Civilinė byla Nr. 2-369-157/2015
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01529-2010-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casting“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės labirintai“ civilinėje byloje Nr. B2-86-253/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Casting“ skundą dėl turto pardavimo varžytynių vykdymo tvarkos, tretieji asmenys – V. U., uždaroji akcinė bendrovė „Marteka“, uždaroji akcinė bendrovė „Vidgera“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Baltic casting“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pripažinti negaliojančiomis 2015 m. rugsėjo 10 d. varžytynes, kuriose buvo parduotas BUAB „Saulės labirintai“ priklausantis 0,89 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) valdybėje (toliau tekste – žemės sklypas); įpareigoti BUAB „Saulės labirintai“ bankroto administratorių teisės aktų nustatyta tvarka skelbti naujas turto pardavimo varžytynes.
Skundas buvo pareikštas tuo pagrindu, kad varžytynėse kartu su dalyviu V. U. (dalyvis Nr. 1) buvęs pašalinis asmuo „grėsmingu tonu pareiškė, kad jie yra tikrieji parduodamo turto savininkai, ir kad jeigu ne jie laimėsią (supratome, kad dalyvis Nr. 1) šias varžytynes, laimėtojo laukia ilgi metai teismų maratono, įšaldytos lėšos ir patirti su tuo susiję nuostoliai. Šiam asmeniui aktyviai pritarė varžytynių dalyvis Nr. 1. Po šių žodžių likusieji varžytynių dalyviai buvo aiškiai pasimetę, dairės vieni į kitus ir varžytynių vykdytoją“. Pareiškėjo teigimu, bankroto administratorius neužtikrino rungimosi principo įgyvendinimo sąlygų, dėl psichologinio spaudimo du varžytynių dalyviai nepasiūlė net pradinės kainos, todėl buvo užkirstas kelias turtą parduoti už galimą maksimalią kainą ir taip patenkinti bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus.
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė BUAB „Saulės labirintai“ administratorei vykdyti žemės sklypo pardavimo procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino BUAB „Saulės labirintai“ turto – žemės sklypo, 2015-09-10 varžytynių protokolą negaliojančiu. Teismas nustatė, kad žemės sklypą įsigijo su bankrutuojančia bendrove susijęs asmuo V. U. – UAB „Saulės labirintai“ akcininkas ir buvusio vadovo tėvas; kad šis žemės sklypas prieš iškeliant bankroto bylą buvo parduotas, o teisminiai ginčai dėl jo grąžinimo tęsėsi beveik 4 metus. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs varžytynių garso įrašą, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad su dalyviu Nr. 1 atvykusio asmens varžytynių dalyviams darytas psichologinis poveikis prieš varžytynes ir per jas galėjo turėti įtakos dalyvių apsisprendimui dėl parduodamo turto kainos kėlimo, t. y. buvo pažeistas rungimosi principas.
Vadovaudamasis bankroto byloje esančiu viešuoju interesu parduoti turtą už kuo didesnę kainą, o bylos dalyviai neginčijo, kad šio turto reali vertė yra 100 000 – 150 000 Eur, teismas panaikino varžytynių protokolą. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) turto realizavimo klausimus priskiria kreditorių susirinkimui, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti bankroto administratorių skelbti naujas varžytynes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo V. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo skundą dėl varžytynių vykdymo tvarkos pažeidimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą: neatsižvelgė į tai, kad kitas varžytynių dalyvis UAB „Marteka“ patvirtino nepatyręs jokio psichologinio spaudimo, o kainos nekėlė dėl tos priežasties, kad kitiems dalyviams pakėlus kainą, ši tapo didesnė nei jis ketino pasiūlyti; neįvertino, kad pareiškėjas pats du kartus kėlė kainą po 500 Eur, o V. U. kainą didino 5 000 Eur; neįvertino, kad pareiškėjas patvirtino, jog laimėjęs jis nebūtų skundęs šių varžytynių.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad turtas buvo parduotas ne už aukščiausią kainą. BUAB „Saulės labirintai“ kreditoriai patvirtino pradinę 50 000 Eur šio žemės sklypo kainą, o turtas varžytynėse buvo parduotas už 65 000 Eur. Nors pareiškėjas tvirtino, kad šio turto vertė yra 100 000 – 150 000 Eur, tačiau tokios kainos pats nepasiūlė bei neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtent tokią kainą. Minėta, kad kitas dalyvis UAB „Marteka“ taip pat nepasiūlė didesnės kainos. Teismas neteisingai nurodė, kad jis privalėjo ginčyti pareiškėjo deklaratyviai nurodytą žemės sklypo kainą, nes ji nustatyta kreditorių susirinkime.
3. Prašo prijungti VĮ „Registrų centras“ išrašą, patvirtinantį, kad varžytynėse parduoto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 57 700 Eur.
BUAB „Saulės labirintai“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad varžytynės buvo vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau vienas iš žiūrovų pateikė komentarą, kuris galėjo sugluminti dalyvius. Administratoriui sudėtinga vertinti, ar tai turėjo įtaką dalyvių rungimuisi, nes pradinė parduodamo turto vertė skirtingų dalyvių buvo didinama kelis kartus. Kita vertus, apeliantas nedviprasmiškai pareiškė, kad įsigys parduodamą sklypą ir šį siekį gins teismuose. Teismas teisingai nurodė, kad nors kreditorių susirinkimas patvirtino 50 000 Eur turto pardavimo pradinę kainą, tačiau tikėtina, jog jis galėjo būti parduotas už didesnę, jei varžytynių dalyviai būtų akyviau varžęsi.
Pareiškėjas UAB „Baltic casting“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
- Teismo nutartis atitinka Konstitucijos normą, kad visi piliečiai yra vienodai lygūs ir jų teisės bei laisvės negali būti dirbtinai apribotos.
- Teismas, išklausęs garso įrašą, padarė pagrįstą išvadą, kad po buvusių bendrovės savininkų pareiškimo buvo sumišę tiek dalyviai, tiek administratorė, kuri net nesugebėjo tris kartus paklausti „kas daugiau“, kaip to reikalauja varžytynių tvarka. UAB „Marteka“ atstovas sėdėjo šalia V. U. ir elgėsi pasyviai, todėl jo parodymai vertintini kritiškai.
- Prašo prijungti VĮ „Registrų centras“ išrašą ir kadastro žemėlapio nuorašą, patvirtinantį, kad varžytynėse parduoto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010-10-18 buvo 76 460 Eur. Be to, apeliantas sąmoningai nutyli, kad jau yra parengtas detalusis planas, pakeičiant paskirtį į gyvenamąją ir padalijant į aštuonis atskirus sklypus, jiems suteikiant naujus adresus: Klausmylių g. 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16, o pagal www.aruodas.lt duomenis 1 aro kaina yra 2 000 – 3 000 Eur. Tai patvirtina faktą, kad 100 000 – 150 000 Eur kaina yra reali.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
Pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad tiek trečiasis asmuo V. U., tiek pareiškėjas UAB „Baltic casting“ savo procesiniuose dokumentuose remiasi naujais rašytiniais įrodymais – VĮ „Registro centras“ išrašais apie ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos kainą. Teismas, turėdamas omenyje tokios kategorijos bylose esantį viešąjį interesą, priima bylos dalyvių pateikus įrodymus, kartu pažymėdamas, jog Nekilnojamojo turto registras yra viešas registras, kurio duomenimis, išskyrus įstatymo nustatytus apribojimus, turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 str., CPK 179 str. 3 d., 314 str.).
Dėl varžytynių vykdymo tvarkos pažeidimo
Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo nutarties, kurioje pripažinta, kad vykdant turto varžytynes BUAB „Saulės labirintai“ bankroto procese buvo pažeista varžytynių dalyvių teisė į rungimąsi ir bendrovės kreditorių teisė skolininko turtą parduoti už aukščiausią kainą.
Apeliantas V. U., kuris taip pat yra ir varžytynių laimėtojas, nesutikdamas su teismo išvadomis, teigia, jog pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, nes, anot jo, kitas varžytynių dalyvis UAB „Marteka“ patvirtino nepatyręs jokio psichologinio spaudimo, o kainos nekėlė dėl tos priežasties, kad kitiems dalyviams pakėlus kainą, ši tapo didesnė nei jis ketino pasiūlyti; kad pareiškėjas pats du kartus kėlė kainą po 500 Eur, o jis ją padidino 5 000 Eur.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011-04-21, UAB „Saulės labirintai“ iškelta bankroto byla, o 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinti pirmos eilės kreditorių 85 044,75 Lt, antros – 31 754,84 Lt, trečios – 338 941,31 Lt finansiniai reikalavimai. Taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypas bankrutuojančiai bendrovei buvo grąžintas taikius restituciją civilinėje byloje pagal BUAB „Saulės labirintai“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams S. P., L. P., A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Minimoje byloje teismas konstatavo, kad sudarant 2010 m. gruodžio 6 d. sandorį buvo siekiama tikslų, nesuderinamų su bendraisiais teisės principais, tai yra norint apsaugoti žemės sklypą nuo jo grąžinimo (išreikalavimo) bankrutavusiai UAB „Saulės labirintai“ ir jos kreditorių reikalavimų nukreipimo į šį turtą. Teismas taip pat sprendė, kad ginčijamo sandorio šalys, nustatydamos sandorio kainą, neatsižvelgė į šio sklypo rinkos vertę ir, tikėtina, sąmoningai neatsižvelgė į BUAB „Saulės labirintai“ pradėtą detaliojo planavimo procedūrą, nors tai galėjo turėti įtakos žemės sklypo pardavimo kainai ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla 2A-541-943/2015) (CPK 179 str. 3 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Įmonių bankroto valdymo departamento tinklalapyje 2015-08-07 www.bankrotodep.lt buvo paskelbta, jog 2015-09-10 įvyks varžytynės, kurių metu bus parduodamas BUAB „Saulės labirintai“ priklausantis 0,89 ha žemės sklypas, esantis Klaipėdoje, šio turto kaina – 50 000 Eur.
Kaip teisingai nurodė teismas, šių varžytynių skelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarkai taikytinas Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 321 patvirtintas Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 18 punkte įtvirtinta, kad varžytynių metu dėl kiekvieno parduodamo turto pildomi varžytynių protokolo 2 egzemplioriai pagal 2 priedą. Kaip matyti iš šio priedo, protokole nurodoma visa varžytynių eiga, jų vieta ir laikas, kada varžytinės pradėtos, vykdytojas, kas dalyvauja varžytynėse, kam neleista dalyvauti, kokia pradinė parduodamo turto kaina, kainos didinimo intervalas, didžiausia pasiūlyta kaina, kam parduotas turtas, kt. Taigi būtent protokolas yra sudėtinė būtinoji varžytynių akto dalis (Aprašo 21, 23, 25 p.).
Kaip minėta, ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, kad varžytynių eigoje buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų – tiek bankrutavusios bendrovės kreditorių, tiek varžytynių dalyvių – teisės, vienam iš dalyvių V. U. bei kartu su juo buvusiam asmeniui pasisakius dėl galimų neigiamų pasekmių, jeigu šis dalyvis varžytynių nelaimės. Kaip žinoma, varžytynės yra speciali procesinė turto realizavimo forma (Aprašo 2 p., CPK 700 str.). Tai yra viešas turto pardavimas, o parduodamą daiktą įgyja tas asmuo, kuris, palyginti su pradine kaina, pasiūlo didžiausią kainą. Pažymėtina, kad toks turto pardavimo būdas lemia, kad kaina nustatoma konkurencijos sąlygomis. Bet koks siekis (emocinis, fizinis ar teisės neatitinkantis) neteisėtomis priemonėmis suvaržyti rungimosi teisės įgyvendinimą paneigtų varžytynių instituto paskirtį ir tikslą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir trečiasis asmuo V. U. to neginčija, jog jis yra BUAB „Saulės labirintai“ akcininkas ir jos vadovo tėvas; kad, kaip minėta pirmiau, keturis metus tęsėsi teisminiai ginčai dėl minimo žemės sklypo neteisėto perleidimo, nes UAB „Saulės labirintai“, kuriai vadovavo būtent V. U. sūnus, kaip nustatyta teismo, – siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo; kad būtent bendrovės vadovas D. U. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo pagrindu, kad įmonė viešai paskelbė negalinti atsiskaityti su kreditoriais ir neketinanti vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d. 2 p.).
Kaip žinia, bankrutavusios bendrovės turto realizavimas yra reikšminga bankroto proceso stadija, nes iš lėšų, gautų jį pardavus, yra tenkinami bendrovės kreditorių interesai (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p., 35 str.). Nors apeliantas teisus tvirtindamas, kad kreditorių susirinkimas nustatė 50 000 Eur ginčo sklypo pardavimo kainą, o turtas buvo parduotas už didesnę – 65 000 Eur, kainą, tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, varžytynių esmė ir tikslas yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą, nes tik taip gali būti pasiekti bankroto tikslai – iš įmonės turto patenkinti kreditorių reikalavimus ir užtikrinti kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 str. 1 d.). Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų, kad nagrinėjamu atveju būtent su bankrutavusia bendrove susijusių asmenų (akcininko, vadovo tėvo) veiksmais galėjo būti sukurtos prielaidos, kad turtas buvo parduotas ne už galimą aukščiausią kainą, kaip atsiliepime į skundą nurodo bankroto administratorius. Apeliantas teigdamas, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, o būtent kito varžytynių dalyvio UAB „Marteka“ pirmosios instancijos teismui paaiškinimus, jog jis varžytynių metu nepatyrė psichologinio spaudimo ir jautėsi saugus, o kainos nekėlė tik dėl to, kad ji tapo ekonomiškai nenaudinga, – šią aplinkybę išskiria iš kitų teismo nustatytų faktų visumos. Tačiau, kaip žinoma, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.).
Pagal nuoseklią teismų praktiką teismas, vertindamas įrodymus, remiasi jų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo padaro pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir jų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2015 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).
Kaip nustatyta aukščiau, tik nustatęs faktines aplinkybes ir jas išanalizavęs teismas sprendė, kad jų kontekste pašalinio asmens, atvykusio su dalyviu Nr. 1, elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl kitų dalyvių apsisprendimo laisvės varžantis dėl ginčo turto, t. y. rungimosi principo įgyvendinimo. Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia (CPK 185 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Virginija Čekanauskaitė