Administracinė byla Nr. A-514-789/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01701-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. (E. T.) skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA, atsakovas, Administracija) 2021 m. balandžio 21 d. išvadą dėl skundo Nr. 15B-3952 (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą (toliau – ir Keleivio skundas) iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė šiuos skundo argumentus:
2.1. 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas pateikė Administracijai skundą dėl keleivių teisių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – ir Reglamentas), galimo pažeidimo.
2.2. Administracija, nagrinėdama skundą ir pateikdama Išvadą, pažeidė išsamumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 5 p.), Išvadoje trūksta motyvų, kurie turi būti administraciniame sprendime (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.). LTSA nesilaikė gero viešojo administravimo principo, fundamentalių protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, neužtikrino pareiškėjo, kaip privataus asmens ir silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, teisių ir laisvių.
2.3. Priimant Išvadą, buvo pažeistas non reformatio in peius principas (draudimas pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėtį). Išvadoje LTSA išdėstė nuomonę, jog oro vežėjas neprivalo atlyginti pareiškėjo naujų bilietų įsigijimo išlaidų, todėl vėliau, jei pareiškėjas kreiptųsi į teismą su ieškiniu dėl patirtų nuostolių atlyginimo, leistų oro vežėjui teisme pasinaudoti atsakovo, kaip institucijos, atsakingos už Reglamento vykdymą, oficialiosios Išvados turiniu savo pozicijai sustiprinti ir pareiškėjo pozicijai silpninti.
2.4. Administracija, Išvadoje pateikdama nuomonę, kad oro vežėjas neprivalo atlyginti pareiškėjo išlaidų naujiems bilietams alternatyviam skrydžiui įsigyti, viršijo savo kompetenciją, nustatytą teisės aktuose, įskaitant Skundų ir prašymų dėl oro transporto keleivių teisių galimo pažeidimo nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2BE-27 (toliau – ir Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas, Aprašas), 34 punktą.
2.5. Šio ginčo kontekste pareiškėjas laikytinas vartotoju, todėl atsakovas turėjo būti aktyvus ir maksimaliai veiksmingas, nagrinėdamas skundą, atkakliai ginti jo teises, o, įžvelgęs bent minimalų oro vežėjo siekį neprisiimti atsakomybės už galimą Reglamento nuostatų pažeidimą, turėjo raginti jį (esant poreikiui, ne vieną kartą) įvykdyti įsipareigojimus pareiškėjo atžvilgiu. Aplinkybė, kad LTSA nesikreipė pakartotinai į oro vežėją su raginimu atlyginti keleivio patirtus nuostolius, vertintina kaip atsakovo neveikimas.
2.6. Pareiškėjas pasirinko Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą galimybę oro vežėjui atšaukus skrydį, t. y. prašė oro vežėjo pakeisti nepanaudotą skrydžio bilietą į naują skrydį 2021 m. vasario 2 d., tačiau oro vežėjas netenkino jo prašymo. Oro vežėjo siūlytas alternatyvus reisas buvo nepriimtinas pareiškėjui.
2.7. Išvada tik formaliai teisėta, tačiau neatitinka teisingumo principo. Ginčijamas aktas sukūrė pasekmes: avialinijos atsisakė padengti nuostolius, buvo atsisakyta patenkinti teisėtą keleivio norą, taigi viešojo administravimo subjektas, atsakingas už Reglamento vykdymo užtikrinimą, nedėjo reikiamų ir protingų pastangų, kad keleiviui būtų atlyginti nuostoliai dėl avialinijų neįvykdytos prievolės. Išvada yra neteisėta dėl procedūrinių pažeidimų ir turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
2.8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas tik po Išvados patvirtinimo kreipėsi į vežėją dėl aplinkybės, ar buvo vietų pareiškėjo pageidaujamame skrydyje, taip pat nekritiškai vertino oro vežėjo pateiktus duomenis.
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:
3.1. Administracija yra paskirta atsakinga įstaiga už Reglamento vykdymą, ir, vykdydama šią funkciją, nagrinėja oro transporto keleivių skundus dėl jų teisių galimo pažeidimo. Šioje procedūroje vadovaujamasi Reglamentu bei Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002, aiškinamosiomis gairėmis (2016/C 214/04) (toliau – ir Aiškinamosios gairės).
3.2. Išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, dėl to ji negali būti laikoma administraciniu sprendimu VAĮ prasme. Keleivių skundų dėl galimai pažeistų jų Reglamente nurodytų teisių nagrinėjimas taip pat nelaikytinas ir administracine procedūra, kuri pagal VAĮ 2 straipsnio 2 dalies apibrėžimą pradedama ir vykdoma dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniu sprendimu galimai padarytų pažeidimų.
3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Išvada silpnina jo poziciją potencialaus teisminio ginčo su oro vežėju atveju. Išvados dėl keleivių teisių galimo pažeidimo negali būti vien tik teigiamos keleivių atžvilgiu, o visais atvejais yra vertinamas keleivio skundo pagrįstumas. Teismai vertina visus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, įrodymai neturi teismui išankstinės galios. Tokio pobūdžio bylas nagrinėjantys teismai turi teisę įtraukti į bylą atsakovą kaip išvadą byloje duodančią instituciją, tačiau net ir tokiu atveju LTSA išvada nebūtinai bus palanki keleiviui, o priklausys tik nuo keleivio reikalavimų pagrįstumo.
3.4. 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas kreipėsi su Keleivio skundu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas buvo įsigijęs skrydžio BT215 iš Vilniaus į Berlyną (TXL) bilietą 2020 m. birželio 4 d. (toliau – ir Skrydis), kuris buvo atšauktas; pareiškėjas alternatyviu oro vežėjo pasiūlymu nepasinaudojo kaip netinkamu ir 2021 m. sausio 23 d. prašė pakeisti turimą bilietą į 2021 m. vasario 2 d. skrydžio bilietą maršrutu Vilnius–Berlynas, tačiau oro vežėjas pasiūlė 2021 m. vasario 3 d. skrydį, kuris pareiškėjui netiko; pareiškėjas dar kartą kreipėsi į oro vežėją su prašymu pakeisti Skrydį į 2021 m. vasario 2 d. skrydį maršrutu Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas ir Amsterdamas–Frankfurtas, nurodydamas, kad už kelionę Frankfurtas–Berlynas yra pasiryžęs apmokėti pats, tačiau pastarojo prašymo oro vežėjas netenkino; pareiškėjas savo lėšomis įsigijo skrydžių bilietus (Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas) ir traukinio Frankfurtas–Berlynas bilietus ir prašė oro vežėjo kompensuoti papildomai jo patirtas 678,88 Eur išlaidas, taip pat greitojo SARS-Cov-2 viruso testo, kuris buvo būtinas dėl skrydžio per Amsterdamą, atlikimo 24 Eur išlaidas, taip pat maitinimo išlaidas.
3.5. Administracija nurodė, kad dėl pareiškėjo skundo kreipėsi į oro vežėją (Air Baltic), prašydama grąžinti pareiškėjui pinigus už papildomas jo išlaidas dėl atšaukto Skrydžio. 2021 m. kovo 11 d. oro vežėjas pateikė atsakovui įrodymus, kad pareiškėjui vietoje jo pageidaujamos kelionės 2021 m. vasario 2 d. buvo pasiūlyti alternatyvūs skrydžiai 2021 m. sausio 31 d. ir 2022 m. vasario 1 d. bei 2021 m. vasario 3 d. arba pinigų grąžinimas už atšauktą Skrydį. LTSA veikė aktyviai, tikslinosi oro vežėjo pateiktą informaciją, ir tik tada, įvertinusi pareiškėjo ir oro vežėjo pateiktą informaciją bei atsižvelgdama į Reglamento 8 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir Aiškinamųjų gairių 4.2 punktą, pateikė išvadą, kad oro vežėjas nepažeidė Reglamento nuostatų dėl nukreipimo skristi kitu maršrutu: jis pateikė kelis alternatyvių skrydžių panašiomis kelionės sąlygomis siūlymus. Aiškinamųjų gairių 4.2 punkte aprašomas atvejis, kai oro vežėjas gali įrodyti, kad siekė suteikti pagalbą pagal Reglamento 8 straipsnį, tačiau keleivis pats pasirūpino savimi ir nukreipimo kitu maršrutu reikalais, tada oro vežėjas gali daryti išvadą, kad jis neatsakingas už papildomas keleivio patirtas išlaidas ir gali nuspręsti jų nekompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsisakė oro vežėjo pasiūlymų ir pats pasirinko skrydį, oro vežėjas neprivalo atlyginti paties pareiškėjo įsigytų naujų bilietų kainos.
3.6. Pareiškėjas pasirinko Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkte dėl atšaukto skrydžio numatytą teisių gynimo būdą – nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų. Pareiškėjo pasirinkti bilietai / maršrutas (skrydis Vilnius–Ryga, skrydis Ryga–Amsterdamas, skrydis Amsterdamas–Frankfurtas, traukinys Frankfurtas–Berlynas) nelaikytinas panašiomis kelionės sąlygomis, nurodomomis Reglamento 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, kaip atšauktas tiesioginis skrydis Vilnius–Berlynas. Be to, pareiškėjo pageidautas skrydis buvo vykdomas „codeshare“ reisas, t. y. oro vežėjo ir jo partnerių bendrai vykdomas reisas, kuriame kiekviena aviakompanija partnerė turi limituotą vietų skaičių, kurį gali pasiūlyti savo klientams; kaip matyti iš oro vežėjo pateiktų įrodymų, oro vežėjas negalėjo suteikti prašomo skrydžio.
3.7. Atsakovas vadovavosi Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, neperžengė savo kompetencijos ribų, išnagrinėjo Keleivio skundą, priėmė Išvadą, kurioje nurodyti faktiniai bei teisiniai argumentai, pakankami motyvai, taip pat pažymėtas Išvados rekomendacinis pobūdis. Pareiškėjui nesutinkant su Išvada, išaiškinta tolimesnė galima jo teisių dėl Reglamento nuostatų taikymo gynimo tvarka bei LTSA veiksmų / neveikimo apskundimo tvarka.
3.8. Atsakovui priėmus Išvadą, kad pareiškėjo Reglamente nurodytos keleivio teisės nebuvo pažeistos, t. y. oro vežėjas neturi pareigos atlyginti pareiškėjo savarankiškai įsigytų bilietų kainą, LTSA neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai raginti oro vežėją kompensuoti pareiškėjo įsigytų bilietų kainą ir susijusias sumas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą.
5. Teismas nustatė šias bylos aplinkybes:
5.1. 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas pateikė LTSA skundą dėl keleivių teisių, apibrėžtų Reglamente, galimo pažeidimo. Pareiškėjas prašė oro vežėjo pakeisti jo 2020 m. balandžio 3 d. įsigyto ir vėliau atšaukto skrydžio bilietą 2020 m. birželio 4 d. skrydžiui maršrutu Vilnius–Berlynas (TXL) į 2021 m. vasario 2 d. skrydžio bilietą maršrutu Vilnius– Berlynas, tačiau oro vežėjas pasiūlė 2021 m. vasario 3 d. skrydį, kuris pareiškėjui netiko; pareiškėjas dar kartą kreipėsi į oro vežėją su prašymu pakeisti Skrydį į 2021 m. vasario 2 d. skrydį maršrutu Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas ir Amsterdamas–Frankfurtas, nurodydamas, kad už kelionę Frankfurtas–Berlynas yra pasiryžęs apmokėti pats, oro vežėjas taip pat netenkino šio prašymo; pareiškėjas savo lėšomis įsigijo skrydžių bilietus Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas ir Amsterdamas–Frankfurtas bei traukinio bilietą Frankfurtas–Berlynas ir prašė oro vežėjo kompensuoti papildomai jo patirtas 678,88 Eur išlaidas, taip pat nurodė, kad mano, jog turi būti kompensuotos jo greitojo SARS-Cov-2 viruso testo, kuris buvo būtinas dėl skrydžio per Amsterdamą, atlikimo 24 Eur išlaidos, taip pat maitinimo išlaidos.
5.2. 2021 m. vasario 26 d. atsakovas dėl Keleivio skundo kreipėsi į oro vežėją, kuris 2021 m. kovo 11 d. ir kovo 30 d. el. laiškais pateikė atsakymą dėl Keleivio skundo, nurodydamas šias aplinkybes: 2020 m. balandžio 5 d. pareiškėjas buvo informuotas apie skrydžio, kuris turėjo vykti 2020 m. birželio 4 d., atšaukimą ir jam pasiūlyti 3 kompensavimo variantai: už Skrydžio bilietą sumokėtų pinigų grąžinimas; bilieto kainos ir papildomai pridėtų 20 Eur dydžio dovanų kuponas („AirBaltic“ skrydžiams); Skrydžio pakeitimas vėlesniam laikui; pareiškėjas su oro vežėju susiekė tik 2021 m. sausio 26 d. ir prašė nepanaudoto Skrydžio bilieto pakeitimo; pareiškėjui buvo pasiūlyta keliauti 2021 m. sausio 31 d., 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 3 d., tačiau keleiviui netiko tie variantai, jis norėjo keliauti būtent 2021 m. vasario 2 d., tačiau oro vežėjas negalėjo pasiūlyti tai datai jokių skrydžių, kadangi neturėjo juose vietų; oro vežėjas nurodė, kad jis nemano, jog jis turi pareigą padengti pareiškėjo patirtas 2021 m. vasario 2 d. kelionės išlaidas.
5.3. 2021 m. balandžio 20 d. LTSA, įvertinusi pareiškėjo, oro vežėjo ir internete prieinamą informaciją, priėmė Išvadą, kurioje, atsižvelgiant į tai, jog oro vežėjas pateikė pasirinkimą tarp pinigų grąžinimo ir alternatyvių kelionių ankstesniu arba vėlesniu laiku, bet pareiškėjas atsisakė oro vežėjo pasiūlymų ir pats asmeniškai pasirinko skrydį, nurodė, kad oro vežėjas neprivalo atlyginti paties pareiškėjo įsigytų naujų bilietų kainą. Taip pat nurodė, kad Išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, o keleivis gali ginti Reglamente numatytas ir galimai pažeistas savo teises, kreipdamasis į išvykimo arba atvykimo vietos arba oro vežėjo registracijos (arba įsteigimo) valstybės vietos teismą (Vilniaus miesto apylinkės teismą).
5.4. 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad nesutinka su Išvada. 2021 m. balandžio 22 d. Administracija papildomai el. paštu kreipėsi į oro vežėją ir, gavusi jo atsakymą (su išrašais iš bilietų rezervavimo sistemos), pateikė atsakymą pareiškėjui.
6. Teismas byloje vadovavosi Reglamento 8 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, Aprašomųjų gairių, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 5 ir 6 punktų, Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 5, 26, 34 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
7. Iš Išvados turinio teismas nustatė, kad šia Išvada pareiškėjui nenustatomos jokios pareigos ir (arba) teisės, joje aiškiai nurodyta, kad Išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir sutiko su atsakovo argumentais, kad keleivio skundo nagrinėjimas LTSA nėra privalomas, t. y. keleivis gali rinktis, ar savo pažeistas teises ginti, kreipiantis su skundu į LTSA, ar tiesiai į teismą bendra civilinio proceso tvarka, o LTSA išvada nėra privaloma nei keleiviui, nei oro vežėjui. Nesutikdamas su LTSA išvada ar oro vežėjui nevykdant keleivio atžvilgiu teigiamos išvados, keleivis savo teises toliau gali ginti, kreipdamasis į teismą bendra tvarka.
8. Teismas pažymėjo, kad Aiškinamųjų gairių 7 punkte ir Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje pasisakyta, kad, pagal Reglamentą, nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos neprivalo imtis priemonių pagal tokius skundus, kad kiekvienu atskiru atveju būtų užtikrintos individualios keleivių teisės, tačiau tai neatleidžia nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų nuo prievolės, laikantis gero administravimo principų, skundų pateikėjams duoti išsamų atsakymą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo subjektinės teisės galėjo būti pažeistos dėl to, kad LTSA neišsamiai išnagrinėjo skundą ir neatliko savo pareigų pagal Reglamento nuostatas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl jo galimai pažeistų teisių dėl to, kad oro vežėjas nepasiūlė jam skrydžio bilieto jo pageidauta data (2021 m. vasario 2 d.), todėl pažeidė Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c papunkčio nuostatas, numatančias, jog, kai daroma nuoroda į šį straipsnį, vienas iš keleiviui siūlomų pasirinkimų yra nukreipimas kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų.
9. Teismas nustatė, kad LTSA, gavusi Keleivio skundą, kreipėsi į oro vežėją dėl informacijos pateikimo, ir Išvadoje rėmėsi oro vežėjo pateikta informacija, kad jis pareiškėjui siūlė keliones 2021 m. sausio 31 d., vasario 1 d., vasario 3 d. dienomis. LTSA Išvadoje nepasisakė dėl aplinkybės, ar oro vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną (2021 m. vasario 2 d.) maršrutu Vilniaus–Berlynas. Po Išvados priėmimo LTSA, 2021 m. balandžio 21 d. gavusi pareiškėjo papildomą prašymą, kreipėsi į oro vežėją ir, gavusi atsakymą, 2021 m. balandžio 28 d. persiuntė pareiškėjui vežėjo pateiktą išrašo iš užsakymų sistemos kopiją. Teismas vertino, kad atsakovas neatliko savarankiško šio išrašo vertinimo, ir pažymėjo, kad šiame išraše nėra duomenų, ar tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi į oro vežėją (2021 m. sausio 26 d.), buvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį (2021 m. vasario 2 d. Vilnius–Berlynas), nors ši aplinkybė gali būti svarbi Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo požiūriu.
10. Teismas sprendė, kad LTSA nesiėmė pakankamų aktyvių veiksmų išsiaiškinti ir apginti galimai pažeistas pareiškėjo teises, Išvadoje atsakovas nepasisakė dėl aplinkybės, ar buvo bilietų į pareiškėjo pageidautą skrydį, taip pat nepasisakė, ar ši aplinkybė yra reikšminga. Teismas darė išvadą, kad šiuo požiūriu atsakovas išsamiai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, neatliko savarankiško tyrimo dėl oro vežėjo pateiktų aplinkybių, kad jis siūlė skrydžius keliomis datomis (2021 m. sausio 31 d., vasario 1 d. ir vasario 3 d.). Teismas konstatavo, kad iš į bylą pateikto oro pervežėjo ir pareiškėjo susirašinėjimo matyti tik tai, kad buvo pasiūlytas skrydis 2021 m. vasario 3 d.
11. Teismas konstatavo, kad LTSA nebuvo pakankami aktyvi, nesilaikė gero administravimo principo, neatliko iš Reglamento 16 straipsnio 1 dalies, VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų jai kylančių pareigų.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog LTSA nepriima įpareigojančių sprendimų, o ginčus dėl individualių keleivio subjektinių teisų pažeidimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, šioje byloje nepasisakė dėl Išvadoje pateikto teisinio LTSA atlikto aplinkybių vertinimo. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Išvada suteiks pranašumą kitai šaliai galimo civilinio proceso atveju, nes Išvada nebūtų privaloma teismui, ir pažymėjo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad LTSA nebuvo pakankami aktyvi, padėdama išsiaiškinti visas pareiškėjui, kaip vartotojui, svarbias aplinkybes, susijusias su galimu jo teisių pažeidimu, todėl, priimant Išvadą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas sprendė, kad Išvada naikintina, o atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą iš naujo.
III.
13. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o Administracijos 2021 m. balandžio 20 d. Išvadą Nr. 15B-3952 palikti nepakeistą.
14. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir nukrypo nuo teismų suformuotos teismų praktikos, Išvadą nepagrįstai nagrinėdamas kaip administracinį sprendimą, nors pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma nei pareiškėjui, nei oro vežėjui.
14.2. LTSA yra paskirta atsakinga įstaiga už Reglamento vykdymą, ji nagrinėja oro transporto keleivių skundus dėl jų teisių galimo pažeidimo, nors keleivio skundo nagrinėjimas Administracijoje nėra privalomas, t. y. keleivis gali rinktis, ar savo pažeistas teises ginti kreipiantis su skundu į LTSA, ar kreipiantis į teismą bendra civilinio proceso tvarka. Pagal Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 34.5 punktą, LTSA išvada yra rekomendacinio pobūdžio sprendimas, ir keleivis, nesutikdamas su ja ar, oro vežėjui nevykdant keleivio atžvilgiu teigiamos išvados, gali ginti savo teises, kreipdamasis į teismą bendra civilinio proceso tvarka.
14.3. Išvada nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, dėl to ji nėra ir negali būti laikoma administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo prasme. Be to, kaip keleivio skundo nagrinėjimo rezultatas priimta Išvada taip pat nelaikytina administracine paslauga, o keleivių skundų dėl galimai pažeistų jų Reglamente nurodytų teisių nagrinėjimas taip pat nelaikytinas ir administracine procedūra, kuri pradedama ir vykdoma dėl būtent viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniu sprendimu galimai padarytų pažeidimų, t. y. keleivių skundai nagrinėjami ne dėl LTSA, o dėl oro vežėjų galimai padarytų pažeidimų (sprendžiamas tarp oro vežėjo ir keleivio kilęs ginčas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai (nepagrįstai) ginčo atveju taikė administracinius sprendimus reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, be to, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nesivadovaujama ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, taip galbūt teismui sutinkant, kad Išvada negali būti panaikinta.
14.4. Teismas, skundžiamu sprendimu įpareigodamas LTSA pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kuria remiantis teismas turėtų nagrinėti tik bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, ir / ar veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Net ir išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą iš naujo, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Nepanaikinus teismo sprendimo, pareiškėjui būtų sukuriami nepagrįsti kitokios išvados lūkesčiai, dėl to jis gali nepasirinkti tinkamo kito jo teisių gynimo būdo ir laiku nesikreipti į teismą civilinio proceso tvarka.
14.5. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog LTSA nebuvo pakankamai aktyvi, nagrinėdama pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą, ir pažymi, jog LTSA veikė aktyviai, gavusi oro vežėjo atsakymą į paklausimą, tikslinosi oro vežėjo pateiktą informaciją, ir, įvertinusi pareiškėjo ir oro vežėjo pateiktą informaciją bei atsižvelgdama į Reglamento 8 straipsnio 1 dalį ir Aiškinamųjų gairių 4.2 punktą, pateikė Išvadą, kad oro vežėjas nepažeidė Reglamento nuostatų dėl nukreipimo skristi kitu maršrutu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsisakė oro vežėjo pasiūlymų ir pats pasirinko skrydį, LTSA nuomone, oro vežėjas neprivalo atlyginti paties pareiškėjo įsigytų naujų bilietų kainos, be to, oro vežėjas pateikė įrodymus, kad jis negalėjo suteikti pareiškėjui jo prašomo skrydžio. Atsakovas priėmė teisėtą bei pagrįstą Išvadą, nenukrypo nuo Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudencijos ir nuo Aiškinamųjų gairių nuostatų.
14.6. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas gero administravimo principas, kadangi atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą, vadovaudamasis įstatymais, tiek pareiškėjo, tiek oro vežėjo pateiktą informaciją vertino nešališkai ir objektyviai, priėmė teisingą sprendimą (Išvadą), kurį motyvavo argumentais, juos susiedamas su teisiniu reguliavimu. Išvada atitinka visus nacionalinius įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų turiniui keliamus reikalavimus, o atsakovas, ją priimdamas, nepažeidė gero administravimo principo ir atliko savo pareigą, pateikė teisingą ir objektyvią informaciją pareiškėją dominančiu klausimu.
15. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, nurodo šiuos atsiliepimo argumentus:
15.1. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Išvada nėra administracinis sprendimas ir negali būti ginčijama administraciniame teisme, ir pažymi, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis viešąjį administravimą, o Išvada, priimta atlikus administracinę procedūrą – skundo išnagrinėjimą – yra administracinis aktas, skųstinas teismams.
15.2. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovo priimamos išvados nesukelia keleiviams teisinių pasekmių, kadangi jose būna konstatuojamas Reglamento pažeidimas arba nustatoma, kad nebuvo tokio pažeidimo. Administracija atlieka vykdomosios valdžios pareigą, kai įgyvendina Europos Sąjungos norminį aktą, neribojant suinteresuoto asmens teisės skųsti vykdomosios valdžios priimto akto, veiksmo (neveikimo), kai asmuo turi pagrindo manyti, kad vykdomoji valdžia (LTSA) netinkamai atlieka savo funkcijas, pažeisdama asmens teises.
15.3. Asmuo, kuris ne teismo tvarka kreipiasi į įgaliotą įstaigą dėl keleivių teisių, apibrėžtų Reglamente, galimo pažeidimo, gali būti vertinamas kaip vartotojas, o atsakovui kyla pareiga aktyviai ir veiksmingai ginti keleivio, kuris naudojasi civilinės aviacijos oro bendrovių paslaugomis, galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus, nepasisakė dėl aplinkybės, ar buvo kelionės bilietų į pareiškėjo pageidautą skrydį, nors ši aplinkybė labai svarbi sprendžiant dėl oro vežėjo atsakomybės.
15.4. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovas neturi galimybės keisti savo ankstesnės pozicijos, ir pažymi, jog, neįvertinus ir nenustačius, kad keleivio prašomame reise (reisuose, kuriuos tądien oro vežėjas vykdė) buvo ar nebuvo laisvų vietų, neįmanoma priimti teisingo sprendimo, t. y. nustatyti, ar keleivio teisės, apibrėžtos Reglamento 8 straipsnyje, buvo pažeistos. Administracija, priimdama Išvadą, neįvertino aplinkybės, jog keleivis (pareiškėjas) pasinaudojo Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta teise, o ne rinkosi iš šio Reglamento 8 straipsnio 1 dalies a arba b punktų, oro vežėjas ignoravo tokį keleivio pasirinkimą, nepateikdamas įrodymų, kad keleivio pasirinkimas negalėjo būti įgyvendintas. Administracija, neatlikusi išsamios situacijos analizės, darė išvadą, kad keleivis negali naudotis Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta teise, taigi visi šie prieštaravimai turėtų būti aptarti, iš naujo nagrinėjant pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
16. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2021 m. balandžio 21 d. Išvados dėl skundo Nr. 15B-3952 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą.
17. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Išvadą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Keleivio skundą, konstatavęs, kad Išvada, nors ji yra rekomendacinio pobūdžio, yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kurio priėmimo metu Administracija nebuvo pakankami aktyvi, padėdama išsiaiškinti visas pareiškėjui, kaip vartotojui, svarbias aplinkybes, susijusias su galimu jo teisių pažeidimu. Teismas nustatė, kad, priimant Išvadą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Išvada nėra administracinis sprendimas, kurį priimant buvo vykdoma administracinė procedūra ar teikiama administracinė paslauga VAĮ prasme, todėl teismas nepagrįstai taikė VAĮ nuostatas, skirtas administraciniam sprendimui (jo turiniui), o, priimdamas sprendimą įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo Keleivio skundą iš naujo, nukrypo nuo teismų praktikos, numatančios, jog teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, nagrinėjamu atveju Išvada nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.
19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, kitais byloje esančiais dokumentais, akcentuoja, jog pareiškėjas grindė jo, kaip keleivio, teisių pažeidimą Reglamento 8 straipsnio nuostatų pažeidimu, kadangi oro vežėjas atsisakė apmokėti pareiškėjo išlaidas, patirtas dėl atšaukto Skrydžio jam įsigijus skrydžio bilietus kitu maršrutu panašiomis sąlygomis, ir Administracija, kaip įstaiga, atsakinga už Reglamento įgyvendinimą, priimdama Išvadą, nebuvo pakankamai aktyvi, kad tinkamai apgintų pareiškėjo teises, nesivadovavo gero administravimo principu.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).
22. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo įgaliojimų viešojo administravimo srityje, pažymi, jog Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, kuris buvo priimtas, siekiant Bendrijos veiksmais oro transporto srityje, be kita ko, užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos reikalavimus (Reglamento preambulės 1 p.), nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamente nurodoma, kad atsisakymas vežti ir skrydžių atšaukimas arba atidėjimas ilgam laikui sukelia keleiviams rimtų nemalonumų ir nepatogumų (Reglamento preambulės 2 p.), valstybės narės turėtų užtikrinti ir prižiūrėti, kad jų oro vežėjai laikytųsi šio reglamento, taip pat paskirti tinkamą įstaigą, kuri atliktų tokias vykdymo užtikrinimo užduotis. Priežiūra neturėtų turėti įtakos keleivių ir oro vežėjų teisėms nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka kreiptis į teismus dėl žalos atlyginimo (Reglamento preambulės 22 p.). Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą, atsakingą už šio reglamento vykdymo užtikrinimą skrydžių iš jos teritorijoje esančių oro uostų ir skrydžių iš trečiųjų šalių į tokius oro uostus atžvilgiu. Prireikus ši įstaiga imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų gerbiamos keleivių teisės.
23. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LTSA yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, o 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos transporto saugos administracija atlieka įstaigos, atsakingos už Reglamento (ES) Nr. 598/2014, Reglamento (EB) Nr. 261/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2006 vykdymą, funkcijas.
24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog valstybės narės turi diskreciją priskirti pageidaujamus įgaliojimus Reglamento Nr. 261/2004 16 straipsnio 1 dalyje numatytoms įstaigoms, siekdamos sustiprinti nepakankamą oro keleivių apsaugą, valstybės narės gali suteikti šio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje numatytai įstaigai įgaliojimus imtis priemonių reaguojant į individualius skundus (Ruijssenaars e.a sprendimo sujungtose bylose C-145/15 ir C-146/15 30, 36 punktai).
25. Aiškinamųjų gairių 7 punkte nurodyta, jog nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga neprivalo šiam vežėjui taikyti vykdymo užtikrinimo priemonių, kuriomis šis būtų įpareigotas konkrečiu atveju sumokėti Reglamente numatytą kompensaciją. Jos įgaliojimai imtis sankcijų, numatyti Reglamento 16 straipsnio 3 dalyje, reiškia galimybę imtis priemonių, reaguojant į pažeidimus, kuriuos įstaiga nustato, vykdydama bendro pobūdžio stebėjimą, numatytą 16 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Reglamentas neužkerta kelio valstybėms narėms priimti teisės aktus, kuriais nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos įpareigojamos priimti priemones, atsiliepdamos į individualius skundus, jei nėra alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo organizacijų, o jei tokia organizacija yra, ji gali būti įpareigota pateikti atsakymą. Šis sprendimas neatleidžia nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų nuo prievolės, laikantis gero administravimo principų ir kur nėra tokių organizacijų, skundų pateikėjams duoti išsamų atsakymą. Pagal gerąją patirtį, reikėtų informuoti keleivius apie apeliacijos galimybes arba kitus veiksmus, kurių jie gali imtis, jei nesutinka su jų atvejo vertinimu.
26. Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustato asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą (1 str. 1 d.). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
27. Administracijos įgaliojimai, nagrinėjant oro transporto keleivių skundus, yra reglamentuoti Skundų ir prašymų dėl oro transporto keleivių teisių galimo pažeidimo nagrinėjimo tvarkos apraše (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d.), kurio 1 punkte nurodyta, jog šis aprašas reglamentuoja oro transporto keleivių skundų ir prašymų nagrinėjimą Lietuvos transporto saugos administracijoje dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, įtvirtintų pareiškėjo teisių galimo pažeidimo, kai vykstama, be kita ko, iš Lietuvos Respublikos oro uosto į bet kurią šalį (1.1 p.). Aprašo 5 punkte nustatyta, kad LTSA nagrinėja skundus ir prašymus dėl Reglamente (EB) Nr. 261/2004 įtvirtintų pareiškėjo teisių galimų pažeidimų, kurie padaryti ne seniau nei prieš 3 metus iki skundo ar prašymo pateikimo LTSA dienos. Pagal Aprašo 6 punktą, pareiškėjas turi teisę šio Aprašo tvarka pateikti skundą ar prašymą LTSA, jei prieš tai kreipėsi į skrydį vykdžiusį oro vežėją ir jis netenkino Pareiškėjo prašymo ar jį tenkino iš dalies arba per 2 mėnesius nuo kreipimosi dienos nepateikė Pareiškėjui atsakymo.
28. Oro transporto keleivių skundų nagrinėjimo procedūros apibrėžtos Aprašo 20–30 punktuose. Pagal Aprašo 26 punktą, LTSA Civilinės aviacijos skyriaus (CAS) darbuotojas, gavęs visus būtinus skundui ar prašymui nagrinėti dokumentus, per 3 darbo dienas raštu kreipiasi į skrydį vykdžiusį oro vežėją, su kuriuo susijęs skundas ar prašymas. Rašte nurodomas 30 darbo dienų terminas pateikti atsakymui; jei oro vežėjas nepateikia atsakymo per Aprašo 26 punkte nustatytą terminą, jam išsiunčiamas papildomas priminimas nurodant papildomą 10 darbo dienų terminą atsakymui pateikti (Aprašo 27 p.); CAS darbuotojas, nagrinėdamas skundą ar prašymą, papildomai gali kreiptis į kitas kompetentingas institucijas, kurios galėtų padėti išnagrinėti skundą ar prašymą, suteikti susijusios informacijos (Aprašo 29 p.).
29. Pagal Aprašo 34 punktą, išnagrinėjus skundą ar prašymą, parengiama išvada dėl skundo ar prašymo (toliau – išvada), kurioje nurodoma: aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas ar prašymas (34.1 p.); skundo ar prašymo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (34.2 p.); išvados priėmimo motyvai ir teisinis pagrindimas; atsakoma į visus skunde ar prašyme pateiktus klausimus arba nurodoma, kokia kompetentinga institucija gali į juos atsakyti (34.3 p.); jei po skundo ar prašymo nagrinėjimo nustatoma, kad pareiškėjui turi būti sumokėta kompensacija, grąžinti pinigai už bilietus ar kompensuotos kitos papildomos išlaidos, prašoma pareiškėjo informuoti LTSA apie oro vežėjo atsiskaitymą (34.4 p.); išvados teisinė galia, pažymint, kad tai yra rekomendacinio pobūdžio sprendimas, neprivalomas oro vežėjui (34.5 p.); kiti pareiškėjo teisių gynybos būdai, išaiškinant, kad galima kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (34.6 p.); išvados apskundimo tvarka ir terminai (34.7 p.); išvadą parengusio ir pasirašančiojo CAS darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris ir el. pašto adresas (34.8 p.). Pagal Aprašo 37 punktą, jeigu išnagrinėjus skundą ar prašymą parengiama išvada, pagal kurią oro vežėjas turi pareiškėjui išmokėti kompensaciją, grąžinti pinigus ar atlyginti patirtus nuostolius, o oro vežėjas nėra pripažinęs savo atsakomybės, skundą ar prašymą nagrinėjęs darbuotojas išsiunčia motyvuotą išvadą oro vežėjui ragindamas jį atsiskaityti su pareiškėju. Jei oro vežėjas nevykdo išvados, nesumokėdamas pareiškėjui joje nurodytos piniginės sumos, pareiškėjo atskiru rašytiniu prašymu LTSA el. paštu kreipiasi į oro vežėją su raginimu įvykdyti išvadą, prašydama nurodyti terminą, iki kada planuojama atsiskaityti su Pareiškėju. Šiame punkte nurodytas raginimas siunčiamas vieną kartą (Aprašo 42 p.).
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, teigia, jog, priimant Išvadą, nebuvo laikomasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatų dėl skundo nagrinėjimo procedūrų, sprendimo motyvavimo, išsamumo, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
31. LTSA yra institucija, atsakinga už oro keleivių skundų nagrinėjimą, kuri šios procedūros metu vykdo viešojo administravimo įgaliojimus (žr. šios nutarties 24 p.). Pagal Aprašo nuostatas, LTSA suteikta teisė kreiptis į oro vežėjus ir į kitas kompetentingas institucijas dėl informacijos pateikimo (Aprašo 26–29 p.), kreiptis dėl priimtų išvadų įvykdymo (Aprašo 37 p., 42 p.), Apraše taip pat reglamentuota keleivių skundų nagrinėjimo procedūra bei išvados turiniui keliami reikalavimai. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nepaisant Administracijos priimamų išvadų rekomendacinio pobūdžio, Administracija, nagrinėdama oro keleivių skundus, turi laikytis gero administravimo principų, išsamumo principo, užtikrinti asmenų teisę į objektyvų skundų nagrinėjimą, Administracijos išvados turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme ir Apraše keliamus turinio ir formos reikalavimus.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad Administracijos veikla, užtikrinant Reglamento vykdymą, vertintina kaip viešojo administravimo veikla Viešojo administravimo įstatymo prasme. Taigi Administracija, nagrinėdama skundą ar prašymą, privalo laikytis Skundų nagrinėjimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos, taip pat Viešojo administravimo įstatyme nustatytų atitinkamų reikalavimų, o pažeidimai, padaryti nagrinėjant skundą ar prašymą, yra nagrinėtini teisme.
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo įsigijęs skrydžio bilietą 2020 m. birželio 4 d. maršrutu Vilnius–Berlynas, kuris buvo atšauktas. Pareiškėjas prašė pakeisti turimą bilietą į 2021 m. vasario 2 d. skrydžio bilietą maršrutu Vilnius–Berlynas, tačiau, oro vežėjui nepasiūlius skrydžio tą pačią dieną bei nesutikus pakeisti skrydžio į 2021 m. vasario 2 d. skrydį maršrutu Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas ir Amsterdamas–Frankfurtas, pareiškėjas savo lėšomis įsigijo skrydžių bilietus Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas ir Amsterdamas–Frankfurtas bei traukinio bilietą Frankfurtas–Berlynas ir prašė oro vežėjo kompensuoti papildomai jo patirtas 678,88 Eur išlaidas bei kitas papildomas susijusias išlaidas. Oro vežėjui atsisakius kompensuoti pareiškėjo išlaidas, 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas pateikė Administracijai skundą dėl keleivių teisių, apibrėžtų Reglamente, galimo pažeidimo.
35. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams leidžiama rinktis: a) per septynias dienas 7 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu atgauti visą už bilietą jį perkant sumokėtą sumą, už neįvykusios kelionės dalį arba dalis sumokėtą sumą ir už jau įvykusią kelionės dalį ar dalis sumokėtą sumą, jei pagal keleivio numatytą kelionės planą skrydis nebeteko prasmės, taip pat tam tikrais atvejais – kaip galima greičiau skrydį į pirmąją išvykimo vietą; b) kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis; c) nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų.
36. Atsakovas, įvertinęs oro vežėjo (Air Baltic) pateiktą informaciją, jog pareiškėjui vietoje pageidaujamos kelionės buvo pasiūlyti alternatyvūs skrydžiai arba pinigų grąžinimas už atšauktą Skrydį, skundžiamoje Išvadoje konstatavo, kad, vadovaujantis Reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, Aiškinamųjų gairių 4.2 punktu, vežėjas neprivalo atlyginti pareiškėjo įsigytų skrydžių bilietų ir kitų susijusių išlaidų.
37. Pagal Aprašo 34.3 ir 34.4 punktų nuostatas, Administracijos priimamose išvadose turi būti nurodytos skundo ar prašymo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, išvados priėmimo motyvai ir teisinis pagrindimas, atsakoma į visus skunde ar prašyme pateiktus klausimus arba nurodoma, kokia kompetentinga institucija gali į juos atsakyti.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvados turinį nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog Administracija Išvadoje nepasisakė dėl aplinkybės, ar oro vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą 2021 m. vasario 2 d. maršrutu Vilniaus–Berlynas, o po Išvados priėmimo gavusi pareiškėjo papildomą prašymą bei gavusi oro vežėjo informaciją (išrašą) iš užsakymų sistemos, neatliko savarankiško šio išrašo vertinimo, taip pat neišsiaiškino, ar yra duomenų, kad pareiškėjo kreipimosi į oro vežėją dieną (2021 m. sausio 26 d.) nebuvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį (2021 m. vasario 2 d. Vilnius–Berlynas), nors šios aplinkybės yra svarbios Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo požiūriu. Taigi Administracija Išvadoje išsamiai neatsakė į Keleivio skunde keliamą klausimą dėl galimybės vykti jo pageidaujamą dieną ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Administracija, priimdama Išvadą, nebuvo pakankami aktyvi, nesilaikė gero administravimo principo, neatliko iš Reglamento 16 straipsnio 1 dalies, VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, Aprašo 34 punkto jai kylančių pareigų, todėl, priimdama Išvadą, ji pažeidė taisykles, užtikrinančias objektyvų ir išsamų pareiškėjo skundo išnagrinėjimą.
39. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog, atsakovui iš naujo nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, kadangi, pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo skundą, turėtų būti išnagrinėtos papildomos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmą kartą, bei atliktas visų aplinkybių vertinimas, taigi iš anksto negalima teigti, kad, išnagrinėjus papildomas aplinkybes, dėl pareiškėjo skundo bus priimta analogiška išvada.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rytis Krasauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė