Baudžiamoji byla Nr. E1-1157-716/2020

Proceso Nr. 1-01-1-53417-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2014-10-03 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės apribojimu; 2) 2019-12-05 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 281(1) str. 1 d. - 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. R. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2019-12-17 d. apie 20.25 val. bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, su dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą per savo sutuoktinės A. R. kairį skruostą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.

A. R. tyrimo metu parodė, kad priklausomybių ligų centruose nesigydė, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholinius gėrimų vartoja saikingai. 2019-12-17 apie 18.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tarp jo ir jo sutuoktinės A. R. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių klausimų. Tuo meta buvo visiškai blaivus. Apie 20.25 val. minėto buto koridoriuje, minėtam šeimyniniam ginčui sustiprėjus, jis su savo dešinės rankos delnu sudavė per sutuoktinės A. R. kairį skruostą, dėl ko ji galėjo pajusti fizinį skausmą. Jis atliko šį smurtinį veiksmą, kadangi norėjo nutraukti jos isterišką šaukimą. Po to sutuoktinė paskambino telefonu Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus, dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis nenorėdamas nakvoti areštinėje, iššoko pro langą ir nuvyko nakvoti į sodo namelį, kuris yra už (duomenys neskelbtini). Šeimyninį konfliktą galėjo matyti jų dukra E. R. Su jam pareikštu įtarimu pilnai sutinka ir savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi. Jis įsipareigoja atlyginti jo padarytą turtinę ir/ar neturtinę žalą, jeigu jam bus pareikštos tokio pobūdžio pretenzijos. Jis sutiktų, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 46).

Nukentėjusioji A. R. tyrimo metu parodė, kad 2019-12-17 apie 18.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (butas yra jos ir sutuoktinio A. R. bendra jungtinė nuosavybė), tarp jos ir jos sutuoktinio A. R. kilo žodinis konfliktas, dėl jo nerandamų namų apyvokos daiktų. Šis šeimyninis ginčas tęsėsi apie porą valandų ir 20.25 val. minėto buto koridoriuje, A. R. su savo dešinės rankos delnu sudavė jai vieną kartą per kairį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Fizinį skausmą vertina keturiais balais iš dešimties, pagal skausmo intensyvumo skalę ir jį juto dvi paras. Šio sutuoktinio A. R. smurtinio veiksmo liudytoja yra jų dukra E. R.. Po to ji telefonu iškvietė policijos pareigūnus, tačiau A. R. pabėgo pro langą ir atvykę policijos pareigūnai negalėjo jo sulaikyti įvykio vietoje. Į minėtą butą VGMPS paramedikai atvykę nebuvo. Vėlė ji į gydymo įstaigas ir į VTMT Vilniaus skyrių, dėl abdukcijos surašymo nesikreipė ir nesikreips (nors turėjo policijos tyrėjo išduotą užduotį atlikti kūno tyrimą). Civilinio ieškinio ieškinio nereikš, nes žala jai nepadaryta. Ji sutiktų, kad jos sutuoktinio A. R. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 27).

Liudytoja E. R. tyrimo metu parodė, kad 2019-12-17 apie 18.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos motinos A. R. ir jos tėvo A. R. kilo šeimyninis ginčas, dėl buitinių klausimų. Šis ginčas tęsėsi apie dvi valandas. Ji buvo savo kambaryje ir viską girdėjo. Po to apie 20.25 val. tarp jų barnis, kuris vyko buto koridoriuje suintensyvėjo, todėl ji pro praviras savo kambario duris pastebėjo kaip tėvas A. R. su dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jos motinai A. R. per kairį jos skruostą. Tuo momentu motina užsidarė virtuvėje ir ji atsistojo virtuvės tarpduryje ir pareikalavo, kad tėvas liautųsi smurtavęs. Po to jis išėjo į savo kambarį ir išlipo pro langą, nes motina telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą VGMPS paramedikai atvykę nebuvo. Šio šeimyninio ginčo liudytoja yra tik ji, nes bute buvo jie tik trise. Kiek jai žinoma, jos motina A. R. į gydymo įstaigas, dėl med. pagalbos ar į ekspertines įstaigas, dėl abdukcijos surašymo, nesikreipė. Jos tėvas A. R. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o kai būna girtas, pradeda šeimyninius konfliktus (b. l. 32).

Liudytojas M. M. tyrimo metu parodė, kad nuo 2019-12-17 19.30 val. iki 2019-12-18 07.30 val. dirbo kartu su vyriaus. patrule E. S.. 2019-12-17 apie 20.24 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo radijo ryši gavo pranešimą, kad  į butą, adresu (duomenys neskelbtini) po pasišalinimo grįžo vyras ir sumušė pranešėją. Jiems nuvykus į vietą, juos pasitiko A. R., kuri jiems paaiškino, kad jos sutuoktinis A. R. su rankos delnu sudavė jai vieną kartą per kairį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Apžiūrėjus minėtą butą, A. R. rasti nepavyko, sutuoktinė paaiškino, kad jis iššoko pro savo kambario langą (butas pirmame aukšte). Taip pat buvo nustatyta, kad šio šeimyninio ginčo liudytoja yra jų dukra E. R., kuri tuo meta buvo bute. Į įvykio vietą VGMPS paramedikai atvykę nebuvo. Ant A. R. veido matėsi patinęs kairys skruostas. Po to jis surašė procesinį dokumentą, apžiūrėjo įvykio vietą, nufotografavo A. R. veidą ir nufilmavo jos pirminius parodymus. Jie A. R. informavo, kad jeigu A. R. pasirodytų prie buto durų, tai jų neatidarinėtų, o iškarto skambintų tel. Nr. 112 ir iškviestų policijos pareigūnus. Vėliau jie išvyko į maršrutą (b. l. 36).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019-12-17 d. apie 20.49 val. atvykus pas pareiškėją A. R. ši nurodė, kad sutuoktinis A. R. jai sudavė dešine ranka vieną kartą į kairį žandą, pareiškėja susijaudinusi, ant pareiškėjos A. R. veido, kairio žando matosi patinimas (b. l. 9-12, 13-16).

Iš objektų apžiūros protokolų matyti:

- skambučio į BPC garso turinys (b. l. 56-58).

- vaizdo įrašo įvykio vietoje turinys (b. l. 60-61).

Minėtų įrodymų visuma, t. y. paties A. R., nukentėjusiosios A. R., liudytojų E. R. ir M. M. tarpusavyje atitinkantys parodymai, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kurie nustatyti iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui ir policijos pareigūnų vaizdo įrašo įvykio vietoje – neginčijamai patvirtina faktą, kad A. R. suduodamas smūgį sutuoktinei A. R. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. R. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 52-53).

A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. R. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje jis teistas du kartus, tame tarpe už analogišką nusikaltimą, nusikalto teistumui neišnykus (b. l. 82-85), baustas ir dėl administracinių nusižengimų (b. l. 87), dirba vykdydamas individualią veiklą. 

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. prokuroro prašomą arešto bausmę.

Įvertinus tai, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė gali būti vykdoma savarankiškai, o prokuroras nepateikė duomenų apie 2019-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 48 MGL (2400 Eur) baudos vykdymą, dėl minėtų bausmių bendrinimo spręstina priimant galimą atskirą sprendimą ateityje.

Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u s p r e n d ė :

        A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 30 (trisdešimties) parų areštą. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 20 (dvidešimties) parų areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko panaikinti.

Kompaktinį diską palikti saugoti su bylos medžiaga.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

           Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

           į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Teisėjas                                                    Mindaugas Striaukas