Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-77-154-2012].doc
Bylos nr.: 2S-77-154/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Atskirasis skundas tenkintinas

                                                                                   

Pranešėja D. Matiukienė                                                        Civilinė byla Nr. 2S-77-154/2012

Teisėja J. Sedalienė                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02597-2011-9                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

(S)

40.1.;42.11.5.;122.4.;128.17.;                                         

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. vasario 2 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės I. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7346-394/2011 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB, pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

Kreditorius „Swedbank“, AB, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininkų S. Š. ir I. Š. skolos išieškojimo iš įkeisto S. Š. nuosavybės teise priklausančio turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkai per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos nesumokėjo 75 766,98 EUR skolos ir 135,00 Lt žyminio mokesčio.

            Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. liepos 21 d. nutartimi kreditoriaus pakartotinį pareiškimą patenkino.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. liepos 21 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad hipotekos teisėja, priimdama ginčijamą 2011 m. liepos 21 d. nutartį, neatliko išsamaus jai pateikto kreditoriaus „Swedbank“, AB, pareiškimo tyrimo, nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo, nenustatė, ar kredito sutartis neprieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str.).

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi patenkino pakartotinį kreditoriaus pareiškimą. Nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių kreditoriui įkeistą S. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 58,16 kv. m. bendro ploto butą su 6,69 kv.m. ploto rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priverstinai išieškoti 71 820,65 Eurų negrąžinto kredito, 3794,36 Eurų palūkanų, 30,48 Eurų delspinigių už laiku negrąžintas kredito dalis ir 121,49 Eurų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, viso 75 766,98 Eurų skolos ir 135,00 Lt žyminio mokesčio, kintamas palūkanas, sudarytas iš 6 mėnesių EURIBOR + 1,60 procentų marža, nuo negrąžinto kredito sumos (71 820,65 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-20) iki visiško kredito sumos išieškojimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos skolos sumos (75 766,98 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-20) iki visiško skolos išieškojimo.

Nurodė, kad pardavus įkeistąjį turtą, pardavimo (perdavimo) aktą pateikti hipotekos skyriui prie Šiaulių miesto apylinkės teismo, o gautas lėšas, atskaičius pardavimo iš varžytynių išlaidas, pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Teismas konstatavo, kreditorius kredito sutartį prieš terminą nutraukė pagrįstai, nes skolininkai kredito sutarties tinkamai nevykdė – nemokėjo paskolos grąžinimo dalių ir palūkanų, ir tuo padarė esminį sutarties pažeidimą, nes kreditorius iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. paskolos grąžinimo ir palūkanų už naudojimąsi gauto kredito suma mokėjimo. Pažymėjo, kad toks sutarties nutraukimo pagrindas numatytas ir pačioje sutartyje, ir LR CK 6.217 str. 2 d. 1 p., o kreditoriui nustačius papildomą terminą sutarties sąlygoms įvykdyti, skolininkai susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Nurodė, kad skolininkai skolos per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistus daiktus įteikimo dienos negrąžino, todėl teismas tenkino kreditoriaus pakartotinį pareiškimą.

              Atskiruoju skundu skolininkė I. Š. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti.

