VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei L. S. dėl turtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 7307,49 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., kuriame atsakovė L. S. buvo įtariama nesunkiai sutrikdžiusi asmens sveikatą. Nustatyta, kad ji (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), važiuodama policijos tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 1,66 prom. girtumo laipsnis), pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl jos pristatymo į policijos įstaigą pareiškimui surašyti, tyčia dešine ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 4-ojo būrio vyriausiajam patruliui L. S. į veidą, po to ne mažiau dviejų kartų įspyrė jam į nugarą, padarydama nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą veide ir nosikaulių lūžį, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-908/2020 (toliau - Nuosprendis) nustatė, kad minėtais veiksmais atsakovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. Nuosprendžiu atsakovė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju L. S., ir baudžiamoji byla nutraukta. Po patirto nosies sumušimo (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) L. S. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur po medikų apžiūros, atlikus rentgenologinį tyrimą, jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis (TLK-10-AM - S02.2). Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Gydymą pareigūnas tęsė UAB „Sanum medicale“. Ateityje planuoja nosies plastinę operaciją. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-10-08 specialisto išvadoje Nr. G3610/2019(01) L. S. kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe L. S. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo (duomenys neskelbtini) (25 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustatė, kad L. S. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Vilniaus apskr. VPK atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą, pripažinta, kad Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 4-ojo būrio vyriausiasis patrulis L. S. sužalojimą patyrė tarnyboje. Nustatyta, jog pareigūnas sužalojimą patyrė jo tarnybinių pareigų atlikimo metu dėl atitinkamų teisėtai jo atliktų veiksmų, vykdant tarnybines pareigas, t. y. dėl jo priimto sprendimo vežti atsakovę į Vilniaus apskr. VPK OVS. Tarnybinio patikrinimo metu pripažinta, jog tarp Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. 2019-10-06 sužalojimo ir tuo metu jo atliktų tarnybinių pareigų ar statuso yra priežastinis ryšys, o pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas bei jo statusas buvo priežastis, lėmusi jo sveikatos sutrikdymą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo siūlyta, gavus CMEK išvadą, kurioje būtų konstatuotas sunkus, apysunkis ar lengvas sveikatos sutrikdymas, paskaičiuoti ir išmokėti L. S. kompensaciją dėl patirto sužalojimo (Tarnybinio patikrinimo išvada). Vilniaus apskrities VPK viršininkas, pripažino, jog Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 4-ojo būrio vyriausiasis patrulis L. S. (duomenys neskelbtini) sužalojimą patyrė dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūnų statuso ir nusprendė išmokėti jam 4,66 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Pagal 2020-02-03 piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelę L. S. apskaičiuotas piniginės kompensacijos dydis - 7307,49 Eur. 2020-03-09 L. S. buvo išmokėta 7307,49 Eur dydžio kompensacija).
Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti
nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6,245 str. 1 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje N r. e3K-3-393~916/2019).
Sutrikdžius asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai
įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Be to, tokiais atvejais asmeniui
padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Teisės aktai, kuriuose įtvirtintas piniginių
kompensacijų išmokėjimas dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams, turėtų būti
vertinami kaip specialieji teisės aktai, nustatantys sveikatai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo
specialias metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-
496/2008). Dėl regreso apimties tokiose bylose yra išaiškinta, jog tiek socialinio, tiek privataus
draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus - išmokėti na draudimo išmoka (kompensacija)
apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad
išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.).
Pagal CK 6.247 str. įtvirtintą priežastinio ryšio sampratą atlyginami tik
tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę
atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi
skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad
priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus.
Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio
ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš
neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto
veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai
teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia
įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdalins asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų
atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso
prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą {Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2019-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l93-469/2019). Nuosprendyje yra
konstatuota, kad būtent dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų, naudojant smurtą, buvo sutrikdyta
pareigūno sveikata. Atitinkamai jam patyrus sužalojimą dėl jo pareigų tarnybos metu jam vykdant
funkcijas buvo išmokėta kompensacija. Taigi, nagrinėjamu atveju yra faktiškai ir teisiškai
reikšmingas priežastinis ryšys.
Dėl L. S. padarytos nusikalstamos veikos, sužalojus pareigūną L. S., pastarajam dėl jo sveikatos sutrikdymo buvo išmokėta 7 307,49 Eur dydžio kompensacija, t. y. ieškovas pareigūnui L. S. atlygino jam atsakovės padarytą žalą. Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka (Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijos mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 2018-12-27 nutarimu Nr. 530 (toliau - Sąlygos) 26 p. Pagal CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-496/2008, 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228- 403/2018).
Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. ). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo prašymas tenkinamas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 7307,49 Eur žalos atlyginimas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (7307,49 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis 83 straipsnio l dalies 10 punktu valstybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo, todėl 164 Eur žyminis mokestis yra išieškomas iš atsakovės.
Kadangi atsakovei procesinių dokumentų įteikti jos gyvenamosios vietos adresu nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas už akių atsakovei L. S. įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, į. k. 191688326, iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 7307,49 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų septynių eurų 49 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (7307,49 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išieškoti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 164,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas