Civilinė byla Nr. 3K-3-450/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.16 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės  (pranešėja) ir Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. (A. Ž.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – AB „Lietuvos draudimas“.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas A. Ž. 2005 m. vasario 24 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jis pagal 2003 m. lapkričio 26 d. su atsakovu UAB „Ranga IV“ sudarytą darbo sutartį dirbo pagalbiniu darbininku. 2003 m. gruodžio 4 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Ieškovas gyvenamųjų namų statybos objekte (duomenys neskelbtini), krito iš 2,85 m aukščio ir susižalojo. Ieškovas patyrė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, jam nustatytas smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2003 m. gruodžio 24 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 13–03 nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe vyko dėl to, kad darbdavys netinkamai organizavo darbą, nes darbo vieta (balkonas, esantis 2,85 m aukštyje) nebuvo aptverta apsaugančiais nuo kritimo aptvarais, nenaudotos asmeninės apsaugos priemonės, pažeisti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų reikalavimai, Darbų saugos instrukcijos atliekančiam pagalbinius statybos darbus Nr. 93 reikalavimai. Nurodytame akte taip pat nustatyta, kad atsakovas yra atsakingas už saugių darbo sąlygų pažeidimą, dėl kurio buvo sužalotas ieškovas, vykdęs darbdavio pavestą ir su jo veikla susijusį darbą. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos Vilniaus skyrius pripažino nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir išmokėjo ieškovui ligos pašalpą. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes iškentė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir stresą, nepasitikėjimą savo jėgomis, statybų baimę, nors anksčiau to nejausdavo ir nesirgo jokiomis ligomis. Sunkios traumos pasekmės gali išryškėti ateityje, turėti įtakos ieškovo galimybėms įsidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir šeiminiam gyvenimui.

Ieškovas, remdamasis CK 6.245–6.251, 6.253, 6.263, 6.283, 6.288 straipsniais, DK 140, 245 – 250 straipsniais, prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Ranga IV“ 50 000 Lt neturtinės žalos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 25 000 Lt neturinės žalos, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo sveikata sužalota dėl jo darbinių pareigų vykdymo (DK 246 straipsnis). Atsakovo (darbdavio) kaltė dėl to, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas buvo sužalotas dėl jo paties ar trečiųjų asmenų kaltės, kad laikinus balkonų aptvėrimus nuėmė ieškovas ar kad ieškovas kėlė kibirus su betono mišiniu savavališkai be darbdavio nurodymo (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatavo, kad, betonuotojams nuėmus apsauginį betono aptvarą, ieškovas negalėjo žinoti ar numatyti, jog medinė atrama nėra tinkamai įtvirtinta ir kad į ją negalima remtis. Teismas priėjo prie išvados, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis yra ne ieškovo veiksmai (kritimas iš balkono neužsidėjus apsauginio šalmo), o darbdavio padarytas saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, saugių darbo sąlygų nesudarymas. Teismas padarė išvadą, kad tarp darbdavio veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, taip pat į tai, kad ieškovas patyrė sunkią traumą, kurios pasekmės gali išryškėti vėliau, nes pažeista kaukolė, galvos smegenys. Dėl patirtos traumos ieškovas turi nuolat rūpintis savo sveikata. Traumos pasekmės gali turėti įtakos ieškovui, kuris yra jaunas žmogus, įgyjant profesinį išsilavinimą, dirbant, kuriant ir gyvenant šeiminį gyvenimą.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimą: sumažino ieškovui iš atsakovo priteistos neturtinės žalos dydį nuo 25 000 iki 12 500 Lt, taip pat valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą sumažino nuo 750 iki 375 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija ginčijamoje situacijoje atsakovo (darbdavio) pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas viso darbo proceso metu netinkamą įvykdymą vertino kaip didelį neatsargumą, nes įstatymuose (DK, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kt.) yra nustatyta darbdavio pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas neužtikrino reikiamo darbų saugumo, pakankamo atsakovo įgalioto asmens, atsakingo už saugių darbo sąlygų sudarymą, atidumo ir rūpestingumo. Kolegija konstatavo, kad sąlygas žalai atsirasti sudarė  ir paties ieškovo didelis neatsargumas. Dėl to atsakovas įrodė pagrindą, dėl kurio jis gali būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (DK 247 straipsnis, CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo veiksmus (rėmimąsi į netinkamai įtvirtintą medinę atramą, betonuotojams nuėmus apsauginį betono aptvarą; savavališką šalmo nusiėmimą) kaip paprastą neatsargumą (neatidumą). Kolegija, atsižvelgusi į ieškovo veiksmus, taip pat į tai, kad jis buvo supažindintas su lokaliniais aktais, reglamentuojančiais jo darbo teises, pareigas ir saugos reikalavimus, ir kad ieškovas yra pilnametis, veiksnus asmuo, konstatavo, kad ieškovas elgėsi neatsargiai ir kad penkiasdešimt proc. kaltės tenka jam pačiam (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netinkamas atsakovo elgesys yra vienintelė nelaimingo atsitikimo priežastis. Kolegija padarė kitą išvadą, kad abiejų bylos šalių elgesys vienodai lėmė nelaimingo atsitikimo priežastis. Ieškovas turėjo įsitikinti, kad remtis į medinę atramą yra saugu. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį (25 000 Lt) nustatė pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Kolegija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į ieškovo kaltės laipsnį, jam iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas penkiasdešimt proc., t. y. iki 12 500 Lt.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalį, nes ieškovo elgesį įvertino kaip didelį neatsargumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę“ 20 punktą didelis nukentėjusiojo neatsargumas yra tada, kai asmuo numatė arba galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (pavyzdžiui, asmens girtumas, apsvaigimas nuo narkotikų, toksinių medžiagų, neturėjimas teisės dirbti su atitinkamais mechanizmais ir kt.). Ieškovas, betonuotojams nuėmus apsauginį balkono aptvarą, negalėjo žinoti ar numatyti, kad medinė atrama nėra tinkamai įtvirtinta ir kad į ją negalima remtis.

2.     Bylą nagrinėję teismai neteisingai įvertino aplinkybę ir nustatė, kad ieškovą nuo sunkios traumos (kaukolės pamato lūžio) būtų apsaugojęs šalmas. Nuo nurodytos traumos statybinis šalmas pagal savo konstrukciją negalėjo apsaugoti. Dėl to statybinio šalmo naudojimas ar nenaudojimas ieškovo patirtos traumos sunkumui įtakos neturėjo.

 

            Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ranga IV“  prašo kasacinį skundą atmesti,  priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas bylos aplinkybes, kad ieškovas nenaudojo individualios apsaugos priemonės (šalmo) savavališkai, kad, keldamas kibirus su betonu, rėmėsi į medinę atramą, neįsitikinęs jos saugumu, pagrįstai vertino kaip didelį neatsargumą. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V., D. L. V.  prieš VĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė; bylos Nr. 3K-3-1180/2003). Didelis nerūpestingumas skiriasi nuo paprasto tuo, kad paprastas neatsargumas yra nekonkretizuotų bendro pobūdžio nurodymų elgtis atsargiai ir rūpestingai nevykdymas. Teismai turėjo įvertinti tą faktą, kad apsauginiai balkono aptvėrimai buvo nuimti atsakovo darbuotojų be atsakovo atstovo nurodymo. Tad tiesioginės pasekmių atsiradimo rizikos dalis tenka ir konkretiems atstovo darbuotojams. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad šalmo naudojimas tik teoriškai galėjo padėti išvengti sunkios traumos. Ieškovas, būdamas atsargus ir rūpestingas,  taip pat galėjo informuoti atsakovo atstovą, kad nuimti balkono aptvėrimai. Tokių veiksmų nesiėmimas rodo didelį ieškovo neatsargumą. Taip pat nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jis negalėjo žinoti ir numatyti, kad medinė atrama nėra tinkamai įtvirtinta ir kad į ją negalima remtis. Tai neatitinka bonus pater familias kriterijaus, nes ieškovas turėjo patikrinti savo darbo aplinkos saugumą. Taigi teismai pagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir 6.282 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino neatsargumo, kaip kaltės formos, rūšis, jų atribojimą, dėl to  priėmė neteisingą sprendimą. Teismai rėmėsi tik dviem neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: padarytos traumos pasekmėmis ir ieškovo dideliu neatsargumu. Teismai turėjo vadovautis ir kitais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Iš bylos medžiagos matyti, kad patirtos traumos pasekmės nebuvo sunkios. Tai patvirtina medikų įvertinimas, kad gydymo metu ligonio būklė pagerėjo, galvos skausmai regresavo“ ir kad ieškovas buvo išrašytas „nesant žymesnių nusiskundimų. Pažymėtina, kad ieškovui buvo taikytas reabilitacijos kursas sanatorijoje, po to ieškovas iš karto įsidarbino kitoje įmonėje. Dėl to atsakovas teigia, kad ieškovas yra visiškai sveikas. Atsakovo nuomone, esminė šioje civilinėje byloje įrodinėtina aplinkybė yra ne formalus traumos sunkumo laipsnis, bet ieškovo realiai patirta žala sveikatai.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Ieškovo sveikata sužalota dėl jo darbinių pareigų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo elgesį vertino kaip paprastą neatsargumą, nes nustatė, kad, betonuotojams nuėmus apsauginį betono aptvarą, jis negalėjo žinoti ar numatyti, jog medinė atrama nėra tinkamai įtvirtinta ir kad į ją negalima remtis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tiek ieškovo, tiek ir atsakovo elgesį įvertino kaip didelį neatsargumą.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami materialinės teisės normose (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje ir kt.) nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

 

            Neturtinės žalos dydžio nustatymas, dydžio nustatymo kriterijai

Žala ieškovo sveikatai padaryta jam vykdant darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. DK yra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams taikoma tiek, kiek galima pagal DK. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Medikai nukentėjusiojo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip pavojingą gyvybei sunkų kūno sužalojimą, nes  buvo nustatytas galvos smegenų pakenkimas, kaukolės pamato lūžis. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šį kriterijų ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, konstatavo, kad ieškovo nelaimingo atsitikimo metu patirta sunki trauma dėl sužalojimo pobūdžio (galvos smegenų ir kaukolės pažeidimas) gali išryškėti ir vėliau. Be to, nukentėjusysis dėl sužalojimo pobūdžio turi nuolat rūpintis savo sveikata (medikų rekomendacijos), jis yra jauno amžiaus. Patirta trauma gali turėti įtakos jo darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui, siekiant išsilavinimo ir kt.

Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir  nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl nukentėjusiojo veiksmų, kuris, keldamas kibirą su betonu ir pastatęs koją ant medinės atramos (kurios viena dalis buvo prikalta prie betonavimo kraštinės lentos, o kita – įremta į medį), pastarajai nuslydus, nukrito iš 2,85 m aukščio ir susižalojo. Pasikeitus darbo aplinkos sąlygoms (betonuotojams nuėmus apsauginę balkono aptvarą), nukentėjusysis negalėjo žinoti ar numatyti, kad medinė atrama nėra tinkamai įtvirtinta ir kad į ją negalima remtis. Tokie nukentėjusiojo veiksmai vertintini kaip paprastas neatsargumas (neatidumas). Taigi darbdavys turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Pirmiau minėta, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nėra visiškai laisvas. Spręsdamas šį klausimą, jis privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. CK 6.250 straipsnis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti neturtinės žalos atlyginimą. Jo 2 dalyje nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir jos dydžio skaičiavimo kriterijai. Kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Dėl to kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – žalai padėjęs atsirasti nukentėjusiojo paprastas neatsargumas – taikytinas, kai jį konstatuoja teismas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai žalai padėjęs atsirasti ar padidėti nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas nenustatomas, tai CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio mažinimo ar atsisakymo ją atlyginti kriterijai netaikomi. Pagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus dėl nukentėjusiojo veiksmų, padėjusių žalai atsirasti, ir, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų (nukentėjusiojo didelį neatsargumą). Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė pagal konstatuotą byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė taikyti jame įtvirtintus ir teismo konkretizuotus kitus konkrečios bylos svarius kriterijus. Dėlto teismas gali įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kai visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į ginamų vertybių specifiką ir jų tarpusavio santykį, nes asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, bei teisės į privatų gyvenimą, garbę ir orumą, kurios yra santykinės teisės, negali būti vertinamos vienodai neturtinės žalos dydžio aspektu. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimą.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai	Teodora Staugaitienė
	Janina Januškienė
	Algis Norkūnas