Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-20][nuasmeninta nutartis byloje][A-679-525-2015].docx
Bylos nr.: A-679-525/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių miesto savivaldybė 188771865 atsakovas
UAB "Elektropolis" 145840017 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo išlaidos
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. A-679-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00111-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-679-525/2015 pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Elektropolis“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tiesioginių nuostolių 772 948,22 Lt; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ skunde ir patikslintuose skunduose (I t., b. l. 2-15; III t., b. l. 88, 173) nurodė bei pareiškėjo atstovė D. V. 2014 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog prašo priteisti turtinės žalos 772 948,22 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kitos skundo dalies atsisako ir atsisakymo pasekmės yra žinomos. Prašo teismo priteisti nuostolius, kuriuos turėjo dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo – 602 352,00 Lt; įmonė patyrė nuostolių dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito – 153 080,56 Lt; dėl detaliojo plano koregavimo darbų, t. y. notarinių veiksmų; be to, hipotekos išlaidos, marketingo ir kitos išlaidos – 17 515,66 Lt. 2014 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu tikslindamas savo reikalavimą nurodė, jog dėl detaliojo plano koregavimo darbų, t. y. notarinių veiksmų, hipotekos išlaidų, marketingo ir kitų išlaidų, iš viso 17 515,66 Lt, atsisako reikalavimo.

Atsakovas Savivaldybė atsiliepimuose (II t., b. l. 141-147, 234-240) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu (IV t., b. l. 116-128) pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ skundą ir patikslintus skundus tenkino iš dalies. Priteisė bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektropolis“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 755 432,56 Lt tiesioginių nuostolių. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtą.

Atsakovas (apeliantas) Savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 130-138), kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą netenkinti pareiškėjo BUAB „Elektropolis“ skundo.

Pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 143-149), kuriuo prašė 2014 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą pakei jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ skundą ir patikslintus skundus tenkinti iš dalies. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektropolis“, juridinio asmens kodas 145840017, iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 34 754.4 Eur tiesioginių nuostolių. Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.“.

 

II.

 

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė 2015 m. kovo 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo BUAB „Elektropolis“ atsakovų turėtas proceso išlaidas.

Nurodo, kad byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas, kuriuo pareiškėjo ieškinys patenkintas iš dalies ir tik vieno iš atsakovo atžvilgiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44-45 straipsniais prašo priteisti iš pareiškėjo atsakovų turėtas proceso išlaidas.

Pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog apeliantui, vadovaujantis ABTĮ 44-45 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

III.

 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą pakei jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ skundą ir patikslintus skundus tenkinti iš dalies. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektropolis“, juridinio asmens kodas 145840017, iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 34 754.4 Eur tiesioginių nuostolių. Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.“. Taigi sprendimas buvo priimtas iš dalies atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų atlyginimą.

 

Pagal administracinių teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl prašymo dalies, kuria prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus kartu su prašymu pateiktus priedus, matyti, jog tokiomis (patirtomis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) išlaidomis laikytinos tik išlaidos už apeliacinio skundo parengimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovą šioje byloje 2012 m. lapkričio 16 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu atstovavo advokatas Andrius Kazakevičius (II t., b. l. 241), kuris atsakovo vardu pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 130?138), už kurį atsakovas, pagal advokato pateiktą sąskaitą Nr. DZA125 (IV t., b. l. 186), sumokėjo 1 500 Lt (IV t., b. l. 187).               Rekomendacijų 8.10 punktas (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) numato, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme (nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) yra 2 000 Lt (2 x 1 000).

Atsakovo advokatui sumokėta ir prašoma priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų už šią teisinę paslaugą suma nurodyto maksimalaus dydžio neviršija, byla, kurioje prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, laikytina pakankamai sudėtinga teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo, teisės aiškinimo ir taikymo prasme, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jei teismo sprendimas būtų priimtas vien tik atsakovo naudai, jam galėtų būti priteista visa už apeliacinio skundo parengimą sumokėta suma – 1 500 Lt.

Tačiau turi būti vertinama tai, jog pareiškėjo skundas iš dalies buvo patenkintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką (pavyzdžiui, reikalavimai dėl darbo užmokesčio, kitų išmokų ir kompensacijų priteisinimo, žalos atlyginimo, reikalavimai dėl baudų sumažinimo ar sprendimų, kuriais paskaičiuoti mokesčiai bei delspinigiai, pakeitimo ir pan.), proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012). Proporcijos (santykio) nekeičia tie reikalavimai, kurių pareiškėjas ABTĮ 52 straipsnyje nustatyta tvarka atsisakė (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011), taip pat, kaip jau minėta, procesinio pobūdžio reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–68/2010). Skundą tenkinus iš dalies ir nustačius proporciją, ją yra įprasta taikyti visoms prašomoms priteisti išlaidoms, nesiejant jų atsiradimo su konkrečiu tenkintu reikalavimu. Todėl, pavyzdžiui, tenkinus tik vieną iš trijų keltų reikalavimų, gali būti priteisiama tik trečdalis žyminio mokesčio sumos nepaisant to, jog žyminis mokestis administraciniame procese fiksuotas ir jo dydis nepriklauso nuo pareikštų reikalavimų skaičiaus, taip pat ir trečdalis išlaidų už ekspertizės atlikimą, atstovavimą ir t.t. (2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–775/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsisakė dalies skundo reikalavimų, t. y. sumažino reikalaujamos priteisti žalos dydį, pirmosios instancijos teismas skundą nagrinėjo toje apimtyje, kuria pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 602 352 Lt tiesioginių nuostolių, turėtų dėl ginčo sklypų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, ir 153 080,56 Lt nuostolių, patirtų dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito (palūkanos, delspinigiai ir kitos lėšos), atitinkamai šie reikalavimai buvo ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, konstatuotina, kad pareiškėjas galutinai suformulavo teismui reikalavimą dėl 755 432,56 Lt, atitinkamai 218 788,39 Eur žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, pareiškėjui iš atsakovo priteista 120 000 Lt, atitinkamai 34 754,4 Eur žala, t. y. patenkinta apie 16 procentų (15,88) pareiškėjo reikalavimų. Atitinkamai galutinis procesinis teismo sprendimas priimtas 84 proc. atsakovo naudai.

Kadangi, minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas dėl apeliacinio skundo parengimo patyrė ir jam, tuo atveju, jei sprendimas būtų priimtas jo naudai, galėtų būti priteista, 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į patenkintus pareiškėjo skundo reikalavimus, jam priteistina 1 260 Lt (1500 x 0,84), atitinkamai 364,92 Eur.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (IV t., b. l. 139). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui iš pareiškėjo taip pat priteistina 42 Lt (50 x 0,84), atitinkamai 12,16 Eur už sumokėta žyminį mokestį.

Taigi, viso atsakovui iš pareiškėjo priteistina 377,08 Eur (364,92 + 12,16).

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a

 

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei iš pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ priteisti 377,08 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės prašymą dalyje dėl teismo išlaidų, turėtų Šiaulių apygardos administraciniame teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti šiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

 

 

 

Artūras Drigotas

 

 

 

Stasys Gagys

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas