Civilinė byla Nr. e2S-1764-587/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19599-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6.8; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-582-959/2020 pagal pareiškėjo E. J. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys S. V., R. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Skolos ir verslas“, Akademinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Karbolita“, V. J., L. B., M. D., uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, antstoliai M. P., J. Ž., V. Z., N. B., R. S., S. U., R. S., M. L..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas teismui pateiktu pareiškimu prašė: 1) iškelti jam bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi paskirti UAB „Smart Rede“; 3) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 450 sumai per mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; 4) nustatyti 4 mėnesių terminą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti Pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Suinteresuotas asmuo Akademinė kredito unija atsiliepime į prašymą atkreipė dėmesį, kad būtina vertinti pareiškėjo sąžiningumą.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad skolininkui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.
4. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Intrum Lietuva“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, jog nėra aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui bankroto byla negalėti būti iškelta bei nenustačius pareiškėjo nesąžiningumo, dėl bankroto bylos iškėlimo neprieštarautų.
5. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Karbolita“ atsiliepime į pareiškimą atkreipė dėmesį į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį ir nepagrįstai dideles bankroto administravimo ir būtinųjų išlaidų sumas. Siūlė patvirtinti 277,50 Eur sumą pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui, bankroto administratoriumi skirti UAB ,,Stiprus žmogus“, kurie turi daugiau patirties vykdant fizinių asmenų bankroto procedūras ir tai atlieka už penkis kartus mažesnę kainą.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo V. J. patikslintu atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo E. J. K. pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą netenkino. Teismas konstatavo, jog:
8.1. pareiškėjas negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, sprendė, jog pareiškėjo būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo būklę.
8.2. Pareiškime nurodyta bendra prisiimtų įsiskolinimų suma yra 239 373,15 Eur. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į bylą pateikė trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymas, iš kurių matyti, jog pareiškėjo pajamos 2016 m. buvo 91 104,50 Eur, 2017 m. – 27 018,26 Eur, 2018 m. – 25 927,18 Eur. Šių pajamų didžiąją dalį sudarė nekilnojamojo turto nuomos pajamos 2016 m. – 62 352,94 Eur, 2017 m. – 19 018,26 Eur, 2018 m. – 23 244,54 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad iš nekilnojamojo turto gautos pajamos buvo paskirstytos kreditoriams, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, kokios sumos ir kuriems kreditoriams buvo išmokėtos nurodyti negalėjo.
8.3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad iš nekilnojamojo turto gautų pajamų buvo proporcingai dengiami turimi kreditoriniai įsiskolinimai, tačiau teismo išreikalautose vykdomosiose bylose Nr. 0070/18/00147, Nr. 0034/15/01328, Nr. 0176/18/01046 nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas būtų skyręs šiose vykdomosiose bylose vykdomiems išieškojimams dengti. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0176/18/01046 mažiau nei 8 procentai nuo visos išieškomos sumos buvo padengta antstolei N. B. pardavus pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. Vykdomosiose bylose Nr. 0070/18/00147 ir Nr. 0176/18/01046 išieškoma skola iš esmės sumažinta taip pat mažiau nei 8 procentais, antstoliui pardavus turtą, o ne skolininko iniciatyva. Įvertinęs vykdomųjų bylų duomenis, teismas darė išvadą, kad įsipareigojimai, sudarantys apie 61 proc. visų turimų įsipareigojimų, nekilnojamojo turto nuomos pajamų lėšomis, kurių pareiškėjas 2016–2019 m. gavo 104 615,74 Eur, dengiami nebuvo.
8.4. Iš pareiškėjo pagal teismo įpareigojimą pateiktų jo banko sąskaitų išrašų už trejus metus nuo pareiškimo priėmimo dienos matyti, jog sąskaitose nėra duomenų apie pareiškėjo deklaracijose nurodomų nuompinigių mokėjimą. Vykdomųjų bylų duomenimis, pareiškėjo sąskaitoms bylai aktualiu laikotarpiu buvo taikytas areštas ir, esant įplaukoms, jos būtų paskirstytos kreditoriams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Tai leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog pareiškėjas nekilnojamojo turto nuomos pajamas gavo grynaisiais pinigais, kuriuos jis nuo savo kreditorių nuslėpė, kas įrodo jo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, todėl pareiškimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas E. J. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje nustatyti faktai liudija, jog apeliantas sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
9.2. Apelianto banko sąskaitos ir turtas buvo areštuoti. Siekdamas sumažinti įsiskolinimą kreditoriams, jis siekė parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą, surado turto pirkėją ir pasiūlė jam per antstolį nupirkti apelianto nekilnojamąjį turtą.
9.3. Kreditorius V. J. ypatingai spaudė apeliantą ir reikalavo grąžinti skolą dalimis, atsiskaitinėti grynais pinigais. Apeliantas pagal galimybes jam periodiškai mokėjo po 1000–2000 Eur. Periodiniai mokėjimai V. J. buvo fiksuojami pasirašant ant skolinio dokumento vekselių, kurie yra saugomi pas V. J..
9.4. Kitas aplinkybės, kurios teismo nuomone rodo skolininko nesąžiningumą, turėtų įrodyti suinteresuota šalis, nes galioja nekaltumo prezumpcija. Teismas, nurodydamas, kad galimai nuo kreditorių sąmoningai nuslėpiau gautas pajamas už nekilnojamojo turto nuomą, kurios buvo deklaruotos 2017–2019 metais ir sudarė 92 262,80 Eur, rėmėsi tik prielaidomis ir neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus. Teismas būdamas aktyvus, nepareikalavo iš kreditorių pateikti įrodymus apie jiems išmokėtas sumas grynais pinigais, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas per paskutinius 3 metus ne padidino, o sumažino savo skolas. Kitos objektyvios galimybės su kreditoriais atsiskaityti neturėjo. Per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė jokių sandorių, dėl kurių ji būtų tapęs nemokus ar padidinęs savo įsiskolinimą.
9.5. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. apelianto atstovė jam pranešė, kad blogai jaučiasi, rugsėjo 10 d. jai paskirtas COVID patikrinimo testas, todėl ji nedalyvaus teismo posėdyje, pateikė teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo. Kadangi teismo posėdis neįvyks, apeliantui pranešė, kad dalyvauti jame nereikia, todėl apeliantas į teismo posėdį neatvyko, be kvalifikuoto atstovavimo vesti bylos negali.
9.6. Mano, kad apelianto atžvilgiu neigiama teismo nutartis priimta dėl to, kad jis negalėjo aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, teismui pateikti paaiškinimų dėl V. J. kaitinimų nesąžiningumu ir atmesti teismo abejones dėl jo gaunamų pajamų paskirstymo, pareikalauti iš kreditorių pateikti teismui įrodymus apie apelianto išmokėtas sumas grynaisiais pinigais. Teismas netenkindamas apelianto atstovės prašymo, esant ekstremaliai situacijai ir pandemijos stoviui šalyje, pasielgė neteisėtai, pareiškėjo bei jo atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje įtakojo teismo nutarties turinį.
10. Suinteresuotas asmuo V. J. su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, padaryti išvadą, kad pareiškėjo E. J. K. veikose – tame tarpe ir 2020 m. rugsėjo 23 d. atskirajame skunde – yra akivaizdžiausių, nepaneigiamų, objektyvių bei subjektyvių Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje apibūdintų nusikalstamų veikų požymių, priimti atskirąją nutartį ir ją nusiųsti Kauno apygardos prokuratūrai. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje teisingai nustatė, jog pareiškėjas E. J. K. 2016–2019 metais gavo 104 615,74 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamų, šias pajamas nuo kreditorių ir antstolių nuslėpė, jomis nedengė įsiskolinimų.
10.2. Teismas nepagrįstai nenustatė, jog pareiškėjo E. J. K. veikose – tame tarpe ir 2020 m. rugsėjo 23 d. atskirajame skunde – yra akivaizdžiausių, nepaneigiamų, objektyvių bei subjektyvių Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje apibūdintų nusikalstamų veikų požymių, priimti atskirąją nutartį ir ją nusiųsti Kauno apygardos prokuratūrai. Apelianto veikose yra akivaizdi, planinga tyčia ilgą laiką gauti ir nuo kreditorių bei antstolių nuslėpti 104 615,74 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamas, jomis tyčia nedengti ypač didelių, sąmoningai dirbtinai sudarytų pareiškėjo įsiskolinimų, jas panaudoti pareiškėjo asmeninei gerovei ir prabangiam gyvenimui.
10.3. Jokių sumų apeliantas kreditoriui V. J. nemokėjo, jokie mokėjimai nebuvo ir negalėjo būti fiksuojami.
10.4. Yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnio 2 dalyje nurodytos apelianto nesąžiningumo prezumpcijos sąlygos, skolininkas 2016–2019 metais sudarinėjo sandorius su juridiniais asmenimis, kurių vadovas jis buvo, iš savo vadovaujamų juridinių asmenų gavo 104 615,74 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamų, jas nuo kreditorių ir antstolių nuslėpė, nedengė įsiskolinimų, siekė išvengti bei išvengė atsiskaitymo su kreditoriais.
10.5. Apeliantas net ir atskirajame skunde nepateikė apylinkės teismo pareikalautų duomenų, kam jis panaudojo, paskirstė 2016–2019 gautas 104 615,74 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamas, 2017–2019 deklaruotas 92 262,80 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė Nekilnojamojo turto išrašą ir banko sąskaitos išrašą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ir nepaneigia byloje jokių naujų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus papildomus įrodymus priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti apelianto pareiškimą iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, pirmosios instancijos teismui konstatavus apelianto nesąžiningumą.
14. Byloje nėra ginčo dėl apelianto nemokumo fakto, apeliantas taip pat neginčija kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakys.
15. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Sprendžiant, ar yra pagrindas tenkinti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas patikrina, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą bei įvertina, ar yra pagrindas konstatuoti fizinio asmens nemokumą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
16. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo. Tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
17. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus. FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
18. Apeliantas pareiškime nurodė, kad jis nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. ėjo VšĮ „Amžiaus žiedas“ direktoriaus pareigas, kuri buvo įkūrusi Senelių Alzheimerio globos namus. Buvo planuojamas Alzheimerio, vaikų, jaunimo poilsio ir konferencijų centro įrengimas. Projekto įgyvendinimui iš dalies buvo planuojama gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų. Siekiant gauti Europos Sąjungos paramą, 2010 m. kovo 31 d. buvo sudaryta sutartis dėl poilsio namų komplekso projektavimo. Apeliantas savo asmeniniu turtu laidavo už VšĮ „Amžiaus žiedas“ įsipareigojimus pagal sutartis dėl projekto rengimo. Apeliantas siekdamas užtikrinti projekto vykdymą asmeniškai skolinosi lėšas investuodamas jas į šį projektą. Galiausiai dėl pavėluotai atliktų projektavimo darbų perdavimo, nebuvo laiku parengtas techninis projektas, be kurio užsitęsė verslo plano pagal ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. programą VP-3-2.4-SSADM-02-V rengimas, todėl buvo pavėluota pateikti paraišką dėl ES paramos ir ji nebuvo gauta. Vyko teisminiai procesai dėl projektavimo sutarties, įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo, tačiau šios bylos metu buvo priteista didžiulė skola iš VšĮ „Amžiaus žiedas“. Verslo planas dėl projekto įgyvendinimo žlugo, įstaigos pajamos realiai nepadengė kreditorinių įsipareigojimų ir dėl susikaupusios skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui, nesant galimybės šios skolos išieškoti, VSDF kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos šiai įstaigai iškėlimo. 2017 m. vasario 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1391-230/2017 VšĮ „Amžiaus žiedas“ buvo iškelta bankroto byla. Byloje nėra duomenų, paneigiančių apelianto pareiškime iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti apelianto sąžiningumu, apelianto nemokumas nebuvo sukeltas dėl nesąžiningų paties skolininko veiksmų (neveikimo).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesąžiningu pripažino apelianto elgesį po to, kai jis susidūrė su mokumo sunkumais.
20. Apeliantas pareiškime nurodė, kad po to, kai VšĮ „Amžiaus žiedas“ tapo nemokia, visų prievolių, kurias apeliantas buvo užtikrinęs savo asmeniniu turtu, išieškojimas buvo nukreiptas į apeliantą. Pareiškime nurodyta, kad prievolių ieškojimas į apeliantą nukreiptas buvo jau 2015 metais.
21. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. patalpų nuomos sutartimi apeliantas ir Labdaros ir paramos fondas „Alzheimerio ir demencijos našta“ sudarė 352,19 kv. m. bendro ploto patalpų pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančio apeliantui, nuomos sutartį. Sutartimi nustatytas 2 113,14 Eur per mėnesį nuomos mokestis, iš šios sumos išskaičiuojant 275,63 Eur gyventojų pajamų mokestį. 2017 m. rugsėjo 1 d. apeliantas ir VšĮ „Rojaus vartai“ sudarė 200 kv. m. bendro ploto patalpų pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančio apeliantui, nuomos sutartį. Nuomos sutartimi nustatytas mėnesinis patalpų nuomos mokestis, 5 Eur vienai parai nuo kiekvieno gyventojo. Apeliacinės instancijos teismas apžymi, kad šios sutartys sudarytos po to, kai jau apeliantui buvo žinoma apie į jį nukreiptus prievolių išieškojimus.
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas į bylą pateikė trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymas, iš kurių matyti, jog jo pajamos 2016 m. buvo 91 104,50 Eur, 2017 m. – 27 018,26 Eur, 2018 m. – 25 927,18 Eur. Šių pajamų didžiąją dalį sudarė nekilnojamojo turto nuomos pajamos 2016 m. – 62 352,94 Eur, 2017 m. – 19 018,26 Eur, 2018 m. – 23 244,54 Eur. Apeliantas nepaneigė šių piniginių lėšų gavimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad iš pareiškėjo pagal teismo įpareigojimą pateiktų jo banko sąskaitų išrašų už trejus metus nuo pareiškimo priėmimo dienos matyti, jog sąskaitose nėra duomenų apie pareiškėjo deklaracijose nurodomų nuompinigių mokėjimą. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad prievoles kreditoriams vykdė grynaisiais pinigais ir taip stengėsi sumažinti skolinius įsipareigojimus.
23. Aptarti duomenys apie apelianto pajamas nėra paneigti jokiais kitais civilinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai grindė savo išvadą apie 2016–2018 metais apelianto gautas pajamas ir jo galimybę dengti susidariusį įsiskolinimą, sprendė apie sąmoningą apelianto elgesį atsiskaitant su kreditoriais.
24. Apeliantas pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu nurodė, kad jo nemokumą iš esmės sąlygojo jo vadovaujamo juridinio asmens bankrotas, sužlugęs projektas įkurti Alzheimeriu sergantiems senoliams slaugos namus. Projektui įgyvendinti VšĮ ,,Amžiaus žiedas“ skolinosi lėšas, o pareiškėjas kaip įmonės vadovas, laidavo už vadovaujamo juridinio asmens prievoles. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantui nekilnojamojo turto nuomos sutarčių sudarymo ir jų vykdymo metu buvo žinoma apie faktinį (ne)mokumą ir apeliantui kilusią pareigą vykdyti savo prievoles kreditoriams kaip laiduotojui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad apeliantas neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais dėl to, kad buvo areštuotos jo sąskaitos ir turtas, o siekdamas sumažinti skolinius įsipareigojimus apeliantas pardavė turimą nekilnojamąjį turtą.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto elgesį su iš nekilnojamojo turto gautomis pajamomis vertino nesąžiningu, pagrįstai sprendė, kad apeliantas sąmoningai skolinių įsipareigojimų nemažino tokia apimtimi, kiek galėjo tai padaryti, elgėsi itin nerūpestingai. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti.
26. Apelianto atstovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuris buvo numatytas 2020 m. rugsėjo 10 d., nurodė, jog jai 2020 m. rugsėjo 10 d. yra paskirtas laikas tyrimui dėl COVID-19. Apeliantas nurodė, kad be kvalifikuotos atstovės pagalbos jis negali dalyvauti bylos nagrinėjime. Apeliantui pageidaujant civilinę bylą vesti per atstovę, aplinkybė, kad ji dėl susiklosčiusių aplinkybių negali dalyvauti teismo posėdyje, savaime negali būti pripažinta pakankama priežastimi teismo posėdyje nedalyvauti ir pačiam apeliantui. Ši aplinkybė negali įtakoti proceso šalies pareigos sąžiningai naudotis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tik civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo diskrecijai yra pavesta nuspręsti, ar galima civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant proceso šalies atstovui konkrečiame teismo posėdyje.
27. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo padaryti išvadą, kad pareiškėjo E. J. K. veikose – tame tarpe ir 2020 m. rugsėjo 23 d. atskirajame skunde – yra akivaizdžiausių, nepaneigiamų, objektyvių bei subjektyvių BK 182 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje apibūdintų nusikalstamų veikų požymių, priimti atskirąją nutartį ir ją nusiųsti Kauno apygardos prokuratūrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsiliepime į atskirąjį skundą yra pateiktas tik deklaratyvus suinteresuoto asmens vertinimas, nesudarantis pagrindo tenkinti išreikštą prašymą.
28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė