Administracinė byla Nr. I2-10701-473/2023

                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07283-2023-0

                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1

                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Rūtos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

        Pareiškėjas E. K. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas) 2023-06-08 sprendimą Nr. 23S85045 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti / pakeisti ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę iš naujo.

        Skunde pareiškėjas nurodo, kad būtina įvertinti Sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Be to, pareiškėjas nesutinka su Atsakovo padaryta išvada, kad jis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui dėl to, kad 2018-2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Nurodo, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis nuo gimimo, sulaukęs atitinkamo amžiaus buvo pašauktas atlikti būtinąją karo tarnybą, kaip Baltarusijos Respublikos pilietis, Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, o po būtinosios karo tarnybos pasirašė kontraktą dėl įdarbinimo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos padalinyje (dirbo kontrolieriumi (duomenys neskelbtini) kontrolės poste, tikrino asmenų, kertančių Baltarusijos Respublikos valstybės sieną, asmens dokumentus). Pabrėžia, kad jis atliko karo tarnybą 2018-2020 m., t. y. iki paskutinių suklastotų Baltarusijos Respublikos Prezidento rinkimų, kuomet Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos tarpvalstybiniai santykiai žymiai pablogėjo, tačiau iki rinkimų Lietuvos ir Baltarusijos rinkimai buvo normalūs. Pareiškėjas 2020-03-06 nutraukė darbo santykius (kontraktą) su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnyba, nes nenorėjo toliau tęsti darbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnyboje dėl skirtingų pažiūrų į Baltarusijos Respublikos vykdomą valdžios politiką. Taip pat nurodo, kad iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo jis neturėjo darbo Lietuvos Respublikoje, nes tokios teisės jam negalėjo suteikti galimi darbdaviai, kadangi jis neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymi, kad nei Migracijos departamento, nei Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) atsakingi pareigūnai nė karto nebuvo susitikę su pareiškėju, neišklausė jo nuomonės rūpinčiais klausimais, tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo pateiktų dokumentų bei tinkamai neįvertino jų įtakos priimtam Sprendimui. Nurodo, kad jis negavo VSD 2023-05-11 rašto Nr. 18-5128 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – VSD išvada), todėl negali pateikti savo argumentų dėl išvados motyvų, tačiau mnao, akd VSD išvada yra priimta tinkamai neištyrus pareiškėjo pozicijos, nuomonės. Mano, kad vien faktas, kad pareiškėjas 2018-2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnyboje, atliko asmenų, kertančių valstybinę sieną, asmens dokumentų patikrinimą, nesuteikė Atsakovui teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas būtent šiais veiksmais kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Skunde taip pat nurodo, kad VSD išvada surašyta, remiantis Klausimyne jo pateikta informacija. Iki Klausimyno pateikimo nei Atsakovas, nei VSD neturėjo pareiškėjui jokių priekaištų dėl jo buvimo Lietuvoje. Pareiškėjas nepažeidinėjo tvarkos, griežtai laikėsi visų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, taikomų užsieniečiui, gyvenančiam Lietuvoje. Taigi iki susipažinimo su pareiškėjo užpildytu Klausimynu VSD neturėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir tokio pobūdžio informacijos Atsakovui neteikė. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad iš Sprendimo turinio neaišku, kokiais savo veiksmais jis pažeidė Sprendime cituojamų Seimo nutarimo ir rezoliucijų nuostatus, kokie jo veiksmai kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas nepateikė Atsakovui melagingų duomenų bei nenuslėpė kitos reikšmingos informacijos, tokiu būdu neapsunkino Atsakovui bei kitoms suinteresuotoms tarnyboms tinkamai įvertinti pareiškėjo pateiktą informaciją (dokumentus), tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta. Pareiškėjas pažymi, kad yra sukūręs šeimą su Lietuvos Respublikos piliete, kuri turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei nuolatinį darbą Lietuvoje. Mano, kad Atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, neatliko realaus pareiškėjo veiklos bei nuomonės vertinimo, nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus, papildomus duomenis. Toks Atsakovo elgesys pažeidžia gero administravimo principą. Atsakovo Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.   

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti ES leidimą laikinai gyventi kortelę, nes asmuo neatitinka Europos Sąjungos (toliau – ES) leidimo laikinai gyventi kortelės įgijimo pagrindų. E. K. 2023-02-23 asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis, pateikė užpildytą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. E. K. atsakydamas į klausimyno klausimus, nurodė, kad 2018-2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Migracijos departamentas, nustatęs, jog klausimyne yra svarbios informacijos ir vadovaudamasis ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-06-28 įsakymu Nr. 1V-594 „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 35 punktu bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 981 atraipsnio1 dalimi, 2023-03-24 per MIGRIS VSD išsiuntė paklausimą Nr. 3904312 – ar E. K. gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. VSD išvadoje nurodoma, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, jis, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, E. K. išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais ir nurodo, akd Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindas Sprendimą naikinti. Pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tačiau tai taip pat reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, jis ne tik atliko privalomąją karo tarnybą 2016-2017 m., bet ir toliau liko tarnauti pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (2018-2020 m.). Taigi žinodamas, kad kariškiams keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad jo iniciatyva buvo nutrauktas kontraktas, bet nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų, t. y. užsienietis gali būti ir nenutraukęs kontrakto. Visos šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad pareiškėjas gavęs ES leidimo laikinai gyventi kortelę, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. Priešingai nei teigia pareiškėjas Migracijos departamentas padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui įvertinęs ne tik jo ankstesnę tarnybą Baltarusijos kariuomenėje. Be to, priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nustatyta, kad užsienietis dokumentų, suteikiančių ar patvirtinančių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo, Lietuvoje nėra dirbęs ir šiuo metu nedirba. (duomenys neskelbtini) E. K. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete B. T. Migracijos departamento duomenimis, E. K. nepilnamečių vaikų neturi. Tačiau minėti ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad su juo buvo nepakankamai bendradarbiaujama prieš priimant Sprendimą. Migracijos departamentas nurodo, kad sutiko su VSD išvada, įvertinęs ne tik anketoje nurodytą pareiškėjo darbovietę, bet ir kitas aplinkybes (šeiminių, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva). Pažymi, kad šiuo atveju papildoma apklausa niekaip nepakeistų fakto apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, kurioje gali tarnauti tik asmenys lojalūs Baltarusijos Respublikai ir palaikantys Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Jeigu tikėti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad pareiškėjas iš tarnybos išėjo 2020 m., lieka nepaneigta galimybė, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje esančiais kariškiais, kurie vis dar tarnauja Baltarusijos kariuomenėje, t. y. lojaliais asmenimis ir tai vertina kaip pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Migracijos departamentas nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais, kad nebuvo įvertinta jo individuali situacija, t. y. nutraukė kontraktą anksčiau laiko, yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, o išvados grįstos spėjimais. Atsakovas nurod, kad priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD išvadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

VSD nuomone, Atsakovas priėmė Sprendimą pagal kompetenciją, vadovaudamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktais, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD išvada Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2018-2020 m., tai jis nurodė pildydamas Klausimyną ir patvirtino skunde. Iš skundo matyti, kad jis buvo pakviestas tarnauti kaip šauktinis, bet vėliau sąmoningai pasirinko tarnybą (pagal sutartį) Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnyboje (valstybės institicijoje). VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos kariuomėne (tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje) bei Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyba. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina nuo 2020 m. savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (in neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra glaudūs, pareiškėjui dokumentų, suteikiančių ar patvirtinančių teisę gyventi Lietuvoje, išduota nebuvo, Lietuvoje pareiškėjas nėra dirbęs, Sprendimo priėmimo metu nedirbo. Vienintelis pareiškėjo pateiktas dokumentas, galintis rodyti jo teisę gauti leidimą laikinai gyventi – jo santuokos 2022 m. kovo mėn. sudarymas Lenkijos Respublikoje su Lietuvos Respublikos piliete. Pareiškėjo asmeninis interesas gauti leidimą, suteikiantį teisę jam reziduoti Lietuvos Respublikoje (atitinkamai ir Europos Sąjungoje), negali būti pripažinti prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl skunde dėstomi teiginiai, esą nebuvo tinkamai atliktas individualus proporcingumo vertinimas, yra atmestini. VSD vertinimu, priimant Sprendimą nebuvo pažeisti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės dėl siekio reziduoti Lietuvos Respublikoje dėl prieš metus sudarytos santuokos su Lietuvos Respublikos piliete negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.  

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo1, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 m., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

2023-02-01 pareiškėjo Prašymas išduoti/pakeisti ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę, kuriame nurodė, kad yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise ir atvyko kartu su juo arba pas jį.

2023-02-23 Klausimynas, kurį užpildė pareiškėjas ir kuriame nurodė, kad nuo 2016-2018 m. atliko privalomąją karinę tarnybą Baltarusijos Respublikoje, o vėliau, 2018-2020 m. tarnavo pagal kontraktą.

2023-05-11 VSD raštas „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Nr. 18-5128, kuriame nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis E. K., pildydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimyną, nurodė, kad 2018–2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis E. K., tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos piliečiui E. K. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir 2 karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad Baltarusijos Respublikos piliečio E. K. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

Sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, nes asmuo neatitinka ES leidimo laikinai gyventi kortelės įgijimo pagrindų. Sprendime nurodyta, kad 2023-02-23 pareiškėjui asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis, pateikė užpildytą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, nurodė, kad 2018-2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Migracijos departamentas, nustatęs, jog klausimyne yra svarbios informacijos ir vadovaudamasis Aprašo 35 p. bei Įstatymo 981 straipsnio 1 dalimi, 2023-03-24 per MIGRIS VSD išsiuntė paklausimą Nr. 3904312 – ar pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. 2023-05-11 Migracijos departamentas gavo VSD išvadą Nr. 18-5128, kurioje nurodyta, jog E. pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis dokumentų, suteikiančių ar patvirtinančių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo, Lietuvoje nėra dirbęs ir šiuo metu nedirba. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete B. T. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiu šeimos nariu, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, siekis gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi teise į privatų ir šeimos gyvenimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos narys – LR pilietis. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, galima konstatuoti, kad Migracijos departamentui net ir išdavus pareiškėjui ES leidimo laikinai gyventi kortelę, vadovaujantis Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtų naikinama teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Aprašo 44.2.1 punkte nustatyta prievolė, jeigu priimtas sprendimas išduoti kortelę, elektroniniais ryšiais išsiųsti VSD pranešimą apie priimtą sprendimą (dokumento skaitmeninę kopiją arba elektroninį dokumentą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu). Vadinasi, jei būtų priimtas sprendimas išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, privalu informuoti VSD, o VSD jau yra atlikęs vertinimą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

2022-03-30 Santuokos sudarymo įrašas Nr. 19, kuriame užfiksuota, kad E. K. ir B. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Lenkijoje, Balstogės mieste.

2023-03-03 Darbo sutartis Nr. 6201, kurioje nurodyta, kad B. K. dirba rūšiuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. 

2023-06-12 Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2023-517-PD)-547, kurioje užfiksuota, kad B. K. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

Įstatymo 981 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu.

Įstatymo 99 straipsnio 2 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, privalo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę. Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.

Įstatymo 101 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį.

Įstatymo 101 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis.

Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Aprašo 42 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, įvertinęs pagal Aprašo 35 punktą gautus duomenis, nustatęs, ar užsienietis atitinka kurį nors iš Įstatymo nustatytų teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo ar kortelės išdavimo ar keitimo pagrindų, ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo atveju atsižvelgęs į Įstatymo 104 straipsnio 5 ir 8 dalis, Migracijos departamentas priima vieną iš šių sprendimų:

42.1. išduoti ar pakeisti kortelę (Aprašo 2 priedas); arba

42.2. atsisakyti išduoti ar pakeisti kortelę – parengiamas ir pasirašomas motyvuotas sprendimas, patvirtinamas antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.

Aprašo 35.11 punkte numatyta, kad nustatęs, kad užsienietis Aprašo 6.21 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, per MIGRIS išsiunčia paklausimą VSD, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir siųsdamas šį paklausimą nurodo, kad užsienietis aprašo 6.21 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020-12-09 nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

   Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008-04-24 sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

 Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo atliktą karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, jo galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes, o Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankų Sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai klausimai, tiekSprendimo turinys.

Migracijos departamentas vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados atsisakyti išduoti pareiškėjui ES leidimo laikinai gyventi kortelę pagrindas – pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos kariuomene (tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje).  

Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvos Respublikoje gyvena jo šeimos narys – Lietuvos Respublikos pilietis, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022-09-22 nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, kariuomenėje tarnavo nuo 2016-2020 m., t. y. ne tik atliko privalomąją karo tarnybą (2016-2018 m), bet ir pasirašė kontraktą (2018-2020 m.) tolimesnei tarnybai Baltarusijos kariuomenėje, ir kaip teigia skunde, kad jo iniciatyva buvo nutrauktas kontraktas, nors nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.  

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022-02-24 rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms. 

        Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas, pasirinkdamas tarnybą pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, žinojo, kad kariškiams keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. 

Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                               Violeta Balčytienė

                                                           Henrikas Sadauskas

                                                                                                   Rūta Miliuvienė