Civilinė byla Nr. e2A-66-910/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01533-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.10; 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui M. B. dėl priverstinio akcijų pardavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Izovoltas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. Z. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priverstinai parduoti atsakovui M. B. (toliau – ir atsakovas) priklausančias uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Izovoltas“ (toliau – ir bendrovė) 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ieškovei A. Z., akcijų kainą nustatant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.118–2.119 straipsniuose nustatyta tvarka; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė ir atsakovas yra bendrovės akcininkai ir kiekvienas valdo po 50 procentų bendrovės akcijų. Abiejų akcininkų teisės yra lygios, turi vienodai balsų. Atsakovas savo veiksmais kenkia bendrovei, jo veiksmai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis. Dėl kilusių konfliktų bendrovės valdymas tampa neįmanomas ir (arba) itin komplikuotas, nuo to kenčia pati bendrovė. Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, tuo tarpu tarp ieškovės ir atsakovo ėmė kilti nesutarimai, nes atsakovas kenkė bendrovei, turėdamas prieigą prie bendrovės banko sąskaitų savo nuožiūra iš jų ėmė pinigus sau. Matydamas, kad negalės bendrovės naudoti kaip savo „piniginės“, jis ėmė pats siūlyti atsidalinti su ieškove - „restruktūrizuoti“ bendrovę (atskirti didelę dalį nekilnojamojo turto perduodant jo asmeninei nuosavybei, bendrovėje paliekant įsipareigojimus), dėl ko 2019 m. sausio 16 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtame akcininkų sprendime priimtas sprendimas imtis veiksmų atidalinti įmonę. Akcininkams nepavykus susitarti dėl išsiskyrimo sąlygų, jie yra atsidūrę aklavietėje, o atsakovas dar ir aktyviai kenkia bendrovei, veikia prieš jos interesus ir, būdamas jos darbuotoju, nedirbo, vengė gerinti bendrovės turto būklę ir taip didinti bendrovės vertę. Ieškovės teigimu, atsakovo veiksmai prieštarauja paties juridinio asmens tikslams, kurie yra įtvirtinti bendrovės įstatų 5 punkte, kuriame numatyta, jog vykdyti veiklą atsakovas yra įsipareigojęs efektyviai ir racionaliai, panaudojant visus įmanomus resursus. Tokie atsakovo tęstinio pobūdžio veiksmai negali būti vertinami kaip netyčiniai, yra aiškiai prieštaraujantys bendrovės tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veiksmai yra tęstinio pobūdžio, liudijantys bendrovės tikslų nepaisymą, negalima pagrįstai manyti, kad ateityje tokie atsakovo veiksmai pasikeis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: nusprendė priverstinai parduoti atsakovui M. B. priklausančias UAB „Izovoltas“ akcijas – 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų – ieškovei A. Z., akcijų kainą nustatant CK 2.118–2.119 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. už kainą, kurią nustatys teismo paskirtas(-i) ekspertas (-ai); iš atsakovo ieškovei priteisė 6 115,98 Eur, UAB „Izovoltas“ – 15 228,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 9,45 Eur pašto išlaidų.

4.       Teismas, nustatė, kad UAB „Izovoltas“ yra įregistruota 2003 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po 50 procentų bendrovės akcijų. Ieškovė nuo 2016 m. balandžio 18 d. yra ir bendrovės vadovė. Iki atsakovei tampant bendrovės vadove, vadovu buvo atsakovas. Nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. atleidimo iš darbo atsakovas buvo bendrovės technikos direktorius. Ieškovė teigia, kad yra abi CK 2.115 straipsnio taikymo sąlygos. Atsakovas iš pradžių taip pat sutiko, kad bendrovė yra aklavietėje, ir pareiškė priešieškinį dėl priverstinio ieškovei priklausančių akcijų pardavimo jam, tačiau bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir atsisakė priešieškinio reikalavimų, nurodęs, jog bendrovėje aklavietės nėra ir ji gali tęsti veiklą, tačiau būtent ieškovės veiksmai trukdo bendrovei tinkamai siekti savo tikslų, todėl prašo ieškinį atmesti. Tokius atsakovo argumentus ir pozicijos pakeitimą teismas įvertino kaip prieštaringus.

5.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su bendrovės visuotiniais akcininkų  susirinkimais, taip pat sprendimų priėmimo eigą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti aklavietės bendrovėje buvimą, nes bendrovės veikla nėra visiškai paralyžiuota, tam tikri sprendimai akcininkų yra priimami, nors ir pavėluotai. Tačiau, įvertinęs šalių elgesį, teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog tam tikri bendrovės sprendimai yra priimami, nesudaro pagrindo teigti, jog nėra konfliktinės situacijos bendrovėje. Teismas pabrėžė, kad sprendimai priimamai pavėluotai (pvz.: dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo), su įvairiomis išlygomis ir pastabomis, ir priėjo prie išvados, jog tokia situacija, kokia yra susiklosčiusi bendrovėje dėl akcininkų konflikto, yra žalinga bendrovei, nes objektyviai trukdo jos veiklai, sukuria ateityje neišsprendžiamą situaciją, todėl gali būti pašalinama per priverstinį akcijų pardavimą.

6.       Remdamasis tuo, kad atsakovas atsisakė priešieškinio, teismas vertino tik atsakovo, kaip bendrovės akcininko, veiksmus bendrovės atžvilgiu. Teismas priėjo prie išvados, kad galima šalių konflikto priežastis buvo būtent atsakovo veiksmai, kai jis 2019 m. gegužės 3 d. iš bendrovės sąskaitos pervedė 42 351,66 Eur į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sąskaitą, padengdamas savo asmeninę skolą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsakovo argumentus, kad pinigų pervedimas buvo suderintas su ieškove, atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovės argumentus, susijusius su bendrovės sprendimu dėl dividendų išmokėjimo, siekiant įteisinti atsakovo veiksmą ir sutvarkyti apskaitą, teismas pripažino pagrįstais ir nurodė, kad tai, jog ieškovei taip pat buvo išmokėti dividendai, nepaneigia atsakovo veiksmų neteisėtumo.

7.       Įvertinęs byloje esančius duomenimis dėl atsakovo veiksmų, bendrovei siekiant gauti finansavimą, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo, kaip bendrovės akcininko, veiksmai trukdo bendrovei gauti finansavimą tinkamam veiklos vykdymui, o atsakovo paaiškinimus, jog tokių veiksmų jis imasi dėl to, kad ieškovė jam neteikia reikiamos informacijos, įvertino kaip gynybinę poziciją. Teismas nustatė, kad atsakovui nebuvo sudaromos kliūtys susipažinti su bendrovės informacija, tik buvo prašoma pasirašyti konfidencialios informacijos apsaugos sutartį.

8.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas trikdo bendrovės veiklą nuolat teikdamas įvairius skundus valstybės institucijoms (pvz., skundą VMI dėl mokestinio tyrimo atlikimo, tačiau VMI tokio tyrimo nepradėjo ir neatliko pagal atsakovo 2021 m. birželio 8 d. prašymą; skundą VMI dėl asmens duomenų tvarkymo, kuris buvo atmestas nenustačius pažeidimo. Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui atsakovas pateikė 2022 m. lapkričio 9 d. prašymą dėl bendrovės likvidavimo, kurį teismo posėdžio metu pripažino pateikęs kaip spaudimo priemonę ieškovei. Teismas nustatė, kad nurodyto prašymo pagrindu ieškovei, kaip bendrovės vadovei, buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už finansinės atskaitomybės nepateikimą laiku, tačiau pabrėžė, kad šios aplinkybės patvirtina būtent atsakovo nepagrįstus veiksmus, nes iš vykusių akcininkų visuotinių susirinkimų protokolų matyti, jog pavėluotą finansinės atskaitomybės pateikimą nulėmė sprendimo patvirtinti ją nepriėmimas, tam tiesioginės įtakos turėjo atsakovo veiksmai. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovas kreipėsi į SEB banką pareikšdamas, jog įtaria, kad bendrovė bendradarbiauja su Rusijos įmonėmis. Dėl to  SEB bankas įpareigojo bendrovę teikti atitinkamus duomenis, tačiau po atlikto tyrimo jokių veiksmų nesiėmė, ir tai leidžia daryti išvadą, kad pažeidimų nenustatė. Teismas pažymėjo, kad galima pagrįstai tikėti, jog atsakovas ketino pasinaudoti bendrovės turima informacija savo asmeniniais tikslais; jis 2023 m. rugsėjo 20 d. inicijavo civilinę byla dėl bendrovės veiklos tyrimo (civilinė byla Nr. e2-1059-864/2024). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad tarp šalių vyko ir vyksta daug civilinių bylų, ir padarė išvadą, jog tokio bylinėjimosi negalima vienareikšmiškai vertinti tik kaip pažeistų teisių gynimo. Teismas nustatė, kad atsakovo atleidimas iš bendrovės technikos direktoriaus pareigų buvo pripažintas teisėtu. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3390-845/2023 buvo iš dalies patenkintas atsakovo ieškinys dėl direktorės ir akcininkės A. Z. veiksmais bendrovei padarytos žalos, tačiau kartu nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra vertinami ieškovės, kaip bendrovės akcininkės ir vadovės, veiksmai CK 2.115 straipsnio taikymo aspektu, todėl ginčui išspręsti neturi teisinės reikšmės.

9.       Teismas, vertindamas atsakovo, kaip akcininko, elgesį juridinio asmens veiklos tikslų siekimo prasme, svarbia aplinkybe pripažino tai, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1728-852/2022 pripažino UAB „Riedmena“ bankrotą tyčiniu, o atsakingu už šios įmonės tyčinį bankrotą pripažino vadovą – atsakovą M. B.. Be to, įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-341-852/2023 atsakovui buvo apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjęs sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2938-1134/2023, kuriuo bendrovei iš atsakovo priteista 15 116,44 Eur žala, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 4 156,86 Eur bylinėjimosi išlaidos; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-103-1101/2024, kuriuo iš dalies patenkintas bendrovės reikalavimas priteisti žalą iš atsakovo dėl neteisėto naudojimosi bendrovės automobiliu po atleidimo iš darbo; nors šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau jame konstatuoti atsakovo neteisėtai veiksmai ir priteista žala bendrovei. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovas buvo inicijavęs bylą Nr. e2-1556-1082/2021 dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys yra atmestas.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovas taip pat buvo inicijavęs ikiteisminį tyrimą dėl 2019 metais bendrovei išrašytų Latvijos įmonės Stahlberg sąskaitų faktūrų STH Nr. 0056A19, STH Nr. 0048A19 ir STH Nr. 0044A19, kurių bendra suma – 129 303 Eur, tačiau tyrimo metu parengtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog įvardytos Latvijos įmonės sąskaitos yra tinkamai apskaitytos bendrovės apskaitoje, apmokėtos, pirktas prekes bendrovė realizavo ir gautas lėšas panaudojo bendrovės veikloje.

11.       Teismas pripažino teisiškai nereikšmingomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė netinkamai valdė bendrovę, nes po jo išėjimo iš bedrovės pelnas reikšmingai krito. Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, tam turėjo įtakos objektyvios priežastys – įvykęs karinis konfliktas, kurio pasekmė buvo santykių su Rusijos ir Baltarusijos įmonių, kurios buvo pagrindiniai bendrovės partneriai, nutraukimas; kita vertus, galima daryti išvadą, jog prie pelno kritimo prisidėjo ir atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę nepagrįstu bendrovės sprendimų blokavimu, jų priėmimu pavėluotai, taip pat nesutikimas gauti finansavimą, nepagrįstų ieškinių, prašymų teikimas, tai nulėmė bendrovės papildomus resursus ir darbą atsakant į užklausas, bylinėjantis teismuose.

12.       Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą atsakovo veiksmus pripažinti pažeidžiančiais protingumo ir sąžiningumo principus, nes jais buvo siekiama išimtinai asmeninės naudos, pamirštant juridinio asmens dalyvius vienijantį bendrą tikslą – siekti geresnių bendrovės veiklos rezultatų, kurie užtikrintų kiekvieno akcininko privataus intereso tenkinimą. Teismas įvertino, kad atsakovas neįrodė, jog jo atliekami veiksmai – nepritarimas finansinei atskaitomybės tvirtinimui, papildomo finansavimo gavimui, skundai įvairioms institucijoms –buvo neišvengiami, būtini ir reikalingi bendrovei, ir padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima teigti, jog atsakovas veikia priešingai bendrovės veiklos tikslams, taip pažeisdamas ieškovės teisę tikėtis, kad bendrovė veiks siekdama savo tikslų įgyvendinimo, ir negalima pagrįstai manyti, jog tokie neteisėti atsakovo veiksmai ateityje pasikeis.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Atsakovas M. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas netinkamai įvertino apelianto veiksmus, kurie neva prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, ir tai nulėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra sąlygos taikyti CK 2.115 straipsnio 1 dalį, t. y. apelianto veiksmai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir negalima pagrįstai manyti, jog šie veiksmai ateityje pasikeis.

13.2.                      Teismas išsamiai išanalizavo vykusius bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus ir pasisakė dėl juose vykusio balsavimo, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, kaip akcininkas, veikė ne bendrovės interesais, nes nepritarė tam, jog būtų laiku priimti bendrovei reikalingi sprendimai (blokavo sprendimų dėl bendrovės finansavimo gavimo, finansinės atskaitomybės tvirtinimo priėmimą). Priešingai nei nustatė teismas, atsakovas neatliko bendrovės tikslams prieštaraujančių veiksmų. 2019 m. birželio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu priimtas sprendimas nebuvo įgyvendintas ne tik dėl apelianto, bet dėl abiejų akcininkų veiksmų (neveikimo). 2020 m. kovo 24 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu sprendimai nepriimti dėl to, kad apeliantas negavo jokios informacijos ir paaiškinimo, dėl kokios priežasties reikia sudaryti ieškovės siūlomas sutartis. Anksčiau tokie sprendimai buvo priimami vienbalsiai, nes abu akcininkai turėjo informaciją apie bendrovę ir jos finansinę padėtį. Tam, kad bendrovė gautų finansavimą, nei pagal teisės aktų reikalavimus, nei pagal bendrovės įstatus nereikalaujama visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad, nepaisant akcininkų balsavimo rezultatų, bendrovė finansavimą gavo. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Finansų bitė verslui“ atsisakė suteikti bendrovei kreditą dėl su apeliantu susijusių bendrovių rizikos. Vertindamas 2020 m. kovo 24 d., 2022 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. liepos 3 d. visuotinių akcininkų susirinkimo protokolus, teismas nepagrindė, kaip apelianto balsavimas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose bendrovės finansinė atskaitomybė patvirtinta su išlyga, kad jis neprisiima atsakomybės už vadovės pateiktų duomenų teisingumą, padarė neigiamą įtaką bendrovei ar juolab reiškia veikimą prieš bendrovės tikslus ir interesus. Teismas, vertindamas apelianto veiksmus, kurie neva prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad 2021 m. gegužės 7 d., 2022 m. kovo 29 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. vykusiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nebuvo priimti sprendimai, nes sprendimai nepriimti dėl abiejų akcininkų veiksmų, kadangi abu akcininkai balsavo tiek „už“, tiek „prieš“. Apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad dėl susidariusios situacijos yra atsakingi abu akcininkai, apeliantas savo veiksmais nedaro žalos bendrovei, nėra pagrindo jo veiksmų kvalifikuoti kaip prieštaraujančių bendrovės veiklos tikslams ir interesams.

13.3.                      Teismas vertino tik tuos visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, kuriuose akcininkų nuomonės išsiskyrė ir sprendimai nepriimti arba priimti po kelių visuotinių susirinkimų, tačiau nevertino aplinkybės, kad daug visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų arba dalis jų buvo priimti. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad iki 2019 metų, kai apeliantas gaudavo visą informaciją apie bendrovę, sprendimai dažniausiai būdavo priimami vienbalsiai, nes abu akcininkai galėdavo objektyviai priimti sprendimus. Teismas nevertino ir nepasisakė, kad dalis visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų buvo nepriimti, nes „prieš“ balsavo pati ieškovė. Teismas taip pat neįvertino priežasčių, dėl kurių apeliantas tam tikrais atvejais negalėjo balsuoti „už“ arba balsavo su išlyga.

13.4.                      Teismas nurodė, kad ieškovė nesudaro kliūčių apeliantui susipažinti su bendrovės dokumentais, priešingai – pats apeliantas nesutinka pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimo, kurį pasirašęs galėtų susipažinti su visa bendrovės informacija. Tačiau teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių apeliantas nepasirašo konfidencialumo susitarimo. Reikalavimas pasirašyti konfidencialumo susitarimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas, norėdamas susipažinti su bendrovės informacija, kartu su kitais asmenimis privalo pasirašyti nekonkuravimo sutartis, nors toks įsipareigojimas kitai akcininkei – bendrovės vadovei nėra taikomas ir ji su bendrovės informacija gali susipažinti nepasirašydama tokių sutarčių. Nurodytos tvarkos apeliantas neskundė, nes net pripažinus ją neteisėta ieškovė, kaip bendrovės vadovė, turėtų teisę patvirtinti naują tvarką.

13.5.                      Apelianto atliktą 42 351,66 Eur sumokėjimą VMI teismas nepagrįstai įvertino kaip veikimą prieš bendrovės interesus. Mokėjimas atliktas ieškovei apie jį žinant ir dėl jo atlikimo neprieštaravus. Tai, kad vėliau buvo priimtas sprendimas dėl dividendų paskirstymo ir ieškovei buvo išmokėta 49 826 Eur dividendų, įrodo, jog labiau tikėtina, kad ieškovė apie tai žinojo jau iš anksto, nes jeigu būtų nežinojusi ir nesutikusi su tokiu mokėjimu nebūtų priėmusi sprendimo dėl pelno skirstymo, paskiriant dividendams būtent tokią sumą, kuri buvo sumokėta VMI.

13.6.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas trikdo bendrovės veiklą teikdamas įvairius skundus valstybės institucijoms. Į valstybės institucijas apeliantas kreipdavosi tik tada, kai iš bendrovės negaudavo prašomos informacijos, nes kitu būdu negalėdavo jos gauti. Akcininko domėjimasis bendrove ir jos veikla negali būti laikomas prieštaraujančiu bendrovės veiklos tikslams.

13.7.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas ketino pasinaudoti bendrovės konfidencialia informacija asmeniniais tikslais. Teismo nurodytu laišku persiųsti dokumentai apeliantui nebuvo nežinomi, nes jis, kaip technikos vadovas, pats sudarė techninį projektą, kurio duomenys buvo siunčiami, pats bendravo su latvių bendrove Anga, todėl vadybininkas persiuntė dokumentus galutiniam suderinimui ir peržiūrai, ar viskas tinkamai suruošta dalyvavimui konkurse. Bendrovė laimėjo tą konkursą. Be to, apeliantas nevykdo konkuruojančios veiklos.

13.8.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu patvirtina įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių iš apelianto bendrovei priteista žala dėl neteisėto naudojimosi automobiliu po atleidimo iš darbo. Apeliantas, sulaikydamas automobilį, gynė savo teises, todėl jo veiksmai negali būti laikomi kaip prieštaraujantys bendrovės interesams, nes pati bendrovė buvo pažeidusi apelianto teisę į tinkamą atsiskaitymą atleidus iš darbo. Bendrovei įvykdžius įsipareigojimus, apeliantas grąžino automobilį.

13.9.                      Teismas nuspręsdamas, kad bendrovės veiklą trikdo apelianto inicijuojamos teismuose bylos, neįvertino, kiek bylų yra iškėlęs apeliantas ir kiek bylų yra iškelta prieš jį, bei nepagrįstai konstatavo, jog bylų nagrinėjimas apsukina bendrovės veiklą, o už tai atsakingas yra tik apeliantas.

13.10.                      Teismo pateiktas bendrovėje susiklosčiusios situacijos įvertinimas – prieštaringas. Viena vertus, teismas konstatavo, kad aklavietės situacijos bendrovėje nėra. Kita vertus, bendrovėje susiklosčiusią padėtį teismas kvalifikavo kaip konfliktinę ir sukeliančią teisinės aklavietės situaciją. Teismas padarė išvadą, kad bendrovėje susiklostė konfliktinė situacija, kuri ateityje lems aklavietę, nepagrįsdamas šios išvados įrodymais ir logika. Apelianto įvertinimu, teismas priėmė neteisėtą sprendimą, paremtą prielaidomis.

13.11.                      Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, veiksmų. Nevertinant abiejų akcininkų veiksmų, neįmanoma nustatyti, ar atsakovas yra labiau atsakingas už susiklosčiusią situaciją, ar dėl jos kalti abu akcininkai. Nevertindamas ieškovės veiksmų ir neveikimo, teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

13.12.                      Teismo priimtu sprendimu yra sukuriama situacija, kai ieškovė, kuri yra ne tik bendrovės akcininkė, bet ir vadovė, įgyja teisę išpirkti apeliantui priklausančias bendrovės akcijas vien dėl to, kad bendrovėje yra kilusi konfliktinė situacija, kurią iš esmės sukūrė pati ieškovė.

13.13.                      Teismas nedetalizavo ir nepagrindė, kaip nustatytos atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, kurių bendra suma – daugiau kaip 21 000 Eur. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas akcininkų ginčas, pati bendrovė neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, bendrovės poziciją byloje iš esmės nulėmė ieškovė. Be kita ko, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas nustatytus rekomenduojamus maksimalius bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžius.

2.                      Ieškovė A. Z. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovo, kaip bendrovės akcininko, veiksmų, kuriais yra trikdoma bendrovės veikla.

14.2.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui nebuvo trukdoma susipažinti su bendrovės informacija. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, kaip bendrovės vadovė, teikdavo atsakymus į atsakovo užklausas visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais. Tai įrodo, kad atsakovas sistemingai ir be pakankamo pagrindo blokuoja bendrovei reikšmingų sprendimų priėmimą.

14.3.                      Atsakovas, pateikdamas civilinių bylų sąrašą, nenurodė, kaip šios bylos baigėsi. Svarbu tai, kad ginčai išspręsti ne atsakovo, o bendrovės naudai. Tai patvirtina, kad būtent bendrovė buvo priversta ginti savo teises ar gintis nuo atsakovo nepagrįstų reikalavimų. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra įvelta į bylinėjimosi maratoną dėl atsakovo kaltės.

14.4.                      Ieškovė turi teisę į bendrovės pelno dalį, ši jos teisė pažeidžiama dėl to, kad atsakovo veiksmai prieštarauja bendrovės tikslui gauti pelną.

14.5.                      Atsakovas nuo 2020 metų prieš bendrovę ir jos interesus imasi sistemingų ir periodinių veiksmų. Tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovo elgesys nepasikeis, ypač atsižvelgus į konfliktinį ieškovės ir atsakovo santykių pobūdį.

14.6.                      Apeliantas nenurodo objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl jo galimybės susipažinti su informacija apie bendrovę. Apeliantas neskundė bendrovės vadovės priimto įsakymo dėl konfidencialios informacijos sutarties pasirašymo prieš gaunant bendrovės informaciją, todėl privalo nustatytos tvarkos laikytis. Atsisakydamas tai daryti, apeliantas yra pats atsakingas dėl to, kad negauna informacijos ar dokumentų.

14.7.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali priimti sprendimą įpareigoti priverstinai parduoti akcijas negrįsdamas jo aklavietės situacija, o remdamasis besitęsiančiu akcininkų konfliktu. Bendrovėje konfliktinės situacijos tęsiasi nuo 2019 metų, konflikto tarp ieškovės ir atsakovo buvimas yra akivaizdus.

14.8.                      Dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos tarp akcininkų ir nuolatinių bendrovės interesų pažeidinėjimo atsakingas yra apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovės atsakomybės už bendrovėje susiklosčiusią situaciją yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Priešingai nei apeliantas, ieškovė atlygino bendrovei iš jos priteistą žalą. Be to, ieškovė nė karto nėra balsavusi prieš tokį sprendimą, kuris būtų naudingas bendrovei. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, taip pat kaip ir apeliantas, yra atsakinga už aklavietės situaciją.

14.9.                      Apeliaciniame skunde pateiktas bendrovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio kvestionavimas negrįstas konkrečiais skaičiavimais, remiamasi tik bendro pobūdžio teiginiais apie nepagrįstą bendrovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

3.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, iš apelianto priteisti trečiojo asmens patirtas išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas išsamiai įvertino atsakovo veiksmus ir pagrįstai nustatė veikimą prieš bendrovės interesus. Teismas teisingai įvertino, kad atsakovas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimdavo bendrovei nenaudingus sprendimus. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad informacija visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais atsakovui buvo teikiama. Akcinių bendrovių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato akcininko galimybės pasirašyti dokumentus su išlygomis, taip siekiant atsiriboti nuo atsakomybės. Apelianto argumentai, kad bendrovės finansavimui gauti nebuvo būtinas akcininkų pritarimas, todėl jo atsisakymas balsuoti negali būti vertinamas kaip veikimas prieš bendrovės interesus, yra nepagrįsti. Reali situacija buvo tokia, kad finansų įstaigos nesutiko išduoti paskolų esant tik vadovo sprendimui, sprendimui paimti kreditą reikalavo abiejų akcininkų sutikimo. Apie tokią susiklosčiusią praktiką apeliantui buvo žinoma, nes tokia pati praktika buvo taikoma ir tuo metu, kai jis ėjo bendrovės vadovo pareigas. Byloje nustatyta, kad apeliantas tikslingai siekė, jog bendrovė negautų finansavimo, tokie jo veiksmai vertintini kaip priešingi bendrovės interesams ir tikslams. Tokio jo elgesio rezultatas – kredito linija gauta prastesnėmis sąlygomis, bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų, būtinų nuosekliai veiklai užtikrinti, sumažėjo bendrovės pelnas. Apeliantas laiku nepriimdavo tokių bendrovei svarbių sprendimų kaip finansinės atskaitomybės patvirtinimas, tendencingai veiksmų imdavosi tik tada, kai jau būdavo praleistas terminas atskaitomybę pateikti Juridinių asmenų registrui, nors faktinės aplinkybės ir atsakovo turimi duomenys apie bendrovės finansinę būklę iš esmės nebūdavo pasikeitę.

15.2.                      Teismas pagrįstai įvertino bendrovės akcininkų aklavietės situaciją ir priėmė vienintelį pagrįstą sprendimą bendrovės atžvilgiu. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, sumokėdamas iš bendrovės lėšų savo asmeninę baudą, teikdamas įvairius skundus (prašymus) institucijoms, ištraukdamas bendrovės informaciją, ėmėsi konkuravimo prieš bendrovę veiksmų, veikė prieš bendrovės interesus. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas, negrąžindamas bendrovės automobilio, tiesiogiai veikė prieš bendrovės tikslus ir interesus. Apibendrinus atsakovo įvardytas civilines bylas matyti, kad net 9 iš 11 bylų tarp apelianto ir bendrovės išnagrinėtos būtent bendrovės naudai. Teismas teisingai nurodė, kad tai pagrindžia, jog atsakovas prieš bendrovę sistemingai inicijuoja civilinius ginčus pagal nepagrįstus reikalavimus ir neteisėtai pažeidinėja bendrovės teises. 

