Civilinė byla Nr. 2-354-210/2014

                                                    Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00545-2011-6

                                                            Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.; 116.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 13 d.,

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,

dalyvaujant:

ieškovo BUAB „Arumba“ atstovui advokatui T. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Arumba“ ieškinį atsakovui G. Ž., trečiajam asmeniui D. R. dėl sandorio ir atlikto pagal jį įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos aplinkybės.

1. 1. Ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės ir reikalavimo teisiniai argumentai.

Ieškovas, bankrutavusi UAB „Arumba“ pirminiu ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais UAB „Arumba“ ir atsakovo G. Ž. 2010-07-16 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/07 ir pagal ją atliktą įskaitymą. Ieškinį reiškia actio Pauliana teisės instituto pagrindu. Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo ieškovas pakeitė savo reikalavimą pripažinti reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2010/07 negaliojančia visa apimtimi ir naują reikalavimą suformulavo taip:

pripažinti negaliojančiomis BUAB „Arumba“ ir atsakovo G. Ž. 2010-07-26 sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2010/07 dalį – t. y. jos 1.1., 2., 2.1., ir 4.1., punktuose numatytas sąlygas tokia apimtimi, kiek šios sąlygos nustato perleisto reikalavimo į D. R. kainą bei jos apmokėjimo tvarką.

Kartu išlaiko reikalavimus pripažinti BUAB „Arumba“ ir atsakovo 2010-07-26 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2010/07 atliktą įskaitymą ir taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo G. Ž. pagal reikalavimo teisės perleidimo sandorį gautą sumą - 89885,48 Lt ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pareiškime ieškovas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismui 2011-01-13 iškėlus UAB „Arumba“ bankroto bylą, administratorius, patikrinęs buhalterinius dokumentus nustatė, jog 2010-07-26 UAB „Arumba“ ir atsakovas G. Ž. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/07, pagal kurią atsakovui už 31464,77 Lt buvo perleista reikalavimo teisė į 89885,48 Lt debitoriaus D. R. įsiskolinimą bendrovei. Ieškinyje taip pat teigiama, kad sandorio šalis – atsakovas G. Ž. pinigų pagal sutartį UAB „Arumba“ nemokėjo, nes nurodyta sutartyje suma - 31464,77 Lt buvo įskaityta kaip atsakovui UAB „Arumba“ neišmokėtas 1 proc. darbo užmokesčio priedas pagal 2009-04-30 atsakovo ir ieškovo darbo sutarties 3 punktą. Ieškovo teigimu, minėtas sandoris, suteikęs nepagrįstą pirmumą atsakovui, buvo aiškiai nenaudingas ieškovui, nes perleista reikalavimo teisė už beveik tris kartus mažesnę kainą, lyginant su debitoriniu įsiskolinimu, pažeidė kitų kreditorių interesus ir sumažino galimybę atgauti lėšas bei turėjo įtakos įmonės nemokumui. Taigi, ieškovo teigimu, toks sandoris negali galioti, nes yra nesąžiningas, todėl turi būti pripažįstamas negaliojančiu. Šiuo atveju, pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškovo teigimu, taikoma restitucija pinigais. Ieškovo manymu, esant aplinkybei, kai atsakovas teismui neteikia duomenų apie iš trečiojo asmens D. R. gautas lėšas pagal reikalavimo perleidimo sutartį, darytina išvada, jog grąžinti bendrovei reikalavimo perleidimo sandoryje nurodytas lėšas privalo atsakovas, preziumuojant, kad jis iš trečiojo asmens D. R. gavo visą šio asmens skolos bendrovei sumą, juolab, kad susitarimas tarp trečiojo asmens D. R. ir atsakovo G. Ž. dėl galutinio atsiskaitymo turėjo būti įvykdytas iki 2012-08-30, o atsakovas neteikia duomenų apie susitarimo dėl skolos išmokėjimo neįvykdymą. Kita vertus ieškovas, atsižvelgdamas į susidariusią faktinę situaciją, tam kad galimai nenukentėtų atsakovo interesas ir galimybės, jeigu pastarasis dar bent dalies sumos iš D. R. pagal Taikų susitarimą negavo, neprašo pripažinti vis sandorio negaliojančiu, - tik tą dalį, kuri nustato neteisingą ir aiškiai žemesnę, pažeidžiančią įmonės interesus kainą. Kitaip tariant ieškovas sutinka, kad atsakovo G. Ž. ir trečiojo asmens D. R. sutartiniai santykiai tiek, kiek jie nesusiję su neteisėtomis ir nesąžiningomis sutarties sąlygomis dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kaina tęstųsi, t. y., kad jų tarpusavio sutartinius santykius ir toliau reguliuotų 2010-07-26 Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2010/07. Todėl ieškovo materialusis reikalavimas lieka nepakitęs – prašoma priteisti visą perleisto reikalavimo į D. R. kainą – 89885,48 Lt sumą, nes tokia ir yra tikroji perleisto reikalavimo vertė. Pažymi, kad nei sutartyje nurodytos sumos, nei reikalavimo perleidimo tikrosios sumos atsakovas G. Ž. į UAB „Arumba“ sąskaitą neįmokėjo.   

Kartu, ieškovas mano, jog reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas įskaitymas negali būti laikomas teisiškai pagrįstu, nes aptariamoje darbo sutartyje nurodytas 1 proc. darbo užmokesčio priedas atsakovui G. Ž. nebuvo nei skaičiuojamas, nei mokami nuo jo mokesčiai valstybei, nei aptartos kitos sąlygos.

Taigi, ieškovo nuomone, šie aukščiau nurodyti argumentai pagrindžia ieškovo poziciją, kad sandoris buvo įmonei nuostolingas, ne tik dėl to, jog reikalavimo teisė perleista už žymiai mažesnę kainą, lyginant su debitoriaus skolos dydžiu, ir tai turėjo įtakos įmonės nemokumui bei buvo pažeisti kreditorių interesai, bet ir dėl to, jog sutartyje nurodyta kaina (pinigai) nebuvo realiai įmokėti į UAB „Arumba“ sąskaitą. Ieškovo manymu, nesant įskaitymo sąlygų visetui, įskaitymas buvo negalimas apskritai. Todėl, jo manymu, šios aplinkybės ir faktai patvirtina, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, buvo nesąžiningas.

Atsakovo teikti argumentai ir nesutikimo su ieškiniu teisiniai aspektai.

Atsakovas G. Ž. teikiamais į bylą procesiniais dokumentais bei teismo posėdžiuose, kuriuose asmeniškai dalyvavo, teikdamas paaiškinimus nesutiko su ieškinio reikalavimais, laikėsi pozicijos, kad ieškinys apskritai nepagrįstas, todėl prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant bylą iš po jos atnaujinimo atsakovas ir jo atstovas su teismu nebendradarbiavo, į teismo posėdžius nei atsakovas, nei jo atstovas nevyko, paaiškinimų ar atsiliepimų į reikalavimo dydžio pakeitimą neteikė. Atsakovas sistemingai teikė teismui nedarbingumo pažymas, kuriose nėra jokių pagrįstų duomenų apie jo negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose ar teikti paaiškinimus. Jo atstovas taip pat į teismo procesus nevyko. Paskutinis atsakovo atstovo advokato J. K. prašymas buvo gautas jau teismui išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti galutinio procesinio sprendimo. Minėta, kad nors atsakovo atstovas advokatas J. K. pateikė teismui atsakovo G. Ž. nedarbingumo pažymėjimus apie jo sirgimą ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje jau išnagrinėjus bylą, tačiau teismas pažymi, kad pats atstovo atstovas, turėdamas teisę atstovauti atsakovą, į teismo posėdžius taip pat nevyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

2014 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu, teismas, pripažinęs atsakovo ir jo atstovo advokato J. K. neatvykimo į teismo posėdžius priežastis nesvarbiomis, protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.

1. II. Teismas konstatuoja:

Dėl actio Pauliana sąlygų ir pagrindų.

Byloje sprendžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymas bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytą sandorį.

Šioje byloje Šiaulių apygardos teismas 2011-12-28 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-27 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog civilinėje byloje liko neišaiškintos reikšmingos ir esminės bylai aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas privalo ištirti ir dėl jų išreikšti poziciją bei išspręsti visus ieškinio pareiškime keliamus reikalavimus.

Iš naujo nagrinėdamas bylą, teismas, siekdamas bylą parengti tinkamam teismo procesui, nurodė šalims pateikti teismui papildomus įrodymus, reikalingus visapusiškam bylos išnagrinėjimui.

Ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie skolininko D. R. skolos dydį ir jos kilmę (finansinius – buhalterinius dokumentus, finansines ataskaitas ir pan.); duomenis ar buvo atsakovas G. Ž. įtrauktas į UAB „Arumba“ bankroto bylą kaip kreditorius ir kokiai sumai; duomenis, pagrindžiančius, jog atsakovas G. Ž. gavo sumas, į kurias perleidimo sutartimi jam buvo perleista reikalavimo teisė.

Atsakovas įpareigotas pateikti teismui duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas gavo iš skolininko D. R. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas sumas ar jų dalį.

Taip pat siekiant teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo teismas į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukė skolininką D. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Minėta, kad šioje byloje sprendžiami klausimai sąlyginai suskirstyti į tris ieškinio pozicijas.  Tai:

1. ieškovo reikalavimas ginčo teisiniam santykiui taikyti CK6.66 straipsnį ir tuo pagrindu reikalavimo perleidimo sandorį, tokia apimtimi kiek jis susijęs ir liečia neteisingos, aiškiai per mažos kainos nustatymą ir aiškiai žemesnę, pažeidžiančią įmonės interesus sandorio kainą pripažinti negaliojančiu. T. y. pripažinti negaliojančiomis Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2010/07 1.1., 2., 2.1., 4.1 punktuose nustatytas sąlygas tokia apimtimi, kiek šios sąlygos nustato perleisto reikalavimo į D. R. kainą bei jos apmokėjimo bendrovei tvarką (nepagrįstą įskaitymą);
2. reikalavimas pripažinti negaliojančiu ne tik Reikalavimo perleidimo sutarties dalį, bet ir atliktą  pagal ginčijamą sandorį įskaitymą, kuriuo sandorio šalys įskaitė 31464,77 Lt sumą atsakovui G. Ž.;
3. ir taikant restituciją priteisti iš atsakovo G. Ž. perleisto reikalavimo dydžio sumą – 89885,48 Lt.

Teismas vertindamas ieškinio reikalavimą teisės taikymo aspektu primena, kad actio Pauliana instituto esmė – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Grįžtant prie šios nagrinėjamos bylos faktų, teismo jau konstatuota, kad G. Ž. iš UAB „Arumba“ pagal 2010-07-26 reikalavimo perleidimo sutartį įsigijo 89885,48 Lt reikalavimą į D. R. už 31464,77 Lt sumą. Nurodytos sumos pagal sandorį UAB „Arumba“ nemokėjo, kadangi buvo atliktas įskaitymas. Šiuo ieškinio reikalavimu ieškovas ginčija ne tik, jo manymu, nesąžiningas ir pažeidžiančias kitų kreditorių interesus reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas, nurodytas pareiškime dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, bet ir atliktą įskaitymą. Prisimenant, kad actio Pauliana taikymo viena sąlygų – turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Šioje byloje turima galvoje jos proceso pradžią reglamentuoja specialusis įstatymas – tai Įmonių bankroto įstatymas. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius turi pareigą patikrinti visus sandorius, sudarytus per ne mažiau kaip 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo ir spręsti ar sandoriais nebuvo veikiama prieš įmonės interesus ir veiklos tikslus, ar dėl jų nepadidėjo įmonės nemokumo tikimybė. Bankroto administratorius šiuo atveju atstovauja ir įmonės, ir jos kreditorių interesus. Vadinasi darytina pagrįsta išvada, kad bankroto administratorius, reikšdamas šį ieškinį turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui.

Kartu, atsižvelgiant į ištirtus faktus ir aplinkybes, bei sąlygas, kurioms esant sandoris buvo sudarytas, bei į įmonės turto ir įsipareigojimų balansą, akivaizdu, kad ginčijamas sandoris, jo atskiri punktai pažeidė kitų kreditorių ir įmonės interesus, nes dėl sudaryto sandorio, iš kurio įmonė iš esmės nieko negavo, UAB „Arumba“ turto vertė sumažėjo kone dvigubai. Todėl konstatuotina, kad nurodyti faktai ir aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga – kreditorių interesų pažeidimas.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nurodytu pagrindu (taikant actio Pauliana institutą), ieškinys gali būti pareiškiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. jo eiga pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo apie jo teisės ar ginamo intereso pažeidimą. Šiuo atveju, nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią turi reikšmės ir specialusis įstatymas – tai Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas. Jame reglamentuojama, kad tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo pradžios ir dokumentų apie šių sandorių sudarymą dienos. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „Arumba“ bankroto byla iškelta 2011-01-13 nutartimi, todėl konstatuotina, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

Šioje byloje aktualu ir keliamas klausimas – ar skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, ar turėjo tokią įstatyminę pareigą? Privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas, kaip pareiga nustatyta įstatymu arba teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų ir įrodymų, jog tokią pareigą skolininkas turėjo.

Esminis klausimas šioje byloje, ar sandorio šalys buvo sąžiningos? Asmens sąžiningumas civilinėje teisėje suprantamas, kaip asmens informuotumas apie tam tikrus faktus ir nepaisant visko tų faktų ignoravimas. Vienu atveju įstatymas nustato reikalavimą asmeniui žinoti tam tikras aplinkybes ir faktus, kitu atveju – turėjimą žinoti. T. y. pareigą aktyviai veikti, domėtis ir panašiai. Toks neveikimas ar nesidomėjimas gali būti vertinamas, kaip nesąžiningumas. Taigi konstatuotina, kad sąžiningu gali būti laikoma ta šalis (įgijėjas), kuris jam prieinamomis priemonėmis domėjosi ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi įsipareigojimų, ar sandoriu nesiekiama nuslėpti, tam tikrų aplinkybių, ar juo nebus pažeisti kitų kreditorių interesai ir kt. Šiuo atveju pakanka, kad asmuo žinojo, jog sandoris sustiprins skolininko nemokumą, o tai yra pakankamas pagrindas spręsti, jog įgijėjas – atsakovas, sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas. Kita vertus – reikšminga tokiam konstatavimui ir sandorio įvykdymo vertė. Šiuo atveju disproporcija labai ryški ir akivaizdžiai pažeidžianti kreditorių ir ieškovo interesus –reikalavimo teisė perleista už labai žemą, lyginant su įsipareigojimais kainą, be to viena iš sandorio šalių – UAB „Arumba“ pagal sandorį apskritai nieko negavo. Prisimenant bylos faktus, reikšmingus šios bylos išsprendimui, jau buvo nustatyta, kad 2010-07-26 UAB „Arumba“, atstovaujama vienintelio akcininko A. R. ir tos pačios įmonės atsakingas darbuotojas G. Ž. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2010/07, kuria naujajam kreditoriui buvo perleista reikalavimo teisė į didžiausio įmonės kreditoriaus – trečiojo asmens šioje byloje D. R. 89885,48 Lt skolą įmonei. Šioje byloje nekyla abejonių, jog tokia skola realiai egzistavo, ją patvirtina į bylą teikti finansiniai dokumentai. Reikalavimo teisė pagal sandorį perleista už 31446,77 Lt, t. y. už kelis kartus mažesnę sumą, lyginant su D. R. įsiskolinimu. Be to, jau kaip minėta netgi ir šios sumos įmonė negavo, nes ji buvo įskaityta, kaip 1 procentas neišmokėtas priedas atsakovui – PVC langų gamybos vadovui. Šiuo atveju akivaizdi teikiamų priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, kuri lygi 58420,71 Lt. Vertinant atsakovo nesąžiningumą sudarant ginčijamo sandorio tam tikras sąlygas, teismas primena, kad atsakovas G. Ž. tuo metu UAB „Arumba“ ėjo vadovaujančias pareigas – buvo PVC langų gamybos vadovas. Taigi akivaizdu, kad jis, kaip vadovas, žinojo apie įmonės sudėtingą finansinę ekonominę būklę, gamybos apimtis ir parduodamos produkcijos kiekius bei sąlygas, todėl teismui nekyla abejonių, jog jis suprato, kad toks sandoris sustiprins UAB „Arumba“ nemokumą, tačiau nepaisant to, bei kitų įmonės kreditorių, pasinaudojo savo galimybe ir pažeisdamas jų ir įmonės interesus jame dalyvavo. Todėl teismas sprendžia, jog sudarytas šį ginčijamą sandorį atsakovas nebuvo apdairus, siekė naudos sau, taigi buvo nesąžiningas. Tokia pat prezumpcija taikytina ir kitai sandorio šaliai – UAB „Arumba“.

