Administracinė byla Nr. ATP-194-354/2014
Teisminio proceso Nr. 4-35-3-01592-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 44; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria P. B. skundas netenkintas ir Administracinės komisijos prie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – Institucijos) 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas, ir
n u s t a t ė :
Institucija 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. AP-77-(9.1) pripažino P. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 str. 10 d. numatytą pažeidimą ir skyrė jam 750 Lt baudą bei įpareigojo atlyginti S. L. 100 Lt materialinę žalą. Nuobauda skirta už tai, kad 2013 m. rugsėjo 21 d., apie 2 val., P. B. neprižiūrėtos karvės Radviliškio r., Sidabravo sen., (duomenys neskelbtini) k., išėjo iš ganyklos, kurioje buvo laikomos, ir ištrypė netoliese gyvenančio S. L. namo kieme žolę, gėlyną, aplaužė medžius, tuo padarydamos 100 Lt materialinę žalą. Tuo P. B. pažeidė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-687-(8.2) patvirtintų Gyvūnų laikymo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių V skyriaus 23 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. B., nesutikdamas su Institucijos nutarimu Nr. AP-77-(9.1), pastarąjį apskundė teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Radviliškio rajono apylinkės teismas teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą P. B., nukentėjusįjį S. L., liudytoją I. J., ištyręs kitus surinktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad P. B. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 110 str. 10 d., kad jam paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, kad pagrįstai P. B. nurodyta atlyginti žalą S. L., todėl 2014 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino P. B. skundo, o Institucijos nutarimą 2013 m. lapkričio 26 d. paliko nepakeistą.
Šiaulių apygardos teismui P. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 26 d. Administracinės komisijos prie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nutarimą bei Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinės teisenos bylą nutraukti.
Skunde pažeidėjas nurodo, kad ATPK 110 str. numatyto pažeidimo kvalifikuojantis požymis yra gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas, o ne naminių gyvulių. Teigia, kad jis nei gyvūnų, nei naminių gyvulių laikymo taisyklių nepažeidė. Pasak apelianto, Administracinė komisija prie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos ir Radviliškio rajono apylinkės teismas rėmėsi vienintelės liudytojos I. J. parodymais, su kuria jis yra susipykęs, o be to, ši liudytoja į teismo posėdį važiavo nukentėjusiojo automobiliu ir būtent dėl šios liudytojos pasakojimų prasidėjo procesas.
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti P. B. skundą kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 str.).
Patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas P. B., yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl P. B. kaltės pagal ATPK 110 str. 10 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė laikantis įstatymo reikalavimų byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.
Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Institucija ir Radviliškio rajono apylinkės teismas išvadą dėl to, kad P. B. yra kaltas dėl ATPK 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo padarymo, padarė remdamiesi vienintelės liudytojos I. J. parodymais teisme ir paaiškinimais ikiteisminėje administracinio proceso stadijoje. Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, kuris neneigė, kad įvykio dieną jam priklausančios karvės iš tikrųjų buvo pabėgusios iš aptvaro ir kad jis pats tas karves suginė atgal, tačiau neigė, kad karvės buvo nuėjusios į S. L. sodybą. P. B. kėlė versiją, kad kažkas specialiai naktį ištraukė kelis aptvaro kuolus, todėl karvės ir pabėgo, taip pat deklaratyviai teigė, kad ištrypti žolę ir gėlyną S. L. namo kieme, aplaužyti medžius galėjo ir kitų kaimo žmonių gyvuliai. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. deklaruotos abejonės dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą atmestinos įvertinus byloje esančių ir ištirtų įrodymų visumą. Liudytoja I. J. (35–36 b. l.) nurodė, kad naktį savo kieme pamatė P. B. karves ir apie tai telefonu pranešė pastarajam, karves iš savo kiemo išginė ir matė, kaip šios nuėjo į S. L. kiemą. Tą pačią dieną (2013-09-21) S. L. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl to, kad P. B. karvės ištrypė jo kieme žolę, gėlyną, aplaužė medžius ir tuo padarė 100 Lt turtinę žalą. S. L. parodymus (24 b. l.) patvirtina objektyvios kilmės įrodymai – įvykio vietoje darytos fotonuotraukos (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7892935), kuriose matyti ištrypta žolė, gėlynas, aplaužyti medžiai. Taigi nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. L. ir liudytojos I. J. parodymais. Apelianto skunde minimų aplinkybių, dėl kurių S. L. ir I. J. būtų suinteresuoti melagingai apkalbėti P. B., nepatvirtina jokie bylos duomenys, tokie apelianto teiginiai grindžiami tik paties pažeidėjo subjektyviais išmąstymais. Faktas tas, kad įvykio dieną P. B. gyvuliai tikrai buvo pabėgę iš aptvaro, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas, o liudytoja I. J. matė, kaip P. B. pabėgusios karvės nuėjo į S. L. kiemą, todėl manyti, kad ištrypti žolę, gėlyną ir aplaužyti medžius nukentėjusiojo kieme įvykio dieną galėjo kažkieno kito gyvuliai – nėra jokio pagrindo. Atkurta logiška įvykių seka, visuma byloje surinktų, skundžiamoje nutartyje (kurios turinys apeliantui žinomas) išdėstytų ir šioje nutartyje pirmiau aptartų įrodymų vienareikšmiškai patvirtina pažeidėjo kaltę. Taigi priešingai, nei teigiama skunde, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas P. B. kaltę padarius ATPK 110 str. 10 d. numatytą pažeidimą nustatė pagrįstai.
ATPK 110 str. 10 d. numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidžia ir gyvūnų laikymo <...> taisykles, dėl ko atsiranda žala asmens sveikatai ar turtui. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-687-(8.2) patvirtintų Gyvūnų laikymo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių V skyriaus 23 punktas numato specialius reikalavimus ūkinių gyvūnų laikymui, įpareigojant ūkinių gyvūnų laikytojus užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Apeliantas P. B., kaip jau minėta, nubaustas už galvijų (karvių) laikymo reikalavimų pažeidimą, dėl to S. L. turtui buvo padaryta žala. Taigi šiuo atveju yra nepagrįsti ir tiesiog nepaaiškinami P. B. skundo argumentai, kad anksčiau minėtų taisyklių jis nepažeidė, nes, kaip galima suprasti iš skundo, P. B. nuomone, karvės (naminiai gyvuliai) nėra gyvūnai, kurių laikymo taisyklių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 110 str.
Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aptarė P. B. taikytinos administracinės atsakomybės klausimą ir padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kurioms aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria, todėl apylinkės teismo argumentų šioje nutartyje neatkartoja, nes naujų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas, apeliantas skunde nenurodė. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., teismo nuomone, bus pasiekti tik skiriant P. B. ATPK 110 str. 10 d. sankcijose numatytą vidurkio dydžio piniginę baudą.
Dėl to, kas paminėta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė P. B. skundą ir Administracinės komisijos prie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
P. B. skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė