Civilinė
byla Nr. 3K-3-625/2006
Procesinio sprendimo
kategorija
44.5.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno
(kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimo ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 44 141,40 Lt nuostolių
atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad turi įveisęs 7,5 ha sodą,
o atsakovo žemė, kurioje buvo pasėti žieminiai kviečiai, yra šalia ieškovo
sodo. 2004 m. balandžio pabaigoje ieškovas pastebėjo, kad dalis jo sodo
obelaičių vystosi nenormaliai, pradėjo džiūti šakelės ir lapeliai. Medeliai
daugiau pažeisti toje vietoje, kur sodas ribojasi su atsakovo žeme, o tolstant
nuo ribos pažeidimų laipsnis mažėja. Sodo nykimo priežastis yra pašalinis
poveikis iš atsakovo žemės pusės. Valstybinės augalų apsaugos inspekcijos
komisija 2004 m. gegužės 3 d. apžiūrėjo ieškovo sodą ir atsakovo pasėlius.
Patikrinimo metu atsakovas nurodė, kad 2004 m. balandžio 23 d. savo pasėlius
nupurškė preparatu „Sekatorius“. Paimti obelų šakelių pavyzdžiai ištirti
Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centre ir nustatyta, kad
pateiktuose pavyzdžiuose yra preparato „Sekatorius“ sudėtinė dalis Mefenpyr
dietilas. Tai patvirtina, kad sodas nukentėjo nuo atsakovo naudoto preparato.
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr.
D. K. 2004 m. gegužės 6 d. apžiūrėjo sodą, kuris jo būklės įvertinimo akte
nustatė tas pačias sodo pažeidimo ir nykimo priežastis - herbicidų, skirtų
naikinti dviskiltes piktžoles, poveikis. Atsižvelgdamas į tai, kad didesnis
žalingas poveikis yra nuo atsakovo žemės pusės ir mažėja gilyn į ieškovo sodą,
dr. D. K. padarė išvadą, kad atsakovas pasėlius purškė nesilaikydamas atstumo
ir vėjuotą dieną. Dr. D. K. akte nurodė, kad 3 ha sodo plote žuvo arba labai
pažeista 4179 vnt. 2003 m. sodintų medelių ir 4,5 ha plote žuvo ar pažeista 80
vnt. 2000 m. sodintų medelių. Pagal žalos skaičiavimo metodiką padaryta žala
įvertinta 90 303 Lt. Dr. D. K. nuomone, visą sodą ekonomiškai tikslinga
atsodinti. Naujai įveistas sodas pradėtų derėti tik po 3 metų, todėl į
nuostolius reikia įtraukti negauto dvejų metų vidutinio derliaus kainą - 35 700
Lt. Žalą turi atlyginti atsakovas, kuris, pažeisdamas Žemės ūkio ministerijos
2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų Augalų apsaugos kontrolės
taisyklių 66.2 punktą, purškė pasėlius esant vėjuotam orui, kai vėjo greitis
buvo didesnis nei 4 m/sek. Ieškovas taip pat paaiškino, kad, D. K. rekomendavus, ėmėsi priemonių medeliams
atgaivinti, todėl paskutiniu 2004 m. rugpjūčio 26 d. komisijos įvertinimu
nustatyta, kad žuvo ar buvo stipriai pažeisti 584 medeliai. Pagal dr. D. K.
taikytą žalos skaičiavimo metodiką žala yra 12 264 Lt. Be to, visus 2004 m.
ieškovas šiuos medelius prižiūrėjo, todėl jam turi būti atlygintos 1202,40 Lt
išlaidos. 2004 m. pavasarį pažeista daugiau kaip 4200 vnt. medelių 2,55 ha
plote, todėl 2004 metais derliaus nebus, o 2005 metais derlius bus perpus
mažesnis. Nuostoliai dėl negauto derliaus sudarytų atitinkamai 17 850 Lt
ir 8925 Lt. Be to, sodo gaivinimui ieškovas papildomai išleido 3000 Lt, todėl
šias išlaidas turi atlyginti atsakovas.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį
tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 34
316,40 Lt nuostolių atlyginimo.
Teismas nustatė, kad 2004 m. gegužės 3 d.
pažymoje nurodytas atsakovo pripažinimas, jog 2004 m. balandžio 23 d. savo
pasėlius jis purškė preparatu „Sekatorius“, pažeisdamas Žemės ūkio ministerijos
2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų Augalų apsaugos produktų
kontrolės taisyklių 66.2 punktą, kai vėjo greitis purškiant smulkialašiu
purkštuvu buvo didesnis nei 4 m/sek. Teismas rėmėsi liudytojų (S. B., R. B., B.
J. G., R. R., S. B., J. R., D. K., A. T.) parodymais, kad ieškovo sodas
pakenktas iš atsakovo pasėlių pusės. Tolstant nuo atsakovo pasėlių į ieškovo
sodo gilumą pažeidimų laipsnis mažėja. Labiausiai pažeistos 2003 m. sodinto
sodo pirmosios 8 eilės, toliau pažeidimai nedideli. Sodo vietoje, kur stovi
atsakovo ūkinis pastatas ir nėra pasėlių,
medeliai nepažeisti. Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro
maisto tyrimo laboratorijoje 2004 m. gegužės 4 d. atliktas obelaičių šakelių
tyrimas rodo, kad pavyzdžiuose rasta atsakovo naudoto preparato „Sekatorius“
sudėtinės dalies Mefenpyr dietilo. Hidrometeorologinės pažymos rodo, kad 2004
m. balandžio mėnesį Šilutės mieste oras buvo vėjuotas su besikeičiančiais
gūsiais ir vėjo kryptimis. Pagal Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d.
įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių
66.2 punktą atsakovas, purkšdamas pasėlius, turėjo būti atidus ir smulkialašiu
purkštuvu negalėjo purkšti, kai vėjo greitis viršijo 4 m/sek. Atsakovas šias
nuostatas pažeidė, todėl turi atlyginti ieškovui atsiradusius nuostolius (CK
6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.281 straipsnis). Be to, atsakovo pareiga
atlyginti žalą atsiranda ir pagal CK 6.270 straipsnį, nes cheminės medžiagos,
išpurškiamos naudojant techniką, yra padidinto pavojaus šaltinis pagal atsakovo
pridėtus šias medžiagas apibūdinančius įrodymus. Ieškovas ėmėsi visų įmanomų
priemonių nuostoliams sumažinti, patirdamas 3000 Lt papildomų išlaidų.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio
19 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6
d. sprendimą, sumažino priteistą nuostolių atlyginimą iki 15 344 Lt.
Nutartyje nurodyta, kad ieškovui padarytos žalos faktas yra
nustatytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir ieškovo poziciją,
išreikštą procesiniuose dokumentuose, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos
teismas ieškovui priteisė iš dalies nepagrįsto dydžio nuostolių atlyginimą.
Vėliausiame byloje esančiame 2004 m. rugpjūčio 26 d. ieškovo sodo apžiūrėjimo
akte konstatuojama, kad yra pažeisti 584 vaismedžiai (T. 1, b. 1. 81). Šis
aktas yra pasirašytas ieškovo ir atsakovo. Šio akto duomenys rodo, kad anksčiau
fiksuoti didžiosios dalies ieškovo sodo vaismedžių pažeidimai išnyko, todėl
negalima laikyti pagrįstu ieškovo pradiniame ieškinyje išdėstytų argumentų, jog
dėl pažeidimų masto ieškovas visą sodą turės įveisti iš naujo. Ieškovo patirti
tiesioginiai nuostoliai dėl 584 netektų vaismedžių yra 12 264 Lt. Kadangi
ieškovas laikėsi nuostatos, kad pažeistą sodą reikės įveisti iš naujo, nėra
pagrindo laikyti būtinomis ir pagrįstomis ieškovo nurodytų 2102,40 Lt išlaidų
pažeisto sodo - 584 netektų vaismedžių - priežiūrai 2004 metais. Ieškinyje
nurodyta, kad naujai įveistas sodas pradės derėti tik po 3 metų, todėl ieškovas
prašė į padarytus netiesioginius nuostolius įtraukti dvejų metų vidutinio
derliaus kainą - 35 700 Lt. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas
pažeisto sodo iš naujo neįveisė, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti prarastų
pajamų pagal vidutinę negauto derliaus kainą priklausomai nuo naujai įveisto
sodo vaisių derėjimo pradžios. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas
neįrodė reikalaujamų pagal ieškinį nuostolių – negautų pajamų - dydžio.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovui turi būti atlyginamos
turėtos 3000 Lt išlaidos sodo pažeidimo neigiamoms pasekmėms išvengti ar joms
sumažinti, nukreiptos į ieškovo pastangas intensyviau prižiūrėti pažeistus
vaismedžius, juos papildomai tręšiant.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d.
sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo
ieškinį atmesti. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais teisiniais
argumentais:
1. Atsakovo
teigimu, bylą nagrinėję teismai nesilaikė įrodymų
vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nes neįvertino atsakovo
pateiktų įrodymų. Teismai turėjo įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir
įrodymų visetą. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi
iš anksto nustatytos galios. Teismai neįvertino atsakovo pateikto oficialaus
rašytinio įrodymo, t. y. Pagėgių savivaldybės administracijos žemės ūkio
komisijos sodo apžiūrėjimo akto (T. 1, b. l. 53), nepasisakė dėl Lietuvos žemės
ūkio universiteto komisijos paaiškinimų (T. 1, b. l. 168), rašytinės medžiagos,
esančios civilinės bylos 1 tomo 157 – 162 lapuose, hidrometeorologijos tarnybos
pažymų (T. 1, b. 1. 74, 172), Sodininkystės ir Daržininkystės instituto
ekspertizės akto išvadų.
CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal
kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos. Teismai šios įrodinėjimo
priemonės netyrė ir dėl jos nepasisakė.
Netinkamai įvertinti ieškovo paaiškinimai, nes
neatsižvelgta į jo pripažinimą „Pagėgių krašto laikraštyje“ straipsnyje „Menkai
užderėję obuoliai primena pavasario šalnas“, kad jo sodas 2004 metais nukentėjo
nuo šalnų (T. 1, b. l. 173).
Remiantis CPK 185 straipsniu teismai turėjo įvertinti
byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir
objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Šioje byloje teismai atsakovo pateiktus įrodymus, t. y. rašytinius įrodymus,
liudytojų parodymus, nuotraukas, vertino kritiškai arba apskritai nevertino, ar
laikė nepatikimais, todėl juos atmetė arba dėl jų nepasisakė, nors tokių išvadų
niekuo nepagrindė.
2. Byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės dėl
priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei žalos
dydžio. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos
sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui
tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK
6.246 - 6.249 straipsniai). Atsakovo teigimu, jo veiksmai, purškiant savo žemės
sklype javus, nėra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje
nurodyta, kad ieškovo patirti nuostoliai yra 12 264 Lt dėl pažeistų 584
medelių, tačiau 2004 m. rugpjūčio 26 d. sodo apžiūrėjimo akte (T. 1, b. l. 181)
nėra konstatuota, kad visi 584 medeliai žuvo. Teismai, priteisdami ieškovo
turėtas 3000 Lt išlaidas žalai sumažinti, nepatikrino, ar tos išlaidos tikrai
buvo priverstinės, būtinos ir protingos.
Atsiliepimu
į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą
apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimu nesutinkama su kasacinio
skundo argumentais ir nurodoma, kad teismai išsprendė bylą joje surinktų
įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu padarytomis išvadomis.
Atsakovas byloje esančius įrodymus klaidingai interpretuoja, o šiais įrodymais
nepaneigtos žalos padarymo ieškovui aplinkybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Byloje teismai
nustatė, kad 2004 m. balandžio 23 d. atsakovas savo žemės sklype pasėlius
apdorojo chemikalu ,,Sekatorius“. Po šių atsakovo veiksmų ieškovo sode, kuris
ribojasi su atsakovo pasėliais, buvo pakenkta obelims. Ieškovas prašė dėl sodo
pakenkimo atsiradusios žalos atlyginimo.
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teismai,
spręsdami dėl žalos atlyginimo, teisiškai tinkamai įvertino ir kvalifikavo
šalių veiksmus ir civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę
ir priežastinį ryšį.
Viena iš
civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai, šiuo atveju reikėjo
vertinti, ar nepažeidė teisinių reikalavimų atsakovas, kuris naudojo cheminį
preparatą pasėlių priežiūrai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė
atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti
(neteisėtas veikimas). Pagal šios teisės normos prasmę veiksmų teisėtumą arba
neteisėtumą nulemia tokių veiksmų padarymo metu galiojęs teisinis
reglamentavimas.
Pagal Augalų
apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus augalų apsaugos
priemones naudojantys fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigoti laikytis augalų
apsaugos priemonių naudojimo technologijų ir rekomendacijų, taip pat laikytis
higienos ir aplinkosaugos reikalavimų. Nurodytas įstatymo nuostatas detalizavo
atsakovo veiksmų padarymo metu galiojusios 1999 m. gegužės 7 d. Žemės ūkio
ministro, aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.
196/134/225 (neteko galios nuo 2004 m. gegužės 15 d.) patvirtintos Augalų
apsaugos priemonių naudojimo taisyklės. Jų 88 punkte buvo nustatyta, kad
purškiant hidrauliniais purkštuvais smulkialašiu būdu vėjo greitis turi būti
iki 4 m/s. Iš byloje pateiktų Šilutės hidrometeorologijos stoties pažymų (T. 1,
b. l. 12, 51, 188) matyti, kad 2004 m. balandžio 23 d. Šilutės regione buvo
vėjuotas oras, vėjo gūsiai siekė 5 m/s, tai rodo, kad oro sąlygos viršijo ribą,
kuriai esant leista naudoti chemines augalų apsaugos priemones. Taisyklėse
nurodytos riba nustatyta tam, kad cheminiai preparatai patektų tiksliai ant
purškiamų augalų augimviečių ir nepasklistų toliau už jų ribų. Šiuo atveju vėjo
kryptis atsakovo veiksmų teisėtumui konstatuoti neturi lemiamos reikšmės, nes
cheminių preparatų purškimas esant stipresniam vėjui nulemia preparato
nevaldomą sklaidą, patekimą ne tik ant preparatais apdorojamo ploto, bet ir ant
kitų objektų, taip padarant žalos. Tai sudaro atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Naudodamas cheminį preparatą atsakovas turėjo laikytis geros augalų apsaugos
naudojimo praktikos ir įsitikinti, kad šio naudojimas nepažeis trečiųjų asmenų
teisių ir teisėtų interesų. Dėl to pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai
pagrįstai nustatė atsakovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę, nes jis neužtikrino
teisės akto reikalavimų laikymosi, veikė nepakankamai atidžiai ir atsakingai
neįvertino galimų pasekmių.
Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai vadovavosi Žemės ūkio ministerijos 2003 m.
gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų Augalų apsaugos produktų
kontrolės taisyklių 66.2 punktu. Šis teisės aktas taikytas netinkamai, bet tai
nėra esminis pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą kasacine tvarka panaikinti arba
pakeisti teismų sprendimą ir nutartį. Teismai neatsižvelgė į tai, kad nurodytas
įsakymas ir juo patvirtintos taisyklės įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Tuo
tarpu atsakovo veiksmai, dėl kurių atsirado žala, atlikti 2004 m. balandžio 23
d., t. y. dar neįsigaliojus nurodytam įsakymui. Dėl šios priežasties teismai
negalėjo taikyti priimto, tačiau dar neįsigaliojusio teisės akto, kuris
nereglamentavo ginčo santykio jo atsiradimo metu (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegijos nurodytame teisiniame akte yra tokio paties turinio nuostata.
Joje išdėstytas draudimas augalų apsaugos priemonių naudotojui purkšti augalų
apsaugos produktus hidrauliniu purkštuvu smulkialašiu būdu, kai vėjo greitis
didesnis nei 4 m/s. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad materialinės teisės
normos nurodymas yra netinkamas, nes pažeidžia įstatymo galiojimo laiko
atžvilgiu taisyklę. Šis pažeidimas neturėjo įtakos priimant teismų sprendimą ir
nutartį jų teisėtumui, nes taikyto ir turėto taikyti teisės aktų normų
nuostatos yra analogiško turinio.
Kasacinio skundo
argumentai nepaneigia kitų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų:
priežastinio ryšio ir žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami
nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi
skolininko veiksmų rezultatu. Teisėjų kolegija pažymi, kad priežastiniam ryšiui
nustatyti pakanka konstatuoti aplinkybes apie tai, kad asmens neteisėti
veiksmai prisidėjo prie negatyvių pasekmių (žalos) atsiradimo. Priežastinio
ryšio tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo nepaneigia tuo metu
egzistavusios kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos žalos mastui, o ne
nulėmusios žalos atsiradimą. Šiuo žalos padarymo atveju tai gali būti tokie
gamtos reiškiniai kaip oro temperatūros pokyčiai, šalnos ar vėjo kryptis.
Atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš priežasčių, nulėmusių žalą, reikia
įvertinti kitų žalos atsiradimui ir dydžiui turėjusių įtakos priežasčių
kontekste. Pagal bylos įrodymus atsakovo neteisėti veiksmai laikytini
priežastimi, stipriai paveikusia žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai pripažino atsakovą atsakingu už žalą asmeniu, taip pat
atsižvelgė į neteisėtų veiksmų padarymo ir žalos atsiradimo metu objektyviai
egzistavusias aplinkybes ir sumažino priteistinų nuostolių dydį.
Kasacinio skundo
argumentas, kad ieškovui priklausantys vaismedžiai nežuvo, o buvo pažeisti ir
dėl to ieškovui žala neatsirado, laikytinas teisiškai nepagrįstu. CK 6.249
straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta, kad žala laikoma ne tik asmens turto
netekimas, bet ir jo sužalojimas. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje yra
žinoma nuostata, kad turto sužalojimas, jeigu jo pataisymui ar atnaujinimui
reikia didelių išlaidų, gali būti prilygintas turto sunaikinimui, nors
konkretus turtas ir nėra fiziškai visiškai sunykęs. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylųs skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartyje
(civilinėje byloje Nr. 3K-3-1037/2001 S. B., A. J. v. G. ir M. S.) konstatuota,
kad daikto sunaikinimas ne visada reiškia jo fizinį išnykimą; jeigu toks
daiktas yra sugadintas tiek, kad jo atkūrimas ekonomiškai netikslingas, tai
žala pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip
netekto daikto vertė. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovo sodo dalies
pažeidimas, vaismedžius veikiant cheminiais preparatais, nors ir tiesiogiai
fiziškai nesunaikino pakenktų vaismedžių, tačiau reiškė šios sodo dalies
ekonominės vertės netekimą dėl kokybiško derliaus praradimo.
Kasaciniame
skunde išdėstyti argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė
procesinės teisės normas, atmetami. Įrodymų ištyrimas ir jų vertinimas yra
susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, atliekamu pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismuose. Kasacinis teismas sprendžia teisės taikymo ir aiškinimo
klausimus, jame bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos. Pagal CPK
185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo
vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismo
teisė įvertinti bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą atitinka
vadinamąjį laisvo įrodymų vertinimo principą, kurio esmė yra ta, kad
nepriklausomas ir nešališkas teismas tiria turinčius reikšmės bylos baigčiai
įrodymus, ir, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, įvertina, ar įrodymų pakanka tam
tikroms įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas
atliko įrodymų vertinimą pagal savo įsitikinimą, nepažeisdamas įrodymų
pakankamumo, sąsajumo ir leistinumo taisyklių, ir šio įvertinimo pagrindu
išsprendė šalių ginčą. Kasaciniame skunde vardijamos įrodinėjimo priemonės ir
jame esantys faktiniai duomenys teismų buvo tiriami, analizuojami, iš jų
turinio buvo daromos faktinės išvados, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo
spręsti, kad CPK 185 straipsnio nuostatos pažeistos.
Teisėjų kolegija
nenustatė tokių teisės normų taikymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos priimtos
nutarties išvadų pagrįstumui ir jos teisėtumui, todėl kasacijos pagrindų
nekonstatuoja. Apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista
(CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio
19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Algis
Norkūnas Antanas
Simniškis