Civilinė byla Nr. 2-9705-986/2021

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03241-2019-5

 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

ieškovo R. P. atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

atsakovių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei D. B.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui H. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas R. P. ieškiniu (I t., b. l. 122-124) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-4870 atsisakyti išmokėti R. P. 100 000 Eur kompensaciją už neteisėtai išbūtą laiką suėmime nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d., ir priteisti 10 000 Eur už neteisėtą buvimą suėmime. Nurodė, kad jis buvo pateikęs prašymą atlyginti žalą dėl jo atžvilgiu neteisėtai pritaikytos kardomosios priemonės – suėmimo, kuris tęsėsi nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Suėmimo nepagrįstumą patvirtina prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsisakė tenkinti jo prašymą. Jam padaryta žala vadovaujantis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalimi turi būti atlyginta nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Jis 2015 m. balandžio 15 d. buvo išleistas iš Alytaus pataisos namų ir prisistatė pas tyrėją, kuri nenurodė, kad jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Išvykus į Airijos Respubliką iš jo buvo pavogti asmens dokumentai, dėl ko į Lietuvą grįžti negalėjo. Apie tai jis informavo tyrėją. Jį sulaikius pagal Europos arešto orderį susirgo plaučių liga, 2017 m. liepos mėn. buvo paguldytas į ligoninę. Būdamas ligoninėje pastoviai kontaktavo su tyrėja, kol 2018 m. spalio mėn. buvo panaikintas Europos arešto orderis. Gavęs pasą grįžo į Lietuvos Respubliką, prisistatė pas tyrėją. Būdamas suimtas buvo susargdintas ir suluošintas, prarado pragyvenimo šaltinį, patyrė daug materialinių ir dvasinių nuostolių, nusivylė Lietuvos Respublikos teisėtvarkos pareigūnų objektyvumu. Kadangi negali pateikti visų gydymosi dokumentų, prašomos priteisti žalos dydį sumažino nuo 100 000 Eur iki 10 000 Eur.

Ieškovo atstovas advokatas Raimundas Gargasas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai buvo laikomas suėmime, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl kompensacijos išmokėjimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atsisakius prašymą tenkinti, kreipėsi į teismą. Išdavus Europos arešto orderį 2016 m. gruodžio 5 d. jis buvo sulaikytas. R. P. prieš tai Lietuvos Respublikoje buvo apklaustas, jokių ribojimų išvykti į užsienį nebuvo. Jis išvyko į Airiją, tačiau ten dingo dokumentai ir negalėjo grįžti į Lietuvos Respubliką. Tačiau jis palaikė ryšį su Lietuvos IT pareigūnais, tačiau vis vien buvo EAO pagrindu sulaikytas. 2018 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu buvo panaikinta kardomoji priemonė, o 2019 m. gegužės 13 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kai nėra įtariamojo, įrodymus taip pat galima rinkti, tačiau per ieškovo sulaikymo laiką praktiškai ikiteisminis tyrimas nevyko, aktyvūs ikiteisminio turimo veiksmai nebuvo atliekami. Per suėmimo laiką R. P. sunkiai susirgo. Ieškovas patyrė žalą dėl jo nepagrįsto suėmimo, nes per tą laiką jis susirgo, negalėjo dirbti, negavo pajamų. Mano, kad neteisėtus veiksmus atliko prokuratūra, jai kreipusis dėl Europos arešto orderio išdavimo. P. buvo suimtas Generalinės prokuratūros prašymu. Generalinė prokuratūra pripažino savo kaltę, 2018 m. spalio 17 d. priimdama sprendimą panaikinti kardomąją priemonę, o dar vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Neneigia, kad pasirašė rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau ieškovas nesuprato, kad jis negali trumpam išvykti į užsienį. Be to buvo grubiai pažeistas BPK 127 straipsnis – suėmimas tęsėsi ilgiau nei 18 mėn.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį (I t., b. l. 126-128), prašo jį atmesti. Nurodė, kad Teisingumo ministerija 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieškovo 2019 m. birželio 27 d. prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) 2019 m. gegužės 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu buvo padaryta išvada, kad išnaudojus visas galimybes įrodymams surinkti ir nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. P. kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas įtariamojo atžvilgiu nutrauktinas. Minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ar kituose įsiteisėjusiuose ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimuose, gautuose su ieškovo prašymu, nebuvo nustatyta jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų ar teismo pažeidimų, sąlygojusiųjų neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Ieškinio argumentai, kad suėmimo neteisėtumą patvirtina prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra nepagrįsti, nes vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiškia ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos kardomosios priemonės neteisėtumo. Taigi ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą. Be to ieškovas nurodė tik deklaratyvius teiginius apie jo patiriamą neturtinę žalą, neįrodinėjo patirtų dvasinių išgyvenimų ar sveikatos sutrikimų, nėra priežastinio ryšio tarp teismo veiksmų ir patirtos žalos, dėl ko taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje atstovauja Lietuvos valstybę dėl teisėjo/teismo neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad suėmimas buvo neteisėtas, nėra konstatuota jokių neteisėtų teismo veiksmų. Tai, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, kad paskirta kardomoji priemonė buvo neteisėta. Šioje byloje turi būti vertinama, ar pareigūnai elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus. Vienas iš suėmimo taikymo pagrindų – jei bėgs / slėpsis nuo teismo. Teismas nutartyje pasisakė, kad ieškovas išvyko į užsienį. Asmens kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas, buvo siekiama užtikrinti R. P. dalyvavimą procese. Pats ieškovas prisidėjo prie kardomosios priemonės taikymo, jam buvo paskelbta paieška ir tik vėliau buvo skirtas suėmimas. Pažymėjo, kad neturtinė žala grindžiama deklaratyviais teiginiais, nėra pateikti jokie duomenys dėl neturtinės žalos dydžio, nėra aiškiu, kaip pablogėjo jo sveikata. 

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškovo argumentais (kiek tai susiję su prokuratūros procesine veikla) nesutinka. Ieškovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, todėl 2016 m gruodžio 5 d. buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Duomenų vertinimas byloje užtruko ieškovui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko pareigūnams savalaikiai nebuvo galimybės jo apklausti, įvertinti jo parodymų kitų bylos duomenų kontekste ir pan. Vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiškia ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos kardomosios priemonės neteisėtumo. Nors ieškovas taikytą procesinę prievartos priemonę laiko neteisėta, tačiau nenurodo jokių šio procesinio veiksmų neteisėtumo pagrindų, jos teisėtumas nebuvo nuginčytas teismine tvarka. Be to ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek žalos atsiradimo faktą, tiek ir jos dydį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas H. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui pradžioje buvo parinkta pati švelniausia kardomoji priemonė. Nesuprantama, kaip ieškovas galėjo nesuprasti jam paskirtos kardomosios priemonės. Teismo sprendimas R. P. paskirti suėmimą buvo teisėtas ir pagrįstas. Per visą R. P. sulaikymo Airijos Respublikoje laiką jo nepavyko apklausti – prašymas apklausti nebuvo tinkamai įvykdytas, jis pats vengė apklausos, motyvuodamas liga. Teigti, kad neatlikus įtariamojo apklausos, buvo įmanoma priimti procesinį sprendimą, neteisinga. Pats R. P. savo veiksmais lėmė tokią situaciją – jis turėjo aktyviai dalyvauti procese, o ne pasislėpti nuo pareigūnų. 2017 m. lapkričio 9 d. buvo išsiųsti raštai ir paklausimai Airijos institucijoms, kodėl nevykdomas teisinės pagalbos prašymas bei prašymas apklausti įtariamąjį. Nėra neteisėtų veiksmų, byloje taip pat yra tik subjektyvus R. P. vertinimas dėl jo patirtos žalos. Suėmimo metu byloje vyko byloje kitų įtariamųjų, nukentėjusiųjų apklausos, buvo susirašinėjama su Airijos teisėsaugos institucijomis, buvo bandoma susisiekti su R. P. kitais būdais. Pažymėjo, kad su Lietuvos Respublikos pareigūnais nebendravo Airijos pareigūnai. 2018 m. spalio 17 d. prokuroras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio atšaukimo, kur chronologine tvarka paaiškinti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Komplikavusis R. P. pristatymui, prokuroras nusprendė EAO atšaukti ir panaikino kardomąją priemonę. Mano, kad su R. P. atlikti veiksmus sutrukdė ir jo buvimas gydymo įstaigoje. Švelnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė negalėjo būti paskirta, ja nebūtų pasiekti keliami tikslai, nes ieškovas net nebuvo Lietuvos Respublikoje. Prokuratūra padarė viską, tačiau nepavyko dėl Airijos pareigūnų veiksmų. Pastebėjo kad dėl suėmimo terminų skaičiavimo taikytinos BPK 127 straipsnio 10, 11 dalys.

Liudytoja L. Š., R. P. motina parodė, kad R. P. išvykus po savaitės jai buvo pranešta, kad jis negali parvykti, nes pavogti dokumentai. Ji bandė padėti sūnui gauti dokumentus. Prieš išvykstant į Airiją R. P. nesirgo.

Liudytoja S. G. parodė, kad ji 2017 m. dirbdama Kauno apskrities VPK vyr. tyrėja, atliko ikiteisminį tyrimą R. P. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnį. Buvo sujungti du ikiteisminiai tyrimai. Kiek atsimena, buvo paskelbta R. P. paieška, nes antrame epizode jis nebuvo apklaustas kaip įtariamais. Buvo atlikti veiksmai, kad nustatyti jo buvimo vietą, bendrauta su jo mama. Buvo siunčiami prašymai, kad R. P. pargabenti, tačiau buvo gaunami atsakymai, kad teismo posėdžiai dėl šio klausimo vis atidedami. Taip pat buvo kreiptasi į Airijos pareigūnus su teisinės pagalbos prašymu jį apklausti įtariamuoju, nes buvo gauti duomenys, kad dėl jo sveikatos būklės gabenti į Lietuvos Respubliką draudžiama. P. jai bent porą kartų skambino. Nuolat buvo kreipiamais į Airijos pareigūnus, kad gauti informaciją, buvo atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. P. jai pranešė, kad IT pradėtas neteisėtai, jis nekaltas, prašė būti apklausiamas, į ką ji atsakė kad dėl to jau yra kreiptasi. Byloje buvo gautas oficialus dokumentas dėl R. P. sveikatos būklės. R. P. grįžus į Lietuvą, jis buvo apklaustas.

Ieškinys atmestinas.

Teismas  į bylą išreikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27384-15 medžiagą (4 tomai).

Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.22.2 papunkčiu, valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, <..> valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.272 straipsnį dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjo veiksmų. Ieškovo atstovas valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumą įrodinėja iš esmės tuo, kad ieškovas buvo nepagrįstai suimtas ir vėliau Europos arešto orderio (toliau EAO) pagrindu laikomas sulaikytu, ką patvirtina vėlesni procesiniai sprendimai ikiteisminio tyrimo byloje dėl ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo ir toliau EAO panaikinimo ir bei vėlesnis nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Nustatyta, kad 2015 m. gegužės 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27384-15 dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Ikiteisminio tyrimo (toliau ir IT) bylos I t., 51 lapas). 2015 m. gegužės 19 d. taip pat buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28386-15 dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kito asmens atžvilgiu. Abu pradėti ikiteisminiai tyrimai 2016 m. sausio 7 d. buvo sujungti į vieną (IT bylos I t., b. l. 48-49, III t. b. l. 3-4). 2015 m. rugpjūčio 13 d. dienos nutarimu R. P. IT Nr. 01-1-28386-15 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IT bylos IV tomas, b. l. 39-42). 2015 m. rugpjūčio 31 d. R. P. išvyko į Jungtinę karalystę (IT bylos III tomas, b. l. 40). Įtariamajam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, 2016 m. sausio 7 d. nutarimu buvo paskelbta jo paieška (IT bylos III t., b. l. 3), bei 2016 m. birželio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) (toliau ir Prokuratūra) prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės –  suėmimo skyrimo (IT bylos III tomas, b. l. 8). Teismui tenkinus prašymą ir R. P. pakeitus skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, buvo išduotas EAO,  kurio pagrindu R. P. 2016 m. gruodžio 5 d. sulaikytas Airijos Respublikoje (IT bylos III t., 12-14, 16). 2018 m. spalio 17 d. Prokuratūros nutarimu R. P. skirta kardomoji priemonės buvo panaikinta (IT III t., b. l. 20-24), Airijos kompetetinga institucija informuota dėl EAO atšaukimo (IT bylos II t., b. l. 81, 82).

Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

Ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, konkrečiai, liudytojais apklaustų, vėliau nukentėjusiais pripažintų asmenų parodymai (IT bylos I t., b. l. 62, 68, 72-73, II t., b. l. 4, 7, 8), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustų asmenų protokolai (IT bylos I t., b. l. 114-116, 123-124, 129-130, 143-144, 156-157, 166-167) bei kiti IT bylos duomenys patvirtina, kad R. P. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnams disponavus pakankamais duomenimis, leidžiančiais įtarti, kad būtent R. P. padarė nusikalstamą veiką. Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir yra reikalingas tam, kad būtų surinkta daugiau įrodymų, įvertintos visos teisiškai svarios aplinkybės, nes nepradėjus ikiteisminio tyrimo negalima atlikti tam tikrų veiksmų. Tik ikiteisminio tyrimo metu buvo galima surinkti papildomus įrodymus ir nustatyti bei tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Taigi sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu atitiko teisėtumo kriterijus. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų buvęs negalimas, nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslą: skiriant šias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Visais atvejais procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018, 24 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 37 punktas). Kaip jau nurodyta, 2015 m. rugpjūčio 13 d. dienos nutarimu R. P. IT Nr. 01-1-28386-15 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įtariamajam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, 2016 m. sausio 7 d. nutarimu buvo paskelbta jo paieška ir kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės –  suėmimo skyrimo. Ginčo, kad R. P., nevykdė pirmiau jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, bei išvyko į užsienį, nėra. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovo atstovas, tačiau nurodo, kad R. P. nesuprato, kad jis negali trumpam išvykti į užsienį. Šie argumentai atmestini – prokuroro nutarimu R. P. buvo įpareigotas nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), savo parašu patvirtino jam paskirtą įsipareigojimą ir buvo įspėtas, kad pažeidus rašytinį pasižadėjimą, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Be to IT byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis su prašymu laikinai išvykti į užsienio valstybę ar dėl jam skirtos kardomosios priemonės panaikinimo. Taigi R. P. pažeidus jam paskirtą kardomąją priemonę bei 2016 m. sausio 7 d. paskelbtai įtariamojo paieškai nedavus rezultatų, esant duomenims apie jo išvykimą į užsienį (IT bylos III t., b. l. 40 ), buvo pakankamas pagrindas spręsti dėl jos pakeitimo kita (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje vertinant pagrįsto įtarimo kaip būtinosios suėmimo teisėtumo sąlygos teisėtumą, teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartyje nurodė, kad R. P. pagal IT duomenimis pagrįstai įtariamas nusikalstamų veikos padarymu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad R. P. nusikalstamos veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, jis aštuonis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, pasislėpė nuo IT pareigūnų ir gyvena užsienyje, atlikęs bausmę niekur nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, esant silpniems jo socialiniams ryšiams, pakeitė R. P. skirtą kardomąją priemonę į suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais. Taigi skiriant šią kardomąją priemonę buvo siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Teismo vertinimu įtariamojo teisės buvo suvaržytos dėl objektyvaus būtinumo, o skirta kardomoji priemonė atsižvelgus į teismo nurodytus motyvus dėl kardomosios priemonės paskyrimo buvo proporcinga siekiamiems proceso tikslams (nes įtariamajam pasislėpus jokiomis kitomis, švelnesnėmis priemonėmis, nebuvo galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 176 – 185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).

Ieškovas nurodo, kad prokuratūra pripažino savo kaltę 2018 m. spalio 17 d. priimdama sprendimą panaikinti kardomąją priemonę ir atšaukusi EAO, o vėliau ir nutraukdama ikiteisminį tyrimą. Tačiau tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Nustačius, kad ikiteisminis tyrimas 2019 m. gegužės 13 d. buvo nutrauktas neįrodžius, kad R. P. dalyvavimo jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BPK 182 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) padaryme, o ne šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų ar klaidų, pagrindo sutikti su tokia ieškovo pozicija nėra. 

Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Kasacinis teismas prie ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtumo priskiria ir atvejus, susijusius su nepateisinamai ilga ikiteisminio tyrimo trukme, pareigūnų neveikimu (ilgą laiką veiksmų neatlikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Ieškovo atstovo manymu ikiteisminis tyrimas, ieškovui esant sulaikytam, praktiškai nevyko, aktyvūs ikiteisminio turimo veiksmai nebuvo atliekami, be to buvo grubiai pažeistas BPK 127 straipsnis – jo suėmimas tęsėsi daugiau nei įstatyme numatytas maksimalus terminas.