Nurodo, kad įsipareigojimus pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. Kredito sutartį Nr. 07-091229-FA (toliau „Sutartis“) vykdė tinkamai, mokėjimai buvo nurašomi iš skolininko S. Š. banko sąskaitos, kur buvo pervedamas jo atlyginimas, jokių įsiskolinimų nebuvo. Tačiau vėliau sumažėjo vyro pajamos, nes jis dabar gauna tik pensiją, todėl atsirado įsiskolinimas. Dėl atsiradusios įsiskolinimo ne kartą buvo kreiptasi į banką, tačiau bankas prašymų atidėti skolos grąžinimą netenkino. Skolininkai yra pasiruošę vykdyti prievoles, skolininkė I. Š. dabar gauna didesnį atlyginimą (2800,00 Lt / mėn.), o skolininkas S. Š., tam, kad padengti įsiskolinimus, yra išvykęs uždarbiauti į užsienį. Šiuo metu skolininkai per mėnesį būtų pajėgūs mokėti bankui po 2500,00 Lt, ir per dešimt metų visiškai atsiskaitytų su banku. 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB, prašo atskirąjį skundą atmesti ir civilinę bylą nutraukti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Nurodo, kad skolininkai nevykdė įsipareigojimo laiku mokėti įmokas, mokėdavo dalimis su nuolatiniais vėlavimais. 2009-05-04 šešiems mėnesiams buvo atidėtas paskolos dalių ir trims mėnesiams palūkanų mokėjimas. 2009-12-16 trims mėnesiams buvo atidėtas paskolos dalių ir vieno mėnesio palūkanų mokėjimas. Trečiu 2010-07-20 susitarimu aštuoniems mėnesiams (iki 2011-03-30) buvo atidėtas paskolos dalių mokėjimas ir skolininkai turėjo mokėti tik palūkanas, tačiau nuo 2010-09-30 palūkanos nemokamos, tolimesni atidėjimai negalimi. Nuo 2011-03-15 iki pakartotinio pareiškimo dienos, t. y. iki 2011-04-07, skola nebuvo dengiama. Kredito sutartis buvo nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų, t. y. dėl sutartyje nustatytų kredito gavėjų įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Apie sutarties nutraukimą skolininkai buvo informuoti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Kreditorius „Swedbank“, AB, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininkų S. Š. ir I. Š. skolos išieškojimo iš įkeisto S. Š. nuosavybės teise priklausančio turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkai per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos nesumokėjo 75 766,98 EUR skolos ir 135,00 Lt žyminio mokesčio.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp skolininkų S. Š. ir I. Š. bei kreditoriaus „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“), 2007 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 07-091229- FA (toliau „Sutartis“), pagal kurią būsto pirkimui buvo suteiktas 71 825,50 EUR kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2031 m. rugpjūčio 30 d., kredito grąžinimas užtikrintas skolininkui S. Š. priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1. p. šalys sutarė, jog kredito gavėjai solidariai įsipareigoja visą paimtą kreditą grąžinti Bankui dalimis ir terminais, nurodytais kredito grąžinimo grafike, Sutarties bendrosios dalies 5 p. nustatyta palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Minėtos Sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1. p. nurodyta, kad jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina Sutartyje numatytais terminais nustatytos Kredito dalies ir / ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir / ar kitų mokėjimų, Bankas turi teisę nutraukti Sutartį prieš terminą (Sutarties bendrosios dalies 11.2. p.).

Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kreditorius kredito sutartį prieš terminą nutraukė pagrįstai, nes skolininkai kredito sutarties tinkamai nevykdė – nemokėjo paskolos grąžinimo dalių ir palūkanų, ir tuo padarė esminį sutarties pažeidimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad Bankas nebendradarbiavo su skolininkais, nereagavo į jų prašymus atidėti skolos grąžinimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su skolininkais S. Š. ir I. Š. buvo sudaryti net trys papildomi susitarimai, pagal kuriuos buvo atidedamas paskolos dalių ir palūkanų mokėjimas. 2009 m. gegužės 4 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 07-091229-FA/09-035867-FA-1, kuriuo šešiems mėnesiams atidėtas paskolos ir trims mėnesiams palūkanų mokėjimas (20-25 b. l.), 2009 m. gruodžio 16 d. susitarimas Nr. 07-091229-FA/09-035867-FA-2, kuriuo trims mėnesiams atidėtas paskolos dalių ir vienam mėnesiui palūkanų mokėjimas (34-39 b. l.), 2010 m. liepos 20 d. susitarimas Nr. 07-091229-FA/09-035867-FA-3, kuriuo 8 mėnesiams (iki 2011-03-30) atidėtas paskolos mokėjimas ir skolininkai turėjo mokėti tik palūkanas (40-46 b. l.). Byloje nėra įrodymų, kad skolininkai būtų tinkamai vykdę savo įsipareigojimus Bankui.

2007 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutarties Nr. 07-091229-FA bendrosios dalies 11.2.1. p. numatyta, kad bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai iki sutarties nutraukimo dienos grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jei jie padaro bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų ar paaiškėja bent viena iš sutarties 11.2.1.1. – 11.2.1.7. punktuose numatytų aplinkybių; pagal sutarties 11.2.1.1 punktą tokia aplinkybė yra, jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies arba nesumoka priskaičiuotų palūkanų (13-19 b. l.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kreditorius „Swedbank“, AB, 2011-02-17 raštais informavo skolininkus S. Š. ir I. Š. apie skolos kreditoriui dydį, bei davė skolininkams terminą iki 2011-03-14 padengti visus pradelstus mokėjimus, skolininkai buvo informuoti apie tai, kad jiems neįvykdžius šio reikalavimo, kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2011 m. kovo 15 d. (57-60 b. l.). Minėti raštai skolininkams buvo įteikti (61-62 b. l.), skolininkai neneigia, kad yra gavę minėtus raštus, todėl pripažintina, kad skolininkai apie Sutarties nutraukimą buvo informuoti per Sutarties bendrosios dalies 11.2.1 p. nustatytą 15 kalendorinių dienų terminą. Byloje nėra duomenų, kad iki šios dienos būtų padengta bent dalis skolos. Be to, nesumokėta 69323,19 EUR dydžio kredito suma, lyginant su 71825,50 EUR suteikto kredito suma (94-95 b. l.), yra didelė, o visa 75766,98 EUR skolos Bankui suma yra didesnė nei buvo suteiktas kreditas, kas suponuoja išvadą, kad skolininkai įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė netinkamai, laiku nemokėjo ne tik einamųjų įmokų, bet ir palūkanos buvo mokamos nesistemingai, o nuo 2011-03-07 mokėjimai nutrūko (143-145 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartis nutraukta teisėtai, kas sudaro pagrindą pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

Apeliantės nurodyti argumentai, kad skolininkai būtų pajėgūs per mėnesį bankui mokėti po 2500,00 Lt nepagrįsti rašytiniais įrodymais, be to, tokios sumos nepakaktų, kad būtų galima tinkamai vykdyti įsipareigojimus Bankui. Skolininkams reikėtų beveik šešių mėnesių, kad sumokėti vien 3946,33 EUR netesybas ir palūkanas, kurie susidarė iki Sutarties nutraukimo, todėl konstatuotina, kad esant tokiai situacijai, skolininkai nėra pajėgūs tinkamai vykdyti įsipareigojimus Bankui.

Hipotekos teisė galioja iki tol, kol pilnai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba kol ji nepasibaigia kitais įstatyme nustatytais pagrindais (LR CK 4.197 str.). Šiuo atveju kreditoriui įkeistos turtinės teisės hipotekos teisė nėra pasibaigusi. LR CPK 558 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarką bei sąlygas. Remiantis minėtu straipsniu, hipotekos kreditorius, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo (LR CPK 558 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog kreditorius šia teise pasinaudojo, Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas, o skolininkai S. Š. ir I. Š. įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių skolos padengimui (66-67 b. l.). Minėta nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi palikta nepakeista (89-91 b. l.).

Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto  daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (LR CPK 558 str. 2 d.). Hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB, įstatyme nustatyta teise pasinaudojo ir kreipėsi pakartotinai su pareiškimu į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo (94-95, 135-139 b. l.).

Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (LR CPK 42 str. 1 d., 643 str. 7 p.). Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos ar įkeitimo, nors skolininkas jam ir nebūtų įvykdęs įsipareigojimų (LR CPK 567 str. 1 d.). 

              Dėl nurodytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

       

Teisėja                                                                                                       Danutė Matiukienė