Šioje byloje, be kita ko, aktualu, ar esamomis teisinėmis ir faktinėmis sąlygomis apskritai buvo galimas įskaitymas? Minėta, kad sudarius sandorį su G. Ž., įmonė (UAB „Arumba“) jokių pajamų negavo, nes nurodyta sandoryje 31464,48 Lt suma buvo įskaityta, kaip įmonės skola, susidariusi neišmokant 1 procento darbo užmokesčio priedo, atsakovui G. Ž.. Teismui pagrįstai šiuo atveju kyla abejonės, ar buvo galimas toks įskaitymas, kai ir pagal darbo sutarties sąlygas ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes toks priedas apskritai atsakovui neturėjo ir negalėjo būti mokamas. Apie tai liudija tokios faktinės aplinkybės: visų pirma, toks priedas galėjo būti mokamas tik atsižvelgiant į įmonės mokumą. Bylos aplinkybės ir bylos dokumentai patvirtina, kad tokios sąlygos nebuvo. Tokį faktą iš dalies patvirtina ir bankroto bylos įmonei iškėlimas; antra, įmonės finansiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovui toks priedas niekada netgi nebuvo skaičiuojamas, už jį nebuvo mokami mokesčiai, socialinio draudimo įmokos. Aiškinant įskaitymo teisės institutą, įstatymas ir teisminė praktika yra suformulavusi nuoseklią poziciją, dėl jo taikymo sąlygų ir pagrindų. Prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų – t. y. skolininkas turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius ir savo skolininko skolininkas; šalys turi turėti neginčijamus reikalavimus viena kitai; šie reikalavimai turi būti vienarūšiai, abu reikalavimai turi galioti; turi būti vykdytini ir apibrėžti. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „Arumba“ ir G. Ž. šių sąlygų visumos nebuvo. Todėl, esant visumai šių faktų ir aplinkybių ieškinio poziciją dėl atlikto įskaitymo tenkintina visiškai, atliktas įskaitymas panaikinamas, kadangi esamomis aplinkybėmis, šiuo atveju, jis apskritai negalėjo būti taikomas.  

1. III.  Dėl restitucijos taikymo ir ieškinio reikalavimo sumažinimo.

Teismas pažymi, kad šioje byloje dominuoja viešojo intereso buvimo šioje byloje sąlygos, kadangi byla kildinama iš bankroto teisinių santykių ir kreditorių teisių pažeidimo. Tokiais atvejais, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nagrinėdami bylą, kurioje yra aiškus viešasis interesas, turi atsižvelgti į bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Rameksta“ v. V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005). Šiuo atveju faktinės aplinkybės dėl reikalavimo teisės perleidimo ir atsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra aktualios actio Pauliana taikymo atveju tik restitucijos taikymo kontekste, kadangi taikant restituciją teismas privalo išsiaiškinti, ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra, ar turi būti priteisiama turto vertė.

Bylos aplinkybės ir byloje teismo surinkti įrodymai (pažymėtina, kad atsakovas G. Ž. atsakė bendradarbiauti ir teikti į bylą įrodymus) G. Ž. iš UAB „Arumba“ pagal 2010-07-26 reikalavimo perleidimo sutartį įsigijo 89885,48 Lt vertės reikalavimo teisę į D. R. už 31464,77 Lt sumą. Nurodytos sumos pagal sandorį, kaip jau yra nustatyta šioje byloje, UAB „Arumba“ nemokėjo, kadangi buvo atliktas įskaitymas. Teismo iniciatyva renkant įrodymus šioje byloje dėl gautų iš D. R. pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir G. Ž. bei D. R. taikos sutartį, teismui pavyko išaiškinti, kad D. R. atsakovui periodiškai mokėjo 89885,48 Lt skolą, pervesdamas pinigus per banką, be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dalį pinigų yra gavęs grynais. Trečiasis asmuo į teismo posėdį nevyko, su teismu nebendradarbiavo, neteikė jokių duomenų, kaip ir atsakovas. Taigi, byloje surinktų įrodymų pagrindu galima pagrįstai spręsti, kad bendradarbiavimas ir tarpusavio atsiskaitymai tarp G. Ž. ir D. R. vyko periodiškai. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs gautus įrodymus. Štai byloje yra išreikalauta ir gauta 2010-07-26 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu sudaryta Taikos sutartis tarp trečiojo asmens D. R. ir G. Ž., kurioje susitarta dėl trečiojo asmens D. R. 89885,48 Lt skolos naujajam kreditoriui atsakovui G. Ž. mokėjimo. Teismui išreikalavus banko dokumentus, G. Ž. banko sąskaitos duomenimis per šią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo D. R. nuo 2010-09-10 periodiškai mokėjo atsakovui skolą, t. y. atlikinėjo periodinius mokėjimus iki 2011-08-31. Vėlesnių mokėjimų teismui užfiksuoti nepavyko, išskyrus ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta sumokėta dalis skolos 1000 Lt grynais, ką pripažino atsakovas ir teismo posėdžio metu. Kitų duomenų atsakovas teismui neteikė, nei teigė, nei paneigė gavęs visą nurodytą sumą. Tačiau byloje esantieji netiesioginiai įrodymai leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas yra išsireikalavęs visą sandorio sumą iš trečiojo asmens. Tokia išvada darytina įvertinus jau aukščiau paminėtus G. Ž. ir D. R. susitarimus, taip pat jų sąlygas, bei aplinkybę, kad tolimesnis prievolės G. Ž. įvykdymas buvo užtikrintas D. R. išduotu 2012-04-13 Vekseliu pinigų gavėjui G. Ž.. Tokiu būdu akivaizdu, jog G. Ž. užsitikrino galimybę ne ginčo tvarka išieškoti visą Vekselyje nurodytą sumą iš trečiojo asmens D. R..   

Pažymėtina ir svarbu šioje situacijoje tai, kad Vekselio mokėjimo terminas buvo nustatytas 2012-12-17. Tačiau atsakovas teismui neatskleidė, ar jis pagal šį Vekselį ir susitarimą su D. R. gavo iš jo visus pinigus ar ne, pasirinkdamas tylėjimo ir nebendradarbiavimo poziciją, teikdamas, kad visas aplinkybes išaiškins teismas baudžiamojoje byloje. Teismas, vertindamas visumą šių įrodymų, taip pat tai, kad bet kuris protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo turėdamas visas teisines galimybes, neatsisakytų jų patenkinti ir pateikti vykdymui, jeigu jos nebuvo įvykdytos geranoriškai, konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog atsakovas visą sumą iš trečiojo asmens gavo, todėl taikant restituciją, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ji taikytina visa apimtimi ir iš atsakovo G. Ž. priteistina ieškovui BUAB „Arumba“ visa sandorio suma – 89885,48 Lt. Šiuo atveju, tokiu būdu išsprendus restitucijos klausimą, teismas sutinka su ieškovo pozicija pakeisti ieškinio reikalavimą jį sumažinant iki tokios apimties, kad nebūtų naikinama visa reikalavimo teisės perleidimo sutartis, tačiau pripažįstamos negaliojančiomis tik jos nesąžiningos, pažeidžiančios kitų kreditorių ir įmonės interesus sąlygos, nurodytos Sutarties Nr. 1.1, 2., 2.1., ir 4.1., punktuose tiek kiek jos nustato perleisto reikalavimo į D. R. kainą bei jos apmokėjimo tvarką. Taip pat naikinamas susitarimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas privalo atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad toks ieškovo reikalavimas suformuluotas pradiniame ieškinyje. Todėl ieškovui BUAB „Arumba“ iš atsakovo priteistina 1452 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 68 – 70, t. 2).

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 2696,56 Lt žyminio mokesčio ir 162,93 Lt išlaidų ( b. l. 136, t. 1; b. l. 172, t. 2; b. l. 5, t. 3), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis UAB „Arumba“ ir atsakovo G. Ž. 2010 m. liepos 26 d. sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2010/07 1.1., 2., 2.1., ir 4.1., punktuose numatytas sąlygas tokia apimtimi, kiek šios sąlygos nustato perleisto reikalavimo į D. R. kainą bei jos apmokėjimo tvarką ir pagal šią sutartį atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Pripažinti BUAB „Arumba“ ir atsakovo G. Ž. 2010 m. liepos 26 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2010/07 atliktą įskaitymą ir taikyti restituciją. Priteisti iš atsakovo G. Ž. pagal reikalavimo teisės perleidimo sandorį gautą sumą - 89885,48 Lt (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 48 centus)..

Priteisti iš atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui BUAB „Arumba“ (į. k. 245745730) 1452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2696,56 Lt (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis litus 56 centus) žyminio mokesčio bei 162,93 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du litus 93 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjas                                                Vytautas Kursevičius