IT bylos duomenimis nustatyta, kad teismui R. P. skyrus suėmimą, buvo išduotas EAO, kurio pagrindu R. P. 2016 m. gruodžio 5 d. sulaikytas Airijos Respublikoje (IT bylos III t., 12-13, 16). Kaip nurodoma 2018 m. spalio 17 d. Prokuratūros vyriausiojo prokuroro T. Š. prašyme Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Europos arešto orderio atšaukimo (IT bylos III t., b. l. 17-18), po R. P. sulaikymo iš Airijos teisėsaugos institucijų nuolat buvo gaunami duomenys apie tai, kad R. P. laikomas areštinėje ir skiriami teismo posėdžiai, kuriuose sprendžiamas klausimas dėl R. P. perdavimo Lietuvos Respublikai, tačiau nėra gauti Airijos pareigūnų motyvai, kodėl R. P. neperduodamas. 2017 m. lapkričio 9 d. Airijos Respublikos kompetetingoms institucijoms buvo išsiųstas teisinės pagalbos pavedimas dėl R. P., kaip įtariamojo apklausos Airijoje, tačiau atsakymas negautas. Šias aplinkybes, t. y. R. P. sulaikymo metu atliktų IT veiksmų, susijusį su informacijos gavimu/teikimu Airijos institucijoms apie R. P., siekiant jį grąžinti į Lietuvos Respubliką, o vėliau ir jį apklausti, patvirtina ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga (IT bylos III t., b. l. 38, 39, 41-43, 44-46, 50, 55, 70, 73, 78, 94, 106, 108, 116-117, 122, 124, 127, 135, 137, 140, 141). Be to, nors pagrindiniai IT veiksmai buvo atlikti iki R. P. pasislepiant ir skiriant suėmimą, tačiau jie buvo atlikinėjami ir vėliau, pvz. buvo apklausti D. M. ir R. V. (IT bylos I t., b. l. 123-125, 161) buvo nutarta  apklausti ir E. I. (IT bylos I t., b. l. 142). Atliktų veiksmų apimtį ir intensyvumą R. P. būnant sulaikytam taip pat patvirtina ir Prokuratūros prašymai dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo (IT bylos I t., b. l. 9-28), vyresniosios tyrėjos S. G. tarnybiniai pranešimai (IT bylos III t., b. l. 41-46). 2017 m. spalio 6 d. vyresniosios tyrėjos S. G. tarnybiniame pranešime tai pat nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. jai skambino asmuo, prisistatęs R. P. ir nurodė, kad jis gydomas nuo turberkuliozės, kurios gydymas užtruks 2 metus (IT bylos III tomas, b. l. 41-43). Paaiškėjus šioms aplinkybėms (duomenų IT byloje apie tai, kad aplinkybės, susijusios su R. P. liga ir gydymu buvo žinomos anksčiau, nėra), buvo nedelsiant kreiptasi į Airijos kompetentingą instituciją su teisinės pagalbos prašymu dėl R. P. apklausos, tačiau šis prašymas, eilę kartų kreipiantis su paklausimais dėl jo vykdymo, buvo atidedamas ir liko neįvykdytas. R. P. pasislėpus nuo ikiteisminio turimo pareigūnų, jį 2016 m. sausio 7 d. pripažinus įtariamuoju dėl sukčiavimo ir A. I. D. atžvilgiu (IT bylos I t., b. l. 48-50, III t., b. l. 1-2), būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai (R. P. apklausa) nebuvo atlikta ir ikiteisminis tyrimas negalėjo būti baigtas. Taigi ieškovas neįrodė, kad egzistuoja jo nurodomos aplinkybės, susijusios su teisėsaugos institucijos pareigūnų neveikimu ar nepateisinamai ilga ikiteisminio tyrimo trukme R. P. atžvilgiu atliekame ikiteisminiame tyrime. Teismas atskirai pažymi, kad R. P. būnant sulaikytu pagal EAO, suėmimo terminai skaičiuotini nuo jo perdavimo Lietuvos Respublikai, bei pažeisti nebuvo (BPK 127 straipsnio 10 dalis).

Apibendrinus spęstina, kad ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti reikalingos sąlygos – neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys dėl 10 000 Eur žalos priteisimo atmestinas. Priežastinio ryšio ir žalos dydžio klausimai šios bylos teisingam išsprendimui yra nebereikšmingi, nes civilinė atsakomybė, nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra galima ir žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami procesinius sprendimus, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai. Byloje tokių dokumentų nebuvo pateikta (ginčo dėl to, kad tokių dokumentų ieškovas neturi, nėra). Atsižvelgus į tai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagrįstai atsisakė atlyginti žalą ne teismo tvarka, bei ieškovo išvestinis reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-4870, atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, patyrė tik atsakovas, todėl ieškinį atmetus jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Pašto išlaidų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK grąžinti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27384-15 medžiagą (4 tomai).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Teisėjas                                                                   Mindaugas Nekrašas