Civilinė byla Nr. 2A-133-340/11

Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-02641-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 60; 121.15; 121.18; 121.21

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų N. Švedienės, A. Maciejevskio,

sekretoriaujant S. Blažinauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „LOGINVESTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vedautos autotransportas“ ieškinį atsakovui UAB „LOGINVESTA“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 15 635,60 Lt skolos, 138,81 Lt palūkanų, procesines palūkanas, 555,03 Lt delspinigių, 493,10 Lt žyminio mokesčio, 107,10 Lt vertimo išlaidų. Nurodė, kad pagal šalių krovinio pervežimo sutartis atliko krovinio pervežimo paslaugas, už kurias atsakovas atsiskaitė tik iš dalies. Palūkanos paskaičiuotos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Delspinigių mokėjimas aptartas PVM sąskaitose-faktūrose, kurias atsakovas priėmė ir pretenzijų nereiškė. Teismo posėdyje ieškovo atstovai atsisakė ieškinio dalies, nes atsakovas apmokėjo didesnę skolos dalį, ir prašė priteisti likusią 2648,30 Lt skolos dalį (palaikė parengiamajame teismo posėdyje nurodytus argumentus, jog neatsiskaityta pagal sąskaitas Nr. VED-10014560 ir Nr. VED-10016701 atitinkamai 611,15 Lt ir 2037,15 Lt sumoms), 138,81 Lt palūkanų, 555,03 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas

Atsiliepimu atsakovas su iešiniu nesutiko, prašė jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2009-03-10 iki 2009-04-10 sumokėjo ieškovui 16 452,60 Lt. Ieškovas neturi teisės reikalauti ieškinyje nurodomų palūkanų ir delspinigių, nes reikalavimai grindžiami 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija), kurios 41 str. numato, jog visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios konvencijos, laikomi negaliojančiais (išskyrus jos 37 ir 38 str. nuostatas).

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-03-08 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies;

priėmė ieškovo UAB „Vedautos autotransportas“ atsisakymą dėl 12 987,30 Lt skolos priteisimo ir civilinės bylos šią dalį nutraukė;

priteisė iš atsakovo UAB „LOGINVESTA“ ieškovui UAB „Vedautos autotransportas“ 2 648,30 Lt skolos, 135,48 Lt palūkanų, 547,03 Lt delspinigių ir 1 671,23 Lt bylinėjimosi išlaidų;

atmetė ieškinio kitą dalį;

grąžino ieškovui UAB „Vedautos autotransportas“ 292 Lt žyminio mokesčio, išaiškinant jam, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija

Teismas nustatė, kad 2008-06-13 – 2009-01-23 laikotarpiu 5 krovinių pervežimo sutartčių pagrindu ieškovas atliko tarptautinius krovinių pervežimus ir pateikė atsakovui PVM sąskaitas- faktūras 19 609,83 Lt sumai.

Dėl skolos priteisimo už pervežimo paslaugas

Teismas nustatė, kad ginčas yra dėl prievolės atsiskaityti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, prievolės mokėti palūkanas ir delspinigius. Ieškovas reikalavimą dėl skolos pateikimo grindžia PVM sąskaitomis-faktūromis, kurių sumų neginčija ir atsakovas. Tuo pačiu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad sumokėjo ieškovui už ieškinyje nurodytus pervežimus visą 19 609,83 Lt dydžio sumą. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų, ieškovo atstovo pasisakymų, kad pagal sąskaitą VED Nr. 10014560 nesumokėta 611,15 Lt, o pagal sąskaitą VED Nr. 10016701 nesumokėta 2037,15 Lt, atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad įvykdė ieškovo reikalaujamą prievolę – sumokėti 2 648,30 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai argumentuoja, kad ieškinio negrindžia sąskaita Nr. 10016472, pagal kurią atsakovas sumokėjo 2 465,30 Lt, todėl ši suma negali būti įskaitoma į ieškinio sumos apmokėjimą (atsižvelgiant į ieškinio pagrindą). Kad ši suma yra įskaityta kaip priešpriešinis reikalavimas taip pat byloje nepateikta įrodymų.

Ieškovo atsisakymas dėl likusios 12 987,30 Lt skolos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų, todėl priimtas ir ši bylos dalis nutraukta.

Dėl palūkanų ir delspinigių prieisimo

Atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas laikė, kad šalys pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus galėjo numatyti netesybas, palūkanas mokėtinas vežėjo naudai dėl nesumokėto ar ne laiku sumokėto užmokesčio už krovinių pervežimo paslaugas. Tokiu atveju ieškovas pagrįstai vadovaujasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. nuostatomis ir jo paskaičiavimai yra iš esmės pagrįsti, išskyrus skaičiuojamą pagal PVM sąskaitą-faktūrą VED Nr. 10016476, nes iki ieškinio surašymo (2009-03-20) pagal šią sąskaitą atsakovas 1 000 Lt sumokėjo 2009-03-12 ir dar 1 000 Lt sumokėjo 2009-03-16. Todėl atitinkamai sumažintina ir priteistina palūkanų suma – iš viso priteistinos palūkanos sudaro 135,48 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsikirtimus dėl sąskaitų įteikimo ir apmokėjimo terminų atsakovo atstovas pasisakė tik nagrinėjant bylą iš esmės. Iki tol procesiniuose dokumentuose ir parengiamuosiuose teismo posėdžiuose neginčijo jų palūkanų apskaičiavimo tvarkos. Todėl tokie atsikirtimai teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. baigus pasirengimo stadiją, negali būti teikiami, nes priešinga ginčo šalis negali savalaikiai pateikti savo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Tiek delspinigių mokėjimas nevykdant tinkamai mokėjimų, tiek jų dydis yra suprantamas ir taikytinas verslo praktikoje. Atsakovas per gana nemažą laiko tarpą  neginčijo nuostatų dėl delspinigių mokėjimo, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas sutiko su delspinigių mokėjimų, tuo atveju, jeigu laiku neatsiskaito. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti priteistinų delspinigių sumą iš viso priteistini delspinigiai sudaro 547,03 Lt. Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. nuostatomis iš atsakovo priteistos 6 % dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą 3 330,81 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „LOGINVESTA“ ieškovui UAB „Vedautos autotransportas“ 611,15 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidų dalį, kitą ieškinio dalį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas pažeidė procesinės teisės normas ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nurodo, kad atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų 2 037,15 Lt įskaitymą, taigi įskaičius priešpriešinį vienarūšį reikalavimą apelianto prievolė dėl 2 037,15 Lt sumokėjimo ieškovui pasibaigė. Įskaitymo tvarka neprieštaravo įstatymui, apie įskaitymą pareikšta 2009-04-10 mokėjimo nurodyme Nr. 840, todėl teismo sprendimas nepagrįstas. Nurodo, jog teismo išvados dėl delspinigių priteisimo neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja CK 6.72 str., kadangi šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų mokėjimo, apeliantas nebuvo sutikęs mokėti delspinigius. Taip pat teismas pažeidė CPK 176 str. 1 d., 177 str., 185 str. nuostatas neteisėtai atsisakydamas priimti apelianto pateiktus įrodymus dėl sąskaitų įteikimo ir apmokėjimo terminų, šių įrodymų nevertino priimdamas sprendimą, nes nurodė, kad įrodymai pateikti pavėluotai; tačiau nepriimta nei žodinė, nei rašytinė nutartis dėl atsisakymo priimti įrodymus motyvų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniau m . 2 apylinkės teismo 2010-03-08 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad atsiliepimo į ieškinį atsakovas įskaitymu negrindė, užsiminė tik nagrinėjant bylą iš esmės, priešpriešinio reikalavimo ir įskaitymo pagrįstumo neįrodinėjo; atsakovo tariamas reikalavimas neatitinka CK 6.130, 6.131 str. 1 d. reikalavimų. Teismo motyvai bei argumentai dėl priteistų delspinigių pagrįsti ir išsamūs. Nurodo, kad teismas turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovo pateiktus įrodymus; apeliantas nenurodo, kokią įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui galėjo turėti įrodymai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.); absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 176 str. 1 d., 177 str., 185 str. nuostatas, neteisėtai atsisakydamas priimti apelianto pateiktus įrodymus dėl sąskaitų įteikimo apeliantui ir apmokėjimo terminų ir šių įrodymų nevertino, motyvuodamas, kad įrodymai pateikti pavėluotai; pirmosios instancijos teismas nebuvo priėmęs šiuo klausimų nei žodinės nei rašytinės nutarties, kurioje būtų nurodyti atsisakymo motyvai, t. y. apeliantas pagrindžia savo apeliacinį skundą procesinės teisės normų pažeidimais. Prašymas dėl atsakovo pretenzijos ieškovui ir kitų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos buvo pareikštas parengiamajame teismo posėdyje 2009-11-25 (b.l. 78-80); nors atsakovo pateikti dokumentai ir kiti įrodymai nebuvo prijungti prie bylos, teismo protokolinės nutarties atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl įrodymų prijungimo prie bylos protokole nėra. Apeliantas, laikydamas, kad atsisakymo priimti įrodymus į bylą motyvai yra teisiškai reikšmingi, galėjo pareikšti pastabas dėl protokolo CPK 171 str. numatyta tvarka, tačiau pastabų dėl protokolo pareikšta nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.); nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė argumentų, kokias reikšmingas bylai aplinkybes jis ketino įrodinėti rašytiniais įrodymais dėl sąskaitų įteikimo apeliantui ir apmokėjimo terminų, kodėl atsisakymas priimti įrodymus galėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas, laikydamas, kad teismo atsisakymas priimti įrodymus suvaržė jo teisę įrodinėti, turėjo teisę pateikti įrodymus apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.), tačiau prašymo dėl apeliaciniame skunde paminėtų įrodymų prijungimo ir pačių įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo, apeliantas šia teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog atsisakymas priimti atsakovo pateiktus įrodymus parengiamajame teismo posėdyje buvo neteisėtas, kad įrodymai, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, įrodo atsakovo poziciją nagrinėjamoje byloje (visišką atsiskaitymą už pervežimą) ir paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas. Pats faktas, kad teismo procesinis sprendimas nepriimti įrodymų į bylą buvo netinkamai įformintas, nesudaro pagrindo sprendimui panaikinti (CPK 328 str.).

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino atsakovo atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 2 037,15 Lt sumoje, atmetamas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog ši suma yra įskaityta. 2009-11-25 teismo posėdyje atsakovas tarp kitų įrodymų prašė priimti atsakovo pretenziją, pareikštą ieškovui dėl 2 337,15 Lt sumokėjimo, kurią jis prašė vertinti kaip atsakovo pareiškimą apie reikalavimų įskaitymą (b.l. 78); teismas šį rašytinį įrodymą atsisakė priimti, byloje jo nėra. Šios pretenzijos nuorašas nebuvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui CPK 314 str. tvarka, nors apeliantas galėjo pasinaudoti šia teise; tokiu būdu apelianto skundo argumentas apie atsakovo (apelianto) atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atmetamas, kaip neįrodytas.

Apeliantas teigia, jog teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo 547,03 Lt delspinigių, kad tarp šalių nei žodinio, nei rašytinio susitarimo dėl delspinigių mokėjimo tarp šalių nebuvo. Byloje nustatyta, kad krovinio pervežimo sutartyje nustatyta tik apmokėjimo už pervežimą suma, kitos mokėjimo sąlygos – terminai, užsakovo atsakomybė už jų pažeidimą, sutartyje aptarti nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad užsakovas (atsakovas ir apeliantas nagrinėjamoje byloje) atleidžiamas nuo pareigos atsiskaityti už atliktą pervežimą tinkamai, sąžiningai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CPK 6.38 str. 1 d.). Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą ieškovas, atlikęs pervežimą pateikdavo atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyti apmokėjimo terminai bei sąlygos dėl delspinigių mokėjimo; atsakovas ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras priėmė ir pasirašė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokia susitarimo dėl delspinigių mokėjimo forma suprantama ir taikytina verslo praktikoje ir pagrįstai įvertino PVM sąskaitų-faktūrų sąlygas dėl atsiskaitymo terminų ir delspinigių mokėjimą kaip papildomą šalių susitarimą dėl delspinigių mokėjimo (CK 6.258 str. 1 d.); apelianto argumentas apie tokio susitarimo nebuvimą atmetamas.

Apeliacinio skundo argumentai skundžiamo teismo sprendimo motyvų nepaneigė, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apelianto valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 115) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „LOGINVESTA“ 6,95 Lt (šešis litus, 95 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             T. Žukauskienė

 

Teisėjai                                                                                     N. Švedienė

 

                                                                                                            A. Maciejevski