Administracinė byla Nr. I-215-426/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 1.2; 13.4; 74
(S)
VILNIAUS
APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
Veslavos Ruskan ir Raimondo Blauzdžiaus,
sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui P.
L., atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei, trečiajam suinteresuotam
asmeniui J. T., jos atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei, trečiojo
suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui
Donatui Lapinskui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento
prie Kultūros ministerijos atstovei Nijolei Vaitiekūnaitei, viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamentui, dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo
(tretieji suinteresuoti asmenys – J. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus apskrities
priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė :
pareiškėja G. L. prašo panaikinti Vilniaus
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento (toliau Departamentas) 2008 m. rugpjūčio 28
d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.
(101)-11.4-1933.
Skunde (b. l. 5-10) paaiškino, kad gyvenamasis
namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjos ir J. T. valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dar 2008 m. kovo 5 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu pranešti apie (duomenys
neskelbtini) pagalbinių patalpų palėpėje pripažinimo tinkamas naudoti komisijos
atvykimą, bet apie komisijos atvykimą į minėtą namą jai nebuvo pranešta.
Teigia, kad vykdydama Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą adm. byloje Nr. I-5055-02/2006 ir Departamento 2008 m. vasario 7 d.
reikalavimą, namo bendrasavininkė J. T. neištaisė
visų nukrypimų nuo 1997 m. parengto palėpės projekto Nr. 13/97.
2008 m. gegužės
7 d. UAB „IVNT“ (užsakovas J. T.) ir 2008 m. gegužės 10 d. VĮ Registrų
centro Vilniaus filialui (užsakovas G. L.) atlikus viso namo kadastrinius
matavimus, paaiškėjo, kad J. T. įrengtos palėpės patalpos (pastogės patalpų plane pažymėtos indeksais 2-9,
2-10, a-3) neatitinka suderinto projekto: patalpa indeksu 2-9 -gyvenamasis kambarys, kuriame sumontuoti židinys ir vakarinėje namo stogo
pusėje plokštuminis stoglangis; patalpa
indeksu 2-10 - atskira pagalbinė
patalpa; patalpa indeksu a-3 - bendrojo naudojimo koridorius, kurio plotas mažesnis nei numatytas suderintame
projekte.
J. T. 1997 m. parengto projekto Nr. 13/97
aiškinamajame rašte pažymėta, kad „...palėpės
pagalbinių neapšildomų patalpų įrengimo
projektas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atliktas sutinkamai su Vilniaus m.
Senamiesčio seniūnijos 1997-10-16 raštu Nr. 22-11-613 pagal statybos normų RSN 151-92
reikalavimus“. Senamiesčio seniūnijos 1998 m. sausio 22 d. potvarkyje Nr. 03, Kultūros vertybių apsaugos
departamento 1998 m. sausio 28 d. išduotame
leidime Nr. 50 ir Departamento 1998
m. sausio 30 d. išduotame leidime Nr. R98-43 taip pat minimos pagalbinės patalpos pastogėje.
Pareiškėjos nuomone, namo bendrasavininkė
J. T. įrengė pastogėje patalpas nesilaikant 1997 m. suderinto projekto,
neturėdama bendrasavininkės sutikimo tokiems pakeitimams, tuo pažeidė jos, kaip
namo bendrasavininkės, teises, kurios numatytos Statybos įstatymo 6 str.
Įrengiant pastogėje patalpas (tarp jų ir kambarį), kurios neatitinka esminiams
statinio reikalavimams (Statybos įstatymo 4, 8 str.), J. T. nesilaikė 1997-1998 m. statybinių normų - RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, RSN
133-91 „Priešgaisrinė saugai. Pagrindiniai
reikalavimai“ bei dabartinių statybos techninių reglamentų STR 2.01.01
(1-5):1999 „Esminiai statinio
reikalavimai“, STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė
sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“:
1) bendrasavininkių patalpų ir bendro
naudojimo koridoriaus besiribojančioms sienoms, pertvaroms panaudotos degios
medžiagos - medžio plaušo plokštės 3 mm storio (MPP plokštės - kartonas), nei
numatyta projekte - gipso kartono plokštės (esminiai statinio reikalavimai - gaisrinė sauga, RSN 133-91
„Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“);
2) bendrasavininkių patalpų ir bendro naudojimo
koridoriaus besiribojančių sienų, pertvarų storis (0,10-0,13 m) neapsaugo nuo
keliamo triukšmo (esminiai statinio
reikalavimai - apsauga nuo triukšmo, STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo
triukšmo“);
3) bendro naudojimo koridoriuje (patalpa indeksu a-3) nėra laiptų aptvarų bei paskutinė
laiptų pakopa yra 30 cm aukščio, kas
apsunkina naudojimąsi bendra laiptine (esminiai
statinio reikalavimai - saugus naudojimas, RSN 151-92 „Miestų ir
gyvenviečių, sodybos“ (pagal 3.17. vidiniai laiptai į rūsį turi būti nedegūs.
Visi kiti sodybinių namų vidiniai laiptai gali būti mediniai. Laiptų maksimalus
nuolydis ne daugiau kaip 1:1,5.)), STR 2.01.01 (4):1999 „Esminiai
Statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“);
4) bendro naudojimo koridoriuje palėpėje a-3 galima sumontuoti duris,
skiriančias bendro naudojimo koridorių ir pareiškėjos naudojamą kambarį indeksu
1-12, tik 0,6 m pločio (RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (pagal
3.12 p. vidinių koridorių, vedančių į
pagalbines patalpas, aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,1 metro. Praėjimų ir koridorių, kuriuose yra durys į
kambarius, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,3 metro. Koridorių,
kuriuose nėra durų į kambarius, plotis turi būti nemažesnis kaip 1,0 m)); STR
2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.
Vakarinėje namo stogo pusėje sumontuotas plokštuminis
stoglangis („Velux“ tipo) nesuderinus projekto ir neturint leidimo šiems
statybos darbams atlikti. Sumontavus minėtą plokštuminį stoglangį, pertvara,
skirianti bendrasavininkių patalpas palėpėje 1-12 ir 2-9, pastumta ir įrengta
ne virš pirmo aukšto mūro pertvaros, kaip numatyta projekte, o virš pareiškėjai
priklausančių patalpų.
Akcentuoja, kad padarius tokius
pakeitimus, privaloma nustatyta tvarka suderinti projekto korektūrą, gauti
leidimą. Bet J. T. pastogės patalpų projekto korektūra nebuvo pateikta derinti,
nors pagal tuo metu galiojusią tvarką turėjo būti bendraturčių sutikimai ir
techninis projektas (korektūra) suderintas seniūnijos architekto bei Miesto
plėtros departamento įgalioto tarnautojo.
Nurodo, kad gyvenamasis namas (duomenys
neskelbtini) yra pasaulinio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P -
Vilniaus istorinio centro apsaugos zonoje, kurioje taikomas pasaulio paveldo
objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos
laikinasis apsaugos reglamentas. Iki 2005 m. balandžio 19 d. Nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo šiai zonai buvo taikomi griežti
reikalavimai. Šis namas taip pat yra Vilniaus miesto vietinės reikšmės
urbanistikos paminklo UV70 teritorijoje (patvirtinta Paminklotvarkos departamento
prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 28
bei Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 16 d. potvarkiu Nr. 1156V),
kurioje taikomas Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo
paminklosauginis režimas. Leidžiamų statybos darbų šioje teritorijoje klausimus
sprendžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus
teritorinis padalinys bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros
departamentas.
1997 m. gruodžio 18 d. pagal suderintą
projektą (reg. Nr. 1259) Kultūros vertybių apsaugos departamentas 1998 m.
sausio 28 d. išdavė leidimą Nr. 50 vykdyti buto (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, palėpės pagalbinių patalpų
įrengimą. Minėtas leidimas galiojo iki 1999 m. sausio 28 d. Apie šio
leidimo pratęsimą Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniame
padalinyje duomenų nėra.
Teigia, kad suderintame 1997 m. palėpės
plano projekte, gautame iš Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento archyvų,
vakarinėje namo fasado dalyje plokštuminis
stoglangis nepažymėtas. J.T. pateiktame palėpės projekto 1997 m.
originale ir palėpės projekto korektūros 1999 m. plane stoglangis yra pažymėtas vakarinėje namo pusėje. Projekte ir
projekto korektūroje nėra namo
vakarinės pusės fasado brėžinių su stoglangiu. Šie faktai leidžia manyti,
kad minimas stoglangis pažymėtas vėliau, nesuderinus nustatyta tvarka. Kad
vakarinėje namo fasado dalyje sumontuotas naujas plokštuminis stoglangis
patvirtina namo nuotrauka. Pažymi, kad J. T. 1997 m. parengtame projekte
įtrauktas negaliojantis 1997 m. balandžio 10 d. bendrasavininkės (pareiškėjos)
sutikimas dėl palėpės įrengimo. Pareiškime Senamiesčio seniūnijai 1997 m.
balandžio 10 d. sutiko, kad namo bendrasavininkė J. T. įsirengtų palėpėje
patalpas virš jai priklausančios namo dalies (buto 2). Tarp bendrasavininkių
iškilus nesutarimams dėl bendro naudojimo koridoriaus ir patalpų įrengimo virš
jo, 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimu
Senamiesčio seniūnijai (reg. Nr. 971324) nustatyta tvarka anuliavo
pareiškimą, pasirašytą 1997 m. balandžio 10 d., ir sutiko, kad J. T. įsirengtų palėpėje patalpas virš jai
priklausančios namo dalies, atsižvelgdama į bendro naudojamo patalpą ir į
palėpės virš buto 1 įrengimo projektą, suderintą ir patvirtintą 1995 m. gegužės
30 d. Atsižvelgdama į jos 1997 m. lapkričio 4 d. prašymą, Senamiesčio
seniūnija suderino J. T. palėpės įrengimo projektą. Kad palėpės projektas buvo
rengiamas atsižvelgiant į pareiškėjos 1997 m. lapkričio 4 d. prašymą,
patvirtino Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos 1998 m. kovo 2 d. atsakymas
Nr. 22-11-153, bei tai, kad pirmas derinimo parašas datuotas 1997 m. lapkričio 27 d.
Pareiškėjos nuomone, Departamento 2008 m.
spalio 13 d. atsakyme Nr. (100)11.55-1195 teiginiai dėl bendro naudojimo
koridoriaus ir jame įrengto liuko, plokštuminio stoglangio, pertvaros,
skiriančios bendrasavininkių patalpas palėpėje įrengimo, neatitinka realios
padėties:
1) bendro naudojimo koridoriuje (patalpa
indeksu a-3) yra liukas, leidžiantis
patekti į J.T. pirmo aukšto patalpas. Šiuo metu jis tik uždengtas 1,5 mm storio
PVC danga (linoleumu). Liuko buvimą patvirtina tai, kad koridoriaus grindys
paaukštintos 6 cm ir paskutinė laiptų pakopa yra 30 cm aukščio;
2) sumontavus plokštuminį stoglangį,
pertvara, skirianti bendrasavininkių patalpas palėpėje 1-12 ir 2-9, pastumta ir
įrengta ne virš pirmo aukšto mūro pertvaros, kaip numatyta projekte, o virš pareiškėjai
priklausančių patalpų. Pagal atliktus kadastrinius matavimus atstumas tarp
sienų palėpės patalpoje indeksu 1-12 iš tikrųjų yra 6,08 m., įskaitant 0,25 m
gylio nišą kapitalinėje sienoje, t. y, faktiškai bus 5,83 m, o pirmajame aukšte
atstumas tarp sienų - 5,94 m.
Nurodo, kad pripažinimo tinkamu naudoti
akto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto duomenų bylos
duomenimis: kadastro duomenų byloje Nr. 13/7442 užfiksuota, jog 24,08 kv. m ploto
patalpa (indeksu 2-9) - kambarys. Taip
pat dar 1998 m. rugsėjo 9 d. atliekant kadastrinius matavimus patalpa indeksu
2-8 24,21 m² ploto (dabartinis indeksas 2-9) buvo užfiksuota kaip kambarys. Dėl šių priežasčių VĮ
Registrų centras Vilniaus filialas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atsisakė J.
T. prašymu pakeisti namo adresu (duomenys neskelbtini) registro
duomenis. Centrinis registratorius 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.418 paliko
galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą.
Pareiškėjos nuomone, komisija 2008 m.
rugpjūčio 28 d. pripažindama namo
bendrasavininkės J. T. įrengtas
pagalbines patalpas 25,41 m² bendro ploto pastogėje tinkamas naudoti, pilnai
ir visapusiškai neištyrė bei objektyviai neįvertino, ar statinys atitinka esminiams
statinio reikalavimams. Šiuo atveju buvo pažeistas Statybos įstatymo 24 str. ir aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242
patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių
pripažinimo tinkamas nauduoti tvarka“ 15, 16, 18, 26, 27 str. (redakcija
nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.).
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip
nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 124-127) paaiškino,
kad teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu pagal pareiškėjos G. L. skundą
panaikino Departamento 2005 m. rugpjūčio 3 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą
Nr. (101)11.4-1616 ir įpareigojo Departamentą išnagrinėti J.T. 2005 m. birželio
28 d. prašymą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir priimti naują
sprendimą motyvuodamas tuo, kad kadastriniai duomenys J. T. valdomo statinio
dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pasenę ir nei pagal plotus,
nei pagal faktinę padėtį neatitiko tikrovei; aktas surašytas komisijai pilnai
neištyrus ir visapusiškai bei objektyviai neįvertinus, ar patalpos įrengtos
pagal projektą.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m.
birželio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-597 263/08) dalyvaujant
pareiškėjai G. L. ir atsakovei J. T. nustatė, kad 2008 m. balandžio 29 d. protokoline
nutartimi abi šalys buvo įpareigotos pateikti teismui ginčo namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus. Ištyrus šalių
pateiktus kadastrinių matavimų planus paaiškėjo, kad pateiktas kadastrinių
matavimų planas sudarytas pagal realią padėtį neatitinka Nekilnojamojo turto
kadastre įregistruotiems duomenims, nėra tikslūs ir nutarė civilinę bylą sustabdyti.
J. T. 2008 m. sausio 28 d. kreipėsi į Departamentą
su prašymu sudaryti komisiją patalpų pripažinimui tinkamomis naudoti.
Departamentas, patikrinęs vietoje, nustatė, kad yra nukrypimų nuo projekto, t. y.
bendro naudojimo laiptinėje įrengtos durys, sumažintas jai priklausančios
patalpos plotas virš bendro naudojimo laiptinės bei neatlaisvintas praėjimas
bendro naudojimo koridoriuje, trukdantis bendrasavininkiui patekti į savas
patalpas, ir pareikalavo pašalinti nukrypimus nuo suderinto projekto, atlikti
naujus kadastrinius matavimus ir tik po to kreiptis į Departamentą dėl
komisijos sudarymo pripažinti patalpas tinkamas naudoti. Pašalinusi nukrypimus
nuo patvirtinto projekto ir atlikusi naujus kadastrinius matavimus J.T. 2008 m.
gegužės 19 d. su prašymu kreipėsi į Departamentą dėl komisijos sudarymo.
Departamentas, gavęs statytojo prašymą ir
vadovaudamasis statybos techninio reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo
tinkamais naudoti tvarka“ 26 p. nuostatomis, sudarė komisiją iš Valstybinės
priešgaisrinės priežiūros inspekcijos, energetikos valstybinės inspekcijos, kai
statinyje yra energetikos sistemų bei įrenginių, institucijos, atsakingos už
Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, teritorinio padalinio, kai statinys
yra nekilnojamoji vertybė arba stovi jos teritorijoje, vieno-dviejų butų namų
savininkų bendrijos atstovo, kai tinkamu naudoti pripažįstamas šios bendrijos
nario namas, atstovų. Komisijos nariai pagal savo kompetenciją 2008 m.
rugpjūčio 28 d. patikrino įrengtas pagalbines patalpas pastogėje ir nustatė,
kad jos atitinka patvirtintą projektą ir tenkina esminius statinio
reikalavimus.
Nurodo, kad pertvarų storis (0,1-0,13 m)
atitinka projektą ir gali kelti nepatogumų dėl triukšmo ne pareiškėjai, o patalpų
savininkui ir čia pareiškėjo teisės nėra pažeistos. Įrengta pertvara, skirianti
bendrasavininkių patalpas palėpėje 1-12 ir 2-9; pagal atliktus kadastrinius
matavimus sulyginus pirmo aukšto atstumus patalpose 1-4 ir 1-3 iki skiriančios
sienos, atstumas sudaro 5,94 m (3,26 + 2,52 + 0,16), sulyginus tuos pačius
atstumus įrengtose palėpės patalpose, pažymėtose plane 1-11 tarp skiriančių
palėpės patalpas, atstumas sudaro 6,08 m (3,26 + 2,82). Tai rodo, kad pertvara
nėra pastatyta ant G. L. patalpų, o atvirkščiai - pertvara paslinkta į J. T.
priklausančių patalpų pusę 0,14 m (6,08 - 5,94). Teiginys, kad bendrojo
naudojimo koridoriuje į savo patalpas pareiškėjas gali įstatyti tik 0,6 m
pločio duris, neatitinka tikrovės - pagal projektą koridoriaus plotis numatytas
0,9 m, o pagal atliktus kadastrinius matavimus faktiškas koridoriaus plotis yra
0,95 m, t. y. 5 cm platesnis ir duris galima statyti ir platesnes, nei teigia
pareiškėja. Dėl teiginio, kad pagalbinės patalpos kadastrinių matavimų byloje
įvardintos kaip kambarys (patalpa pažymėta indeksu 2-10 kaip atskira pagalbinė
patalpa) - tai nėra esminiai pažeidimai ir bendrasavininkių sutikimai
nereikalingi. Be to, patalpa, pažymėta indeksu 2-10, priklausanti J. T.
nekilnojamojo turto registre yra registruota kaip asmeninė nuosavybė. Tai rodo,
kad pareiškėjo patalpų pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir anksčiau atlikti
kadastriniai matavimai taip pat yra netikslūs. Komisija, įvertinusi šias
aplinkybes, 2008 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr.(101)-11.4-1933 pripažino pastogėje
įrengtas patalpas tinkamas naudoti. Dėl pasikeitusių patalpų plotų pareiškėja į
Departamentą nesikreipė, nors Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 12 d.
nutartimi nurodė pareiškėjai ir J.T. įregistruoti ginčo patalpų pasikeitusius
kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre. Dėl valstybės įmonės
atsisakymo registruoti patalpas dėl to, kad kadastriniuose matavimuose vietoje
pagalbinių patalpų (patalpos, plane pažymėtos 2-9 - 24,08 m², įrašytas kaip
kambarys, nėra esminis nesutapimas). Pagal parengtą projektą (pagalbinės
patalpos) patalpos ir buvo pripažintos tinkamomis naudoti.
Tretysis
suinteresuotas asmuo J. T. su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti
kaip nepagrįstą.
Atsiliepime
(b. l. 107-109) paaiškino, kad G. L. skundas pateiktas dėl itin priešiškų
asmeninių santykių tarp bendraturčių. Pareiškėja nenurodo, kokios būtent jos
teisės yra pažeistos, sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str.,
skundo faktinis pagrindas nepagrįstas. Visi skundo argumentai vienareikšmiai
pateikti specialių statybos, techninių žinių reikalaujančiais klausimais
(paskaičiavimai pagal statybos techninius reglamentus, išvados apie statybos
medžiagų technines charakteristikas, triukšmo aplinkoje techninius rodiklius,
medžiagų atsparumą gaisro pavojui ir t. t.). Prašo teismą sprendžiant bylą
vadovautis atsakovo 2008 m. spalio 13 d. rašte pareiškėjai Nr. (100)11.55-1195
išdėstytas motyvais.
Mano, kad skundžiamą aktą priėmę
specialistai yra atsakingi už reikalavimų laikymosi įvertinimą ir tą jie padarė
tinkamai ir teisingai priimdami skundžiamą aktą. Tvirtina, kad dėl pareiškėjos
nepagrįstų skundų, pažeidžiama jos teisė įvykdyti palėpės įrengimo pagal
projektą virš savo naudojamų patalpų įteisinimą. Teigia, kad vykdo visus
projekto sprendinius, atsakovo reikalavimus, teismo nurodymus, viską
kontroliuoja atitinkamus įgaliojimus turintys specialistai. Projektas įvykdytas
pilnai.
Problema yra ta, kad name (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, pati G. L. atliko statybos darbus pagal nežinomą,
neegzistuojantį projektą. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę
bylą Nr. 2-597-623/2008 pagal G. L. ieškinį atsakovei J. T. 2008 m. birželio 12
d. nutartyje nustatė, kad „ištyrus
šalių pateiktus kadastrinių matavimų planus paaiškėjo, kad ieškovo pateiktas
ginčo turto kadastrinių matavimų planas, sudarytas pagal šiuo metu esančią
realią padėtį neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotiems duomenims
apie ginčo name esančias patalpas. Todėl ieškinyje nurodyti duomenys apie
patalpas, dėl kurių vyksta ginčas nėra tikslūs, t. y. neatitinka realios
padėties“. Ši svarbi aplinkybė pripažintina prejudiciniu faktu
Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. prasme ir vertintina nagrinėjant
skundą šioje byloje.
Pareiškėja skunde aiškina, kad esą netinkamai
įvykdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas adm. byloje Nr. I-5055-02/2006,
tačiau, anot J. T., tokio klausimo išsprendimas patenka į vykdymo proceso
sritį.
Tretysis
suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime
(b. l. 79-81) paaiškino, kad atsisakant pripažinti statinį tinkamu naudoti turi
būti nustatyti esminiai nukrypimai nuo projekto ir normatyvinių techninių
reikalavimų, kaip tai numato Statybos įstatymo 4 str. J. T. siekiant
rekonstruoti pastogės patalpas, ji privalėjo laikytis visų Statybos įstatymu ir
poįstatyminiais aktais nustatytų reikalavimų. Tam, kad būtų suprojektuotas pats
statinys, kuris atitiktų visus techninius reikalavimus, ir būtų gautas leidimas
statinio statybai, J. T. turėjo gauti bendrasavininkės sutikimą tokio statinio
statybai arba nuginčyti jų atsisakymą duoti sutikimą, nes pagal Civilinio
kodekso 4.75 str. 1 d. bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir
disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Pastato sienos, stogas, kt. pagrindinės
pastato konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai (konstrukcijos), kurie
per palėpės rekonstrukciją paveikiami. Pagal Civilinio kodekso 4.85 str. 1 d.
sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir
kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų
bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
Vilniaus miesto savivaldybės
administracija prašo sprendimą priimti atsižvelgiant į pateiktus argumentus.
Tretysis
suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
atsiliepime (b. l. 103-04) paaiškino, kad pastatas (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, patenka į pasaulinio paveldo objekto - Vilniaus senamiesčio (unikalus
kodas Kultūros vertybių registre - 16073) apsaugos zonos teritoriją, kurioje
paveldosauginis režimas nustatytas Kultūros vertybių apsaugos departamento prie
Kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. Į-167
„Dėl pasaulinio paveldo objekto - kultūros paminklo UIP - Vilniaus istorinio
centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento patvirtinimo“. Be to,
minėtas pastatas patenka į kultūros vertybės - Centrinės miesto dalies
teritorijos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 16706) teritoriją,
kurioje paveldosauginis režimas nustatytas Paminklotvarkos departamento prie
Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 28.
Minėtų teisės aktų nustatyti reikalavimai pastatų rekonstrukcijai nėra
pažeisti. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. pripažinimo
tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1933 dalyje, apibrėžiančioje kultūros
paveldo apsaugą, yra teisėtas. Šioje dalyje pareiškėjos skundą prašo atmesti.
Kitų skundo reikalavimų patenkinimo klausimus prašo spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis
suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba
atsiliepime (b. l. 122) paaiškino, kad respublikinėse statybos normose RSN
133-91 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ nurodytos pastato konstrukcijų
(tame tarpe ir pertvarų) atsparumo ugniai bei ugnies plitimo konstrukcijomis
charakteristikos priklauso nuo pastato atsparumo ugniai. Kadangi pateiktame
pastogės patalpų įrengimo projekte nenurodytas pastato atsparumas ugniai, negali
konstatuoti, kad medžio plaušo plokščių panaudojimas pertvaroje pažeidžia
priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas
skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovė ir tretysis suinteresuotas
asmuo J. T. bei jos atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundą
atmesti.
Kitų
trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teisminio nagrinėjimo metu palaikė tuos
argumentus, kurie buvo išreikšti šių procesinių šalių atsiliepimuose į G. L.
skundą.
Skundas
tenkintinas iš dalies.
Administracinėje
byloje ginčas kilęs dėl administracinio akto (pripažinimo tinkamo naudoti akto)
teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad
gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso G. L. ir J. T.
bendrosios dalinės nuosavybės teise.
2008 m. rugpjūčio 28 d. Departamento sudaryta
komisija 2008 m. kovo 28 d. aktu pripažino įrengtas pagalbines patalpas 25,41 m²
bendro ploto pastogėje tinkamas naudoti.
Ginčijamas aktas savo prigimtimi pagal
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 ir 15 d. yra individualaus
pobūdžio administracinis aktas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33
str. 1 d. numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas
(prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo
akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą)
įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai
baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Pareiškėja apie skundžiamą aktą buvo
informuota Departamento 2008 m. spalio 15 d. raštu Nr. (100)11.55-1195 (b. l.
15-16). Minėtą raštą G. L. gavo 2008 m. spalio 17 d. (b. l. 66) Į teismą pareiškėja
kreipėsi 2008 m. lapkričio 17 d., t. y. nepraleidusi vieno mėnesio termino
skundui paduoti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3
str. 2 d. nustato, kad teismas nevertina ginčijamo
administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio
tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas
įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo
kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei
uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus
įgaliojimus.
Sprendžiant reikalavimą dėl
administracinio akto panaikinimo turi būti tikrinamas šio akto teisėtumas bei
pagrįstumas. Pagrindai aktams panaikinti yra numatyti Administracinių bylų
teisenos įstatymo 89 str. Administravimo subjektų priimti aktai pripažįstami
neteisėtais, kai nustatoma, kad: 1) aktas savo turiniu prieštarauja aukštesnės
galios teisės aktams; 2) jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;
3) jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios
užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagrindinius
principus nustato Statybos įstatymas, o reikalavimus detalizuoja aplinkos
ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas statybos techninis
reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“.
Statybos
įstatymo 24 str. 1 d. numato, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai
suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai,
ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio
straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Statinį galima
naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 d. reikalavimus (Statybos įstatymo 24
str. 3 d.). Pripažintino tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai
atliekami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka. Nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo turto registre (Statybos įstatymo 24 str. 4 d.).
STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo
tinkamas naudoti tvarka“ 9.6 p. nustato, kad statinio pripažinimas tinkamu
naudoti – tai
nustatyta tvarka sudarytos komisijos
atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal
privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio
projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio
reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus.
Taigi, statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį.
Pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 17 p.).
Iš to seka, nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti.
Kaip
matyti iš bylos medžiagos, J. T. palėpės rekonstrukciją atliko pagal M. J.
firmos „Eksprometa“ 1997 m. parengtą projektą bei Vilniaus miesto statybos
inspekcijos 1998 m. sausio 30 d. išduotą statybos leidimą Nr. R98-43.
Departamento 2008 m. spalio 15 d. rašte
Nr. (100)11.55-1195 nurodyta, kad, patikrinus vietoje, nustatyta, kad atliekant
rekonstrukcijos darbus yra nukrypta nuo suderinto projekto, t. y. bendro
naudojimo laiptinėje yra įrengtos durys, sumažintas priklausančios patalpos
plotas virš bendro naudojimo laiptinės ir kt. Tame pačiame rašte taip pat
nurodyta, kad J. T. atliko nukrypimų nuo projekto pašalinimo darbus, tačiau
byloje nėra duomenų, kad statytojas (J.T.) šiuo atveju būtų tinkamai pašalinęs projekto
neatitikimus.
Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. numato,
kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir
disponuojama bendraturčių sutarimu.
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 9 d. rašte Nr. A63-1119-(1774)-(4.4-PD-4)
(b. l. 33) nurodyta, kad 1999 m. pastogės patalpų projekto korektūra nebuvo
pateikta derinti, nors pagal tuo metu galiojusią tvarką turėjo būti gauti
bendraturčių sutikimai ir techninis projektas (korektūra) turėjo būti
suderintas seniūnijos architekto bei Miesto plėtros departamento įgalioto
tarnautojo.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie
patvirtintų, kad G. L. būtų davusi sutikimą dėl pertvaros, skiriančios
bendrasavininkių patalpas palėpėje, įrengimo (byloje esantis pareiškimas
liudija, kad pareiškėja tik buvo išreiškusi sutikimą dėl gyvenamųjų, o ne
pagalbinių, patalpų įrengimo namo palėpėje); plokštuminis stoglangis („Velux“
tipo) įrengtas nesuderinus projekto ir neturtint leidimo šiems darbams įrengti.
Analogiškus reikalavimus rekonstrukcijai paminėjo ir Vilniaus miesto
savivaldybės administracija 2007 m. sausio 19 d. rašte Nr.
A63-452-(1774)-(4.4-PD-4) (b. l. 32).
Be to, kaip matyti iš Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m.
sausio 17 d. rašto Nr. (7.13.v)-2V-33 (b. l. 35) leidimas vykdyti buto (duomenys
neskelbtini), Vilniuje ir palėpės tvarkybos darbus galiojo tik 1999
m. sausio 28 d. Byloje nėra duomenų apie šio leidimo pratesimą. Į šią aplinkybę
priimant skundžiamą aktą neatsižvelgta.
Tai pat pažymėtina, kad Departamentas
nereagavo į pareiškėjos 2008 m. kovo 5 d. prašymą pranešti jai apie (duomenys
neskelbtini) pagalbinių patalpų palėpėje pripažinimo tinkamomis
naudotis komisijos atvykimą (b. l. 17). Esant tokiai susiklosčiusiai
konfliktinei situacijai, manytina, kad pareiškėjos ar jos įgalioto asmens
dalyvavimas komisijai apžiūrint patalpas galimai būtų padėjęs priimti abiem
bendraturčiams palankų sprendimą.
J. T. teiginiai, kad ginčijamas aktas
atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus, šiuo atveju nėra pakankamai
pagrįsti, o pareiškėjos priešingi tvirtinimai dėl galimo jos teisių pažeidimo nepaneigti.
Išdėstytų argumentų pagrindu darytina
išvada, kad Departamentas nepilnai ištyrė faktines aplinkybes, išsamiai
neišnagrinėjo jam pateiktų dokumentų. Tokiu būdu pripažintina, kad yra juridinis
pagrindas panaikinti Departamento 2008 m. rugpjūčio 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.
(101)-11.4-1933 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti J. T. prašymą dėl patalpų
pripažinimo tinkamomis naudoti ir priimti naują sprendimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88
str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
n u s p r e
n d ė :
pareiškėjos G. L. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento 2008 m. rugpjūčio 28 d.
pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1933 ir įpareigoti atsakovą
iš naujo išnagrinėti J. T. prašymą dėl patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti
ir priimti naują sprendimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo
apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėjai
Rūta Miliuvienė
Veslava Ruskan
Raimondas
Blauzdžius