Administracinė byla Nr. eI-11421-1029/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00525-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 14 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELITĖJA“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teismas

nustatė:

pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) teismui pateiktu prašymu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELITĖJA“ (toliau – ir atsakovė): 1) 6088,16 Eur bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą; 2) 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Pareiškėja prašyme ir paaiškinime nurodo, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Nuostatai) pareiškėjai nustatyta tvarka pavesta administruoti rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Iš atsakovės buvo gautas 2021 m. gegužės 6 d. prašymas dėl lengvatos taikymo turto nenaudojimo atveju, todėl atleido atsakovę nuo kintamosios rinkliavos dalies už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamojo turto objektus, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto objektai, adresu (duomenys neskelbtini), nėra eksploatuojami ir yra avarinės būklės, tai yra atliekos nėra kaupiamos ar vykdoma kita veikla. Teritorijoje nėra jokių konteinerių įvairioms mišrioms atliekoms pilti ir niekada jų nebuvo. VASA  buvo ne kartą informuota, kad pastatai yra neeksploatuojami, bet vis tiek buvo priskaičiuoti komunalinių atliekų surinkimo mokesčiai. Savo lėšomis 2023 metų pavasarį atsakovė sutvarkė visą nenaudojamą aplinkos teritoriją bei neeksploatuojamus gamybinius pastatus. Pažymėjo, kad už aplinkos ir neeksploatuojamų gamybinių pastatų sutvarkymą bei mišrių atliekų pristatymą į surinkimo įmonę savanoriškai sumokėjo 33365,75 Eur. Prašo pareiškėjos prašymą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rinkliavos nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 punktas). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Remiantis byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso trys nekilnojamojo turto objektai, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimas sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės turimo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą atsakovė būtų sumokėjusi.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; kt.). Todėl atsakovės argumentai, jog ji neturėjo mokėti vietinės rinkliavos tuo pagrindu, kad nekilnojamojo turto objektai, adresu (duomenys neskelbtini), nėra eksploatuojami, yra avarinės būklės, atliekos nėra kaupiamos ar vykdoma kita veikla, teritorijoje nėra ir niekada nebuvo jokių konteinerių įvairioms mišrioms atliekoms pilti, atsakovė savo lėšomis sutvarkė visą nenaudojamą aplinkos teritoriją bei neeksploatuojamus gamybinius pastatus, laikytini nepagrįstais, t. y. neturinčiais teisinės reikšmės pareigos mokėti vietinę rinkliavą vertinimui.

Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė kreipėsi į VASA su prašymu dėl lengvatos taikymo turto nenaudojimo atveju, ir VASA atleido atsakovę nuo kintamosios rinkliavos dalies už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kitų duomenų apie atsakovės atleidimą nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo teismui nepateikta, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo kintamosios rinkliavos dalies likusiu VASA nurodytu laikotarpiu.

Kaip jau minėta, Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad VASA reikalavimas tenkintinas, ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 5776,24 nesumokėta vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 311,92 Eur delspinigius, susidariusius atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau -MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 punktu, taip pat MAĮ 98 straipsniu bei atsižvelgiant į Finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovei kyla pareiga mokėti ir delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 311,92 Eur. Pareiškėjos reikalavimas dėl 311,92 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti ir 24,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas J. J..

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis VASA žmogiškaisiais ištekliais.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELITĖJA“, juridinio asmens kodas 168631133, 5776,24 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 24 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei 311,92 Eur (trijų šimtų vienuolikos eurų 92 ct) delspinigius.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja               Giedrė Kairienė