Civilinė byla Nr. e2-74-962/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01482-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.12.2.; 3.2.6.1.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 29 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,
sekretoriaujant G. J., Laimai Adomaitienei,
dalyvaujant ieškovui V. A. K., jo atstovei advokatei J. S.,
atsakovo P. S. atstovei advokatei O. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. K. ieškinį atsakovui P. S. dėl iškeldinimo, gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškiniu prašo iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovui; panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaraciją ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1982 m. atsakovas P. G. S. gyvenamąją vietą yra deklaravęs šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype su statiniais, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis turtas anksčiau priklausė ieškovo seserei A. K.. Atsakovą į minėtas patalpas priemė jo sesuo A. K., kuriai po jos ir ieškovo tėvų mirties sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) atiteko asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas P. S., gyvendamas minėtose patalpose nemoka mokesčių, neprižiūri turto, blogina jo fizinę būklę, ieškovui, kuris dovanojimo sutarties pagrindu šiuo metu yra minėto turto teisėtas savininkas, atsakovas neleidžia naudotis turima nuosavybe, grasina. Atsakovas elgėsi agresyviai ir su jo seserimi A. K., prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl ieškovas savo seserį iškraustė gyventi kitur, kad jai būtų ramiau ir saugiau. Atsakovui per notarą buvo pranešta, kad jis iki 2016 m. spalio 1 d. su visais priklausančiais daiktais turi išsikelti iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau iki šios dienos atsakovas nėra išsikraustęs. Ieškovas nori jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra ypatingai apleistas, tvarkyti, prižiūrėti, tačiau ten gyvendamas atsakovas ieškovui to neleidžia, grasina šakėmis ir kirviais. Sesuo atsakovą priėmė iš geros širdies, norėdama padėti, kad jis deklaruotų gyvenamąją vietą, be ko atsakovas nebūtų galėjęs sovietiniais laikais įsidarbinti ir dirbti kolūkyje. Be to, ieškovo sesuo yra apie 20 metų vyresnė už atsakovą P. G. S. ir jie niekad nebuvo sugyventiniais, nevedė bendro ūkio.
Ieškovo atstovė ieškinį palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti pilnai.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, įteikiant asmeniškai teismo šaukimą (b.l. 60). Atsakovas nei į parengiamąjį teimo posėdį, nei į bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje neatvyko, būdamas tinkamai asmeniškai informuotas informuotas apie posėdžio laiką ir vietą. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Jo atstovė advokatė O. B. nurodė, kad su atsakovu susisiekti telefonu nepavyko, nes atsakovo telefonas išjungtas, ne ryšio zonoje. Byla nagrinėtina atsakovui nedayvaujant. Atsiliepime atsakovas nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinys pareikštas tik dėl to, kad ieškovo sesuo A. K., įkalbėta brolių V. ir A. K., sesers O. D. S. nutarė nutraukti visus santykius su atsakovu. Atsakovas nebuvo informuotas ir įspėtas, kad bus pakeista nekilnojamojo turto nuosavybės teisinė padėtis. Tokiu būdu, slaptai sudarydama sandorį su broliu V. A. K., ieškovo sesuo A. K. išmetė atsakovą „į gatvę“ ne tik apribodama, bet atimdama atsakovo laisvę disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu bei bendro gyvenimo su ieškovo seserimi A. K. per 43 metus sugyventu turtu, įgytu už bendro naudojimo lėšas. Toks sandoris neteisėtas nuo jo sudarymo momento ir turėtų būti panaikintas. Gyvendamas kartu su A. K., atsakovas, kaip jos sugyventinis, vykdė visas mokestines prievoles, mokėdamas mokesčius jos vardu; ne tik prižiūrėjo, bet ir realiai tvarkė nekilnojamąjį ir kitą turtą; niekada nekliudė A. K. naudotis turima nuosavybe, negrasino, nesielgė agresyviai ir nenaudojo psichologinio ir fizinio smurto; ieškovas, perėmęs iš A. K. visas nuosavybės teises į turtą (duomenys neskelbtini), perkėlė seserį gyventi kitur, nes ji susilaužė klubus; ne ieškovui, o atsakovui atimtos visos teisės naudotis bendro gyvenimo su A. K. metu, per 43 metus sukurtu turtu, nes atsakovas A. K. buvo perleistas ieškovui – broliui V. A. K.; atsakovo gyvenimas minėtose patalpose, negali būti laikomas savavališku patalpų užėmimu, nes į šias patalpas jis buvo priimtas A. K. kaip sugyventinis; nėra jokio pagrindo išdeklaruoti atsakovo gyvenamąją vietą be atsakovo sutikimo. Atsakovas P. G. S. pradėjo su ieškovo seserimi A. K. kartu gyventi nuo 1972 metų. Nuo 1972 metų iki 2015 metų spalio mėnesio atsakovas gyveno ieškovo seseriai A. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype su statiniais esančiais (duomenys neskelbtini). Nuo 1982 metų Atsakovas registruotas aukščiau minėtu adresu ir ten deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovas ir A. K., vesdami bendrą ūkį, buvo pasiskirstę ir savo pareigas, tvarkydami namų ūkio reikalus. Atsakovas savo jėgomis, retkarčiais pasitelkdamas pagalbininkus, vykdė namų ūkio priežiūrą, ūkininkavo ir dirbo, augino gyvulius, sėjo ir pjovė, dirbo kitus darbus. A. K. tvarkė finansinius dalykus, laisvai disponavo visomis atsakovo ir nuosavomis gaunamomis pajamomis, bendromis lėšomis, vykdė atsiskaitymus pagal mokestines prievoles, apmokėdavo visas prievoles bei tomis pačiomis lėšomis buvo įgyjamas bendro naudojimo turtas ir atsakovo su A. K. asmeninio naudojimo daiktai. Iš atsakovo ir A. K. pajamų buvo atliekami mokėjimai už namuose sunaudotą elektrą, už suteiktas komunalines paslaugas), atliekami mokėjimai už atsakovo bei A. K. asmeninio naudojimo daiktus (rūbai, batai, higienos priemonės ir t.t). Taip pat atsakovas ir A. K. laikui bėgant įsigijo smulkią buitinę techniką. Atsakovas didžiausiąją savo pajamų dalį naudojo geresnėms šeimos gyvenimo sąlygoms kurti bei tenkinti aktualius šeimos poreikius. Kartu gyvenantys ir santuokos nesudarę atsakovas ir ieškovo sesuo buvo susitarę siekti tam tikro tikslo – kurti faktinę šeimą, vesti bendrą ūkį, įgyti bendrą turtą, skirtą apsigyventi jų faktinei šeimai, kartu vykdyti mokestines prievoles. Taigi, faktinės šeimos bendras turtas 43 metus buvo kuriamas dalyvių lėšomis, prisidedant savo darbu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką toks šalių elgesys tiksliai atitinka jungtinės veiklos sutartį, kadangi šalys bendrai siekė įgyti bendrosios nuosavybės teise turtą bendro gyvenimo tikslams. Dalyvavimas, siekiant bendro ūkinio tikslo, gali būti siekis įgyti ir valdyti bendrą turtą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas ir A. K. gyveno kartu daug metų – 43 metus, tvarkė bendrą ūkį: rūpinosi šeimos poreikiais, nuolat duodavo pinigų A. K. sumokėti už būstui suteiktas paslaugas. Šios aplinkybės patvirtina jog atsakovas ir A. K. sukūrė jungtinės veiklos rezultatą ir kartu savo įnašais prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, t. y. namų ūkio, adresu (duomenys neskelbtini), pritaikymo gyventi jų faktinei šeimai. Dėl šių aplinkybių atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto – statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad vedant bendrą ūkį buvo įsigyti ir kilnojamieji daiktai, todėl šalims nustojus vesti bendrą ūkį, būtų reikalinga šiuos daiktus pasidalinti, nes per 43 bendro gyvenimo metus A. K. ir atsakovas tapo bendraturčiais. Atsakovas kitos gyvenamosios vietos neturi, serga sunkiomis nepagydomomis ligomis.
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ieškovas, kaip būsto savininkas, gindamas pažeistas teises sutinkamai su CK 4.98 straipsnio nuostatomis, prašo teismo iškeldinti atsakovą.
Byloje nustatyta, kad ieškovui V. A. K. asmeninės nuosavybės teise pagal 2016-07-07 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-25). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs atsakovas P. S. (b.l. 62). Ieškovas ragino geruoju išsikelti atsakovą P. S., per notarą siunčiamu Pareiškimu įspėdamas atsakovą iki 2016 m. spalio 1 d. geruoju išsikraustyti su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų (b.l. 27). Notaro liudijimas patvirtina, kad minėtas pareiškimas atsakovui įteiktas asmeniškai (b.l. 26).
Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas ir pagrindas kildinamas iš valdymo pažeidimo teisinių santykių, t.y. ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, nes geruoju P. S. išsikraustyti nesutinka. Atsakovo gyvenimas ir daiktų laikymas ginčo patalpose, neturint tam ieškovo leidimo, negali kelti neigiamų padarinių nekilnojamojo daikto savininkui, kuris dėl neteisėto atsakovo elgesio negali laisvai disponuoti nuosavu turtu. Atsakovo faktinis ginčo turto naudojimas neatlygintinai be savininko leidimo yra neteisėtas ir atsakovui jokių teisių į ginčo turtą sukurti negali.
Ieškovas teigė, kad tarp šalių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nesudaryta, atsakovas nuomos mokesčio nemoka, o priešingų duomenų byloje nėra, to neneigė ir atsakovas atsiliepime. Darytina išvada, kad P. S. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gyvena be teisinio pagrindo. Minėtu adresu atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (b.l. 62). Ieškovo teigimu, atsakovas gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravo dėl to, kad ieškovo sesuo, kuriai tuo metu priklausė ginčo turtas, iš geros širdies, leido atsakovui deklaruoti gyvenamąją vietą, nes jis to prašė, kad galėtų įsidarbinti. Analogiškas aplinkybes dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ieškovui priklausančiose patalpose nurodė ir pati ieškovo sesuo A. K., kuri parodė, kad 1982 metais prisiregistravo atsakovas P. S.. Iš pradžių jis tik atvažiuodavo kartą per mėnesį, bet pradėjo dirbti ir pradėjo likti ten nakvoti. Atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas P. A. J. nurodė, kad su atsakovu P. S. kartu dirbo kolūkyje iki kolūkių iširimo.
Ieškovo teigimu, ginčo turtas yra apleistas, atsakovas nesirūpina turtu pats ir neleidžia to daryti teisėtam savininkui. Tokias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių akivaizdu, kad tiek žemė, tiek pastatai yra itin apleisti, aplinka visiškai netvarkoma ir neprižiūrima (b.l. 8,9,15). Ieškovas teigė, kad dar prieš 7-8 metus, kai buvo audra, vėjas nuplėšė šiferį, išvertė medžius ir iki šiol viskas taip tebestovi, nėra tvarkoma. Atsakovas laikė gyvulius, bet jų neprižiūrėjo, dėl ko gyvuliai krito, o jų kaulai iki šiol guli tvarte. Tokias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos bei tokie ieškovo paaiškinimai sutampa su liudytojų parodymais. A. K. patvirtino, kad atsakovas namų, kuriuose gyvena, netvarko, prie kamino yra didelė skylė, į kurią jį įkišo pagalvę ir taip viskas stovi. A. K. nurodė, kad atsakovas yra užgriozdinęs keliuką, kad teisėtas savininkas, jo giminaičiai ten neprivažiuotų, šiuo metu ten viskas pavirtę tarsi į džiungles, o padėti sutvarkyti negali, nes atsakovas neleidžia, iškarto grasina, nei pats tvarko, nei kitiems leidžia. Liudytoja O. S. parodė, kad atsakovas ir savo gyvulių neprižiūrėjo, gyvuliai buvo subadę žmogų, net per televiziją apie tą įvykį rodė. Toje sodyboje bėgo vanduo pro kiaurą stogą, ji pati jį taisė, samanas valė, padėdama seseriai, kuriai priklausė ta sodyba.
Ieškovas teigė, kad atsakovas labai girtauja, yra agresyvus, apdaužė ieškovo brolio automobilį, kai šis atvyko prie ginčo namų. Tokias ieškovo išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016-03-31 ieškovo V. A. K. pareiškimas Alytaus apskrities VPK Prienų PK, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl P. S. grasinimų ieškovo atžvilgiu (b.l. 12). 2016-03-30 A. K. pareiškimas Alytaus apskrities VPK Prienų PK prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl P. S. grasinimų jo atžvilgiu, kuriame pareiškėjas nurodo, kad atsakovas grasina susidoroti, kuris laikas vadina vaikščiojančiu lavonu, neleidžia susitikti su seserimi, prašė P. S. iškeldinti. Alytaus apskrities VPK Prienų PK atsakymas A. K., kuriame nurodyta, kad minėtas pareiškimas yra prijungtas prie baudžiamosios bylos Nr. 01-1-15897-16; 2016-05-05 įtariamajam P. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl A. K. sukelto fizinio skausmo). Dėl atsakovo iškeldinimo siūloma kreiptis į teismą (b.l. 13). Ieškovo sesers O. D. S. pareiškimu (b.l. 15), kuriuo Alytaus apskrities VPK Prienų PK prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą P. S. atžvilgiu, kadangi jis grasina, vis kartoja susidorosiantis su visais ieškovo artimaisiais. Tiek ieškovas, tiek jo iniciatyva kviesti liudytojai teigė, kad atsakovas girtauja, be to ir atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas Petras A. J. nurodė, kad P. S. yra išgeriantis. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad P. S. yra ne kartą baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, padarytus esant jam neblaiviam.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad moka mokesčius, tačiau tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad mokesčius mokėjo pats ieškovas bei jo sesuo A. K. (b.l. 7, 10, 11, 17).
Atsakovas atsiliepime taip pat teigė, jog su ieškovo seserimi A. K. vedė bendrą ūkį, nebuvo informuotas bei įspėtas apie tai, kad A. K. jai priklausantį turtą padovanojo broliui V. A. K., todėl sandoris buvo sudarytas neteisėtai, atsakovas išmestas į gatvę, taip atimant atsakovo laisvę disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu bei bendro gyvenimo su A. K. per 43 metus sugyventu turtu, todėl toks sandoris yra neteisėtas nuo jo sudarymo ir turėtų būti panaikintas. Pažymėtina, kad atsakovas savo teisių pažeidimo klausimą iškėlė tik gavęs ieškovo ieškinį, tačiau pats ieškinio dėl sandorio nuginčijimo nereiškė, sandorio panaikinti neprašė pareikšdamas priešieškinį byloje. Be minėtų atsakovo teiginių, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie jo teises pažeidžiančios sutarties sudarymą, gynė savo teises ginčydamas tokį sandorį. Atsakovas neatvyko nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį, jam paskyrus valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, su advokate nesusisiekė, advokatei bandant su juo susisiekti telefonu, šis buvo išjungtas, nors apie posėdžio vietą ir laiką atsakovas buvo informuotas asmeniškai (b.l. 60) ir privalėjo rūpintis procesu. Atsakovo atsiliepime išdėstytų aplinkybių nepatvirtino ir atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas P. A. J., kuris nurodė, kad apie tai, jog P. S. būtų gyvenęs šeimyninį gyvenimą su A. K., nežino. Ieškovas nurodė, kad atsakovas su jo seserimi šeimyninių ryšių nepalaikė, A. K. 20 metų vyresnė už atsakovą ir atsakovas nieko toje sodyboje nepristatė, jei ir buvo statoma, tai dirbo samdomi darbininkai už sesers lėšas. Pati A. K. teigė, kad ji su P. S. kaip šeima negyveno, kartu nemiegojo, atsakovas buvo tik kaip nuomininkas. Jis nuolat iš jos skolindavosi pinigus, reikalavo jam užrašyti tuos namus, sakydavo, kad čia ne jo ir nieko nedarys. Tiek ji, tiek atsakovas augino gyvulius, tačiau kiekvienas atskirai, nesidalindavo pinigais, gautais už gyvulius. Liudytoja O. S. taip pat teigė, kad jos sesuo A. K. nebuvo sugyventiniai su atsakovu P. S., atskirai dirbo, atskirai augino gyvulius, atskirai šienavo. Kartą sesuo jai neleido paimti kibiro, kadangi jis priklauso atsakovui.
Teismas, nors liudytojai ir yra ieškovo artimi giminaičiai, netikėti jų parodymais neturi jokio pagrindo, kadangi jie atitinka ieškovo paaiškinimams, sutampa tarpusavyje, visiškai atitinka byloje esančią medžiagą.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. U., bylos Nr. 3K-3-269/2011).
Atsakovas teigė, kad ieškovo sesuo A. K. slaptai sudarė quasi teisėtą sandorį su broliu V. A. K. ieškovo sesuo de jure išmetė atsakovą „į gatvę“, taip atimdama atsakovo laisvę disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl toks sandoris neteisėtas ir nuo jo sudarymo momento turi būti panaikintas. Pažymėtina, kad CK 1.78 str. 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus, gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu (LAT 3K-3-483/2013; 3K-3-89/2006; 3K-3-252/2009). Atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti tarp ieškovo V. A. K. ir jo sesers A. K. sudarytą Dovanojimo sandorį, taip pat nereiškė reikalavimų nustatyti buvus jungtinės veiklos faktą su A. K., pripažinti turtą jo nuosavybe ar priteisti turto pagerinimo išlaidas. Teismas šioje byloje, įvertinęs joje pateiktus rašytinius įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek juos visumoje, išklausęs ieškovo bei atsakovo atstovės paaiškinimus, liudytojų parodymus sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, jog sandoris yra akivaizdžiai niekinis ir turi būti taikomi niekinio sandorio teisiniai padariniai.
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 18-19, 32-34) matyti, kad atsakovui P. S. asmeninės nuosavybės teise pagal 2007-11-08 ir 1996-03-22 Paveldėjimo teisės liudijimus, priklauso 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 44 bei 1/2 pastato – gyvenamojo namo, pastatų – ūkinių pastatų, pastato garažo, esančių (duomenys neskelbtini), todėl atmestini atsakovo argumentai, kad sudarius Dovanojimo sutartį ir turtui perėjus ieškovo nuosavybėn, jis buvo išmestas į gatvę. Be to, teismo šaukimai atsakovui buvo siunčiami ir įteikiami (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad atsakovas vykstant teisminiam procesui gyveno ginčo adresu (b.l. 60). Tą patį adresą, kaip adresą korespondencijai, atsakovas nurodė ir savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 39-42). Priešingai, ieškovas teigė, jog tai jis bei jo artimieji negali atvykti į tėviškę, tvarkyti tų namų, kadangi atsakovas yra agresyvus, grasina šakėmis, kirviais. Liudytoja A. K. parodė, kad negali sugrįžti į tuos namus pasiimti savo daiktų, ji jo bijo. Liudytojas A. K. parodė, kad buvo tėvų mirties metinės, atvažiavo iki pamiškės, pasistatė automobilį netoli sodybos, o atsakovas su pagaliu atbėgo muštis, o jiems neišlipus iš mašinos, atsakovas apspardė automobilį. Liudytoja O. S. parodė, kad atsakovas pakeitė spynas, neįsileidžia, atvykus iškolioja, kaltina vagystėmis.
Ieškovas yra patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovas naudojasi savininko gyvenamosiomis patalpomis be teisinio pagrindo, nes šalys nėra sudariusios jokių naudojimosi patalpomis sutarčių. Šiuo atveju ieškovas, nebūdamas sutartinių teisinių santykių dalyvis, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovo teisė yra ginama Civiliniame kodekse nustatytais būdais, ir vienas iš jų yra tas, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Ieškovas įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jo, kaip savininko, teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Tokį pažeidimą nustačius, ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į šalis siejančių materialinių teisinių santykių turinį, ieškovo pažeistų teisių gynybai taikytinos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios savininko teisių apsaugą.
Ieškovui žemės sklypas bei pastatai priklauso nuosavybės teise. Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 str.). Nuosavybės teisė – yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Ieškovas įrodė, kad atsakovas pažeidžia ieškovo teisę nevaržomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas apribotų ieškovo nuosavybės teisę, todėl ieškovo teisė privalo būti ginama (CK 4.37 str. 1 d., 4.39 str., 4.98 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai, iškeldinant atsakovą P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovui V. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.34 straipsnis, 4.93 straipsnis, 4.98 straipsnis, 4.95 straipsnis).
Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo, panaikintina ir atsakovo P. S. gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 311 Eur bylinėjimosi išlaidų: 31 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2016-12-05 per EPP, Kodas ZE52707; 280 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 20, 74-75). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 311 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui buvo teikiama 50 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 61), antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 46,32 Eur (b.l. 76). Vadovaujantis CPK 96 str. 1, 3, 4 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 50 proc. patirtų išlaidų – 23,16 Eur.
Iš atsakovo priteistinų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 – 265 str., 268 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Iškeldinti atsakovą P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovui V. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Panaikinti atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 311 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,16 Eur (dvidešimt tris eurus 16 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (Įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Indrė Petrokienė