Civilinė byla Nr. e2-851-523/2015;

                                                                                    proceso Nr. 2-19-3-00689-2015-6;

                                       procesinio dokumento kategorija 3.4.4.2.

(S)

JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 30 d.

Jurbarkas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Mildai Šmitaitei, suinteresuotų asmenų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos atstovams I. G., Panemunių regioninio parko direktoriui A. M., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. V., Valstybės įmonės Registrų centras atstovui M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ patikslintą pareiškimą, suinteresuotais asmenimis byloje esant Jurbarko rajono savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Panemunių regioninio parko direkcijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodo, kad 2005-09-23 tarp Jurbarko rajono savivaldybės tarybos ir UAB „Valdybos klinika“ (nuo 2012-09-19 – viešoji įstaiga „Belvederio dvaras“) buvo sudaryta sutartis dėl Belvederio dvaro pirkimo ir pardavimo, kuria pareiškėjo nuosavybėn perduota: dvaro rūmai, svirnas, koplyčia, esantys (duomenys neskelbtini). Šie pastatai yra 16,975 ha žemės sklype, kuris 2010-12-30 valstybės žemės nuomos sutartimi Nr. n32/10-47 išnuomotas pareiškėjui. Šiame žemės sklype greta pareiškėjui priklausančio dvaro rūmų pastato yra fiziškai pažeistas pagalbinis dvaro pastatas, kuris buvo naudojamas kaip dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė. Taip pat šiame žemės sklype yra kiemo statinys – aikštelės, laiptai, takai, laiptų aikštelės, naudotas ir naudojamas susisiekimui ir priėjimui prie atskirų dvaro statinių. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialą su prašymu įregistruoti pagalbinį dvaro pastatą ir daiktines teises į jį, tačiau prašymas buvo atmestas, nes pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į pastatą. Pareiškėjas teismo prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Belvederio dvaro teritorijoje, valstybiniame žemės sklype be dvaro rūmų, svirno ir koplyčios buvo statinys, kuris naudotas kaip dvaro arbatinė, pavėsinė, ir kurio dalis išlikusi iki dabar, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Belvederio dvaro rūmų priklausinys; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip Belvederio dvaro rūmų priklausinys, nuo 2005-11-08 nuosavybės teise priklauso viešajai įstaigai „Belvederio dvaras“; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo statinys (aikštelės, laiptai, takai, laiptų aikštelės“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Belvederio dvaro rūmų priklausinys; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2005-11-08 nuosavybės teise priklauso viešajai įstaigai „Belvederio dvaras“ (b. l. 75-83).

Suinteresuotas asmuo Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad reikalavimų pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, kad pareiškime nurodytų aplinkybių negali patvirtinti dėl šių priežasčių: 1988-11-23 parko inventorizacijos akto 2 priede yra minima pavėsinė, tačiau šiame dokumente esančiame žemėlapyje šis pastatas yra nutolęs nuo centrinių rūmų bei jo vieta nesutampa su pareiškime nurodyta arbatinės, pavėsinės buvimo vieta. Laiptai su apžvalgos aikštelėmis yra pažymėti Nr. 19; 1995 m. UAB „Paminklų restauravimo institutas“ parengtoje istorinėje pažymoje arbatinė, pavėsinė nėra minima; prie Belvederio dvaro sodybos individualaus apsaugos ir naudojimo reglamento esančioje Belvederio dvaro pastatų teisinės registracijos fiksavimo schemoje pareiškėjo minimas statinys taip pat nėra nurodytas. Prie reglamento pridėtame dokumente „Buv. Belvederio dvaro sodybos tvarkymo naudojimo planas M1:2500“, apytiksliai toje vietoje, kur pareiškime teigiama, kad buvo pavėsinė, arbatinė, nurodoma, kad buvo ne dvaro periodo pastatas – lauko WC, pažymėtas Nr. 25. Šiame dokumente tako iki minėto pastato nėra. Laiptai pažymėti Nr. 10; 1998-03-12 pažymėjime apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį ir teises į jį Nr. NTR 208235 pažymėta, kad Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso rūmai, svirnas ir koplyčia. Tik apie šiuos tris pastatus ir kalbama 2005-04-27 Jurbarko rajono savivaldybės privatizavimo komisijos posėdžio protokole dėl privatizavimo programos; 2005-09-23 sutarties dėl Belvederio dvaro pirkimo ir pardavimo 2 punkte nurodyta, kad pirkėjo nuosavybėn perduodamas Belvederio dvaras: dvaro rūmai, svirnas, koplyčia. Atsižvelgiant į tai, kad Belvederio dvaro teritorija patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną, į tai, kad dvaro sodybai yra parengtas individualaus apsaugos ir naudojimo reglamentas, arbatinės, pavėsinės egzistavimo bei reikšmingumo faktui nustatyti turi būti atlikti istoriniai ir fiziniai tyrimai (b. l. 100-102).

Suinteresuotas asmuo Panemunių parko direkcija atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad žemės sklypas su jame esančiais Belvederio dvaro pastatais patenka į Panemunių regioninio parko Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Neturi duomenų apie Belvederio dvaro sodyboje buvusius minimus pastatus ir statinius. Atsižvelgiant į tai, kad Belvederio dvaro sodybai yra parengtas individualaus naudojimo ir apsaugos reglamentas ir, kad Belvederio dvaro teritorija patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų apsaugos zoną, arbatinės, pavėsinės egzistavimo ir reikšmingumo faktui nustatyti turėtų būti atlikti istoriniai ir fiziniai tyrimai (b. l. 106-107).

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašo pareiškėjo reikalavimų netenkinti. Nurodo, kad Belvederio dvaro sodyba yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Kultūros vertybių registre registruota kaip kompleksas, kurį sudaro: rūmai, svirnas, koplyčia, daržinės vieta, tvartas, kumetynas, ūkinis pastatas, daržinė, parkas. Kultūros vertybių registro duomenimis joks statinys, pareiškėjo įvardijamas kaip dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė Belvederio dvaro sodybos kompleksui nepriklauso. Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012-12-11 aktu Nr. KPD-RM-1862 nustatė Belvederio dvaro sodybos sudėtį, vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį, apibrėžė teritorijos ribas. Nenustatė, kad Belvederio dvaro sodyboje buvo priklausinys „dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė“, nors vertinimo taryba pagal archyvinę medžiagą vertino ir visus neišlikusius dvarui priklausiusius pastatus. Aktas Nr. KPD-RM-1862 paneigia pareiškėjo spėjimą apie buvusią „dvaro rūmų arbatinę, pavėsinę“. Tiek istorikai, tiek vertinimo taryba akte nustatė, kad dvaras buvo įkurtas tik XIX a. viduryje. Istorikės Jūratės Valužytės 1995 m. istorinėje pažymoje išvardinti dvaro sodybą XIX a. sudarę statiniai. Dvaro rūmų arbatinės, pavėsinės nebuvo. 1995 m. Paminklų restauravimo instituto parengtas buv. Belvederio dvaro sodybos – respublikinės reikšmės architektūros paminklo AtR105, respublikinės reikšmės gamtos paminklo individualus apsaugos ir naudojimo reglamentas, kuriame yra Belvederio dvaro sodybos teritorijos planas. Teritorijos ribų plane pateikta būdingų dvaro sodybos pastatų ir statinių eksplikacija. Pavėsinės vieta neatitinka pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje esančioje situacijos schemoje nurodyto statinio (duomenys neskelbtini) vietos, nes pavėsinė Nr. 20 pažymėta ne prie dvaro rūmų, o parko rytinėje dalyje. Individualaus apsaugos ir naudojimo reglamento 63 puslapyje yra buv. Belvederio dvaro sodybos tvarkymo naudojimo planas. Plane yra sąrašas „ne dvaro periodo pastatai“, kuriame Nr. 25 pažymėtas lauko tualetas (WC), kurio vieta atitinka pareiškėjo į bylą pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančioje situacijos schemoje nurodyto statinio (duomenys neskelbtini) vietą. Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 akte Nr. KPD-RM-1862 nurodyta Belvederio dvaro sodybos parko vertingoji savybė – pietiniame šlaite įrengti 365 pakopų betoniniai laiptai iš rūmų į Nemuno slėnį. Laiptai yra parko, o ne pastatų vertingoji savybė, todėl abejotini pareiškėjo teiginiai, kad tai yra dvaro rūmų priklausinys. Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 akte Nr. KPD-RM-1862 nurodyta Belvederio dvaro sodybos parko vertingoji savybė – žemės ir jos paviršiaus vertingas elementas – apžvalgos kalvelė parko viršutinės terasos PV kampe. Tačiau apžvalgos aikštelė yra parko, o ne rūmų vertingoji savybė, todėl abejotinas pareiškėjo teiginys, kad tai yra rūmų priklausinys. Pareiškėjo pateiktame statinių išdėstymo plane dalis kelių, takų trasų ir vietų iš viso nenurodyta, dalis nurodyta klaidingai, todėl statinių išdėstymo planas prieštarauja vertinimo tarybos aktui. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad tai yra statiniai (b. l. 108-113).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą reikalavimų pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas valstybiniu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), disponuoja 2010-12-30 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 32/10-47 pagrindu. Faktiškai esantys pastato pamatai, kuriuos pareiškėjas įvardina, kad tai yra arbatinė, pavėsinė, yra valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie neturi įtakos šio sklypo formai, nėra poreikio šiam statiniui formuoti atskiro žemės sklypo. Fakto nustatymas, kad tai arbatinė, pavėsinė atitinka išnuomoto žemės sklypo paskirčiai, nurodytai žemės nuomos sutarties 3 punkte (b. l. 70).

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašo pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad juridinis faktas, jog Belvederio dvaro teritorijoje, valstybiniame žemės sklype, be dvaro rūmų, svirno ir koplyčios buvo statinys, kuris naudotas kaip dvaro arbatinė, pavėsinė ir kurio dalis yra išlikusi iki dabar – baigtumas 6 proc., gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių liekanų. Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad buvęs statinys buvo būtent pareiškėjo nurodytoje žemės sklypo dalyje. Kultūros vertybių registro duomenimis jokie kiti pareiškėjo pareiškime nurodyti statiniai Belvederio dvaro sodybos kompleksui nepriklauso. Pareiškėjo nuomojamame žemės sklype esantys statiniai yra praradę savo pirminę reikšmę, jie neatlieka tarnaujančio daikto funkcijų, nėra skirti pagrindinio daikto – Belvederio dvaro poreikiams tenkinti, ir be jų dvaras gali būti naudojamas pagal paskirtį. Nėra teisinio pagrindo pareiškėjo nuomojamame sklype esančius statinius pripažinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio dvaro priklausiniais (b. l. 121-125).

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Jurbarko rajono savivaldybės tarybos atstovai prašė patikslinto pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašė patikslinto pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Panemunių regioninio parko atstovas prašė patikslintą pareiškimą atmesti.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas prašė patikslintą pareiškimą atmesti.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centras atstovas prašė patikslintą pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pirmą kartą Belvederio dvaro pastatų kadastriniai matavimai atlikti ir byla suformuota 1993-03-25. Užsakymą įregistruoti dvaro pastatus pateikė Seredžiaus viršaitis Z. Z. Registracija buvo atlikta pagal 1996-02-26 priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo dvaro pastatai buvo perduoti Jurbarko rajono savivaldybei. Buvo įregistruoti dvaro rūmai (1805 m. statybos), svirnas (1805 m. statybos), koplyčia (1870 m. statybos). Kadastrinių matavimų byloje nėra dokumentų, patvirtinančių statybos datą. Buvo tokia praktika, kad nesant dokumento apie statinio statybos datą, matininkai remdavosi užsakovo žodžiais. Matininkas, atlikęs dvaro statinių kadastrinius matavimus, patvirtino, kad rėmėsi Seredžiaus viršaičio, užsakiusio matavimus, žodžiais. Dabar privatus matininkas užfiksavo aikšteles, laiptus, takus, laiptų aikšteles (1805 m. statybos) ir kitos paskirties pastatą. Jei yra likę tik pamatų fragmentai, jų negalima laikyti daiktu. Jokie dokumentai nepateikti tik kadastriniai matavimai.

Teismo posėdyje suinteresuotųjų asmenų Valstybės įmonė Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai nedalyvavo. Pranešimai apie teismo posėdį jiems įteikti tinkamai.

Teismo posėdyje liudytoja B. J. paaiškino, kad nuo vienerių metų amžiaus augo Belvederio kaime. Buvo dvaro rūmai, koplyčia, svirnas, betonuota šiukšliadėžė ir 8 vietų medinis tualetas betonuotu pagrindu. Kiek atsimena šie statiniai visada stovėjo. Kitų pastatų nebuvo. Svirne tarybiniais laikais padarė butus. Ji su šeima į butą svirno pastate persikraustė 1976 metais. Nuo pagrindinių pastatų buvo paprasti žemės takai į parką. Nuo svirno iki rūmų pastato buvo pasodintos tujos ir per vidurį ėjo takas. Buvo takas į parką. Nuo koplyčios iki parko buvo paprastas žemės takas. Prie rūmų buvo gėlynai. Buvo laiptai. Tarybiniais laikais dvare buvo technikumas, pačiuose rūmuose buvo valgykla, salė. Kai nebebuvo technikumo, atveždavo mokinius skinti obuolių, jie ten gyvendavo. Tualeto pamatai yra išlikę, kada pastatytas nežino. Šiukšliadėžė neišlikusi. Tualetu naudojosi studentai, po to buvo viešas, vėliau nugriuvo.

Patikslintas pareiškimas atmestinas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta: 2005-09-23 sutartimi Jurbarko rajono savivaldybės taryba UAB „Vadybos klinika“ pardavė Belvederio dvarą: dvaro rūmus, svirną, koplyčią (b. l. 14-16), 2010-12-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N32/10-47 UAB „Vadybos klinika“ nuomai suteiktas 16,9750 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18), 2012-09-19 sprendimu UAB „Vadybos klinika“ pertvarkyta į viešąją įstaigą „Belvederio dvaras“ (b. l. 11), dvaro rūmai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koplyčia, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ vardu (b. l. 20-24), 2015-04-15 atlikti statinio-pagalbinio dvaro pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla (b. l. 25-33), 2015-04-30 Valstybės įmonė Registrų centras sprendimu atsisakė viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ vardu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13), 2015-08-27 suformuota žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų byla (b. l. 84-90).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Šioje byloje pareiškėjo prašomi nustatyti faktai turėtų juridinę reikšmę, jeigu, juos nustačius, pareiškėjas įgytų teisę įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre ir daiktines teises į juos.

Aplinkybes galima pripažinti įrodytomis, jeigu ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. M. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2006).

Šioje byloje įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad Belvederio dvaro sodybos komplekso sudėtine dalimi buvo statinys (arbatinė, pavėsinė) ir kiemo statinys (aikštelės, laiptai, takai, laiptų aikštelės) ir kad jie buvo dvaro rūmų priklausiniai. Ištyrus ir įvertinus bylos faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.

            Pareiškėjas pateikė statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad statinio baigtumas 6 proc., statybos metai 1805 m. Neaišku kokiu pagrindu kadastrinių matavimų byloje nustatyta statinio statybos data. Nors pareiškėjas remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kur nurodyta, kad dvaro rūmų, svirno statybos pabaigos metai yra 1805 metai, tačiau, kaip paaiškino Valstybės įmonės Registrų centras atstovas, duomenys apie dvaro rūmų, svirno statybos pabaigos metus buvo įregistruoti remiantis tik žodiniu užsakovo – tuomečio Seredžiaus viršaičio prašymu. Kitaip tariant, duomenys apie statybos pabaigos metus buvo įregistruoti faktiškai nežinant, ar jie atitinka tikrovę. Suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktame istoriniame dokumente - istorikės Jūratės Valužytės 1995 m. Belvederio dvaro istorinių tyrimų pažymoje vienareikšmiškai nurodyta, kad Belvederio dvarą apie XIX a. vidurį įkūrė Panevėžio bajorų maršalka Kletas Kazimieras Burba. Esant šiems istoriniams duomenims bei šiais duomenimis remiantis priimtam galiojančiam administraciniam aktui (Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 aktui Nr. KPD-RM-1862), negalima laikyti įrodyta, jog statinio statybos metai yra 1805 metai.

Pareiškėjas teigia, kad statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas kaip dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad statinio paskirtis galėjo būti / buvo būtent tokia. Priešingai, suinteresuotų asmenų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateikti duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, jog Belvederio dvaro rūmų komplekse apskritai egzistavo arbatinė, pavėsinė. 1995 m. UAB „Paminklų restauravimo institutas“ parengtoje istorinėje pažymoje, kurios autorė istorikė J. Valužytė, aprašyta Belvederio dvaro įkūrimo istorija, išvardinti dvaro sodybą XIX a. viduryje sudarę statiniai. Duomenų, kad XIX a. viduryje dvaro rūmų sudėtine dalimi buvo arbatinė, pavėsinė nėra. Taip pat šioje istorinėje pažymoje užfiksuota, kad 1923 m. valstybės nuosavybėn perimant dvarą, buvo surašyti visi ten esantys pastatai. Pateiktame sąraše arbatinės, pavėsinės taip pat nėra.

Prie Belvederio dvaro sodybos individualaus apsaugos ir naudojimo reglamento esančioje Belvederio dvaro pastatų teisinės registracijos fiksavimo schemoje pareiškėjo minimas statinys taip pat nėra nurodytas. Kultūros vertybių registre Belvederio dvaras registruotas kaip kompleksas, kurį sudaro: rūmai, svirnas, koplyčia, daržinės vieta, tvartas, kumetynas, ūkinis pastatas, daržinė, parkas. Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012-12-11 aktu Nr. KPD-RM-1862 nustatė Belvederio dvaro sodybos sudėtį, vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį, apibrėžė teritorijos ribas. Nenustatyta, kad Belvederio dvaro sodyboje buvo priklausinys „dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė“, nors vertinimo taryba pagal archyvinę medžiagą vertino ir visus neišlikusius dvarui priklausiusius pastatus.

1995 metais buv. Belvederio dvaro sodybos – respublikinės reikšmės architektūros paminklo AtR Nr. 105, respublikinės reikšmės gamtos paminklo individualiame apsaugos ir naudojimo reglamente yra Belvederio dvaro sodybos teritorijos planas. Teritorijos ribų plane pateikta būdingų dvaro sodybos pastatų ir statinių eksplikacija. Nr. 20 yra pažymėta pavėsinė, tačiau pavėsinės vieta plane neatitinka pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje esančioje situacijos schemoje nurodyto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietos, nes pavėsinė Nr. 20 pažymėta ne prie dvaro rūmų, o parko rytinėje dalyje.

Pareiškėjo teiginius apie statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą ir paskirtį paneigia ir suinteresuotų asmenų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateikti duomenys apie tai, kad prie Belvederio dvaro sodybos individualaus apsaugos ir naudojimo reglamento pridėtame dokumente „Buv. Belvederio dvaro sodybos tvarkymo naudojimo planas M1:2500“, yra sąrašas „ne dvaro periodo pastatai“, kuriame Nr. 25 pažymėtas lauko tualetas (WC), apibūdintas kaip parko teritoriją teršiantis medžiaginis elementas, kurio vieta atitinka pareiškėjo į bylą pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančioje situacijos schemoje nurodyto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietą.

2004 metais Nekilnojamosios kultūros vertybės G5K, buvusios Belvederio dvaro sodybos teritorijos restruktūrizavimo – detaliajame plane į pietryčius nuo dvaro rūmų pažymėti du statiniai, vienas jų – buvęs lauko tualetas, atitinkantis pareiškėjo nurodyto statinio vietą. Šiuos duomenis patvirtino ir liudytoja B. J., didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenusi Belvederio kaime, o nuo 1976 metų - dvaro kompleksui priklausančiame svirne įrengtame bute, kuri patvirtino, kad dvaro teritorijoje, netoli šlaito, buvo 8 vietų medinis tualetas betonuotu pagrindu. Belvederio kaime uždarius technikumą, po kurio laiko tualetas nugriuvo. Liudytoja teismo posėdžio metu plane apytikriai parodė vietą, kurioje stovėjo tualetas, ir ši vieta iš esmės sutapo su pareiškėjo nurodyta statinio vieta.

Atsižvelgiant į tai, kad Belvederio dvaro rūmai yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, su kuria susiję sprendimai priskirtini viešajam interesui, norint nustatyti, ar dvaro rūmų komplekse buvo arbatinė, pavėsinė, ar esantys išlikę pamatai yra arbatinės, pavėsinės, būtini istoriniai ir fiziniai tyrimai. Pareiškėjo pateiktų kadastrinių duomenų bylos ir priedo prie parko inventorizacijos 1988-11-23 akto nepakanka vienareikšmiškai nuspręsti apie istorinio statinio buvimą, juolab, kad suinteresuoti asmenys pateikė daug duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius. Byloje nesant pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Belvederio dvaro teritorijoje buvo statinys, naudotas kaip dvaro arbatinė, pavėsinė, teismas atskirai nepasisako dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad statinys (arbatinė, pavėsinė) yra Belvederio dvaro rūmų priklausinis bei kad statinys nuosavybės teise priklauso viešajai įstaigai „Belvederio dvaras“.

              Pareiškėjas teigia, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra kiemo statiniai – aikštelės, laiptai, takai, laiptų aikštelės, laikytini kaip neatsiejamai susiję su dvaro kompleksu funkciniu ryšiu ir paskirtimi. Pareiškėjo pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje aikštelių, laiptų, takų, laiptų aikštelių statybos metai nurodyti 1805. Tai taip pat prieštarauja byloje esantiems duomenims, liudijantiems, kad Belvederio dvaras buvo įkurtas tik apie XIX a. vidurį.

  Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad aikštelių ir takų medžiaga yra žvyras. Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas bei liudytoja nurodė, kad takai nėra žvyruoti, o tėra paprasti sumintos žemės takai. Byloje nebuvo pateikta nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti kaip tikrovėje šie takai atrodo. Takų trasos ne visiškai atitinka Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 akte Nr. KPD-RM-1862 užfiksuotas takų vietas. Taip pat byloje nėra jokių istorinių duomenų apie tai, kokia buvo takų danga Belvederio dvaro egzistavimo laikotarpiu.

Iš byloje pateikto Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 akto Nr. KPD-RM-1862 matyti, kad laiptai, laiptų aikštelės, apžvalgos aikštelė, takai yra viena iš Belvederio dvaro sodybos parko vertingųjų savybių. Žemės sklypas, ant kurio yra išlikę dvaro komplekso pastatai, t. y. parkas, kurio vertingoji savybė yra laiptai, laiptų aikštelės, apžvalgos aikštelė, takai, patenka į Panemunių regioninio parko Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio teritoriją, t. y. parkas su jo vertingosiomis savybėmis (betono laiptais, apžvalgos kalvele, takais, želdynais, želdiniais) saugomas kaip kraštovaizdžio objektas. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintą draustinių sampratą, steigimo tikslą, veiklos draustiniuose reglamentavimą bei Lietuvos Respublikos CK 4.19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą priklausinio sąvoką, darytina išvada, kad laiptai, laiptų aikštelės, apžvalgos aikštelė, takai pagal savo savybes nėra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu – dvaro rūmais ir nėra skirti jam tarnauti.

Pareiškėjo pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje šie objektai įvardinti kaip kiemo statiniai. Tačiau nei vienas iš šių objektų neatitinka Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintos statinio sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniu aktu minėti objektai priskirti Belvederio dvaro sodybos parkui, laikomi vertingąja parko savybe, kvestionuotina, ar šie objektai apskritai laikytini savarankiškais daiktais, kas yra būtina sąlyga pagal Lietuvos Respublikos CK 4.19 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų pateiktus argumentus bei įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimo reikalavimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 str. str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

atmesti viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ patikslintą pareiškimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                        Arūnas Bacevičius