15.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tikėti, jog esama situacija ateityje galėtų pasikeisti. Akcininkų ginčai tęsiasi daugiau nei ketverius metus, akcininkų santykiai yra itin konfliktiški, bendro sutarimo niekaip nepavyksta pasiekti. Intereso toliau veikti kartu taip pat nėra – dar 2019 metais šalys nusprendė bendrovę padalinti į du atskirus juridinius asmenis. Šių aplinkybių ir apelianto veiksmų visuma parodo, kad negalima tikėtis, jog ateityje situacija pasikeis. Dėl to teismas priėmė teisingą sprendimą.

15.4.                      Teismas nenustatė teisinės aklavietės situacijos, todėl neprivalėjo vertinti ieškovės veiksmų ir ieškovės atsakomybės už susiklosčiusią situaciją. Bendrovės įvertinimu, net ir ją nustačius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020 pateiktas išaiškinimas negalėtų būti taikomas, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl priverstinio akcijų išpirkimo iš atsakovo, kuris, reaguodamas į tai, pateikė priešieškinį dėl priverstinio akcijų išpirkimo iš ieškovės, tačiau vėliau priešieškinio atsisakė. Tai reiškia, kad atsakovas neturi priešpriešinių reikalavimų ieškovei ir byloje, neišeinant už ieškinio ribų, vertinami tik atsakovo veiksmai, darant žalą bendrovei.

15.5.                      Teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra pagrįstas. Bylos nagrinėjimas vyko daugiau nei 4 metus. Trečiojo asmens (bendrovės) teismo proceso metu patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius. Trečiojo asmens faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.                      Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.                      Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės – UAB „Izovoltas“ akcininkės, kuriai priklauso 50 proc. bendrovės akcijų, ieškinys dėl priverstinio atsakovui priklausančių UAB „Izovoltas“ 50 proc. akcijų pardavimo. Apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias priverstinį juridinio asmens akcijų pardavimą.

Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo

16.                      Apeliantas (atsakovas) su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) išrašus apie ieškovės ir atsakovo dalyvavimą juridiniuose asmenyse; rekvizitai.lt išrašus apie UAB „Amber green“, UAB „Pipirmėtė“ ir VšĮ „Paramos sfera“, kuriais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad UAB „Finansų bitė verslui“ nesuteikė bendrovei paskolos dėl rizikos, susijusios su atsakovu.

17.                      Apeliantas su 2025 m. vasario 18 d. prašymu sustabdyti bylą pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24-516/2025, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-864/2024 ir klausimas išspręstas iš esmės – atsakovės A. Z. prašymas sustabdyti civilinę bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl priverstinio atsakovui priklausančių UAB „Izovoltas“ akcijų pardavimo, atmestas.

18.                      Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-603-372/2024, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimas iš dalies patenkinti ieškovės UAB „Izovoltas“ ieškinį ir iš atsakovo M. B. ieškovei UAB ,,Izovoltas“ priteista: 2 280,00 Eur nuostolių, susijusių su neteisėtu automobilio naudojimu, atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 280,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 337,32 Eur bylinėjimosi išlaidos.

19.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-103-1101/2024, kuriuo, patenkinus ieškovės UAB „Izovoltas“ ieškinio dalį, iš atsakovo M. B. ieškovei UAB ,,Izovoltas“ priteista: 2 280,00 Eur nuostolių, susijusių su neteisėtu automobilio naudojimu, atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 280,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 07 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 337,32 Eur bylinėjimosi išlaidos; 2) Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-603-372/2024, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimas; 3) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1059-864/2024, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-1059-864/2024 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01041-2023-8) pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą atsakovėms UAB „Izovoltas“ ir A. Z. dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo tol, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-127-640/2024 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01533-2020-1).

20.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ 2025 m. vasario 18 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: 1) bendrovės ir atsakovo susirašinėjimo dėl duomenų SEB bankui pateikimo kopiją; 2) informacijos iš SEB banko internetinio puslapio kopiją; 3) bendrovės ir finansuotojo Finbee susirašinėjimo kopiją.

21.                      Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

22.                      Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

23.                      Nagrinėjamu atveju apeliantas, su apeliaciniu skundu pateikdamas naujus įrodymus (JADIS išrašus apie atsakovo ir ieškovės dalyvavimą juridiniuose asmenyse; rekvizitai.lt išrašus apie UAB „Amber green“, UAB „Pipirmėtė“ ir VšĮ „paramos sfera“), nenurodė priežasčių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nesirėmė tuo, kad šiuos įrodymus teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau šis nepagrįstai atsisakė juos priimti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 180, 314 straipsniai).

24.                      Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ 2025 m. vasario 18 d. pateiktais įrodymais, nustatė, kad šie įrodymai yra sukurti jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nurodytų  įrodymų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepriima ir nevertina.

25.                      Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens pateiktas teismų procesinių sprendimų kopijas. Esant poreikiui, su teismų procesiniais sprendimais apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos sustabdymo

26.                      Apeliantas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-471-864/2025 pagal jo pareiškimą dėl UAB „Izovoltas“ ir bendrovės vadovės A. Z. veiklos tyrimo. Analogišką prašymą apeliantas pateikė ir 2025 m. vasario 18 d.

27.                      Prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą apeliantas grindžia tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs priverstinio akcijų pardavimo ir juridinio asmens veiklos tyrimo bylų santykį bei nurodęs, jog tokių dviejų bylų iškėlimas negali nulemti bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sustabdymo iki bus išspręstas ginčas dėl priverstinio akcijų pardavimo, nes byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi būti išnagrinėta pirmiau, kadangi joje nustatyti faktai dėl bendrovės vadovo veiksmų gali lemti priverstinai parduodamų akcijų vertę.

28.                      Apeliantas 2025 m. vasario 18 d. prašyme pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24-516/2025 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-471-864/2025, kuria buvo sustabdyta byla dėl UAB „Izovoltas“ ir šios bendrovės vadovės A. Z. veiklos tyrimo. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad yra objektyvūs pagrindai nagrinėti UAB „Izovoltas“ ir jos vadovės veiklos tyrimo bylą. Apelianto teigimu, vadovaujantis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, nagrinėjama civilinė byla dėl priverstinio UAB „Izovoltas“ akcijų pardavimo turėtų būti sustabdyta, kol bus išnagrinėta juridinio asmens veiklos tyrimo byla, nes, neišnagrinėjus nurodytos bylos, nebus galima objektyviai nustatyti, ar UAB „Izovoltas“ buvo valdoma tinkamai, ar ieškovės galimai netinkami veiksmai nepadarė įtakos akcijų rinkos vertei.

29.                      Ieškovė A. Z. pateikė atsiliepimą į apelianto prašymą, kuriuo prašo netenkinti prašymo sustabdyti bylą.

30.                      Ieškovė pažymi, kad nagrinėjama byla dėl priverstinio bendrovės akcijų pardavimo yra inicijuota 2020 m. gruodžio 11 d., joje jau priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Juridinio asmens veiklos tyrimo byla inicijuota tik 2023 m. rugsėjo 20 d. Bendrovės akcininkai toliau konfliktuoja, negali priimti bendrovei reikalingų sprendimų. Besitęsiantys ginčai neleidžia bendrovei gauti rinkos kainas atitinkančio finansavimo. Dėl besitęsiančio akcininkų konflikto bendrovės veikla pastaraisiais metais yra nuostolinga.

31.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ atsiliepime į prašymą nurodo, kad nesutinka su apelianto prašymu sustabdyti nagrinėjamą bylą.

32.                      Pasak trečiojo asmens, tiek iš atsakovo teiginių, tiek iš CK 2.124–2.125 straipsnių nuostatų akivaizdu, kad atsakovo suinteresuotumas juridinio asmens veiklos tyrimo byloje kyla iš to, jog jis yra bendrovės akcininkas, o įsiteisėjus sprendimui byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ar kitam teismo baigiamajam aktui atsakovas netektų savo akcijų dalies ir suinteresuotumo juridinio asmens veiklos tyrimo byla. Byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo teismui priėmus sprendimą, susiklostė procesinė situacija, kurioje nėra pagrindo sustabdyti šią bylą, ji yra vėlesniame nagrinėjimo etape. Jeigu byla dėl priverstinio akcijų pardavimo būtų sustabdyta iki bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo išnagrinėjimo, tai reikštų tolesnį bylos dėl priverstinio akcijų pardavimo vilkinimą be pagrindo. Atsakovas, manydamas, kad jis, kaip bendrovės akcininkas, patyrė žalą (nuostolius) dėl ieškovės, kaip bendrovės vadovės, veiksmų, bet kada gali pasinaudoti CK įtvirtintu žalos atlyginimo institutu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-24-516/2025 aiškiai išdėstė, kad juridinio asmens veiklos tyrimo byloje ir byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo nustatinėjamos ir vertinamos skirtingos aplinkybės.

33.                      Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).

34.                      Pagal CPK nuostatas yra skiriami dviejų rūšių civilinės bylos sustabdymo pagrindai: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).

35.                      Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal nurodytą teisės normą teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

36.                      Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, yra nurodęs, kad negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas).

37.                      Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016, 16, 18 punktai; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 52 punktas).

38.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

39.                      Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priverstinai parduoti atsakovui priklausančią UAB „Izovoltas“ akcijų dalį ieškovei, akcijų kainą nustatant CK 2.118–2.119 straipsniuose įtvirtinta tvarka. Ieškovė įrodinėja, kad dėl jos ir atsakovo, kaip bendrovės akcininkų, ilgą laiką besitęsiančių konfliktų yra trikdoma bendrovės veikla, dėl bendrovėje susidariusios konfliktinės situacijos yra atsakingas atsakovas, jo atliekami veiksmai prieštarauja bendrovės tikslui gauti pelną ir nėra pagrindo tikėtis, jog ateityje tai pasikeis.

40.                      Atsakovas byloje buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė priverstinai parduoti ieškovei priklausančią UAB „Izovoltas“ akcijų dalį jam. Priešieškiniu atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė yra daugiau atsakinga dėl bendrovėje susidariusios teisinės aklavietės situacijos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2024 m. liepos 1 d. pareiškimu atsisakė priešieškinio ir prašė šią bylos dalį nutraukti. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi priėmė atsakovo priešieškinio atsisakymą ir bylos dalį dėl atsakovo priešieškiniu pareikštų reikalavimų nutraukė.

41.                      Taigi, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tik pagal ieškovės ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimas apeliantui (atsakovui) priklausančias bendrovės akcijas parduoti ieškovei. Pagal CK 2.115 straipsnio nuostatas, taikant priverstinio akcijų pardavimo institutą, turi būti teisiškai įvertinti akcininko, kurio akcijas siekiama išpirkti, veiksmai bendrovės atžvilgiu (nagrinėjamu atveju – atsakovo). Taigi, nagrinėjamoje byloje vertinami būtent atsakovo, kaip bendrovės akcininko, veiksmai bendrovės atžvilgiu, ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tai akcentavo.

42.                      Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-471-864/2025 (buvęs Nr. e2-1059-864/2024) pareikštu pareiškimu apeliantas prašo pradėti UAB „Izovoltas“ ir jos vadovės A. Z. veiklos tyrimą; nustačius, kad UAB „Izovoltas“ ir jos vadovės veikla yra netinkama, taikyti atitinkamas priemones. Nurodytoje civilinėje byloje apeliantas įrodinėja, kad A. Z., kaip UAB „Izovoltas“ vadovės, veikla yra netinkama. Toje byloje įrodinėjimo dalykas yra atsakovės (nagrinėjamoje byloje – ieškovės) A. Z., kaip bendrovės vadovės, veiksmų bendrovės atžvilgiu vertinimas ir neapima atsakovo, kaip bendrovės akcininko, be to, ir ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, veiksmų bendrovės atžvilgiu vertinimo.

43.                      Aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamos bylos dėl priverstinio atsakovo turimų bendrovės akcijų pardavimo ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-471-864/2025 (buvęs Nr. e2-1059-864/2024) dėl bendrovės ir jos vadovės A. Z. veiklos tyrimo įrodinėjimo dalykai yra skirtingi, todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog tarp šių bylų yra prejudicinis ryšys ar yra tų pačių faktinių aplinkybių skirtingo įvertinimo bei prieštaringų sprendimų priėmimo rizika.

44.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto įvardyta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4/2008 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl bylos, kurioje pareikštas reikalavimas priverstinai parduoti atsakovui priklausančias bendrovės akcijas, sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Apelianto įvardytoje Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo išspręsta dėl civilinės bylos, kurioje pareikštas reikalavimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, sustabdymo iki bylos dėl priverstinio akcijų pardavimo išnagrinėjimo. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4/2008 nurodė, kad tiek ieškinio dėl priverstinio akcijų pardavimo, tiek ieškinio dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nagrinėjimas yra galimas atskirai, ir neišaiškino, jog teismas privalo sustabdyti bylą dėl priverstinio akcijų pardavimo iki bus išnagrinėta byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

45.                      Kita nutartis, kuria remiasi apeliantas, – Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-327-464/2016. Ja palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis civilinę bylą dėl priverstinio akcijų pardavimo sustabdyti, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek vienoje, tiek kitoje byloje bus nagrinėjami tie patys faktai, kurie gali sudaryti tiek įmonės veiklos tyrimo, tiek priverstinio įmonės akcijų pardavimo pagrindą. Apelianto įvardyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-327-464/2016 įvertinta konkreti susiklosčiusi situacija, kai abiejose bylose buvo nagrinėjami tie patys faktai, kuriais buvo remiamasi tiek byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo, tiek byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Nagrinėjamu atveju jau nurodyta, kad civilinėje byloje dėl priverstinio atsakovo turimų bendrovės akcijų pardavimo ir civilinėje byloje dėl bendrovės ir jos vadovės A. Z. veiklos tyrimo įrodinėjamos ir nustatinėjamos skirtingos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Dėl to apeliantas be pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-327-464/2016.   

