VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. J. (D. J.) dėl nuostolių priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. J. (toliau – atsakovas) 990,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad 2018 m. gegužės 24 d. tarp ieškovo ir A. J. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2018 m. birželio 11 d. 19.00 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino reklaminį stendą, stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovas už atsakovo eismo įvykio metu padarytus nuostolius iš viso sumokėjo 990,00 Eur.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2019 m. gegužės 22 d. atsakovui VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro departamento pažymoje nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. birželio 28 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, laikantis fiziniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Atsakovas be pateisinamos priežasties teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. tarp ieškovo ir A. J. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2018 m. birželio 11 d. 19.00 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui atbuline eiga vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas reklaminis stendas, stovėjęs adresu (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 26 d. surašyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog eismo įvykio metu atsakovas, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė reklaminį stendą ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be privalomos techninės apžiūros. 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakovui išsiųsta pretenzija Nr. R 18-0663 dėl 990,00 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas buvo raginamas iki 2018 m. rugsėjo 21 d. atlyginti išmokėtą 990,00 Eur draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs reikalavimą grąžinti sumokėtą dėl padarytos žalos draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (1 punktas); padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (3 punktas); pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalis). Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos ar jos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
Bylos medžiagos duomenimis, dėl 2018 m. birželio 11 d. 19.00 val. įvykusio eismo įvykio, kurio metu adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas reklaminis stendas, priklausęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltu pripažintas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavęs atsakovas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas pasitraukė iš įvykio, kurio metu kliudė ir apgadino stovintį reklaminį stendą adresu (duomenys neskelbtini), vietos, transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo be privalomos techninės apžiūros. 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją Nr. R 18-0663 dėl jo padarytos 990,00 Eur žalos atlyginimo. Nurodyta pretenzija atsakovas buvo raginamas iki 2018 m. rugsėjo 21 d. atlyginti išmokėtą 990,00 Eur draudimo išmoką. Bylos duomenimis, mokėjimas iš atsakovo buvo negautas. Kadangi atsakovas geranoriškai ieškovo reikalavimo neįvykdė ir iki 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovui 990,00 Eur dydžio draudimo išmokos už 2018 m. birželio 11 d. eismo įvykį, dėl kurio kaltu pripažintas atsakovas, neatlygino, ieškovui priteistina 990,00 Eur draudimo išmokos suma.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas 990,00 Eur draudimo išmokos sumos neatlygino, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 990,00 Eur draudimo išmokos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistina 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302677744, iš atsakovo D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 990,00 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų ir nulį euro centų) nuostolių atlyginimo, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 990,00 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt eurų ir nulio euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt du eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,58 Eur (tris eurus ir penkiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė