Civilinė byla Nr. e2S-1624-614/2019

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01324-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.1.18.3;

3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui A. S. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM.

           Teismas

n u s t a t ė:

                       I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. Ieškovė taip pat prašė teismo iki sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko K. B. gyvenamąją vietą su ieškove - jo motina I. A.; 2) uždrausti atsakovui išvežti sūnų iš Lietuvos Respublikos be ieškovės sutikimo.

2.       Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo naudoto fizinio smurto jos atžvilgiu ji nutraukė su juo santykius ir su sūnumi iš Bulgarijos grįžo gyventi į Lietuvą. Ieškovės teigimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiks jo interesus, kadangi sūnus prie jos prisirišęs, juos sieja artimas emocinis ryšys, daug laiko praleidžia kartu. Vaikui suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Ieškovė su sūnumi šiuo metu gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute Elektrėnuose, kuriame yra galimybė įrengti vaikui atskirą kambarį, vaikas lanko darželį. Mažamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimas kas keturis mėnesius prieštarautų vaiko interesams, kadangi jam tik 2 m., jis nekalba, nesupranta bulgarų kalbos, prisirišęs prie motinos, todėl vaiko atskyrimas ilgam laikui nuo motinos sukeltų jam didelę psichologinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. tėvas A. S. B. gyvena Bulgarijoje yra grėsmė, kad jam atvykus į Lietuvą aplankyti vaiko ir nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su ieškove vaikas galimai gali būti išvežtas į Bulgarijos Respubliką be ieškovės sutikimo, todėl taip pat būtina uždrausti atsakovui išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be ieškovės sutikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.

4.       Teismas sprendė, kad ieškovė yra pajėgi užtikrinti vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina iki bylos išnagrinėjimo, atsižvelgiant į tai, kad jam tik 2 m., geriausiai atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią ir stabilią aplinką.

5.       Atsižvelgdamas į vaiko amžių, kad jis nekalba, nesupranta bulgarų kalbos, prisirišęs prie motinos, ir yra reali grėsmė, kad jam atvykus į Lietuvą vaiko aplankyti vaikas gali būti išvežtas į Bulgarijos Respubliką be ieškovės sutikimo, teismas sprendė, jog yra pagrindas uždrausti atsakovui išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be ieškovės sutikimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas jau yra išspręstas abipusiu šalių susitarimu, patvirtintu Pazardžiko rajono teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3774/2018.

6.2.       Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė pažeidė šalių susitarimą ir išvežė vaiką iš Bulgarijos anksčiau nei buvo susitarta, todėl atsakovas kreipėsi į prokuratūrą dėl teismo nutarties nevykdymo.

6.3.       Vaikas gimė Bulgarijoje ir yra Bulgarijos pilietis. Bulgariškai jis supranta ir kalba, šia kalba bendravo su tėvu ir jo giminaičiais. Bulgarijoje sudarytas šalių susitarimas visiškai atitinka vaiko interesus, kadangi jis turi bendrauti su abiem tėvais, kurie turi vienodas teises vaiko atžvilgiu, vaiko interesus atitinka ir tai, kad jis, kol yra mažas ir labai imlus informacijai, mokytųsi dviejų kalbų. Nuo šešerių metų vaikas visus metus gyvens kartu su ieškove.

6.4.       Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ir vaikas kokiu nors būdu gąsdinami. Atsakovas neturi ieškovės raštiško sutikimo išsivežti vaiką. Taigi ieškovės teiginys, kad yra tikimybė, jog tėvas išveš vaiką iš Lietuvos, nepagrįstas.

7.       Ieškovė I. A. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.       Byloje nėra duomenų, jog Bulgarijoje praktikuojanti advokatė T. K. pateikė Lietuvos advokatūrai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jos, kaip teisininkės, kvalifikaciją, todėl laikytina, kad procesinį dokumentą pateikė tokios teisės neturintis atstovas, ir Vilniaus regiono apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti procesinį dokumentą.

7.2.       Ieškovė pažymėjo, kad neturėjimas jos raštiško sutikimo atsakovui nekliudo faktiškai kirsti Lietuvos Respublikos sieną su mažamečiu vaiku. Būdama Bulgarijoje ieškovė visą laiką buvo bauginama ir gąsdinama, be to, yra patyrusi fizinį smurtą, kurio vieną iš atvejų užfiksavo ir pateikė teismui įrodymus su vertimu į lietuvių kalbą.

7.3.       Dėl tuometinės savo psichologinės būklės, įbauginimo ir gąsdinimo bei kitos kalbos ieškovė nesuvokė ir nesuprato sudaromo susitarimo esmės ir jo galimų pasekmių.

7.4.       Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė su sūnumi iš Bulgarijos išvyko neteisėtai, kadangi ji turėjo atsakovo sutikimą vaiką išvežti, kuris tokiu atveju yra būtinas.

7.5.       Nagrinėjamai bylai taikytinos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003) nuostatos.

7.6.       Pazardžiko rajono teismo 2019 m. kovo 8 d. protokolas nėra pripažintas vykdytinu Reglamento 28 straipsnyje numatyta tvarka.

7.7.       Vaikas lanko valstybinį darželį. Mėnesį darželio nelankant, vaikas išbraukiamas iš sąrašo, o praradus vietą, vėl ją gauti praktiškai neįmanoma. Dėl mažo amžiaus vaikas dar nekalba jokia kalba. Lietuvių kalbą supranta, bulgarų – ne. Atsakovo bendravimas su vaiku turėtų vykti palaipsniui, dalyvaujant ieškovei.

7.8.       Tik gavusi atsakovo pateiktą į lietuvių kalbą išverstą susitarimo tekstą, ieškovė pamatė, jog sūnus su atsakovu turėtų būti 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais ir porinių metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais, t. y. ieškovė negalėtų vaiko pamatyti net aštuonis mėnesius. Atsižvelgiant į sūnaus itin mažą amžių, tai prieštarautų jo interesams, nes būtų nutraukiamas susiformavęs stiprus emocinis ryšys su mama. Gyvenamosios vietos keitimas taip pat turėtų įtakos vaiko emociniams išgyvenimams, galėtų sukelti didelę socialinę bei psichologinę žalą, todėl svarbu yra užtikrinti vaikui ramią ir saugią aplinką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina ieškove I. A. jos gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti tokią nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakovu A. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: iki sūnui sueis 6 metai, atsakovas gali lankyti jį Lietuvoje, apie atvykimo laiką pranešdamas ieškovei ne anksčiau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį; kai sūnui sueis 6 metai (2023-09-21), atsakovas galės praleisti su sūnumi pasirinktinai rudens, žiemos arba pavasario ir vasaros atostogas, konkretų atostogų laiką ir trukmę suderinęs su ieškove ne anksčiau kaip prieš tris kalendorinius mėnesius; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ja ir uždrausti atsakovui vaiką išvežti iš Lietuvos be ieškovės sutikimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi šį ieškovės prašymą patenkino.

12.       Atsakovas atskiruoju skundu šią nutartį prašo panaikinti, kadangi Bulgarijos teismas jau yra patvirtinęs šalių susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš apelianto pateikto 2019 m. kovo 8 d. Pazardžiko rajono teismo protokolo matyti, kad teismas patvirtino šalių susitarimą dėl šalių mažamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų. Šalys susitarė, kad sūnus pusę metų gyvens su mama ir pusę metų – su tėčiu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos civilinės bylos – pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės – stadijoje, kai ieškovė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dar gali pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą (CPK 141 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo spręsti, jog civilinės bylos, kurią išnagrinėjo Pazardžiko rajono teismas, ir šios civilinės bylos ieškiniai yra tapatūs – tai yra pareikšti dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, ir ši civilinė byla turėtų būti nutraukiama.

13.       Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinama tik grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-254/2008; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2008). Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Šalys gyvena skirtingose valstybėse. Šiuo metu vaikas gyvena su ieškove. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui neegzistuoja, tai yra, kad atsakovas nebandys vaiko išsivežti į Bulgarijos Respubliką. Priešingai, jo procesiniai veiksmai patvirtina atsakovo siekį, jog būtų vykdomas Bulgarijos Respublikos teismo patvirtintas šalių susitarimas, pagal kurį vaikas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. imtinai turėtų gyventi su tėvu.

14.       ES Ministrų Tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šeimos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl jau išspręstų klausimų. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar faktinės aplinkybės nepasikeitusios, ir ar Pazardžiko rajono teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3774/2018 gali būti vykdoma. Priešingai, ieškovės teismui pareikštas ieškinys suponuoja prielaidą, jog aplinkybės yra pasikeitusios, ir ieškovė turi teisę prašyti teismo pakeisti Bulgarijos Respublikos teismo priimtą procesinį sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, nurodyto reglamento 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų vaikui yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu. Šiuo atveju Bulgarijos Respublikos teismo priimta nutartis nėra pripažinta vykdytina.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto argumentai dėl galimo vaiko pagrobimo, dėl Bulgarijos Respublikoje sudaryto šalių susitarimo atitikimo vaiko interesus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų atsakovo argumentų bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės.

16.       Ieškovė atsiliepime iškėlė atsakovo tinkamo atstovavimo klausimą. Pažymėtina, jog Advokatūros įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, turi teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsniu pagal šio skirsnio nuostatas. Apeliantas kartu su atsiliepimu į ieškinį ir atskiruoju skundu pateikė teismui su advokate T. K. 2019-07-26 sudarytą teisinės apsaugos ir pagalbos sutartį Nr. 003421 atstovauti Vilniaus miesto teismuose c. b. Nr. e2-7436-213/2019 (el. b. l. 27, 28). Iš aplinkybių, kad ši advokatė atstovavo atsakovui Pazardžiko rajono teisme bei, atstovaudama atsakovui, pateikė ieškinį Pazardžiko prokuratūrai, spręstina, jog Bulgarijos Respublikoje jai yra suteiktas teisininko profesinis vardas. Todėl abejonių dėl tinkamo jos atstovavimo atsakovui nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas neturi. Be to, atsiliepime atsakovas nurodė, kad pageidauja, jog Lietuvoje jam atstovautų ir Lietuvos Respublikoje dirbantis advokatas.

17.       Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

         Atskirąjį skundą atmesti.

         Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                    Eglė Surgailienė