46.                      Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjamos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl priverstinio atsakovui priklausančių bendrovės akcijų pardavimo, gali būti nustatytos ir įvertintos savarankiškai, nelaukiant civilinės bylos dėl bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimo išnagrinėjimo. Be to, nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo stadiją (procesas pirmosios instancijos teisme užbaigtas, byla nagrinėjama apeliacine tvarka) ir bylos dėl bendrovės bei jos vadovės veiklos tyrimo stadiją (teismo posėdis byloje paskirtas 2025 m. gegužės 8 d.), nepagrįstai užtęstų bylos išnagrinėjimo trukmę, tai būtų nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teise į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, taip pat neatitiktų civiliniame procese galiojančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). 

47.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti nei CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju, nei CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimo.

Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

48.                      Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registre UAB „Izovoltas“ įregistruota 2003 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po 50 procentų bendrovės akcijų. Iš byloje esančios 2003 m. rugpjūčio 8 d. bendrovės steigimo sutarties nustatyta, kad bendrovė įsteigta ieškovei ir atsakovui įnešus vienodo dydžio (po 5 000 Lt) įnašus (14 t., b. l. 8–13).

49.                      Ieškovė nuo 2016 m. balandžio 18 d. yra bendrovės vadovė. Iki tol bendrovės vadovas buvo atsakovas (2021 m. vasario 15 d. atsiliepimo į ieškinį, reg. Nr. DOK-6615, 7, 8, 9 priedai).

50.                      Nuo 2016 metų iki 2020 m. gruodžio 4 d. atleidimo iš darbo atsakovas dirbo bendrovėje  technikos direktoriumi. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 19 d. sprendimo nustatyta, kad komisija atsakovo reikalavimą dėl atleidimo iš bendrovės technikos direktoriaus pareigų pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau iš bendrovės atsakovui priteisė su darbo santykiais susijusias išmokas: 3 080,88 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 234,45 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3 885,13 Eur netesybų. Priteistos sumos sumokėtos 2021 m. sausio 28 d. (2021 m. gegužės 19 d. atsiliepimo į ieškinį, reg. Nr. DOK-19824, 18, 19 priedai; 3 t., b. l. 39–54). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-218-1125/2023 konstatavo, kad atsakovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš bendrovės technikos direktoriaus pareigų neteisėtu yra nepagrįstas, todėl netenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-440-880/2024 atmetė atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl atleidimo iš UAB „Izovoltas“ technikos direktoriaus pareigų pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į buvusias pareigas (8 t., b. l. 76–98, 99–115).

51.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gegužės 3 d. iš bendrovės sąskaitos pervedė VMI 42 351,66 Eur, taip sumokėjo asmeninę baudą (14 t., b. l. 4–5, 14). Ieškovė, kaip bendrovės direktorė, 2019 m. gegužės 16 d. pareikalavo, kad atsakovas pasiaiškintų raštu (14 t., b. l. 6–7). Dėl šio atsakovo atlikto pavedimo 2021 m gegužės 31 d. buvo kreiptasi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00426-21 nutarta nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (2 t., b. l. 127–137). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ir kiti bendrovės darbuotojai pavedimo atlikimo metu atostogavo (13 t., b. l. 12–19).

52.                      Iš bendrovės 2019 m. birželio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 199-02 nustatyta, kad bendrovės akcininkai svarstė ir vienbalsiai priėmė sprendimus: 1) patvirtinti 2018 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2) paskirstyti 2018 metų pelną – išmokėti akcininkams 99 652 Eur dividendų; 3) iki 2020 m. balandžio 30 d. pertvarkyti bendrovę į dvi atskiras įmones, padalinant turtą lygiaverčiai (2020 m. gruodžio 11 d. ieškinio, reg. Nr. CBP-1530, 1 priedas; 2 t., b. l. 10–11).

53.                      Iš su ieškiniu pateikto šalių susirašinėjimo elektoriniais laiškais matyti, kad buvo siūlyta nuo bendrovės atskirti naują įmonę, kuri tektų atsakovui, o bendrovės akcijas palikti ieškovei. Atsakovas teikė savo atsiskyrimo sąlygas. Sutarimas dėl bendrovės restruktūrizavimo nebuvo pasiektas (2020 m. gruodžio 11 d. ieškinio, reg. Nr. CBP-1530, 2, 3 ir 4 priedai).

54.                      Iš 2020 m. kovo 24 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 3/20 nustatyta, kad susirinkime buvo svarstyti klausimai dėl: 1) kreipimosi į bet kurį Lietuvos Respublikos banką ar finansavimo instituciją dėl 200 000 Eur papildomo finansavimo bendrovei suteikimo; 2) akcininkų paskolų bendrovei suteikimo iki 1 punkte aptarto finansavimo gavimo, siūlant, jog kiekvienas akcininkas iki 2020 m. kovo 25 d. suteiktų bendrovei po 30 000 Eur paskolą; 3) ankstesniame 2019 m. birželio 7 d. Nr. 19-02 akcininkų susirinkime priimto akcininkų sprendimo restruktūrizuoti bendrovę atšaukimo, nes vietoje reorganizavimo buvo panaudota klaidinga restruktūrizavimo sąvoka; 4) įgaliojimo direktorei A. Z. suteikimo įvertinant bendrovės reorganizavimo galimybę, turint tikslą pasidalinti bendrovę tarp akcininkų; pateikti numatomą bendrovės pasidalinimo tarp akcininkų planą iki 2020 m. gegužės 6 d.; 5) įgalioto asmens pasirašyti visus su šių sprendimų vykdymu susijusius dokumentus. Nė vienu iš nurodytų klausimų nebuvo priimta sprendimo, atsakovas visais klausimais balsavo „prieš“. Iš protokolo turinio matyti, kad atsakovas balsavimą „prieš“ pirmu ir antru darbotvarkės klausimais (dėl finansavimo bendrovei suteikimo) grindė informacijos apie bendrovę jam nesuteikimu (2020 m. gruodžio 11 d. ieškinio, reg. Nr. CBP-1530, 5 priedas).

55.                      Iš 2020 m. birželio 30 d. pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nustatyta, kad buvo svarstyti klausimai dėl: 1) bendrovės 2019 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 2) bendrovės 2019 metų pelno (nuostolių) skirstymo; 3) akcininkų sutikimo leisti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) tvarkyti  bendrovės akcininkų asmens duomenis tam, jog INVEGA įvertintų rizikingumą, garantuojant už bendrovei reikalingą gauti AB SEB banko paskolą, ir akcininkų įsipareigojimo atlikti visus kitus būtinus veiksmus banko finansavimui gauti; 4) bendrovės vadovo pakeitimo. Iš protokolo matyti, kad atsakovas susirinkime nedalyvavo. Sprendimai priimti pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu sprendimas nepriimtas. Trečiuoju darbotvarkės klausimu sprendimas nepriimtas, nurodyta, kad, atsakovui nedalyvaujant, spręsti šį klausimą netikslinga (2021 m. gegužės 31 d. DOK-21049, 3 priedas). Šiuos akcininkų susirinkimo sprendimus atsakovas ginčijo teisme, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1556-1080/2021 ieškinį atmetė. Be kita ko, teismas nurodė, kad ieškovo, kaip akcininko, teisės tiek susipažinti su bendrovės dokumentais, tiek gauti jų kopijas pažeidimas nenustatytas (2021 m. gegužės 31 d. DOK-21049, 4, 5 priedai).

56.                      Iš 2020 m. gruodžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime buvo svarstyti klausimai dėl: 1) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; 2) bendrovės finansinio, valdymo ir veiklos audito nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. atlikimo; 3) UAB „Izovoltas“ reorganizavimo; 4) akcininkų paskolų bendrovei suteikimo; 5) bendrovės vadovo pakeitimo. Sprendimas priimtas tik pirmuoju darbotvarkės klausimu. Antruoju, trečiuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais atsakovas balsavo „už“, ieškovė – „prieš“. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu šalys balsavo priešingai: ieškovė – „už“, atsakovas – „prieš“ (2021 m. gegužės19 d. atsiliepimo į ieškinį, reg. Nr. DOK-19824, 20 priedas).

57.                      Iš 2021 m. balandžio 30 d. eilinio akcininkų susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkime buvo sprendžiama dėl: 1) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; 2) bendrovės 2020 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 3) bendrovės 2020 metų pelno (nuostolių) skirstymo; 4) bendrovės finansinio, valdymo ir veiklos audito nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. atlikimo; 5) ieškovės atšaukimo iš bendrovės direktorės pareigų. Sprendimas priimtas tik pirmuoju darbotvarkės klausimu. Antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais atsakovui balsavus „prieš“, ieškovei – „už“, ketvirtuoju ir penktuoju klausimais ieškovei balsavus „prieš“, atsakovui – „už“ sprendimai nepriimti (2021 m. gegužės 31 d. DOK-21049, 4 priedas; 2 t., b. l. 120–124).

58.                      Iš 2022 m. kovo 4 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkime buvo sprendžiama dėl: 1) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; 2) bendrovės 2020 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 3) bendrovės 2020 metų pelno (nuostolių) skirstymo; 4) bendrovės finansavimo galimybių; 5) bendrovės finansinio, valdymo ir veiklos audito nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikimo; 6) ieškovės atšaukimo ir bendrovės direktorės pareigų. Sprendimai priimti pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais. Antruoju darbotvarkės klausimu sprendimas priimtas, atsakovui balsavus „už“ su išlyga: „Kadangi nebuvo pateikti dokumentai, susiję su visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. kovo 4 d. darbotvarke, tvirtinu finansinę atskaitomybę už 2020 metus, tačiau neprisiimu atsakomybės, jeigu paaiškėtų, kad finansinė atskaitomybė už 2020 metus neatitinka realių buhalterinių apskaitos duomenų“. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu sprendimas nepriimtas atsakovui balsavus „prieš“, ieškovei – „už“. Penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais sprendimai taip pat nepriimti, ieškovei balsavus „prieš“, atsakovui – „už“ (3 t., b. l. 18–20).

59.                      Iš 2022 m. kovo 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime buvo sprendžiama dėl: 1) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; 2) bendrovės veiklos tęstinumo (modifikavimo) įvertinimo, esant kariniams konfliktams tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos; 3) A. Z. atšaukimo iš bendrovės direktorės pareigų; 4) bendrovės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), valdymo ir priežiūros. Sprendimai priimti pirmuoju darbotvarkės klausimu, taip pat antruoju klausimu, tačiau su šalių pastabomis. Trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais sprendimai nepriimti, šalys nurodė pastabas (3 t., b. l. 99–101). Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo dėl šio protokolo parengimo matyti, kad šalys ginčijosi dėl protokolo turinio (4 t., b. l. 85–96).

60.                      Iš 2022 m. balandžio 25 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo metu buvo sprendžiama dėl: 1) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; 2) bendrovės veiklos vykdymo Rusijos Federacijos jurisdikcijoje; 3) bendrovės veiklos vykdymo Baltarusijos Respublikos jurisdikcijoje; 4) bendrovės veiklos vykdymo Ukrainos jurisdikcijoje; 5) bendrovėje dirbančių asmenų motyvavimo; 6) bendrovės 2021 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 7) bendrovės 2021 metų pelno (nuostolių) skirstymo. Iš protokolo turinio nustatyta, kad prieš susirinkimą atsakovas pareikalavo atšaukti susirinkimą, remdamasis tuo, jog jis negavo informacijos, kurios pagrindu galėtų nuspręsti dėl finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat pareikalavo pateikti jo ankstesniais prašymai reikalautus dokumentus. Tačiau susirinkimas įvyko, sprendimai pirmuoju, penktuoju darbotvarkės klausimais priimti vienbalsiai. Šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais sprendimai taip pat priimti, tik šeštuoju klausimu – su atsakovo išlyga: „Kadangi nebuvo pateikti dokumentai, susiję su 2022 m. balandžio 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, tvirtinu finansinę atskaitomybę už 2021 metus, tačiau neprisiimu atsakomybės, jeigu paaiškėtų, kad 2021 metų finansinė atskaitomybė neatitinka realių buhalterinių apskaitos duomenų, galimo direktorės sukčiavimo tvarkant apskaitą, taip pat siūlau stabdyti UAB „Izovoltas“ veiklą, nutraukiant turto švaistymą“. Dėl septintojo darbotvarkės klausimo atsakovo pastaba: „Direktorė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių įmonė patyrė 24 371 Eur nuostolių“. Antrasis, trečiasis ir ketvirtasis darbotvarkės klausimai akcininkų sutikimu išbraukti iš darbotvarkės (4 t., b. l. 118–120). Dėl protokolo turinio ieškovė teikė pastabas (5 t., b. l. 160–166).

61.                      Iš 2024 m. balandžio 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad šiame susirinkime turėjo būti sprendžiama dėl: 1) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; 2) bendrovės 2023 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 3) bendrovės 2023 metų pelno (nuostolių) skirstymo. Šis susirinkimas buvo nutrauktas, šalims nesutarus dėl susirinkimo sekretoriaus kandidatūros. Nė vieno sprendimo nepriimta (10 t., b. l. 41–44).

62.                      Iš 2024 m. balandžio 29 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. gegužės 6 d. protokolo matyti, kad susirinkimo darbotvarkėje buvo klausimai dėl: 1) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; 2) bendrovės 2023 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 3) bendrovės 2023 metų pelno (nuostolių) skirstymo. Sprendimas priimtas tik pirmuoju darbotvarkės klausimu – susirinkimo pirmininke išrinkta ieškovė, sekretoriaus nuspręsta nerinkti. Antruoju ir trečiuoju klausimais sprendimai nepriimti, atsakovui balsavus „prieš“ ir pateikus pastabas (13 t., b. l. 299–301). Dėl protokole nurodytų atsakovo pastabų ieškovė pateikė pastabas ir atsakė į atsakovo protokole nurodytus klausimus (13 t., b. l. 302–304).

63.                      Iš 2024 m. liepos 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. liepos 10 d. protokolo nustatyta, kad susirinkime svarstyta dėl: 1) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; 2) bendrovės 2023 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 3) bendrovės 2023 metų pelno (nuostolių) skirstymo. Visais darbotvarkės klausimais sprendimai priimti vienbalsiai (14 t., b. l. 49–58). Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas turėjo pastabų dėl šio susirinkimo, jose iškėlė klausimus, į kuriuos ieškovė pateikė atsakymus (14 t., b. l. 53–55, 56–58).

64.                      Į bylą pateiktos bendrovės ir AB Šiaulių banko 2014 m. lapkričio 14 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. EIF-2014-2576-03 ir 2016 m. sausio 15 d. sutartis Nr. FLPG-2016-0002-03, pagal kurias bankas suteikė bendrovei kreditą, paskirtis – apyvartinių lėšų papildymas. Sutartis bendrovės vardu pasirašė atsakovas (14 t., b. l. 15–45).

65.                      Byloje taip pat pateiktas AB „Mano bankas“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. elektroninis laiškas ieškovei, kuriame nurodytos paskolos sąlygos po pertvarkymo, taip pat nurodyta: „Reiktų jums pagalvoti, ar aktualus kredito sumos didinimas (jau bandėm pavasarį didinti sumą, tačiau kreditų komitetas nepritarė. Esminis reikalas – dėl M. ir jo kaip akcininko pretenzijos dėl kredito suteikimo). Jeigu būtų jo sutikimas dėl kredito sumos didinimo/pratęsimui, tai galėtume tikrai didinti paskolą, kreiptis į INVEGA, jeigu būtų netgi didesnis poreikis turėti rezervinę kredito liniją su INVEGA garantija (su INVEGA galiotų palūkanų kompensavimas)“ (10 t., b. l. 63).

66.                      Byloje taip pat yra SEB banko 2024 m. balandžio 12 d. atsakymas, iš kurio matyti, kad atsakovas per internetinę banko prieigą 2022 m. kovo 15 d. pateikė bankui pranešimą, jog jis yra prieš bet kokias paskolas bendrovei, nes turi įtarimų, kad bendrovės direktorė savinasi bendrovės lėšas, prieštarauja auditui, nepateikia akcininkui atskaitų (10 t., b. l. 62).

67.                      Į bylą pateiktas 2024 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniu paštu UAB „Finansų bitė verslui“ pateiktas atsakymas, iš kurio matyti, kad įstaiga atsisakė suteikti finansavimą bendrovei dėl susijusių įmonių rizikos (14 t., b. l. 71).

68.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2021 m. balandžio 26 d. pareikalavo paaiškinti ir pateikti informaciją bei dokumentus, o ieškovė, kaip bendrovės vadovė, 2021 m. balandžio 29 d. pateikė atsakovui atsakymą (4 t., b. l. 102–113). Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovui atsakymą ir paprašė nurodyti, kokius dar dokumentus jis norėtų gauti (4 t., b. l. 75). Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti dokumentų, su kuriais atsakovas nori susipažinti, sąrašą (2 t., b. l. 159). Atsakovas 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą pateikti informaciją (4 t., b. l. 111–112). Atsakovas 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė užklausą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir dokumentų nepateikimo, į kurį ieškovė atsakė 2021 m. rugsėjo 16 d. (2 t., b. l. 7–8).

69.                      Atsakovas 2022 m. balandžio 4 d. pareikalavo susipažinti su bendrovės 2021–2022 metų dokumentais, taip pat pateikti jam ankstesniuose 7 prašymuose nurodytus dokumentus. Atsakovas 2022 m. balandžio 14 d. pateikė pretenziją dėl susipažinimo su bendrovės skelbiamų visuotinių akcininkų susirinkimų medžiaga, 2022 m. balandžio 19 d. – reikalavimą pateikti pasiaiškinimą ir imtis veiksmų dėl neprižiūrimų objektų (3 t., b. l. 191, 196–197, 198).

70.                      Iš byloje esančio 2024 m. balandžio 15 d. elektroninio laiško atsakovui matyti, kad ieškovė informavo atsakovą, jog 2023 m. liepos 27 d. priimtu direktoriaus įsakymu dėl atnaujintos susipažinimo su bendrovės komercinę paslaptį sudarančia konfidencialia informacija tvarkos, komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo bei susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos patvirtinimo (Susipažinimo tvarka) pakeista ankstesnė susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarka, pakartotinai atkreipė atsakovo dėmesį, jog tam, kad atsakovas galėtų gauti papildomą informaciją (prašomus dokumentus), jis turi pasirašyti naują galiojančią Susipažinimo tvarką; taip pat pateikė atsakymus į atsakovo 2024 m. balandžio 9 d. užklausą (10 t., b. l. 37–40).

71.                      Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1692-1097/2021 nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Izovoltas“ dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus jam, kaip bendrovės akcininkui, kurį teismas atmetė. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti akcininko teisės į informaciją pažeidimo (2021 m. gegužės 31 d. DOK-21049, 6 priedas).

72.                      Iš byloje esančio 2021 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovui buvo suteikta galimybė susipažinti su bendrovės dokumentais (2 t., b. l. 157–158). Byloje esantis ieškovės 2021 m. rugpjūčio 25 d. elektroninis laiškas atsakovui taip pat patvirtina, kad atsakovui buvo suteiktos galimybės susipažinti su bendrovės dokumentais (2 t., b. l. 159).

73.                      Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A6.-65-1057/2023 nustatyta, kad ieškovei pritaikyta administracinė atsakomybė už tai, jog ji laiku nepateikė atsakovui, kai bendrovės akcininkui, jo prašymuose nurodytos informacijos apie bendrovę (8 t., b. l. 26–60). Šis nutarimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-331-891/2023 (6 t., b. l. 68–79).

74.                      Bylos duomenimis, tiek ieškovė, tiek atsakovas nuolat teikė pastabas dėl visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, atsakovas nuolat teikė reikalavimus suteikti informaciją ar dokumentus (13 t., b. l. 21–304).

75.                      Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 9 d. rašte nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 9 d. buvo gautas atsakovo 2022 m. lapkričio 8 d. prašymas dėl bendrovės likvidavimo, kuriame jis nurodė, jog bendrovės vadovė nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus. Jo pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1871-2022 ieškovei už bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą per nustatytą laikotarpį paskirta 200 Eur bauda. Nurodytas nutarimas paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-209-486/2023 (6 t., b. l. 41–45; 8 t., b. l. 116–118, 119–124, 125–130).

76.                      Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad prašymą VĮ Registrų centrui likviduoti bendrovę jis pateikė kaip spaudimą direktorei (2024 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 8 min. 40 sek. iki 1 val. 9 min. 30 sek.)

77.                      Bylos duomenimis, Valstybinei duomenų inspekcijai atsakovas 2020 m. lapkričio 18 d. padavė skundą, kuriuo prašė ištirti, ar bendrovė seka savo darbuotojus, ir, nustačius šį faktą, įpareigoti nustoti pažeidinėti darbuotojų teises bei nubausti už šiurkštų asmens duomenų apsaugos reikalavimų nepaisymą. Šis skundas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo sprendimu buvo atmestas (5 t., b. l. 167–169).

78.                      Iš byloje esančio atsakovo 2023 m. spalio 17 d. elektroninio laiško matyti, kad jis kreipėsi į SEB banką dėl įtarimų, jog bendrovė perka rusiškos kilmės prekes iš karinės gamyklos per Lenkijos įmonę. SEB bankas įpareigojo bendrovę pateikti atitinkamus duomenis (9 t., b. l. 2, 12–13).

79.                      VMI atsakyme į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. užklausą pateikti pagal atsakovo prašymą atlikto bendrovės patikrinimo aktą nurodė, kad toks mokestinis tyrimas nebuvo atliktas (2 t., b. l. 150, 175)

80.                      Iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 9 d. bendrovės darbuotojo tarnybinio pranešimo matyti, kad iš šio darbuotojo kompiuterio buvo mėginta persiųsti informaciją, skirtą (duomenys neskelbtini) konkursui, atsakovo elektroninio pašto adresu. Dėl šio įvykio bendrovė 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į UAB „Toledo“, kuriai galėjo būti pateikta ši medžiaga. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo pareikalauta, kad atsakovas pateiktų pasiaiškinimą dėl darbuotojo pareigų pažeidimo (11 t., b. l. 9, 10, 11).

81.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 29 d. įsteigė ir įregistravo bendrovę UAB „Amper green“, kurios vadovas nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. buvo atsakovas, nuo 2021 m. balandžio 13 d. vadovė R. B. (2 t., b. l. 19–21; 3 t., b. l. 5–8).

82.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2938-1134/2023 patenkintas bendrovės ieškinys ir iš atsakovo bendrovei priteista 15 116,44 Eur žalos atlyginimo (7 t., b. l. 49–57, 58–64, 65–78).

83.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-339-845/2023 pagal atsakovo pareikštą ieškinį bendrovei iš ieškovės priteista 13 211,77 Eur žalos atlyginimo. Šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2167-603/2023 pakeistas ir bendrovei iš ieškovės priteista 12 124,33 Eur žalos atlyginimo (5 t., b. l. 50–75, 76–98).

84.                      Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1728-852/2022 patenkino bendrovės pareiškimą ir UAB „Riedmena“ bankrotą pripažino tyčiniu, atsakingu už tyčinį bankrotą asmeniu pripažino M. B. Ši nutartis paikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1041-407/2022 (5 t., b. l. 99–116, 117–130).

85.                      Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-341-852/2023 atsakovui yra apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-302-881/2023 (7 t., b. l. 39–43, 44–48).

86.                      Atsakovas Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 20 d. inicijavo civilinę bylą Nr. e2-471-864/2025 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01041-2023-8) dėl bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimo, kuri nėra išnagrinėta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

87.                      Ieškovė 2020 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl priverstinio atsakovui priklausančių bendrovės akcijų pardavimo ieškovei, motyvuodama tuo, kad: 1) dėl ieškovės ir atsakovo nesutarimų jie yra atsidūrę aklavietėje, bendrovė negali vykdyti normalios veiklos; 2) atsakovas aktyviai kenkia bendrovei ir veikia prieš jos interesus: atsisako tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus; atsisako duoti bendrovei sutikimą finansavimui gauti; teikia nepagrįstus skundus valstybės institucijoms; bendrovės lėšomis sumokėjo asmeninę baudą; nepagrįstai siekia nušalinti ieškovę nuo bendrovės vadovės pareigų.

88.                      Atsakovas 2021 m. gruodžio 10 d. pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priverstinai parduoti ieškovei priklausančias bendrovės akcijas jam, atsakovui. Priešieškinį grindė tuo, kad: 1) byloje nėra ginčo dėl to, jog bendrovė yra aklavietėje; 2) bendrovė aklavietėje atsidūrė dėl ieškovės veiksmų. Atsakovas 2024 m. liepos 1 d. pareiškimu atsisakė priešieškinio, pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovo priešieškinio atsisakymą priėmė ir bylos dalį dėl priešieškiniu pareikšto reikalavimo nutraukė.

89.                      Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino, motyvuodamas tuo, kad: 1) įvertinus šalių elgesį, nėra pagrindo konstatuoti bendrovėje esant aklavietės situaciją, nes tam tikri sprendimai, nors ir pavėluotai, yra priimami; tačiau yra pagrindas konstatuoti, jog ilgą laiką tęsiasi konfliktinė situacija, ir nėra pagrindo tikėtis, kad ateityje ji pasikeis; 2) atsakovas neįrodė, jog jo veiksmai – nepritarimas finansinės atskaitomybės tvirtinimui, papildomo finansavimo gavimui, skundai įvairioms institucijoms – buvo neišvengiami ir reikalingi bendrovei.

90.                      Apeliaciniu skundu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir remiasi tuo, kad teismas: 1) nesiaiškino priežasčių, dėl kurių atsakovas turėjo sunkumų priimti sprendimus bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) atsakovo VMI atliktą asmeninės baudos sumokėjimą nepagrįstai pripažino neteisėtu; 3) atsakovo valstybės institucijoms pateiktus skundus nepagrįstai pripažino prieštaraujančiais bendrovės veiklos tikslams ir interesams; 4) nepagrįstai nustatė, kad atsakovas konkuravo su bendrove; 5) atsakovas, sulaikydamas bendrovės automobilį, gynė savo teises, todėl jo veiksmai negali būti pripažinti kaip prieštaraujantys bendrovės interesams; 6) nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas, inicijuodamas civilines bylas, trikdo bendrovės veiklą, ir nesiaiškino, kiek bylų jo atžvilgiu yra iškėlusios ieškovė ir bendrovė; 7) išvadą, jog bendrovėje susiklostė konfliktinė situacija, kuri ateityje lems aklavietę, padarė nesiremdamas jokiais įrodymais ir logika; 8) konstatavęs bendrovėje konfliktinę situaciją, nepagrįstai nevertino abiejų bendrovės akcininkų veiksmų, įvertino tik atsakovo veiksmus ir taip nukrypo nuo teismų praktikos;

Dėl priverstinio akcijų pardavimo instituto taikymo sąlygų

91.                      Privatieji juridiniai asmenys įprastai steigiami privatiems interesams tenkinti (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens dalyviai, suteikdami juridiniam asmeniui kapitalą, savo žinias ir (arba) dalyvaudami jo veikloje, siekia tiek išsaugoti investicijas, tiek gauti iš investicijų naudos (pelno). Juridinio asmens dalyvių tikslas tampa juridinio asmens tikslu. Ilgainiui pasikeitęs juridinio asmens dalyvių požiūris į juridinio asmens valdymą ar jo veiklos perspektyvas ar kitokios priežastys gali lemti juridinio asmens dalyvių nesutarimus. Konfliktinė situacija dažnai susidaro ir „teisinės aklavietės“ (angl. deadlock) padėties atveju – akcininkų balsams juridiniame asmenyje pasiskirsčius po lygiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2013). Konfliktinė situacija, kai vieno ar kelių juridinio asmens dalyvių interesai pažeidžiami įvairiapusiškai ir trunka ilgesnį laiką, lemia ne tik juridinio asmens dalyvio interesų pažeidimą, bet ir yra žalinga pačiam juridiniam asmeniui, nes objektyviai trukdoma ar apsunkinama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-e3K-3-214-219/2020).

92.                      Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 2.115 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš juridinio asmens dalyvių teisių gynimo būdų, kuris lemia akcininkų bendradarbiavimo pabaigą konfliktinių situacijų metu, – priverstinai pašalinamo juridinio asmens dalyvio akcijų pardavimas. Pagal CK 2.115 straipsnio 1 dalį ir 2.116 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisę kreiptis dėl priverstinio akcijų pardavimo turi vienas ar keli juridinio asmens dalyviai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Juridinio asmens dalyvis, pareikšdamas ieškinį teisme, siekia apginti savo privačius, kartu ir juridinio asmens interesus, užtikrinant sąlygas realiam jo veiklos tikslų įgyvendinimui. Taigi, priverstinio akcijų pardavimo būdas taikytinas, jeigu konkrečioje konfliktinėje situacijoje neįmanoma veiksmingai apginti akcininkų interesų kitais civilinių teisių gynimo būdais. Toks priverstinis akcijų pardavimas laikytinas ultima ratio (kraštutinė priemonė) akcininko teisių gynimo būdu kitų teisės gynybos priemonių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020, 27 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 48 punktas).

93.                      Pagal CK 2.115 straipsnio 1 dalį teisę reikalauti, kad juridinio asmens akcijos, priklausančios kitam bendrovės akcininkui, būtų parduotos besikreipiančiajam akcininkui, juridinio asmens dalyvis įgyja, jeigu yra dvi sąlygos: 1) akcininko, iš kurio išperkamos akcijos, veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams; 2) negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis. Kito akcininko reikalavimu akcininkas gali būti pašalinamas dėl veiksmų, kuriais pažeidžiami pirmiausiai bendrovės interesai, taip pat ir akcininko interesai, ir tokie veiksmai daro esminį poveikį bendrovės veiklai, valdymui. Teisinės aklavietės situacijoje priverstinis akcijų pardavimas pagal CK 2.115 straipsnį taikytinas, jeigu akcininkas atsakovas gali būti laikomas labiau atsakingu už susiklosčiusią situaciją nei į teismą besikreipiantis akcininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020, 28 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 49 punktas).

94.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 2.115 straipsnyje įtvirtintas sąlygas priverstinai parduoti akcijas, nurodė, kad, siekiant nustatyti pirmąją sąlygą, būtina identifikuoti juridinio asmens veiklos tikslus ir juridinio asmens dalyvio, dėl kurio akcijų priverstinio pardavimo kreiptasi, priešingus juridinio asmens veiklos tikslams veiksmus. Juridinio asmens veiklos tikslai įtvirtinti jo įstatuose ir įstatymuose. Juridinio asmens dalyvio veikla turi būti vertinama, be kita ko, remiantis CK 1.5 straipsnyje įvirtintais protingumo ir sąžiningumo principais, kurių pažeidimas juridinio asmens tikslų atžvilgiu gali pasireikšti, inter alia (be kita ko), juridinio asmens dalyviui nepriimant arba vengiant priimti sprendimus, būtinus tinkamai juridinio asmens veiklai užtikrinti, piktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2013; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020, 29 punktas).

95.                      Antroji CK 2.115 straipsnio taikymo sąlyga – negalima pagrįstai manyti, kad uždarosios akcinės bendrovės veiklos tikslams prieštaraujantys jos akcininko veiksmai ateityje pasikeis, – konstatuotina, pvz., kai nustatomi trunkamojo arba tęstinio pobūdžio veiksmai, liudijantys bendrovės tikslų nepaisymą, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jie nepasikeis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2013; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020, 31 punktas).

Dėl bendrovėje susidariusios konfliktinės situacijos, teisinės aklavietės ir ateities perspektyvos

96.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad nors tam tikri bendrovės akcininkų sprendimai yra priimami ir bendrovės veikla nėra visiškai paralyžiuota, tačiau šalių santykiai yra konfliktiški, nesutarimai tęsiasi ne vienerius metus ir nėra pagrindo tikėtis, jog ateityje tai pasikeis. Taigi, teismas tarp bendrovės akcininkų, turinčių po lygiai bendrovės akcijų, pripažino esant ilgai trunkančią konfliktinę ir ateityje neišsprendžiamą situaciją, suteikiančią pagrindą taikyti priverstinį vieno iš akcininkų (atsakovo) turimų bendrovės akcijų pardavimą.

97.                      Apeliantas teigia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, apelianto poziciją įvertina kaip stokojančią pagrįstumo.

98.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinės aklavietės padėties atveju (kai akcininkai juridiniame asmenyje turi po lygiai balsų) bendrovės veikla nebūtinai turi būti paralyžiuota, bendrovė gali toliau vykdyti savo veiklą, tačiau tokia bendrovėje susiklosčiusi situacija gali trukdyti bendrovei pasiekti jai tuo metu geriausių įmanomų veiklos rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021).

99.                      Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui priklauso po 50 procentų bendrovės akcijų, ieškovė nuo 2016 m. balandžio 11 d. yra bendrovės vadovė, o atsakovas nuo 2016 metų iki 2020 m. gruodžio 4 d. dirbo technikos direktoriumi. Atsakovas iš bendrovės technikos direktoriaus pareigų yra atleistas dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo, jo atleidimas iš darbo yra pripažintas teisėtu.

100.                      Bylos duomenys patvirtina, kad dėl akcininkų tarpusavio nesutarimų nuo 2019 metų sprendimų priėmimas bendrovės akcininkų susirinkimuose tapo komplikuotas. Iš byloje esančių bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų matyti, kad bendrovės veiklai svarbūs sprendimai, be kita ko, susiję su imperatyvių įstatymo reikalavimų vykdymu (finansinių atskaitomybių, kurias privalu įstatymo nustatytais terminais pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui) yra priimami pavėluotai, su išlygomis. Bylos duomenimis, bendrovės 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti tik 2022 m. kovo 4 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, su atsakovo išlyga (nutarties 58 punktas). Bendrovės 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti taip pat su atsakovo išlyga (nutarties 60 punktas). Bendrovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti tik 2024 m. liepos 3 d. visuotinime akcininkų susirinkime, prieš tai nurodyti finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo patvirtinti nei 2024 m. balandžio 22 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (šis susirinkimas neįvyko nepriėmus net sprendimo dėl susirinkimo sekretoriaus išrinkimo), nei 2024 m. balandžio 29 d. pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime (atsakovui balsavus „prieš“) (nutarties 61, 62, 63 punktai). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nuolat kyla akcininkų nesutarimų dėl visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų pasirašymo, vyksta ginčai dėl protokolų turinio, rašomos pastabos, atsakymai į pastabas. Akcininkų ginčas buvo kilęs net dėl susirinkimo sekretoriaus išrinkimo, dėl to neįvyko 2024 m. balandžio 22 d. visuotinis akcininkų susirinkimas, o 2024 m. balandžio 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta sekretoriaus nerinkti (nutarties 61, 62 punktai).

101.                      Iš visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų taip pat matyti, kad bendrovės 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. gruodžio 3 d. visuotinių akcininkų susirinkimuose buvo sprendžiami klausimai dėl bendrovės finansavimo, tačiau sprendimai nepriimti, atsakovui balsavus „prieš“ arba nedalyvavus susirinkime (nutarties 54, 55, 56 punktai).

102.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teismo proceso metu atsakovo pozicija dėl teisinės aklavietės bendrovėje buvo prieštaringa. 2021 m. gruodžio 10 d. pateiktame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad sutinka, jog bendrovė dėl akcininkų nesutarimų yra atsidūrusi aklavietėje (2 t., b. l. 92–100). 2022 m. balandžio 8 d. patikslintame priešieškinyje jau nurodė, kad nepalaiko savo pozicijos dėl bendrovėje susidariusios teisinės aklavietės (3 t., b. l. 90–98). 2024 m. birželio 19 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas neigė bendrovėje susiklosčiusią aklavietę (2024 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 56 min. 36 sek. – 1 val. 56 min. 50 sek.; 2 val. 13 min. 10 sek. – 2 val. 13 min. 58 sek.). 2024 m. liepos 1 d. pareiškimu atsakovas atsisakė priešieškinio dėl priverstinio ieškovės turimų bendrovės akcijų pardavimo jam (3 t., b. l. 31–32; 33–34).

103.                      Bylos duomenimis, šalys dar 2019 metais bandė kilusius konfliktus išspręsti pasidalindamos verslą, tačiau joms nepavyko pasiekti susitarimo (nutarties 52, 53 punktai). Šalys jų konfliktą bandė išspręsti ir mediacijos būdu, tačiau taip pat nepavyko.

104.                      Aptarti bylos duomenys suponuoja pagrindą daryti išvadą, kad tarp bendrovės akcininkų, valdančių po 50 procentų bendrovės akcijų, yra akivaizdus ilgalaikis konfliktas, kuris tęsiasi nuo 2019 metų, bendrovei reikšmingų klausimų (finansinių atskaitomybių tvirtinimo, bendrovės finansavimo) sprendimas yra labai komplikuotas, tai neabejotinai turi įtakos bendrovės veiklai, nes laiku neišsprendžiami su bendrovės valdymu, tinkamu jos veiklos užtikrinimu susiję klausimai. Teisėjų kolegijos įvertinimu, byloje nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovėje dėl nuolatinių akcininkų, turinčių bendrovėje po lygiai balsų, konfliktų yra susiklosčiusi ilgalaikė konfliktinė situacija, kuri tęsiasi nuo 2019 metų. Be kita ko, įvertinus tai, kad nuo 2019 metų nesutarimų nemažėja, jie gilėja, nuo 2020 m. gruodžio mėnesio vykstant teismo procesui dėl priverstinio akcijų išpirkimo 2024 metais akcininkams nepavyksta sutarti net dėl visuotinio susirinkimo sekretoriaus, nėra pagrindo tikėtis, jog ši situacija pasikeis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

105.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje, trunkančioje ilgą laiką ir dėl nuolatinių nesutarimų nesant pagrindo tikėtis, jog tokia situacija pasikeis, yra pagrindas spręsti dėl ultima ratio akcininko teisių gynimo būdo, įtvirtinto CK 2.115 straipsnyje, taikymo.    

Dėl atsakovo, kaip akcininko, iš kurio siekiama išpirkti akcijas, veiksmų vertinimo

106.                      Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs prielaidas taikyti CK 2.115 straipsnyje įtvirtintą priverstinį akcijų pardavimą, atsakovui atsisakius priešieškinio, vertino tik atsakovo, kaip akcininko, iš kurio siekiama išpirkti akcijas, veiksmų atitiktį bendrovės tikslams ir interesams. 

107.                      Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs bendrovėje esant ilgalaikę konfliktinę situaciją, nepagrįstai nevertino ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, veiksmų. Apelianto teigimu, nevertinant abiejų akcininkų veiksmų, neįmanoma nustatyti, ar atsakovas yra labiau atsakingas už susiklosčiusią situaciją, ar dėl jos kalti abu akcininkai. Tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

108.                      Kasacinio teismo yra nurodyta, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021).

109.                      Šioje nutartyje jau nurodyta, kad atsakovas byloje buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo reikalavo priverstinai parduoti ieškovei priklausančias bendrovės akcijas jam, atsakovui, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją ir priešieškinio atsisakė. Patikslintame priešieškinyje atsakovas, be kita ko, nurodė, kad, pateikus į bylą priešpriešinį reikalavimą, kinta įrodinėjimo apimtis byloje; iki priešieškinio pareiškimo ieškovei užteko įrodyti, jog bendrovė yra aklavietėje, nėra galimybės priimti bendrovės normaliai veiklai reikalingų sprendimų ir dėl to būtina priverstinai išpirkti kito akcininko akcijas; tačiau nuo to momento, kai akcijų išpirkimo iš ieškovės prašo ir atsakovas, byloje būtina nustatyti, dėl kurio būtent akcininko veiksmų bendrovės valdymas yra apsunkintas (3 t., b. l. 90–98). 

110.                      Taigi, apeliantas suprato bylos nagrinėjimo ribas ir priešieškinio atsisakymo pasekmes, t. y., kad jam byloje atsisakius priešpriešinio reikalavimo, nustačius bendrovėje esant ilgalaikio akcininkų, turinčių po lygiai bendrovės akcijų, konflikto situaciją, privedančią prie teisinės aklavietės, bus sprendžiama dėl atsakovo, kaip akcininko, kurio akcijų priverstinio pardavimo siekiama byloje pareikštu ieškiniu, veiksmų įtakos tokiai situacijai susidaryti, o atsakovui teks pareiga paneigti savo veiksmų reikšmę šiai situacijai susidaryti (CPK 12, 178 straipsniai).

111.                      Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs akcininkų, turinčių po 50 procentų bendrovės akcijų, ilgai besitęsiančią konfliktinę situaciją, pripažinęs, jog nėra pagrindo tikėti, kad ateityje ji pasikeis, t. y. nustatęs pagrindą taikyti CK 2.115 straipsnyje įtvirtintą akcininko teisių gynimo būdą, pagrįstai vertino būtent atsakovo, t. y. akcininko, kurio akcijas siekiama išpirkti, veiksmus.

112.                      Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, kaip bendrovės akcininkas, veikė ne bendrovės interesais: nepritarė tam, jog laiku būtų priimami bendrovės veikloje reikalingi sprendimai (blokavo sprendimų dėl bendrovės finansavimo priėmimą, finansinės atskaitomybės patvirtinimą), bendrovės lėšomis sumokėjo asmeninę baudą, apsunkino bendrovės veiklą nepagrįstais prašymais, reikalavimais, skundais įvairioms institucijoms.

113.                      Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą jo veiksmų įvertinimą. Pasak apelianto, teismas, nuspręsdamas dėl jo veiksmų, balsuojant bendrovės akcininkų susirinkimuose, nesiaiškino sprendimų nepriėmimo priežasčių.  Kaip vieną iš esminių balsavimo „prieš“ bendrovės akcininkų susirinkimuose dėl finansavimo bendrovei suteikimo, finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo priežastį apeliantas nurodo informacijos jam nesuteikimą.

114.                      Iš byloje esančių bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų (nutarties 54-63 punktai) ir šalių susirašinėjimo matyti, kad apeliantas nuolat teikė prašymus bei reikalavimus suteikti informaciją, pastabas dėl bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų (nutarties 68, 69, 74 punktai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad informacija apeliantui buvo teikiama, jam buvo sudaromos galimybės atvykti ir susipažinti su bendrovės dokumentais. Tai įrodo tiek ieškovės,  tiek bendrovės darbuotojų raštai ir elektroniniai laiškai atsakovui. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (nutarties 70, 72 punktai). Tai, kad apeliantui buvo teikiama informacija apie bendrovę, konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1692-1097/2021, kuriuo teismas nenustatė apelianto, kaip bendrovės akcininko, teisės į informaciją pažeidimo (nutarties 71 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1556-1080/2021, kuriuo buvo sprendžiama dėl bendrovės 2020 m. birželio 30 d. pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo pagal apelianto ieškinį, be kita ko, nurodė, kad ieškovo, kaip akcininko, teisės ne tik susipažinti su bendrovės dokumentais, bet ir gauti jų kopijas, pažeidimo nenustatyta (nutarties 55 punktas).

115.                      Iš ieškovės 2024 m. balandžio 15 d. elektroninio laiško atsakovui matyti, kad ieškovė informavo atsakovą apie tai, jog 2023 m. liepos 27 d. bendrovės direktoriaus įsakymu dėl atnaujintos susipažinimo su bendrovės komercinę paslaptį sudarančią konfidencialia informacija tvarkos, komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo bei susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos patvirtinimo (Susipažinimo tvarka) yra pakeista susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarka, pakartotinai pažymėjo, jog tam, kad atsakovas galėtų gauti papildomą informaciją (prašomus dokumentus), jis turi pasirašyti naują galiojančią Susipažinimo tvarką (nutarties 70 punktas). Apeliantas šios tvarkos nepasirašė, remdamasis tvarkos neteisėtumu, tačiau šios tvarkos teisme neginčijo, teigdamas, jog nurodytą tvarką panaikinus ieškovė galės priimti naują analogišką tvarką ir toliau neteiks informacijos. Tokia apelianto pozicija vertintina kaip subjektyvi ir nepagrįsta. Pažymėtina tai, kad apeliantas, būdamas verslininkas, neabejotinai supranta (turi suprasti), kad bendrovėje galiojant patvirtintai susipažinimo su bendrovės konfidencialia, taip pat komercinę paslaptį sudarančia informacija tvarkai, kuri nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, informacija gali būti teikiama būtent pagal bendrovėje galiojančią tvarką. Apeliantas, ne vienerius metus deklaruodamas sąžiningą siekį gauti išsamią informaciją apie bendrovę ir remdamasis jo teisės gauti informaciją pažeidimu, viena vertus, neįrodė šios teisės pažeidimo (teismuose nagrinėtose bylose nenustatyta jos teisės gauto informaciją pažeidimo), kita vertus, neįvardijo objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nesutinka laikytis bendrovėje patvirtintos informacijos gavimo tvarkos tam, jog gautų norimą informaciją.      

116.                      Nurodytų aplinkybių kontekste byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A6.-65-1057/2023, kuriuo ieškovei pritaikyta administracinė atsakomybė už tai, kad ji laiku nepateikė atsakovui, kaip bendrovės akcininkui, jo prašymuose nurodytos informacijos apie bendrovę (nutarties 73 punktas), nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog apeliantui informacija nebuvo teikiama. Iš nutarimo turinio matyti, kad pasitvirtino keturi iš vienuolikos epizodų, be to, pats teismas, nuspręsdamas dėl nuobaudos skyrimo, įvertino ir tai, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, dėl vykstančių teisminių ginčų, darbuotojų skaičiaus bendrovėje yra sudėtinga užtikrinti tiek bendrovės komercinę veiklą, tiek daugybinių apelianto prašymų sprendimą.

117.                      Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog jam nebuvo teikiama informacija, būtina sprendimams akcininkų susirinkimuose priimti, taip pat kad dalis informacijos jam buvo nesuteikta neteisėtai. Pritartina pirmosios instancijos teismo įvertinimui, kad atsakovo argumentai dėl informacijos negavimo nepateisina jo veiksmų bendrovės atžvilgiu neteisėtumo.

118.                      Apeliantas taip pat nurodo, kad jo balsavimas „prieš“ akcininkų susirinkimo sprendimus, susijusius su bendrovės finansavimu, negali būti įvertintas kaip veikimas prieš bendrovės interesus, nes toks jo sutikimas nėra reikalingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią apelianto poziciją paneigia byloje esantys duomenys.

119.                      Visų pirma, iš bylos duomenų matyti, kad klausimai, susiję su bendrovės finansavimu, buvo sprendžiami 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. gruodžio 3 d. bendrovės akcininkų susirinkimuose, apeliantas arba balsavo „prieš“ (2020 m. kovo 24 d., 2020 m. gruodžio 3 d.), arba nedalyvavo susirinkime (2020 m. birželio 30 d.) (nutarties 54–56 punktai). Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki 2019 metų, įskaitant ir laikotarpį, kai bendrovei vadovavo apeliantas, bendrovė turėdavo sutartis su kredito įstaigomis dėl kreditų apyvartinėms lėšoms užtikrinti (nutarties 64 punktas). Trečia, iš su atsiliepimu į ieškinį pateiktų bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų matyti, kad akcininkai susirinkimuose svarstydavo ir priimdavo sprendimus dėl kredito sutarčių sudarymo (2021 m. vasario 25 d., reg. Nr. DOK-6615 23 priedas). Ketvirta, iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas kredito įstaigoms rašė pretenzijas ir prieštaravimus dėl kreditų bendrovei suteikimo (nutarties 66 punktas). Pažymėtina tai, kad nurodytuose prieštaravimuose apeliantas kėlė įtarimus dėl bendrovės veiklos, kurie nepagrįsti objektyviais duomenimis. Viena iš kredito įstaigų – AB „Mano bankas“ – bendrovei aiškiai nurodė, kad kreditui padidinti reikalingas apelianto, keliančio pretenzijas dėl kredito suteikimo,  sutikimas (nutarties 65 punktas).

120.                      Apeliantas teisingai pažymi, kad iš UAB „Finansų bitė verslui“ 2024 m. rugpjūčio 28 d. elektroninio laiško turinio nėra aišku, dėl kokių konkrečiai susijusių įmonių rizikos ji atsisakė suteikti finansavimą, nes laiške neįvardytos jokios įmonės, o tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kitų įmonių akcijų. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia pirmiau nustatytų faktų, jog bendrovėje buvo įprasta praktika turėti kredito sutartį dėl apyvartinių lėšų papildymo,  ir akcininkai dėl bendrovės finansavimo spręsdavo susirinkimuose bei priimdavo sprendimus. Apelianto raštai kredito įstaigoms, nurodant nesuteikti bendrovei kreditų, keliant objektyviais duomenimis nepagrįstus įtarimus, kenkiančius bendrovės reputacijai, akcininkų susirinkimuose balsavimas „prieš“ sprendimus, susijusius su bendrovės finansavimu, be objektyvių priežasčių, neabejotinai apsunkino bendrovės galimybes laiku gauti finansavimą apyvartinėms lėšoms papildyti, be to, palankiausiomis sąlygomis. Aptartos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą nurodytus apelianto veiksmus įvertintini kaip veikimą prieš bendrovės interesus (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

121.                      Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo 2019 m. gegužės 3 d. iš bendrovės sąskaitos atliktas 42 351,66 Eur pervedimas VMI nebuvo suderintas su ieškove.

122.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nurodytu pavedimu buvo sumokėta atsakovo asmeninė bauda VMI. Bylos duomenimis, šio pavedimo atlikimo metu visi bendrovės darbuotojai, tarp jų – apeliantas, buvo išleisti atostogų (nutarties 51 punktas). Po šio mokėjimo ieškovė apribojo apelianto prieigą prie bendrovės sąskaitos, pareikalavo pasiaiškinimo ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo apelianto atžvilgiu pradėjimo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nurodytas pavedimas nebuvo suderintas su ieškove (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ta aplinkybė, jog po atsakovo asmeninei baudai padengti atlikto bendrovės lėšų pervedimo buvo priimtas sprendimas išmokėti akcininkams dividendus, taip siekiant sutvarkyti bendrovės apskaitą, nepaneigia aptarto atsakovo veikimo neteisėtumo.

123.                      Apeliantas taip pat tvirtina, kad jo skundus įvairioms institucijoms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip prieštaraujančius bendrovės tikslams ir interesams. Apelianto teigimu, skundus jis rašė dėl to, kad jam nebuvo teikiama informacija apie bendrovę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad valstybės institucijoms, finansų įstaigoms teiktais skundais jis sąžiningai siekė jo įvardytų tikslų. 

124.                      Bylos duomenimis, apeliantas VĮ Registrų centrui pateikė prašymą dėl bendrovės likvidavimo, laiku nepateikus 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentų; šio prašymo pagrindu ieškovei buvo pritaikyta administracinė nuobauda; Valstybinei duomenų inspekcijai apeliantas pateikė skundą dėl asmens duomenų apsaugos bendrovėje pažeidimų, kuris nebuvo patenkintas; apeliantas kreipėsi į AB SEB banką, pranešdamas, kad įtaria, jog bendrovė perka rusiškos kilmės prekes; bankas paprašė, kad bendrovė pateiktų atitinkamus duomenis; apelianto įtarimai nebuvo pagrįsti konkrečiais, bent netiesioginiais duomenimis; apeliantas kreipėsi į VMI, prašydamas atlikti bendrovės mokestinį patikrinimą, tačiau VMI jokio tyrimo nepradėjo ir neatliko (nutarties 75, 77, 78, 79 punktai). Šioje nutartyje taip pat jau nurodyta, kad apeliantas kredito įstaigoms teikė prieštaravimus, kad bendrovei nebūtų suteikti kreditai (nutarties 65, 66, 78 punktai). 2024 m. birželio 19 d. teismo posėdyje apeliantas patvirtino, kad VĮ Registrų centrui 2022 m. lapkričio 9 d. prašymą likviduoti bendrovę jis pateikė siekdamas padaryti poveikį ieškovei (2024 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 50 sek. – 1 val. 9 min. 20 sek.).

125.                      Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad apelianto įvairioms institucijoms teiktais skundais, pareiškimais, prašymais, kurie iš esmės nebuvo patenkinti, buvo siekiama trikdyti bendrovės veiklą, kai kurie skundai buvo panaudoti kaip ieškovės spaudimo priemonė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

126.                      Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, persiųsdamas iš bendrovės darbuotojo kompiuterio informaciją į savo elektroninį paštą, ketino pasinaudoti informacija asmeniniais tikslais.

127.                      Byloje esančiame bendrovės darbuotojo 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš jo darbo kompiuterio buvo bandoma į apelianto elektroninį paštą persiųsti informaciją, skirtą vienam iš bendrovės konkursų. Dėl to ieškovė, kaip bendrovės vadovė, pareikalavo, kad  apeliantas pateiktų pasiaiškinimą (nutarties 80 punktas). Apeliantas šias aplinkybes neigia, tvirtina, kad jam visa persiųsta informacija buvo žinoma.

128.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta bandyta persiųsti informacija yra konfidenciali. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų dirbęs su tarnybiniame pranešime įvardytu projektu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad su nurodytu projektu dirbęs bendrovės darbuotojas aptariamą informaciją pats siuntė apeliantui į asmeninį elektroninį paštą, norėdamas pasikonsultuoti su apeliantu dėl projekto (taip teigia apeliantas). Priešingai, bendrovės darbuotojas, nustatęs, kad prie jo kompiuterio yra prisijungta, siekdamas apsaugoti informaciją, pašalino bandytą persiųsti informaciją iš ofiso tinklo disko, išjungė ofiso tinklo diską, pakeitė kompiuterio slaptažodį, išjungė kompiuterį ir bendrovės vadovei pateikė tarnybinį pranešimą. Be to, apeliantas iš darbo bendrovėje atleistas 2020 m. gruodžio 4 d. (nutarties 50 punktas). Taigi, aptariamos informacijos persiuntimo metu apeliantas dar buvo bendrovės darbuotojas. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, kad bendrovės darbuotojas, norėdamas pasikonsultuoti su apeliantu, kuris taip pat dirbo bendrovėje, konfidencialią bendrovės informaciją būtų siuntęs į asmeninį apelianto elektroninį paštą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

129.                      Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vien bendrovės konfidencialios informacijos persiuntimas į apelianto asmeninį elektroninį paštą, be leidimo prisijungus prie kito bendrovės darbuotojo darbo kompiuterio, vertintinas kaip veikimas prieš bendrovės interesus. Šiame kontekste teisiškai nėra reikšminga tai, kad persiųsta informacija apeliantui neva buvo žinoma.

130.                      Apeliantas taip pat teigia, kad, sulaikydamas bendrovės automobilį, jis gynė savo teises, todėl jo veiksmai, sulaikant automobilį tol, kol bendrovė su juo atsiskaitys, negali būti pripažinti kaip veikimas prieš bendrovę. Tokia apelianto pozicija pripažintina nepagrįsta.  

131.                      LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-103-1101/2024 konstatavo, jog atsakovas po jo atleidimo iš darbo bendrovei priklausantį automobilį valdė neteisėtai, taip pat pripažino, kad apeliantas neturėjo teisės sulaikyti automobilio, ir iš apelianto bendrovei priteisė 2 280 Eur nuostolių atlyginimą. Šis teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-372/2024 paliktas nepakeistas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau šiuo metu jis yra įsiteisėjęs. Taigi, apelianto neteisėti veiksmai, sulaikant bendrovės automobilį, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

132.                      Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis trikdo bendrovės veiklą, inicijuodamas civilines bylas.

133.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, LITEKO duomenimis, tarp šalių vyko ir vyksta nemažai teisminių ginčių. Tai patvirtina ir pateikti į bylą teismų procesiniai sprendimai. Jau nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1556-1080/2021 atmestas apelianto ieškinys dėl 2020 m. birželio 30 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo neteisėtais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1692-1097/2021 atmestas apelianto ieškinys dėl įpareigojimo pateikti informaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2938-1134/2023 patenkintas bendrovės ieškinys ir iš atsakovo bendrovei priteista 15 116,44 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-103-1101/2024 konstatavo, kad atsakovas po jo atleidimo iš darbo bendrovei priklausantį automobilį valdė neteisėtai, be to, apeliantas neturėjo teisės sulaikyti automobilį, bei iš apelianto bendrovei priteisė 2 280 Eur nuostolių atlyginimą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1728-852/2022 patenkintas bendrovės pareiškimas dėl UAB „Riedmena“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakingu už tyčinį bankrotą pripažintas apeliantas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-218-1125/2023 apelianto atleidimą iš darbo bendrovėje dėl darbo pareigų pažeidimo pripažino teisėtu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4210-931/2021 patenkintas bendrovės ieškinys dėl bendrovei priklausančio automobilio išreikalavimo iš apelianto. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-339-845/2023 pagal atsakovo pareikštą netiesioginį ieškinį bendrovei iš ieškovės priteistas 13 211,77 Eur žalos atlyginimas. 

134.                      Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad dauguma civilinių bylų, inicijuotų tiek apelianto, tiek bendrovės, baigėsi bendrovės naudai. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio bylinėjimosi negalima vienareikšmiškai vertinti kaip apelianto pažeistų teisių gynimo.

135.                      Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog bendrovėje dėl akcininkų, turinčių po 50 procentų bendrovės akcijų, nuolatinių nesutarimų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, kuri tęsiasi ilgą laiką (nuo 2019 metų), ir, įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo tikėtis, kad ji pasikeis. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis, kaip bendrovės akcininkas, trukdydamas priimti bendrovės valdymui ir veiklai reikšmingus sprendimus (dėl finansinių atskaitomybių tvirtinimo, finansavimo bendrovei suteikimo), iš bendrovės sąskaitos sumokėdamas savo asmeninę baudą, teikdamas įvairius skundus bei pretenzijas valstybės institucijoms bei kredito įstaigoms, veikė prieš bendrovę ir jos interesus, taip siekdamas daryti poveikį kitai bendrovės akcininkei – ieškovei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti argumentai neįrodo, jog aptarti apelianto veiksmai atitiko bendrovės interesus ir buvo pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

136.                      Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, be kita ko ir tai, jog apeliantas, siekdamas daryti poveikį ieškovei, pasinaudodamas tuo, kad visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nepavyko laiku patvirtinti 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuos Juridinių asmenų registro tvarkytojui privalu pateikti iki kitų metų gegužės 1 d., 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl bendrovės likvidavimo, valstybės institucijoms, kredito įstaigoms teikė skundus, pareiškimus, remdamasis įtarimais dėl bendrovės neteisėtos veiklos, neturėdamas tam objektyvių duomenų, keldamas abejones dėl bendrovės reputacijos, trukdė laikau gauti finansavimą bendrovės tinkamai veiklai užtikrinti, nėra pagrindo abejoti, jog atsakovas, kaip bendrovės akcininkas, yra labiau atsakingas už susiklosčiusią ilgalaikio konflikto situaciją, nes byloje nėra duomenų apie panašaus pobūdžio ieškovės, kaip bendrovės akcininkės veiksmus, trukdančius bendrovei vykdyti veiklą ir siekti jos tikslų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).               

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

137.                      Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Remiasi tuo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus atlyginti maksimalius dydžius.

138.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė 156 Eur žyminio mokesčio ir 5 959,98 Eur advokato pagalbos išlaidų (iš viso – 6 115,98 Eur); trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ – 15 228,94 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo trukmę, procesinių dokumentų kiekį, apimtis, ieškovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažino pagrįstomis ir priteisė jas iš apelianto.

139.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

140.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

141.                      Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

142.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

143.                      Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška, rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

144.                      Nagrinėjamu atveju ieškovės teisinei pagalbai apmokėti patirtas 5 959,98 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžia šie įrodymai: 1) 2021 m. rugsėjo 16 d. Nr. SPM-00073 ir apmokėjimą patvirtinantis sąskaitos išrašas dėl 2 613,60 Eur išlaidų, kurias sudaro ieškinio, dubliko, 2021 m. gegužės 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, pasirengimo ir atstovavimo 2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje (7 val.) išlaidos (2 t., b. l. 33–35, 36, 37); 2) 2022 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 22-348 ir darbų ataskaita dėl 907,50 Eur išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, susipažinimas su 2022 m. kovo 18 d. pateiktais rašytiniais įrodymais, jų analizė, teisinis vertinimas, aptarimas su klientu, pasirengimas ir dalyvavimas 2022 m. kovo 25 d. teismo posėdyje (5 val.) (3 t., b. l. 66, 67, 68–69); 3) 2024 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 24-0365 ir darbų ataskaita dėl 1 439,90 Eur išlaidų, kurias sudaro patikslinto prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimo ir pateikimo (2 val.), prašymo dėl informacijos ir dokumentų gavimo pagal teismo liudijimą parengimo (1 val.), pasirengimo 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdžiui (4 val.) išlaidos (10 t., b. l. 113, 114, 115); 4) 2024 m. kovo 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 24-0215 ir darbų ataskaita dėl 998,98 Eur išlaidų, kurias sudaro pasiruošimas teismo posėdžiui ir kliento atstovavimas 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdyje, prašymo dėl papildomų dokumentų priėmimo ir išreikalavimo parengimas ir pateikimas teismui (6 val.) (11 t., b. l. 182, 183, 184)

145.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų išlaidų pagrįstumą, atitiktį pagal Rekomendacijas apskaičiuotiems maksimaliems atlygintiniems dydžiams, pažymi, kad užmokestis už į bylą pateikiamų prašymų parengimą nustatytas pagal jiems parengti sugaištas valandas, o ne pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį. Ieškovės patirtos išlaidos, nurodytos 2022 m. kovo 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 22-348 ir 2024 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AVC 24-0365, viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.17, 8.19 papunkčius nustatytus dydžius. Dėl to yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteistinas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti 472,10 Eur suma ir ieškovei iš atsakovo priteisti 5 487,88 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 156 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 5 643,88 Eur.

146.                      Apeliantas taip pat teigia, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ priteistos bylinėjimosi išlaidos yra labai didelės, nors trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Šis apelianto argumentas pripažintinas nepagrįstu.

147.                      Trečiųjų asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje.

148.                      Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovės pusėje. Byloje buvo sprendžiamas bendrovės, t. y. trečiojo asmens, akcininkų ginčas dėl bendrovės akcijų pardavimo CK 2.115 straipsnio pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp bendrovės akcininkų susiklostę konfliktiški santykiai tiesiogiai neigiamai veikia bendrovę, apsunkina jos veiklą. Dėl to apelianto argumentai, kad bendrovė nėra suinteresuota bylos baigtimi, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

149.                      Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ teisinei pagalbai apmokėti patirtas 15 228,94 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžia šie įrodymai: 2021 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR0649 dėl 1 317,40 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (2 t., b. l. 30, 31, 32); 2022 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR0833 dėl 1 528,47 Eur  ir suteiktų paslaugų išklotinė (3 t., b. l. 63, 64, 65); 2023 m. sausio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR1144 dėl 347,60 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (11 t., b. l. 134, 135, 136); 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FWR1586 dėl 1 996,98 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (11 t., b. l. 137, 138, 139); 2024 m kovo 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR1588 dėl 1248,72 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (11 t., b. l. 140, 141, 142); 2024 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR1663 dėl 767,14 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (11 t., b. l. 142, 143, 144); 2024 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita faktūra FXR1711 dėl 4 247,41 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (11 t., b. l. 145, 146, 147); 2024 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR1749 dėl 1 451,98 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (11 t., b. l. 193, 194, 195); 2024 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR1759 dėl 682,44 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (11 t., b. l. 198, 197); 2024 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR1837 dėl 334,44 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (14 t., b. l. 75, 76); 2024 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR1839 dėl 895,40 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (14 t., b. l. 77, 78); 2024 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR1847 dėl 885,72 Eur ir suteiktų paslaugų išklotinė (14 t., b. l. 79, 80).

150.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens pateiktose suteiktų paslaugų išklotinėse nurodytas suteiktas paslaugas ir jų kainas, pažymi, kad atskirai yra apskaičiuotas užmokestis už tokias paslaugas kaip pasirengimas teismo posėdžiui, ieškinio, atsiliepimo, bylos medžiagos analizė, prašymo dėl nuotolinio posėdžio rengimas, susipažinimas su bylos dokumentais ir pan. Taip pat matyti, kad už į bylą teikiamų prašymą rengimą užmokestis apskaičiuotas valandomis, o ne už konkrečius prašymus pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepagrįstomis pripažįsta 5 587 Eur trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš atsakovo priteisiama ne 15 228,94 Eur, bet 9 641,94 Eur pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

151.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos apimtį, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje sprendžiamas ginčas yra sudėtingas, tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo pateikė daug įvairaus pobūdžio procesinių dokumentų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties atsakovo nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų bendra suma yra 12 235,80 Eur (14 t., b. l. 82–83).

152.                      Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs bylą sudėtinga, be pagrindo neanalizavo ir neįvertino, ar visos ieškovės ir trečiojo asmens patirtos išlaidos už konkrečių procesinių dokumentų parengimą, konkrečių procesinių veiksmų atlikimą atitinka būtinumo, pagrįstumo kriterijus. Tokį vertinimą teismas turi atlikti ex officio. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra nepagrįsta, yra pagrindas atitinkamai patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

153.                      Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

154.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui dėl priverstinio akcijų pardavimo išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas priverstinio akcijų pardavimo institutas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.

155.                      Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neįvertino ieškovės bei trečiojo asmens išlaidų, patirtų už konkrečių procesinių dokumentų parengimą, konkrečių procesinių veiksmų atlikimą, būtinumo, pagrįstumo kriterijų aspektu. Tai yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, priteistos bylinėjimosi išlaidos, nurodant, kad iš atsakovo M. B. ieškovei A. Z. priteisiama 5 643,88 Eur, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ – 9 641,94 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

156.                      Atsakovo apeliacinį skundą iš esmės atmetus ir patikslinus tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl procesinio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovas teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą neįgyja. Teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys).

157.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė į bylą duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 440,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro  4 613,31 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2025 m. sausio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR2011), 827,64 Eur už atsiliepimą į prašymą dėl bylos sustabdymo (2025 m. vasario 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR2045).

158.                      Pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuotas rekomenduojamas maksimalus atlygis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 909,27 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotas maksimalus atlygis už atsiliepimą į prašymą dėl bylos sustabdymo – 895,16 Eur. Trečiojo asmens išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą  viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalų atlygį, todėl pagrįsta pripažįstama 2 909,27 Eur išlaidų suma. Trečiajam asmeniui iš apelianto priteisiama iš viso 3 736,91 Eur (2909,27 Eur + 827,64 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

159.                      Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliaciniame teisme pabaigos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

        Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. B. ieškovei A. Z. priteista 6 115,98 Eur, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Izovoltas“ – 15 228,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

        „Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 643,88 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 88 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

        Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Izovoltas“, juridinio asmens kodas 126289214, 9 641,94 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 94 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.“

        Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Izovoltas“, juridinio asmens kodas 126289214, iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 736,91 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 91 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                     Rasa Gudžiūnienė

                                                         Laima Ribokaitė

                                                         Žilvinas Terebeiza