Civilinė byla Nr. 2-122-943/2019
Civilinė byla Nr. 2-123-943/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00794-2018-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.3.; 3.1.18.6.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. nutarčių, kuriomis ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės patikslintą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pareikštą atsakovams A. B. ir E. P., uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Viešbučių verslas“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo atkūrimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Viešbučių paslaugos“, tretiesiems asmenims Kauno miesto trečiajam notarų biurui, V. K.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pradiniu ieškiniu, pareikštu atsakovams A. B. bei E. P., prašė: 1) pripažinti 2016 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 3929, sudarytą tarp atsakovų A. B. ir E. P., apsimestiniu sandoriu ir laikyti ją pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės A. B., ieškovės V. K. ir trečiojo asmens V. K.; 2) perkėlus ieškovei ir V. K. pirkėjo teises ir pareigas, priteisti atsakovui E. P. jo sumokėtą 210 000 Eur sumą už žemės sklypą; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 11 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
3. Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis V. K. su atsakove A. B. buvo susitarę dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vėliau žemės sklypas buvo padalintas į 11 žemės sklypų) pirkimo–pardavimo, tačiau atsakovė V. K. neinformavusi šį žemės sklypą pardavė atsakovui E. P.. Ieškovės įsitikinimu, ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris yra apsimestinis, nes atsakovas neketino minėto žemės sklypo įgyti savo nuosavybėn ir savo poreikiams tenkinti.
4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino nusprendęs, kad ieškovė neįrodė ieškinio tikėtino pagrįstumo. Teismo vertinimu, ieškovės dėstomos aplinkybės ir pateikti įrodymai šioje proceso stadijoje negali būti laikomi pakankamais, kad patvirtintų preliminarų ieškinio pagrįstumą. Be to, teismas pažymėjo, kad V. K., su kurio veiksmais ieškovė sieja teisių atsiradimą, atsisakė tokio paties reikalavimo, pareikšto Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1502-773/2018, dėl ko nurodytos bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas.
5. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo. Prašyme nurodoma, jog grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui sukuria faktas, kad sklypai priklauso E. P., kurio teisės jais disponuoti yra nesuvaržytos.
6. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi, kuri yra apeliacijos objektas, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat buvo atmestas.
7. 2018 m. spalio 29 d. ieškovė pateikė dar vieną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ‑ areštuoti atsakovo E. P. pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitoje ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 210 000 Eur sumai.
8. Prašyme nurodoma, kad atsakovas E. P. pardavė ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą, o grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui sukuria faktas, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
9. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
10. Teismas vertindamas prašymo pagrįstumą pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė akcentuoja tik vieną iš dviejų privalomų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Jokių argumentų, kurie teismui leistų kitaip vertinti sąlygą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, dėl ko buvo atmestas ir pirmasis ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nepateikė. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė pati savaime yra pagrindas prašymui atmesti.
11. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad vien atsakovo E. P. ketinimas realizuoti jam priklausantį turtą, net ir pasitvirtinus tokio ketinimo faktui, nepatvirtina grėsmės sprendimo įvykdymui. Be to, ieškovė reikšdama ieškinį, dėl kurio preliminaraus pagrįstumo ieškinio priėmimo stadijoje kyla abejonių, ir kartu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo būtų apribotos asmens galimybės disponuoti jam priklausančiu turtu, siekia sukurti atsakovui realias neigiamas pasekmes, kurios negali būti vertinamos kaip pagrįstos nenustačius abiejų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo.
12. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
13. Teismas vertindamas 2018 m. spalio 29 d. ieškovės prašymą nurodė, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų kitaip, nei nurodyta ankstesnėse pirmosios instancijos teismo nutartyse, vertinti sąlygą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, be to, ieškovė nepagrindė prašymo taikyti būtent tokio mąsto (atsakovo turto areštą 210 000 Eur sumai) laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atskiraisiais skundais ieškovė V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 11 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, o nesant nurodyto turto - areštuoti atsakovo E. P. pinigines lėšas, gautas už parduotus sklypus - (duomenys neskelbtini) ir esančias atsakovo banko sąskaitoje; areštuoti 210 000 Eur sumai lėšas, esančias atsakovo E. P. banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, o jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
15. Atskirieji skundai grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas pirminį ieškinio pagrįstumo vertinimą, nepagrįstai sprendė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė pažymėjo, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų.
15.2. Ginčo aplinkybės ir ieškinio reikalavimai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kadangi ginčo turtas, ieškovei palankaus sprendimo atveju turėtų būti grąžintas ieškovei, tačiau atsakovui turtą perleidus, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.
15.3. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perleido ginčo objektus UAB „Norvegijos kontaktai“, kas rodo žalą ir grėsmę ieškovės interesams. Atsakovui E. P. perleidus ginčo turtą, ieškovė teiks patikslintą ieškinį, kuriuo bus prašoma priteisti nekilnojamojo turto vertės ekvivalentą pinigais.
16. Atsiliepimais į ieškovės atskiruosius skundus atsakovai E. P. ir A. B. prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:
16.1. Atsakovai palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovė neįrodė ieškinio tikėtino pagrįstumo, o tik deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teisių.
16.2. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prašymas taikyti jo turto areštą 210 000 Eur sumai, nesant pareikštam tokio pobūdžio ieškinio reikalavimui, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas ir neproporcingas.
17. Trečiasis asmuo UAB „Norvegijos kontaktai“ atsiliepime prašo ieškovės atskiruosius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamas nutartis.
17.1. Trečiojo asmens vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos byloje pareikštiems reikalavimams ir perteklinės, kadangi ieškovė prašo padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo disponuoti žemės sklypais, nors jie priklauso trečiajam asmeniui, o ne atsakovui, bei areštuoti 210 000 Eur sumai atsakovo turtą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. nutarčių, kuriomis ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemonės netenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
20. Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Įstatymas įpareigoja teismą, nagrinėjantį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsitikinti tikėtinu ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tačiau ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Tačiau, siekiant įvertinti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui ieškovas turi įrodyti atsakovams reiškiamų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą ir vien tik ieškinio, atitinkančio įstatymu keliamus turinio ir formos reikalavimus, pateikimas, nesant jo teisinio materialinio pagrindimo, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie ieškinio tikėtiną pagrįstumą.
21. Vertindamas pirminio ieškovės pateikto ieškinio tikėtiną pagrįstumą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas V. K. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1502-773/2018 yra atsisakęs analogiškų, ieškovės pareikštiems, reikalavimų, nurodytos bylos nagrinėjimas yra nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog šioje situacijoje pagrįstai kyla abejonės, ar nagrinėjamoje byloje ieškovės (V. K. sutuoktinės) pareikštu ieškiniu su tapačiais kaip ir nurodytoje byloje reikalavimais, nėra siekiama apeiti CPK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, jog atsakovas E. P. informavo ieškovę apie ketinimą perleisti ginčo sandoriais įgytus žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismui vertinant prašymo pagrįstumą byloje nebuvo duomenų, kam ginčo žemės sklypai priklauso tokio klausimo sprendimo metu, dėl ko kilo grėsmė tiesiogiai suvaržyti asmenų, kurie nėra atsakovais byloje, teises ir teisėtus interesus, kas nėra leidžiama (CPK 266 straipsnis).
23. 2018 m. spalio 29 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą, prašydama taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo E. P. lėšas ir turtą 210 000 Eur sumai. 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad jos neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus pirminiu ieškiniu pareikštus reikalavimus, jų įgyvendinimas nereikalautų priverstinio vykdymo ieškovės atžvilgiu, t. y. nebūtų sukurta pareiga atsakovui grąžinti nurodytą sumą ieškovei, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas šiuo atveju pažeistų ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas.
25. Pirmosios instancijos teismo argumentų dėl neįrodyto ieškinio tikėtino pagrįstumo nepaneigia ir atskirajame skunde ieškovės nurodyta aplinkybė, dėl ketinimo teikti patikslintą ieškinį, kuriuo bus prašoma priteisti iš atsakovo parduotų ginčo žemės sklypų ekvivalentą pinigais.
26. Teismas išaiškina ieškovei, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas vertina vadovaudamasis byloje pateiktu ieškiniu, pagal jame suformuotus reikalavimus ir jį pagrindžiančius argumentus, tas faktas, kad ieškovė teiks ateityje patikslintą ieškinį, papildomus jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagal esamus pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus.
27. Bylos pagal ieškovės atskiruosius skundus nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė patikslintą ieškinį, bei prašymą užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
28. Ši aplinkybė (patikslinto ieškinio pateikimas) taip pat pagrindžia, kad ieškovė pirminiu ieškiniu pareikštų reikalavimų nebelaiko teisiškai reikšmingais, dėl ko ir laikinųjų apsaugos priemonių jiems užtikrinti taikymas yra nebeaktualus.
29. Nesant įrodytai pirmajai iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtinam ieškinio pagrįstumui, skundų argumentai dėl grėsmės, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, egzistavimo nevertinami ir dėl jų, kaip teisiškai nereikšmingų, nepasisakoma..
30. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovei, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau šia įstatymo suteikta teise proceso šalys neturi piktnaudžiauti, pakartotinį prašymą teikianti šalis turi pagrįsti, kokios esminės aplinkybės pasikeitė, lyginant su tomis, kurios buvo įvertintos, ir dėl ko kyla pagrindas pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepagrįstai (nepagrindžiant naujumo fakto) teikiami prašymai, laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Draudimo piktnaudžiauti procesu pažeidimo atveju asmeniui už piktnaudžiavimą gali būti skiriama bauda (CPK 95 straipsnis).
31. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamomis 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimis atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su ieškovės pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais bei tokiu būdu užtikrino šalių interesų pusiausvyrą. Dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį ir 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistas.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė