Byla Nr. M1-2373-716/2014

Proceso Nr. 1-12-1-00157-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1., 2.8.11.

(S)

VILKNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Agnei Vaičiukytei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui, nukentėjusiajai M. K., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertei N. M., atstovei pagal įstatymą J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje G. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs įstatymo draudžiamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,   

              n u s t a t ė :

G. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis 2013-01-14 apie 15 val. 50 min., būdamas viešojoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, Kalvarijų g., prie pastato Nr. 88, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,75 % promilių), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties aplinkinių akivaizdoje tyčia apspardė M. K. vairuojamą automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langus ir dureles, nulauždamas vairuotojo pusės šoninio vaizdo veidrodėlį, tokiu būdu sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusioji M. K. teisme parodė, kad 2013-01-14 važiavo Žalgirio g. link „Sostinės turgaus“. Stabtelėjusi laukė, kol priešais mašina baigs posūkio manevrą. Ši nesisuko, todėl ji paspaudė garsinį signalą vieną kartą. Vis laukė, mašina nepradėjo judėti, tada paspaudė  signalą antrą kartą. Tuo metu iš mašinos išlipo vaikinas. Jis tikrai nelingavo, buvo gan protingomis akimis. Kaip moteris pagalvojau maža ką, ir nuspaudžiau vairuotojo pusės durelių užrakinimą, užsirakinau duris. Vaikinas pradėjo neadekvačiai elgtis, spardė automobilio langą, smūgiai buvo stiprūs. Vaikinas intensyviai spardė langą, duris, jos pusės veidrodėlį, kurio neliko. Jai buvo šokas. Aplink buvo žmonių, bet nė vienas neatėjo ir jai nepadėjo. Tada ji pavažiavo atgal. Vaikinas pamatęs, kad ji pasitraukė, atsisėdo į savo mašiną ir nuvažiavo į „Sostinės turgelį“.

Teisme apklausta liudytoja J. L. parodė, kad 2013-01-14 G. susipyko su mergina, apimtas didelio pykčio spardė nukentėjusiosios automobilį, dėl ko jai labai gėda, Sūnus prašė atsiprašyti nukentėjusiosios. Sūnus ne kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, bet jis šizofrenija neserga, nėra nei haliucinacijų, nei kliedesių. G. vaistus vartoja gydytojo paskyrimu, kartais savo noru. 3 kartus sūnus bandė nusižudyti. Sūnus žino, kad negalima vartoti vaistų su alkoholiu kartu, po įvykio bendraujant sakė, kad jis buvo labai nusivylęs. Ji nori vaiką pasiimti ir išsivežti į Italiją, kur šis ne kartą gydėsi ir jautėsi geriau.

Teisme apklausta ekspertė N. M. patvirtino tyrimo metu teiktas išvadas ir parodė, kad kaltinamasis buvo tirtas nuo vasario 13 d. iki kovo 14 d. Buvo nustatyta, kad jis įtariamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu susirgimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ir šiuo metu serga. Dėl sveikatos būklės asmuo negali dalyvauti teisminiuose procesuose ir būti apklaustas, rekomenduotina taikyti stacionarų stebėjimą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. G. L. turi problemų jau seniai. Dar 2008 m. lankėsi pas psichiatrus, buvo gydytas 9 kartus, 2013 m. bėgyje kartas po karto hospitalizuotas. Visur aprašoma, kad jo būklė bloga, nestabili, epizodinės ir klausos haliucinacijos, mąstymo sutrikimai, prie sutrikimų vartoja ir alkoholį, ir narkotines medžiagas, elgiasi visuomenėje neadekvačiai. Pats asmuo to neneigia, faktus pripažįsta. Su motina kartu negyvena, kursuoja tarp Lietuvos ir Italijos. Buvimas Lietuvoje visada baigiasi hospitalizacija, yra 3 bandymai nusižudyti, todėl ji mano, kad komisijos išvada pakankamai pagrįsta, nes asmuo vaistus vartoja savo nuožiūra kartu su alkoholiu ir narkotikais, todėl yra rimti motyvai rekomenduoti stacionarų stebėjimą ir gydymą.

Iš tarnybinių pranešimų apie įvykio vietoje sulaikytą G. L. ir fotonuotraukų matyti, kad neblaivus vairuotojas iš chuliganiškų pasaktų apspardė automobilį „Audi“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo akivaizdžiai apgadintas (b. l.9-10, 11--12).

Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 13) ir alkotesterio kvito (b. l. 48) matyti, kad G. L. 2013-01-14 d. 17.08 val. buvo nustatytas 1.75 promilių girtumas.

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. K. tyrimo metu pateikė UAB „Vilgirida“  2013-01-15 išduotą pažymą už atliktus darbus 250 Lt sumai (b. l. 25), UAB „Vilgirida“ išduotą pažymą už atliktus darbus 233 Lt sumai (b. l. 24) ir vaistinės čekius-kvitus patvirtinančius vaistų įsigijimą už 71,45 Lt (b.l.23).

Iš Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad G. L. ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2012-12-04 iki 2012-12-12, konstatuota diagnozė - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b. l. 67).

Iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pateiktos informacijos matyti, kad G. L. nuo 2013-01-25 buvo gydomas centro I vyrų skyriuje, konstatuota diagnozė - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (b. l. 68).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad G. L. veikos padarymo metu, t. y. 2013-01-14, sirgo šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertizės atlikimo metu G. L. taip pat sirgo šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos G. L. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje, būti apklausiamas. Specialistų komisija pripažino, kad G. L. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 115-121).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad G. L. pažeidė viešąja tvarką, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties aplinkinių akivaizdoje tyčia pardė M. K. vairuojamą automobilį, dėl ko nulaužė automobilio veidrodėlį bei padarė kitus automobilio sužalojimus. Teismo ištirti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai apie automobilio taisymą, tarnybiniai pranešimai ir fotonuotraukos patvirtina, kad G. L. viešoje vietoje, be priežasties ir dėl chuliganiškų paskatų brutaliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir taip padarė įstatymo draudžiamą veiką, kuri kaiop viešosios tvarkos sutrikdymas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Teismas įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto byloje ir teisme gautus teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus pripažįsta, kad G. L. veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo – todėl darydamas veiką jis negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl esamo psichikos sutrikimo. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad G. L. dėl padarytos veikos yra nepakaltinamas, nes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. Įvertinęs specialistų rekomendacijas teismas mato pagrindą G. L. skirti rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies teismas atsižvelgia ir vertina psichiatrės ekspertės nurodytas aplinkybes, patvirtintas ekspertizės kaltu, apie tai, kad G. L. psichikos sutrikimai diagnozuoti senai, nuo 2008 metų, jis ne kartą gydytas stacionaruose, nuo 2013 metų jo hospitalizacija suintensyvėjo, asmuo turi rimtų problemų dėl mąstymo sutrikimų, klausos haliucinacijų, negali, tačiau vartoja alkoholį, taip pat buvo užfiksuotas narkotinių medžiagų vartojimas, praeityje užfiksuoti ne vienetiniai bandymai nusižudyti, pastebėtos dažnos suicidinės tendencijos. Kartu teismas atkreipia dėmesį į G. L. padarytos įstatymu draudžiamos veikos pobūdį, pavojingumą, veiksmų turinį ir agresiją, smurtą kitų asmenų turtui, praeityje užfiksuotus jo dažnus administracinės teisės pažeidimus, būtinybę gydyti psichikos sutrikimą, kuriam pats G. L. nėra kritiškas. Šios aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad nesant gydytojų specialistų pritarimo ar siūlymo, nėra pagrindo G. L. skirti švelnesnio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę.

Nukentėjusioji M. K. pareiškė  byloje civilinį ieškinį dėl 559,45 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo (b. l. 19). Iki bylos išnagrinėjimo teisme turinė žala nukentėjusiajai buvo atlyginta (teismo posėdžio metu), todėl šioje dalyje pradėtas civilinio ieškinio procesas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  107 str. nutrauktinas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos reikalavimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Nėra duomenų, kad G. L. būtų pripažintas neveiksniu, todėl preziumuojamas jo civilinis veiksnumas. Šiame procese nustačius, kad G. L. padarė žalą veiksmais, kurių nesuprato ir negalėjo valdyti dėl psichikos sutrikimo, teismas negali patenkinti M. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jį atmeta. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka G. L. tėvams ir įrodinėti, kad šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad toks asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98  str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 str.

n u t a r ė :

              G. L. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

              G. L. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

M. K. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, civilinio ieškinio procesą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                               Mindaugas Striaukas