarė dėl kitų atsakovės siūlomų susitarimo sąlygų. Ieškovė, derėdamasi dėl susitarimų sąlygų, siekė, kad atsakovė sutartis įvykdytų ir nepateikti medienos kiekiai ieškovei būtų pateikti. Tačiau susitarimo pasiekti nepavyko, nes atsakovė nesutiko sudaryti susitarimų, kuriais neparduotas per 2022 m. kiekis būtų perkeltas į 2023 m. I pusmetį tą pusmetį galiojančiomis kainomis.
5. 2023 m. gegužės 30 d. rašte ieškovė nurodė, kad iki šio rašto pateikimo dienos atsakovė nesiėmė veiksmų bei nepateikė paaiškinimo, nepaisant pakartotinių prašymų (2023 m. kovo 29 d,, 2023 m. balandžio 19 d., 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 18 d. raštais) pateikti informaciją apie tai, kokie kiekiai medienos, atsakovės duomenimis, yra neperduoti ieškovei pagal sutartis. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nebendradarbiavo bei nepateikė duomenų, bauda apskaičiuojama pagal atsakovės siūlytuose susitarimuose nurodytus nepateiktos medienos kiekius bei sudaro 97 953,50 Eur.
6. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2023 m. gegužės 30 d. raštą, nurodė, kad su ieškovės nurodytais reikalavimais sutinka iš dalies. 2023 m. birželio 13 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 45 519,10 Eur netesybas. Su kita ieškovės reikalavimo dalimi, t. y. 52 434,40 Eur netesybų suma, atsakovė nesutiko.
7. 2023 m. spalio 20 d. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 2024 m. vasario 19 d., ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė dalies (6 147,95 Eur) pirminio reikalavimo, sudariusio 52 434,40 Eur. Nurodė, kad atsakovė po ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei 2 385,26 Eur, o reikalavimo priteisti 3 762,69 Eur ieškovė atsisakė perskaičiavus nepateiktą medienos kiekį.
8. Ieškovė nesutiko, kad yra praleidusi senaties terminą reikalavimams dėl netesybų pareikšti, argumentuodama tuo, jog atsakovė nepagrįstai jo pradžią skaičiuoja pasibaigus 2022 m. III ketvirčiui, kadangi faktiškai medienos pateikimas buvo skaičiuojamas pusmečiais, o tuomet šalys tardavosi dėl nepateikto medienos kiekio pateikimo kitu laikotarpiu. Tik 2023 m. birželio 12 d. atsakovė nurodė nesutinkanti mokėti netesybas dėl neva suėjusios senaties, o galutinę poziciją dėl reikalaujamų 52 434,40 Eur netesybų suformulavo tik 2023 m. birželio 22 d. rašte. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų priešingai, ieškovė prašė senaties terminą atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 6 147,95 Eur priteisimo nutraukė, ieškovei atsisakius nuo šio reikalavimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą kildina iš sutarčių 6.2 papunkčio, numatančio, jog jeigu pardavėjas neparduoda sutartyje numatyto kiekio medienos, privalo kitai šaliai sumokėti 10 procentų neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl nepateikto medienos kiekio, išskyrus 2014 m. gruodžio 9 d. Sutarties Nr. 211400000156-I vykdymo atveju, nekilo. Teismas nustatė, kad pagal šią sutartį 2022 m. III ir IV ketvirčiais nepateiktas bendras 291,47 ktm TR-D sortimento medienos kiekis ir 304,8 ktm. TR-E sortimento medienos kiekis, taigi netesybos pagal ją iš viso sudarytų 5 773,85 Eur (291,47 ktm – 2 725,24 Eur netesybos; 304,8 ktm – 3 048,61 Eur netesybos).
12. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė sudarytas sutartis vykdė netinkamai, t. y. nepateikė viso sutartyse numatyto medienos kiekio. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalauja netesybų už 2022 m. III ketvirtį nepateiktą medienos kiekį, nes už 2022 m. IV ketvirtį atsakovė netesybas yra sumokėjusi. Atsakovė pripažino, kad ji nepateikė ieškovei sutartyse numatyto kiekio medienos, todėl už 2022 m. IV ketvirtyje nepateiktą medieną atsakovė netesybas sumokėjo, tačiau su ieškovės reikalavimu priteisti netesybas už 2022 m. III ketvirtį nesutiko gindamasi senatimi.
13. Spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovės reikalavimui priteisti netesybas turi būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, tačiau nesutariama, nuo kada šis terminas turi būti skaičiuojamas, t. y., ar nuo sutartyse sulygto 2022 m. metų ketvirčio pabaigos (III ketvirtis nuo 2022 m. spalio 1 d.; IV ketvirtis nuo 2023 m. sausio 1 d.), ar nuo 2023 m. birželio 22 d. atsakovės rašto.
14. Teismo vertinimu, tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad vieną ketvirtį pardavėjo nepateiktas medienos kiekis būdavo perkeliamas į kitą ketvirtį. Teismas nustatė, kad atsakovė 2022 m. pabaigoje siūlė ieškovei perkelti į kitus metus 2022 metais nepateiktos medienos kiekį. Teismas iš dalies sutiko su ieškove, kad įvertinus tarp šalių susiklosčiusią praktiką bei pačios atsakovės veiksmus 2022 m. III ketvirtį, nepateikus viso sutarto medienos kiekio, ieškovė, pasibaigus 2022 m. III ketvirčiui (2022 m. spalio 1 d.), dar negalėjo suprasti apie savo teisės pažeidimą, t. y. jog atsakovė nepateiks sutarto medienos kiekio ateityje. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą galėjo suprasti tik 2023 m. birželio 22 d., kai iš atsakovės gavo atsakymą, jog ji nesutinka su 52 434,40 Eur dydžio netesybomis.
15. Teismo vertinimu, atsakovės 2023 m. birželio 22 d. raštas patvirtina jos buvusią nuoseklią poziciją, kurią ji jau buvo išdėsčiusi 2023 m. kovo mėn. rašte, t. y. kad ieškovės siūlomomis sąlygomis susitarimo pasiekti nepavyks. Teismas konstatavo, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo arba turėjo sužinoti 2023 m. kovo mėn. Šią aplinkybę, anot teismo, patvirtina ir tai, kad ieškovė 2023 m. kovo 27 d. raštu informavo atsakovę apie preliminariai paskaičiuotas 100 000 Eur netesybas. Aplinkybė, kad ieškovė ir po 2023 m. kovo mėn. atsakovės atsakymo jai siuntė įvairius raštus, kai atsakovė jau buvo aiškiai išreiškusi poziciją bei vėliau jos nekeitė, nesudaro pagrindo, kaip to siekia ieškovė, ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 22 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl baudos priteisimo 2023 m. spalio 20 d., praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, o tai sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo.
16. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad ieškinio senaties terminą nutraukė atsakovės atlikti veiksmai, kurie liudija, jog ji pripažįsta prievolę, o būtent, kai 2023 m. birželio mėn. sumokėjo dalį netesybų. Remdamasis byloje esančiu atsakovės 2023 m. birželio 12 d. raštu, teismas nustatė, kad atsakovė pripažino netesybas tik už 2022 m. IV ketvirtį nepateiktą medieną, jas sumokėdama ir nurodydama, jog už 2022 m. III ketvirtį nepateiktą medieną netesybų reikalaujama nepagrįstai, nes yra suėjusi ieškinio senatis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovė nesugebėjo pati apskaičiuoti nepateiktos medienos kiekio bei nuo jo skaičiuotinų netesybų, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės raštus, pripažino savo prievolę dėl ieškiniu prašomų netesybų.
17. Spręsdamas dėl netesybų pagal 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 211400000156-I, teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovė dėl šios sutarties netinkamo vykdymo iki kreipimosi į teismą apskritai atsakovei būtų reiškusi kokias nors pretenzijas. Teismas nustatė, kad šios konkrečios sutarties atveju už 2022 m. III ketvirtį nepateiktą medieną ieškinio senaties termino pradžios momentas sietinas su 2022 m. spalio 1 d. Taigi ieškovė pagal šią sutartį pareiškusi reikalavimą dėl baudos priteisimo tik 2023 m. spalio 20 d., žymiai praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, o tai sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl netesybų ir pagal šią sutartį priteisimo.
18. Teismas netenkino ieškovės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad po 2023 m. kovo mėn. tarp šalių būtų vykusios abipusės derybos dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ar kad atsakovė būtų pripažinusi ieškovės ieškiniu reikalaujamas netesybas, todėl atsakovės veiksmai negalėjo sukurti ieškovei teisėtų lūkesčių, jog ieškiniu reikalaujamos netesybos bus sumokėtos. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė net ir po atsakovės 2023 m. birželio 12 d. rašto operatyviai dėl pažeistos teisės gynimo nereagavo bei į teismą kreipėsi tik 2023 m. spalio 20 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra verslo subjektas bei viena didžiausių medienos pirkėjų Lietuvoje, tačiau neprotingai ilgą laiką nesugebėjo apskaičiuoti pagal sutartis nepateiktos medienos kiekio, o tai vertintina kaip pačios ieškovės aplaidumas ar nepakankamas rūpestingumas. Teismo vertinimu, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas reikalavimui dėl netesybų neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
19. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, teismas atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Nustatęs, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytą maksimalų dydį, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 10 018,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė UAB „Juodeliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas, ieškinio senatį atnaujinti; iš naujo perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Atsakovė pripažįsta, kad ji nepateikė viso kiekio aptarto sortimento medienos 2022 m. III ir IV ketvirčiais. Tačiau teismas skundžiamame sprendime aprašydamas kiekvieną sutartį, nepagrįstai nurodė, kad ieškovė atsisakė netesybų reikalavimo už 2022 m. IV ketvirtį. Ieškovė pažymi, kad už IV ketvirtį atsakovė netesybas sumokėjo, todėl ieškovė ir neprašė priteisti netesybų už šį laikotarpį. Ieškovė teisme nereiškė reikalavimo pagal 2020 m. lapkričio 26 d. Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal 2020 m. lapkričio 30 d. Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį, nes atsakovė, šių sutarčių pagrindu nepateikusi apvaliosios medienos 2022 m. IV ketvirtį, sumokėjo ieškovei netesybas dar iki ieškinio pateikimo. Prie ieškinio šios sutartys pridėtos tik dėl to, kad iš jų, be kita ko, reikšti reikalavimai su pirmine pretenzija. Ieškovė atsisakė tik reikalavimo pagal 2015 m. gruodžio 3 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovei patikslinus nepateiktos medienos kiekį.
20.2. Tarp šalių ginčas kilo tik dėl 2022 m. III ketvirtį nepateiktos medienos kiekio, nes atsakovė, nors ir pripažindama, kad neįvykdė sutarčių šiuo laikotarpiu, prašė taikyti ieškinio senatį.
20.3. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog medienos pateikimas būdavo skaičiuojamas pusmečiais. Pusmečiui pasibaigus šalys tardavosi dėl per tą pusmetį nepateikto medienos kiekio pateikimo sutartu vėlesniu laikotarpiu, tokiu būdu atsakovei išvengiant netesybų mokėjimo. Ginčo atveju taip pat buvo tariamasi dėl to, kad atsakovės per 2022 m. II pusmetį nepateiktas medienos kiekis butų pateiktas vėliau. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės parengti susitarimai prie sutarčių, kuriuose nurodytas per 2022 m. II pusmetį atsakovės nepateiktas medienos kiekis bei įsipareigojimas per 2022 m. II pusmetį nepateiktą medienos kiekį pateikti vėlesniu sutartu laikotarpiu per 2023 metus. Tai, kad nepateiktos medienos kiekiai buvo skaičiuojami pusmečiais ir kad sutartą ketvirtį nepateiktas medienos kiekis būdavo pateikiamas kitą ketvirtį, patvirtina ir atsakovė. Dėl to teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, pasibaigus 2022 m. III ketvirčiui (2022 m. spalio 1 d.), dar negalėjo suprasti apie savo teisės pažeidimą – jog atsakovė nepateiks sutarto medienos kiekio ir ateityje.
20.4. Atsakovei parengus ir pateikus susitarimus prie sutarčių dėl per 2022 m. II pusmetį atsakovės nepateikto medienos kiekio pateikimo per naujai sutartą terminą, siūlant medieną pateikti iki 2023 m. birželio 30 d., ieškovė sutiko, kad atsakovės per 2022 m. II pusmetį nepateiktas medienos kiekis būtų pateikiamas per papildomai nustatytą terminą. Tačiau ieškovė nesutiko, kad likęs nepateiktas medienos kiekis ieškovei būtų pateiktas 2022 m. II pusmetį galiojusiomis kainomis, taip pat ieškovei nebuvo priimtinos atsakovės siūlomos susitarimo sąlygos, numatančios, jog tuo atveju, jeigu likusio kiekio atsakovė nepateiks, atsakovė nebus laikoma pažeidusia sutartį ir ieškovė netesybų iš atsakovės reikalauti negalės. Abi šalys siekė faktinio medienos kiekio pateikimo, tačiau tarp šalių vyko derybos dėl susitarimo dėl per 2022 m. II pusmetį atsakovės ieškovei nepateikto medienos kiekio pateikimo sąlygų, dėl to tarp šalių ir vyko susirašinėjimas, siekiant rasti abiem pusėms priimtinas susitarimo įgyvendinimo sąlygas.
20.5. Atsakovė tik 2023 m. birželio 12 d. rašte nurodė, kad pripažįsta dalį netesybų, t. y. 45 519,10 Eur, tačiau neišreiškė savo galutinės pozicijos dėl likusios netesybų sumos. Atsakovė nurodė, kad gavusi papildomą informaciją, dar kartą viską įvertins ir tik po to pateiks galutinę poziciją, tokiu būdu sukurdama pagrįstą ir teisėtą lūkestį ieškovei, jog visų priskaičiuotų netesybų klausimas galės būti išspręstas taikiai. Atsakovė tik 2023 m. birželio 22 d. aiškiai nurodė. kad nesutinka su likusia dalimi reikalaujamų netesybų.
20.6. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dalies netesybų sumokėjimas nutraukia ieškinio senaties termino eigą ir ji prasideda iš naujo. Dėl to atsakovei 2023 m. birželio 12 d. pripažinus dalį netesybų ir jas 2023 m. birželio 13 d. sumokėjus, tokie atsakovės veiksmai nutraukė ieškinio senatį ir nuo 2023 m. birželio 12 d. senaties terminas prasidėjo iš naujo. Vien tai, kad atsakovė 2023 m. birželio 12 d. rašte nurodė, jog daliai netesybų taikoma senatis, nekeičia terminų skaičiavimo taisyklės.
20.7. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti netesybas pagal 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės netesybas už nepateiktą 346,47 ktm TR-D medienos kiekį, kurios sudaro 3 239,49 Eur. Atsakovė atsiliepime pripažino, kad ji nepateikė 297,64 ktm medienos kiekio, o vėliau triplike jau nurodė, jog pripažįsta 291,47 ktm trūkumą. Dėl to ginčas tarp šalių buvo tik dėl 55 ktm medienos (ne)pateikimo, o likusios dalies medienos nepateikimo faktą atsakovė pripažino. Nors atsakovė su tripliku pateikė 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. pasiūlymus 55 ktm medienos kiekiui, tačiau vien tik formalus tokių raštų pateikimas nepatvirtina atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad minėtą kiekį ieškovei buvo pasiūlyta priimti ir kad ieškovė jį priimti atsisakė. Aplinkybę, kad atsakovė ieškovei per 2022 m. II pusmetį nepateikė 346,47 ktm TR-D medienos, ieškovė įrodinėjo atsakovės parengtu bei patvirtintu 2022 m. gruodžio 30 d. susitarimu Nr. 10 prie 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuriame pati atsakovė buvo nurodžiusi, jog likęs nepateiktas medienos kiekis už 2022 m. II pusmetį sudaro 346,47 ktm, siūlydama jį ieškovei pateikti iki 2023 m. kovo 31 d. Teismas nepagrįstai šio susitarimo nelaikė įrodymu tik dėl to, kad jis ieškovės nebuvo pasirašytas. Dėl to nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 3 239,49 Eur.
20.8. Pagal tą pačią sutartį ieškovė prašė priteisti iš atsakovės netesybas ir už nepateiktą 358,67 ktm TR-E medienos kiekį, kurios sudaro 3 587,42 Eur. Tokio kiekio medienos nepateikusi atsakovė taip pat pripažino, parengusi 2022 m. gruodžio 30 d. susitarimą prie papildomos sutarties. Dėl to teismas nepagrįstai atmetė ir šią ieškovės reikalavimo dalį.
20.9. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad pagal aptariamą 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį ieškinio senaties termino pradžios momentas sietinas su 2022 m. spalio 1 d., nes pretenzijos atsakovei iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo pareikštos. Pretenzija dėl kiekio nepateikimo ir reikalavimas atsakovei sumokėti netesybas, kylančias iš šios sutarties, buvo pateiktas, tik buvo neteisingai nurodytas sutarties numeris, t. y. reikalavimas per klaidą priskirtas kitai Panevėžio padalinio sutarčiai.
20.10. Ieškovės vertinimu, pripažinus, kad ieškinio senatis yra praleista, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ją atnaujinti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad vieną ketvirtį pardavėjo nepatiektas medienos kiekis būdavo perkeliamas į kitą ketvirtį ir tarp šalių būdavo sudaromi susitarimai dėl per atitinkamą pusmetį nepateikto medienos kiekio pateikimo nauju laikotarpiu. Šiuo atveju šalys ilgą laiką vedė derybas, ieškovė per visą laikotarpį veikė aktyviai. Net ir vadovaujantis teismo padaryta išvada, kad ieškinio senatis prasidėjo gavus atsakovės 2023 m. kovo 23 d. raštą, jos terminas baigėsi 2023 m. rugsėjo 23 d., o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. spalio 20 d., taigi, terminas nėra praleistas nepateisinamai ilgą laiką ir termino atnaujinimas šioje situacijoje, atsižvelgus į visas aplinkybes, neprieštarautų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijams.
20.11. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais dydžiais, priteisė atsakovei maksimalaus dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė atsisakė nuo 2 385,26 Eur ieškinio reikalavimo, nes atsakovė šią ieškinio dalį pripažino. Be to, teismas turėjo spręsti, ar buvo būtinumas atsakovei pasitelkti į pagalbą advokatą, kuomet atsakovė turi darbuotojus teisininkus, kurie gali atstovauti atsakovei teisme. Byloje buvo keliamas vienas vienintelis klausimas dėl netesybų priteisimo, kuris yra nesudėtingas ir gana dažnas teismų praktikoje, byloje nebuvo keliami ir sprendžiami nauji teisiniai klausimai, reikalaujantys išskirtinių teisinių žinių. Be to, byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris užtruko 1 valandą 42 minutes, tačiau teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas už 10 valandų. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į šalių procesinį elgesį bei į tai, kad procesas buvo inicijuotas tik po ilgo susirašinėjimo su atsakove.
21. Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Ieškovės pateikiami skaičiavimai ir argumentai dėl (ne)pateiktos medienos kiekių pagal 2014 m. gruodžio 9 d. ilgalaikę medienos pirkimo–pardavimo sutartį yra nepagrįsti ir paremti vien pačios apeliantės subjektyviu vertinimu. 2022 m. IV ketvirtį atsakovė ieškovei buvo pasiūliusi 55 ktm TR-D sortimento medienos, kurią ji atsisakė priimti. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai pasiūlymai priimti TR-D sortimento medieną nebuvo pateikti, tačiau visi dokumentai apeliantei siunčiami per dokumentų valdymo sistemą (DVS) ir yra registruojami realiuoju laiku, neįmanoma, jog vienus taip siunčiamus dokumentus ieškovė būtų gavusi, o kitų ne. 2022 m. IV ketvirtį nepateiktos TR-D sortimento medienos kiekis yra 132,5 ktm, o III ketvirtį – 158,97 ktm. Nors ieškovė teigia, kad jai nepateikta 346,47 ktm TR-D sortimento medienos ir tokį kiekį bando pagrįsti jos pačios atmestais susitarimais, kurie nebuvo iki galo suderinti ir pasirašyti, tačiau šie susitarimai turi būti vertinami tik kaip juodraščiai, neturintys teisinės galios. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė per 2022 m. IV ketvirtį įvykdė pareigą pateikti visą TR-E sortimento medieną (buvo pateikusi ieškovei siūlymus, iš kurių ieškovė priėmė tik dalį, tačiau tai reiškia, kad savo prievolę atsakovė įvykdė). Taigi, nors ieškovė tvirtina, kad atsakovė 2022 m. IV ketvirtį jai nepateikė 53,87 ktm TR-E sortimento medienos, tačiau savo poziciją grindžia tik jos pačios atmestais susitarimais, kurie nebuvo iki galo suderinti ir pasirašyti.
21.2. Apie ieškovės pretenzijas dėl pagal 2014 m. gruodžio 9 d. ilgalaikę medienos pirkimo–pardavimo sutartį nepateiktų medienos kiekių ir mokėtinų netesybų atsakovė pirmą kartą sužinojo tik gavusi ieškinį. Ieškovė neginčija, kad šios sutarties ji neminėjo nei pateikdama 2023 m. gegužės 30 d. reikalavimą dėl netesybų sumokėjimo, nei vėlesnėje komunikacijoje. Tvirtinimas, kad atsakovei iš pateiktų skaičių turėjo būti aišku, jog apeliantė reiškia reikalavimus pagal šią sutartį, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senatis apeliantės reikalavimams pagal šią sutartį buvo praleista.
21.3. Dėl galimo sutarčių pažeidimo nepristatant sutarto medienos kiekio ieškovė atsakovei užsiminė iš karto po 2022 m. III ketvirčio pabaigos, o 2022 metų pabaigoje šalys bandė kalbėtis dėl papildomų medienos kiekių pateikimo būsimais periodais, tačiau tik dėl ieškovės gudravimų ir nenoro mokėti sutartos kainos derybos nutrūko net iki galo nesuderinus medienos kiekių. Ieškovė nereiškė reikalavimų dėl netesybų mokėjimo – šalys mėgino tartis dėl sutartyse numatyto medienos kiekio pateikimo kitais periodais, tačiau visiškai nekalbėjo apie prievolę mokėti kokias nors netesybas. Ieškovė praleido ieškinio senatį pareikšti reikalavimą dėl netesybų.
21.4. Nors, teismo vertinimu, ieškovė apie pažeistas teises vėliausiai turėjo sužinoti 2023 m. kovo mėn., tačiau atsakovės manymu, ieškovė apie 2022 m. III ketvirtį nepateiktos medienos kiekius jau turėjo žinoti pasibaigus tam ketvirčiui (t. y. iš karto po 2022 m. spalio 1 d.) ir, būdama apdairus ir racionalus verslo subjektas, jau tuomet turėjo spręsti, kokius teisių gynimo būdus taikyti. Pareiškus ieškinį tik 2023 m. spalio mėn. šešių mėnesių senatis reikalauti netesybų buvo praleista.
21.5. Ieškovė painioja pagrindinės prievolės (pateikti medieną) vykdymą su papildomos prievolės (netesybų mokėjimas) vykdymu. Sutiktina su ieškove, kad 2022 m. pabaigoje apeliantė galėjo tikėtis, jog bus įvykdyta pagrindinė prievolė (pateikta mediena), kadangi tuo metu šalys kalbėjosi dėl galimybės perkelti terminus, tačiau tokios derybos negalėjo atidėti kitos prievolės (mokėti netesybas) vykdymo ar ieškinio senaties.
21.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 22 d., kuomet ieškovė atsisakė mokėti netesybas. Senaties terminas prasidėjo nuo tada, kai ieškovė suprato (turėjo suprasti), kad yra sutarčių pažeidimas, lemiantis netesybų mokėjimą, o ne tada, kai atsakovė raštu atsisakė jas mokėti. Nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovė negalėjo pareikšti konkretaus reikalavimo dėl netesybų sumokėjimo iš karto po to, kai jai tapo žinoma apie sutarčių pažeidimą. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas nutrūko, nes atsakovė, 2023 m. birželio mėn. sumokėdama dalį pareikalautų netesybų, tariamai pripažino reikalavimą dėl netesybų, todėl visas ieškinio senaties terminas skaičiuotinas iš naujo. Atsakovė niekuomet netvirtino, kad netesybas, kurioms suėjusi ieškinio senatis, pripažįsta ar kad jas sumokės. Dėl to nebuvo jokių veiksmų, kurie leistų nutraukti ieškinio senatį ir ją skaičiuoti iš naujo.
21.7. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju būtina atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovės pozicija šiuo klausimu nuosekli nuo pat pradžių. Ieškovei nesutikus pagal tam tikras sutartis nepateikto medienos kiekio perkelti į būsimus laikotarpius, atsakovė nuo pat 2022 m. pabaigos ieškovei kartojo, kad nesutiks su primetamomis sąlygomis ir nesileis šantažuojama. Derybos dėl sutarčių vykdymo vyko tik 2022 m. pabaigoje ir jos baigėsi ieškovės pasitraukimu, nepavykus pakeisti kainos. Derybų dėl netesybų mokėjimo ir skaičiavimo tarp šalių niekuomet nebuvo. Ieškovė nenurodo argumentų ar įrodymų, kurie paaiškintų, dėl kokių svarbių priežasčių ji elgėsi aplaidžiai ir nesiėmė savo teisių gynybos laiku.
21.8. Teismas tinkamai ir pagrįstai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė yra valstybės įmonė, turinti savo teisininkų, tačiau toks faktas netrukdo jai kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos bylinėjantis teisme bei neapriboja atsakovės procesinių teisių. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė yra išlaikoma iš valstybės biudžeto, yra klaidingi. Atsakovė nėra biudžetinė įstaiga, jos veikla yra finansuojama iš vykdomos ūkinės – komercinės veiklos. Dėl ieškovės pasirinktos strategijos procese atsakovė patyrė gerokai didesnes bylinėjimosi išlaidas nei rekomenduojami dydžiai, o aplinkybė, kad iš esmės buvo nagrinėjamas net 18 skirtingų sutarčių vykdymo klausimas, tik dar labiau pagrindžia visas atsakovės turėtas ir byloje tinkamai pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
24. Į bylą pateikta iš viso 18 ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių, kuriomis atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti ieškovei sutartyse nurodytus apvaliosios medienos kiekius (aptarto sortimento), o ieškovė, kaip pirkėja, įsipareigojo atsakovės pateiktą medieną priimti ir už ją atsiskaityti.
25. Nustatyta, kad ginčo dėl 2020 m. lapkričio 30 d. Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties, 2015 m. gruodžio 3 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties, 2020 m. lapkričio 26 d. Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo byloje nebėra.
26. Tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovė 2022 m. III ketvirtį nepateikė ieškovei konkrečiose sutartyse suderėto sortimento medienos tokių kiekių: 1) pagal 2013 m. gruodžio 10 d. Apvaliosios medienos ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 50 ktm; 2) pagal 2015 m. gruodžio 1 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 37,5 ktm; 3) pagal 2017 m. lapkričio 28 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 225 ktm; 4) pagal 2013 m. gruodžio 13 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 150 ktm; 5) pagal 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 788 ktm; 6) pagal 2013 m. gruodžio 12 d. Apvaliosios medienos ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 73,15 ktm; 7) pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 44,26 ktm; 8) pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Apvaliosios medienos ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 750 ktm; 9) pagal 2014 m. gruodžio 5 d. Apvaliosios medienos ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 375 ktm; 10) pagal 2016 m. gruodžio 15 d. Apvaliosios medienos ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 235,8 ktm; 11) pagal 2014 m. gruodžio 5 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 137,48 ktm; 12) pagal 2015 m. gruodžio 2 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 829,90 ktm; 13) pagal 2017 m. lapkričio 28 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 245,25 ktm; 14) pagal 2015 m. gruodžio 7 d. Apvaliosios medienos ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 200 ktm.
27. Šalys nesutaria dėl 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, t. y. dėl konkrečių 2022 m. III ir IV ketvirčiais šios sutarties pagrindu (ne)pateiktos konkretaus sortimento medienos kiekių. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė pagal šią sutartį nepateikė 705,14 ktm (346,47 + 358,67) apvaliosios medienos. Atsakovė pripažino, kad 2022 m. III ketvirtį nepateikė tik 158,97 ktm, o per IV ketvirtį nepateikė 132,5 ktm TR-D sortimento medienos, taip pat pripažino, jog 2022 m. III ketvirtį nepateikė 304,8 ktm TR-E sortimento medienos, tačiau teigė, kad per IV ketvirtį buvo pasiūlytas visas suderėtas šio sortimento medienos kiekis.
28. Byloje nustatyta, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje šalys derėjosi dėl naujų terminų nepateiktai medienai pateikti ir kitų su tuo susijusių susitarimų sąlygų, atsakovė buvo parengusi tokių susitarimų projektus, tačiau derybos nepavyko ir susitarimai abiejų šalių pasirašyti nebuvo.
29. Ieškovė, vadovaudamasi šalių sudarytų sutarčių 6.2 papunkčiu, numatančiu, kad jeigu pardavėjas neparduoda sutartyse numatyto kiekio medienos, privalo kitai šaliai sumokėti 10 procentų neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą, reikalauja netesybų.
30. Atsakovei ginantis senatimi ir pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti, jį atnaujinti pagrindo nėra, bei dėl to ieškinį atmetus, o ieškovei su tuo nesutinkant, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines šios bylos aplinkybes bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą, be to, ieškovei kvestionuojant teismo atsakovei iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas – pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo patikrinimas ir šiuo aspektu.
Dėl ieškinio senaties
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, juolab kad praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa gerokai sudėtingesnis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34, 35 punktai).
32. CK
1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, taip pat sutrumpinti ieškinio senaties terminai, taikytini atskirų rūšių reikalavimams. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Nagrinėjamu atveju atsakovė, gindamasi nuo apeliantės pareikšto reikalavimo priteisti netesybas, prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Kad tarp šalių kilusiam ginčui taikytinas būtent šis sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nesutarimo byloje nėra. Ieškovė tik teigė, kad šio termino ji nėra praleidusi, o jei teismas nuspręstų priešingai, prašė jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad reikalavimui dėl netesybų, apskaičiuotų už 2022 m. III ketvirtį, taip pat pagal 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį pareikšti apeliantė praleido ieškinio senaties terminą ir nėra svarbių priežasčių, kurios leistų šį terminą jai atnaujinti. Išsiskyrus pozicijoms, nuo kada skaičiuotina ieškovės reikalavimo dėl netesybų senaties termino pradžia, teisėjų kolegija toliau pasisakys šiuo klausimu.
34. Byloje nustatyta, kad nepavykus šalių deryboms dėl 2022 m. III ir IV ketvirčiais nepateiktos medienos pateikimo vėlesniais laikotarpiais, tęsiantis šalių susirašinėjimui, 2023 m. kovo 16 d. rašte ieškovė, be kita ko, paprašė atsakovės nurodyti rekvizitus, kam ji gali pateikti sąskaitą dėl baudos sumokėjimo. Atsakovė 2023 m. kovo 23 d. pateikė atsakymą, kuriame akcentavo, kad pateiktino medienos kiekio perkėlimas į kitą pusmetį, nustatant jam kitokią kainą nei buvo nustatyta, prieštarautų atsakovės veiklą reglamentuojančiai tvarkai bei sutarčių nuostatoms. Ieškovė 2023 m. kovo 16 d. rašte informavo atsakovę apie ketinimus priskaičiuoti preliminariai 100 000 Eur baudų ir prašė informacijos, kam, kokiu būdu ir adresu pateikti dėl jų sąskaitas. Tai pakartojo 2023 m. kovo 27 d. rašte. 2023 m. kovo 29 d., balandžio 19 d., gegužės 8 d. ir gegužės 18 d. raštuose ieškovė prašė atsakovę pateikti skaičiavimus, koks medienos kiekis atsakovės nebuvo parduotas ieškovei, už kurį ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės baudų. 2023 m. gegužės 30 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti iš viso 97 953,50 Eur netesybas, apskaičiuotas pagal 17 sutarčių (kurios rašte konkrečiai išvardintos). Atsakovė 2023 m. birželio 12 d. pateikė atsakymą, kad sutinka sumokėti 45 519,10 Eur netesybas (tą 2023 m. birželio 13 d. ir padarė), t. y. už 2022 m. IV ketvirtį nepateiktą medieną pagal ieškovės nurodytas sutartis; kitą dalį reikalautų netesybų atsisakė mokėti dėl neteisingai nurodyto atsakovės neva nepateiktų medienos kiekių ir dėl praleisto 6 mėnesių senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti. Paprašė ieškovės pateikti papildomus duomenis bei pažymėjo, kad reikalavimams dėl netesybų išieškojimo yra taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovei 2023 m. birželio 15 d. rašte reikalavimą sumokėti dar 52 434,40 Eur pakartojus, 2023 m. birželio 22 d. rašte atsakovė pakartojo, jog tai padaryti atsisako, nes ieškovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
35. Atsakovės teigimu, apie galimą sutarčių pažeidimą, nepristatant reikiamo kiekio medienos, ieškovei tapo žinoma iš karto, pasibaigus ketvirčiui, kuriuo pagal šalių sudarytas sutartis suderėti kiekiai konkretaus sortimento medienos jai nebuvo pateikti (atitinkamai po 2022 m. spalio 1 d. ir po 2023 m. sausio 1 d.). Ieškovė teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalys derėjosi dėl sutartų medienos kiekių pateikimo vėlesniais laikotarpiais, tarp jų buvo susiklosčiusi praktika, kad medienos pateikimas skaičiuojamas pusmečiais, pasibaigus atitinkamam ketvirčiui ji dar negalėjo tikėtis, jog atsakovė prievolės nevykdys, dėl to jos teigimu senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2023 m. birželio 22 d. atsakovės rašto. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo 2023 m. kovo mėn., gavusi atsakymą į 2023 m. kovo 16 d. raštą. Teisėjų kolegija palaiko atsakovės argumentus, susijusius su ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymu, dėl toliau nurodomų motyvų.
36. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios skaičiavimo tvarkos. CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).
37. Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas yra aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl netesybų pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).
38. Šiuo atveju ieškovė prašo iš anksto suderėtų konkretaus dydžio baudinių netesybų, kurias skaičiuoja atsakovei nepateikus medienos 2022 m. III ketvirtį pagal sutartis, nurodytas šios nutarties 26 punkte, taip pat pagal šios nutarties 27 punkte nurodytą sutartį, nepateikus medienos, kuri turėjo būti pateikta iki 2022 m. III ir IV ketvirčių pabaigos. Vadinasi teisė pareikalauti baudos pagal 14 ginčo sutarčių (išvardintų šios nutarties 26 punkte) ieškovei atsirado pasibaigus 2022 m. III ketvirčiui, t. y. nuo 2022 m. spalio 1 d. Nuo tos pačios datos ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės baudos ir už 2022 m. III ketvirtį nepateiktą medieną pagal 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį, o už 2022 m. IV ketvirtį nepateiktą medieną pagal tą pačią sutartį ieškovė iš atsakovės baudos turėjo teisę reikalauti nuo 2023 m. sausio 1 d. Šalių sudarytose sutartyse aiškiai apibrėžti konkretaus sortimento suderėtų kiekių medienos pateikimo terminai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių terminų pabaiga laikytina objektyviu įvykiu, po kurio ieškovė neabejotinai sužinojo apie atsakovės padarytus sutarčių pažeidimus, taigi ir apie savo teisių pažeidimus, dėl to iš karto po to turėjo ir galėjo ginti savo teises, pareikalaudama iš atsakovės sutartyse suderėtų baudų. Vadinasi, atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų pateikti medieną, senaties terminas reikalavimams dėl baudų priteisimo pareikšti prasidėjo, kai buvo praleisti sutartyse įtvirtinti terminai pateikti medieną, t. y. kitą dieną po atitinkamo ketvirčio, per kurį tai turėjo būti padaryta, pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su tarp šalių vykusiomis derybomis dėl sutarčių įvykdymo vėlesniais laikotarpiais, taip pat tai, kad anksčiau tokios derybos šalims pavykdavo – nepateikti medienos kiekiai kai kuriais atvejais būdavo pateikiami kitą ketvirtį ar kitą pusmetį, nekeičia objektyviais kriterijais apibrėžto ieškinio senaties pradžios momento ir galėtų turėti reikšmės tik vertinant, ar yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti, jei jis praleistas.
39. Ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. spalio 20 d., vadinasi sutrumpintą šešių mėnesių terminą reikalavimams dėl baudų pareikšti, skaičiuotiną tiek nuo 2022 m. spalio 1 d., tiek nuo 2023 m. sausio 1 d., ji yra praleidusi.
40. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, taip pat turi ex officio įvertinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Šioje byloje pati ieškovė prašė tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad ji ieškinio senaties terminą yra praleidusi, jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nustatęs ieškinio senaties pradžios momentą reikalavimams dėl baudų pagal šios nutarties 26 punkte išvardintas sutartis pareikšti (klaidingai nustatęs vėlesnį ieškinio senaties pradžios terminą), vis tiek nusprendė, kad ieškovė senaties terminą praleido, bei įvertino, jog pagrindo jį atnaujinti nėra. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos išvada iš esmės sutinka.
41. CK ar kituose įstatymuose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant ir į to asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai sukliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys derėjosi dėl galimybės perkelti ginčo sutarčių terminus už 2022 m. III ir IV ketvirtį į vėlesnius laikotarpius. Šalių tarpusavio susirašinėjimo bei teismui duotų jų atstovų paaiškinimų turinys patvirtina, kad derybos nepavyko dėl to, jog ieškovė atsisakė pirkti medieną 2022 m. II pusmetį galiojusiomis kainomis ir norėjo ją įsigyti 2023 metams nustatytomis kainomis.
43. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovei apie tai, jog derybos nepavyks, vėliausiai tapo aišku 2023 m. kovo mėnesį (nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai aptartą aplinkybę sutapatino su ieškinio senaties termino pradžia).
44. Atsakovė jau 2023 m. kovo mėn. rašte nurodė ieškovei, kad šalims nepavyks pasiekti susitarimo pagal ieškovės siūlomas sąlygas, t. y. atsakovė neparduos ieškovei medienos 2023 m. I ketvirtyje galiojusiomis kainomis. Tokią išvadą patvirtina pačios ieškovės 2023 m. kovo 16 d. rašto atsakovei turinys, kuriame ji teigia, kad, atsakovei nesutinkant sudaryti susitarimų dėl 2022 m. antrąjį pusmetį nepateiktos medienos pateikimo, ji turi teisę reikalauti sutartyse numatytų baudų ir net konkrečiai nurodo, jog jų dydis preliminariais skaičiavimais siekia 100 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pati laiku nesiėmė veiksmų netesyboms prisiteisti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką siuntinėjo atsakovei raštus dėl sutarčių įvykdymo, taip pat nurodydama galimai reikalausianti netesybų, tačiau nepateikdama nei konkrečių baudų sumų, nei nurodydama konkrečių sutarčių, pagal kurias baudas skaičiuos. Vėlesniuose raštuose ieškovė jau siūlė atsakovei pačiai įvardinti nepateiktos medienos kiekį, kad galėtų apskaičiuoti jai baudas.
45. Galiausiai tik 2023 m. gegužės 30 d., t. y. praėjus beveik 8 mėnesiams po 2022 m. III ketvirčio pabaigos, ieškovė rašte atsakovei nurodė konkrečias sutartis ir konkrečias pagal jas apskaičiuotas baudas, kurias pareikalavo sumokėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarp jų nurodytos ir keturiolika šios nutarties 26 punkte išvardintų ginčo sutarčių.
46. Reikalavimas dėl netesybų pagal 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį pareikštas tik su ieškiniu, nei 2023 m. gegužės 30 d. rašte, nei kur kitur ši sutartis bei tai, kad pagal ją taip pat reikalaujama baudos, nepaminėta, nors teisė reikalauti baudų pagal šią sutartį, pasak pačios ieškovės, atsirado arba pasibaigus 2022 m. III ketvirčiui (t. y. 2022 m. spalio 1 d.), arba pasibaigus 2022 m. IV ketvirčiui (t. y. 2023 m. sausio 1 d.). Ieškinys pareikštas tik 2023 m. spalio 20 d., praėjus daugiau nei 12 mėnesių po 2022 m. III ketvirčio pabaigos ir daugiau nei 9 mėnesiams po IV ketvirčio pabaigos. Teisėjų kolegija ieškovės argumentus, kad ši sutartis 2023 m. gegužės 30 d. rašte nenurodyta per klaidą atmeta kaip nepagrįstus. Tokia ieškovės klaida yra susijusi išimtinai su jos pačios neatsakingu elgesiu, negali būti aiškinama atsakovės nenaudai ir nėra pakankamas pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
47. Spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti ieškovės praleistą terminą reikalavimams dėl baudos pareikšti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, viena didžiausių medienos supirkėjų Lietuvoje, tačiau neprotingai ilgą laiką nesugebėjo pati susiskaičiuoti pagal ginčo sutartis jai nepateiktų medienos kiekių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai yra pačios ieškovės aplaidumas ir nepakankamas rūpestingumas, taigi ji turi prisiimti dėl to jai kilusias neigiamas pasekmes.
48. Pati ieškovė sutinka, kad 2023 m. birželio mėn. atsakovei raštu išdėsčius savo poziciją bei sumokėjus dalį reikalautų netesybų, ieškovei tapo galutinai aišku, jog likusių reikalautų baudų atsakovė jai nemokės. Tačiau ir po to ieškovė laukė net tris mėnesius iki kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl jų priteisimo. Objektyvių priežasčių, dėl ko taip nutiko, bylos duomenimis nenustatyta.
49. Aptartos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai prieiti prie išvados, kad šiuo atveju nėra objektyvių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, o jo netaikymas prieštarautų senaties instituto tikslams, aptartiems šios nutarties 31 punkte.
50. Ieškovės argumentus, kad ieškinio senatis nutrūko, atsakovei 2023 m. birželio 13 d. sumokėjus dalį netesybų (už 2022 m. IV ketvirtį nepateiktą medieną pagal 2023 m. gegužė 30 d. rašte nurodytas sutartis), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad iki pat 2023 m. gegužės 30 d. tarp šalių nevyko konkreti diskusija dėl netesybų mokėjimo, nes iki tol ieškovė tik abstrakčiai nurodydavo, jog ketina reikalauti preliminariai 100 000 Eur baudinių netesybų. Atsakovė niekuomet nepatvirtino, kad pripažįsta savo prievolę mokėti netesybas už 2022 m. III ketvirtį (apie netesybas pagal 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį, kaip jau minėta, iki ieškinio pareiškimo apskritai nebuvo kalbama). Apeliantei tik 2023 m. gegužės 30 d. pateikus reikalavimą dėl netesybų bei jį patikslinus (aiškiai išdėsčius, iš ko susideda reikalaujamos mokėti baudos), atsakovė nurodė, kad už 2022 m. III ketvirtį skaičiuojamoms netesyboms yra suėjusi ieškinio senatis, todėl atsakovė jų nemokės. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovė savo veiksmais nesudarė pagrindo apeliantei manyti, jog reikalaujamos netesybos gali būti sumokėtos ar kad dėl jų gali būti deramasi, atsakovės pozicija dėl ieškovės reikalautų netesybų buvo nuosekli. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistavo CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, nutraukusios ieškinio senaties termino eigą.
51. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir neteisingai susiejo ieškinio senaties termino pradžią su 2023 m. kovo mėn. šalių rašytais raštais, tačiau pagrįstai nusprendė, jog ieškovė praleido įstatyme įtvirtintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir pagrindo jį atnaujinti nėra. Dėl to teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu vien dėl praleistos ieškinio senaties.
52. Esant tokiai ginčo baigčiai, klausimas, kokie kiekiai ir kokios rūšies medienos nepateikti pagal 2014 m. gruodžio 9 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį 2022 m. III ir IV ketvirčiais, neturi teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, dėl to teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
53. Kiti šalių argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, Pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teismo
54. Nustatyta, kad atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 13 818,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovei 10 018,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti tai šaliai, kuris atliko neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1041-910/2023).
56. Atsakovė prašė priteisti už atsiliepimo į ieškinį parengimą 6 800 Eur (su PVM), už tripliko parengimą 5 000 Eur ir už pasirengimą bei atstovavimą viename teismo posėdyje 2 018,20 Eur. Grįsdama šias išlaidas, atsakovė į bylą pateikė įrodymus – sąskaitas už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymus.
57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai už atstovavimo paslaugas yra faktiškai atsiskaityta, užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017; 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).
58. Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. IV ketvirtį (2023 m. gruodžio mėn.), 2024 m. I ketvirtį (2024 m. sausio, vasario mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2023 m. II ketvirčio, 2023 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 000,1 Eur, 2 018,2 Eur. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą nagrinėjamu atveju yra 5 000,25 Eur (2 000,1 x 2,5 (8,2 punktas)). Atsakovė prašė priteisti už atsiliepimo į ieškinį parengimą 6 800 Eur, o tai viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Už tripliko parengimą atsakovė patyrė 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už tripliko parengimą, nagrinėjamu atveju yra 3 027,30 Eur (2 018,2 x 1,5 (8,3 punktas)). Atsakovės prašoma priteisti suma už tripliko parengimą taip pat viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį.
59. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Be to, civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad byla nėra sudėtinga ir, nepaisant to, jog šalys buvo sudariusios daug sutarčių, kilusio ginčo apimtis nėra didelė, byloje nekilo naujų ar sudėtingų teisinių bei faktinių klausimų. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą nėra pagrindo atsakovei priteisti ne tik maksimalias viršijančių, bet ir joms lygių sumų.
60. Atsakovė prašė priteisti už pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje ir atstovavimą teismo posėdyje (už 10 val.) 2 018,20 Eur. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už 1 val. pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje bei dalyvavimą teismo posėdyje, nagrinėjamu atveju yra 201,82 Eur (2 018,2 x 0,1 (8,19 punktas)). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byla buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, kurio trukmė buvo vos 1 val. 41 min. Atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomi atsikirtimai į ieškovės pateiktus argumentus kartojasi, jos pozicija dėl pareikšto reikalavimo išsamiai aprašyta jau atsiliepime į ieškinį, nurodant iš esmės visas aplinkybes, susijusias su kilusiu ginču. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad pasirengimui bylos nagrinėjimui nebuvo būtinybės skirti daugiau kaip 8 val., taigi egzistuoja pagrindas išlaidas, priteistas už šią pagalbą, mažinti.
61. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad, sprendžiant dėl galutinės atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų sumos, atsižvelgtina ir į tai, jog dalies pirminio reikalavimo (2 385,26 Eur, o tai sudaro 4,55 proc. pirminio ieškovės reikalavimo) ieškovė atsisakė dėl to, kad po to, kai buvo pareikštas ieškinys, atsakovė šią sumą ieškovei sumokėjo.
62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas sumažinti iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas už atsakovei suteiktą advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki 8 000 Eur.
63. Apeliantės argumentai, kad atsakovei apskritai nebuvo būtina samdytis advokatą, nes ji yra valstybės įmonė, turi darbuotojus – teisininkus, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad įstatymai neriboja valstybės įmonių teisės samdytis profesionalaus teisininko (advokato), net jei jos turi teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų.
Dėl procesinės bylos baigties bei bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
64. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nustatė senaties termino pradžios momentą, iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, tačiau nustačius, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti iš ieškovės atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, skundžiamo sprendimo dalis patikslinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Atmetus ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą.
66. Atsakovė pateikė prašymą dėl 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, lėšų pervedimo nurodymą). Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. II ketvirtį (2024 m. gegužės mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų skaičiavimui imamas 2023 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 110,3 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijas, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamu atveju yra 2 743,39 Eur (2 110,3 x 1,3 (8.11 punktas)). Įvertinusi apeliacinio skundo turinį, jame keliamų klausimų pobūdį ir galimas realias laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui parengti, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovei iš ieškovės priteisiama2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir ją išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“, juridinio asmens kodas 165746625, atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, juridinio asmens kodas 132340880, 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, juridinio asmens kodas 132340880, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“, juridinio asmens kodas 165746625, 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Giedrė Čėsnienė
Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė