Civilinė byla Nr. e2A-734-934/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24808-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.26 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės JE-Elkas A/S ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl vežimo metu sugadintos krovinio dalies ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „KD Jupiter“, uždaroji akcinė bendrovė „tic elkas Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „BT Logistika“, uždaroji akcinė bendrovė „Fedalona“, uždaroji akcinė bendrovė „SR Transport“, VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, Basler Versicherung AG.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 11 155,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 23-28).
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė iš trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ užsako įvairių įrengimų, tame tarpe – elektros skydų gaminimo paslaugas. Gamyba vyksta Lietuvoje pagal ieškovės nurodymus, naudojant ieškovės ar UAB „tic elkas Baltic“ pateiktas medžiagas. Pagamintus įrenginius UAB „tic elkas Baltic“ gamybos vietoje perduoda vežėjams, kurie gabena juos pirkėjams, įsigijusiems įrenginius iš ieškovės. Elektros skydo gamintojas UAB „tic elkas Baltic“ 2018-08-10 atsakovei pervežimui perdavė 2 elektros skydus PO42001, pagamintus pagal ieškovės nurodymus, kurie gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH Vokietijoje turėjo būti pristatyti 2018-08-14. Atsakovė šiuos elektros skydus vežimui priėmė su CMR važtaraščiu (be numerio). CMR važtaraštyje atsakovė nurodyta faktiniu krovinio vežėju. Krovinys buvo gabenamas kelių transportu, tarptautiniu maršrutu už užmokestį. Atsakovė krovinį gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH Vokietijoje pristatė 2018-08-16 iš dalies sugadintą: vienas iš gabentų elektros skydų pristatytas gavėjui su stipriais apgadinimais. Ieškovės nuomone, krovinys ne kartą buvo perkrautas ir sugadintas vežimo metu. Nurodė, kad važtaraštyje nurodytos transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o krovinys gavėjui Vokietijoje pristatytas transporto priemone su vietinio vežimo važtaraščiu, kuriame gavėjas padarė įrašą apie prekių sugadinimą. Pažymėjo, kad gavėjui atvežtas skydas supakuotas žaliais diržais, o krovinio gamintojas UAB „tic elkas Baltic“ tokių diržų nenaudoja. UAB „tic elkas Baltic“, pakuodamas tokius skydus, supakavimo tvirtinimui naudoja ir popierinius kampus, o pristatymo vietoje šios priemonės jau nebuvo. Skydas vežimo metu buvo stipriai sutrenktas, nes susilankstė jo metalinė konstrukcija, po to perpakuotas ir pristatytas gavėjui. Su vežimo metu padarytais sugadinimais elektros skydas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, jam negalėjo būti suteikiama ir garantija Nurodė, kad elektros skydo vertė – 18 724,85 Eur, todėl apgadinimų taisymas už 11 035,00 Eur sumą buvo ekonomiškai tikslingas ir šis būdas buvo pasirinktas. Sugadintas elektros skydas buvo pargabentas į Lietuvą, t.y. grąžintas gamintojui UAB „tic elkas Baltic“, kuris atliko remonto darbus, naudodamas tiek ieškovės pateiktas, tiek savo turimas detales. Suremontuotas skydas buvo pateiktas ieškovei testuoti Danijoje ir galiausiai buvo pristatytas pirkėjui. Nurodė, kad atsakovę šio vežimo vykdymui pasitelkė per UAB „KD Jupiter“, kuri organizuoja nemažą dalį ieškovei priklausančių, Lietuvoje pagamintų krovinių, gabenimų. Po sugadinto krovinio pristatymo UAB „KD Jupiter“ 2018-08-20 raštu informavo atsakovę, kad nuostoliai dėl sugadintos krovinio dalies gali siekti 9 000,00 Eur ir daugiau. Ieškovė 2019-08-12 atsakovei pateikė pretenziją, informuodamas atsakovę, kad galutinė nuostolių dėl sugadinto krovinio suma sudaro 11 035,00 Eur, o šią sumą sudaro 2 583,70 Eur darbo sąnaudos ir 8 451,3 Eur suma už detales, kurios buvo reikalingos sugadinto skydo taisymui. Atkreipė dėmesį, kad CMR važtaraštyje be numerio buvo klaidingai nurodytas gabenamo elektros skydo svoris, nes buvo gabenami ne vienas, o du skydai, kurio kiekvieno svoris apie 300 kg. Nurodė, kad nei ieškovė, nei krovinio gamintojas nebuvo davę sutikimo dėl krovinio perkrovimo, perpakavimo ir panašių veiksmų. Tai atsakovė atliko savo iniciatyva, rizika ir netinkamai. Ieškovės nuomone, CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas vežėjo atsakomybės ribojimas netaikytinas ir taikytina visiška vežėjo atsakomybė, nes buvo vykdomi perkrovimai, perpakavimas, padaryti stiprūs mechaniniai pažeidimai, neatskleistos skydo sugadinimo aplinkybės, nors atsakovės dar 2018-08-20 buvo prašoma pateikti įvykio aplinkybių aprašymą bei nurodyti, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kur buvo sugadinta 1 paletė krovinio, t.y. vienas elektros skydas PO00421. Nurodytus vežėjo veiksmus ieškovė laiko tyčiniais, prilyginamais dideliam neatsargumui, todėl vežėjui taikytina visiška atsakomybė pagal CMR konvencijos 29 dalį. Taip pat prašė priteisti 120,00 Eur ikiteisminių ginčo sprendimo išlaidų, kurias ieškovė patyrė dėl 2019-08-12 pretenzijos pareiškimo atsakovei.
3. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti (2 t., b. l. 39-49). Nurodė, kad UAB „KD Jupiter“ 2018-08-07 atsakovei pateikė sutartį – užsakymą Nr. /180807/32722 dėl krovinio – 2 EP, bendras svoris 700 kg, gabenimo tarptautiniu maršrutu Lietuva – Vokietija. Atsakovė prisiėmė vežėjo pareigas pagal pateiktą pervežimo sutartį – užsakymą, tačiau užsakovei buvo žinoma, kad atsakovė vežimui vykdyti pasitelkia susitariančiuosius vežėjus. Šiuo atveju buvo pasitelkti UAB „Fedalona“, kuri krovinį vežė Lietuvoje maršrutu: Kaunas–Vilnius; UAB „SR Transport“, kuri krovinį vežė maršrutu Lietuva – Vokietija, VTL Vernetzte – Transoport-Logistik GmbH, kuri krovinį vežė Vokietijoje. Atsakovės nuomone, byloje esantis CMR važtaraštis, kuriame nurodyti krovinio vežėjui UAB „Fedalona“ priklausančios transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad siuntėjo UAB „tic elkas Baltic“ pakrautas krovinys buvo tinkamai pervežtas ir pristatytas į atsakovės sandėlį. Atsakovės pateiktame CMR važtaraštyje Nr. 4728440, kuriuo atsakovė 2018-08-10 perdavė susitariančiajam vežėjui UAB „SR Transportas“ krovinį ir kuris krovinį gabeno iki Vokietijos ir perdavė susitariančiajam vežėjui VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, nėra pastabų apie krovinio vienetų skaičių ir/ar pakuotės būklę. Taip pat nėra iš UAB „SR Transport” krovinį perėmusio vežėjo VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH pretenzijų ar reklamacijų. Šis vežėjas pagal ekspedijavimo užsakymą Nr. S088-224827 gavėjui Vokietijoje Alfa Laval Mid Europe GmbH 2018-08-16 pristatė krovinį. Ekspedijavimo užsakyme nurodoma pastaba, kad 1 padėklas gautas su pažeidimais ir 1 padėklas be pažeidimo, tačiau nėra detalizacijos. Nurodė, kad 2018-08-20 iš UAB „KD Jupiter“ gavo pretenziją dėl aukščiau nurodyto krovinio sugadinimo. Paaiškino, kad 2018-08-22 elektroniniu paštu kreipėsi į VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH ir galimai jo pasitelktą vežėją „Garbe Transport GmbH“, informuodama apie gautą pretenziją ir prašydama pateikti visą žinomą informaciją apie įvykį. Atsakovė 2018-08-23 elektroniniu paštu gavo „Garbe Transport GmbH“ atsakymą, kuriuo atsisakyta prisiimti atsakomybę už pažeistą krovinį, nes „Garbe Transport GmbH“ apie žalą buvo pranešę VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH krovinio priėmimo (pakrovimo) metu. VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH 2018-08-24 atsakovę elektroniniu paštu informavo, kad pažeisto krovinio patikrai joks asmuo siunčiamas nebus. Atsakovė 2019-08-16 pretenziją dėl žalos atlyginimo pateikė VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH. Vežėjo VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH draudikas Lampe&Schwartze KG atsakovės pretenziją atmetė, nes šis vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą dėl netinkamos krovinio pakuotės. Atsakovė jokiais savo veiksmais ar neveikimu neprisidėjo prie krovinio sugadinimo, o gavusi pretenzijas dėl krovinio sugadinimo, ėmėsi veiksmų tam, kad informuoti pervežime dalyvavusius vežėjus ir išsiaiškintų galimas krovinio sugadinimo aplinkybes ir priežastis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei nebuvo duota jokių papildomų instrukcijų dėl ginčo krovinio gabenimo specifikos ir draudimo jį perkrauti.
4. Trečiasis asmuo UAB „BT Logistika“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad ginčo pervežime nedalyvavo (4 t., b. l. 103). Paaiškino, kad jį su atsakove sieja nekilnojamojo turto nuomos santykiai, nes atsakovė nuo 2015 metų iš UAB „BT Logistika“ nuomojasi patalpas (pastatą) sandėliavimui.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ ieškovei JE-Elkas A/S 11 155,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2567,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 82,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (5 t., b. l. 109-114). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. 2018-08-10 CMR važtaraštis, kuriame siuntėju įrašytas trečiasis asmuo UAB „Je-elkas Baltic“, gavėju – Alfa Laval Mid Europe GmbH, o vežėju – atsakovė, o perimantys vežėjai nenurodyti, o transporto priemonės numeris (duomenys neskelbtini), atsakovės pateiktas 2018-08-10 CMR važtaraštis CMR4728440, kuriame siuntėju nurodyta atsakovė, gavėju – VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, vežėju – UAB „BT logistika“, perimančiu vežėju – UAB „SR Transport“, transporto priemonės numeris (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovės pateiktas važtaraštis S088-224827, kuriame siuntėju nurodomas JE-elkas Baltic, o transporto priemonės numeris – (duomenys neskelbtini), ir kuriuo krovinys 2018-08-16 buvo pristatytas gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH, patvirtina, kad pervežimo metu krovinys buvo ne kartą perkrautas, pervežimą vykdė ne atsakovė, o jos pasitelkti vežėjai;
5.2. 2018-08-14 GARBE TRANSPORT važtaraštis S088-224827, šalių bei trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ atstovų paaiškinimai, ieškovės pateikta ataskaita užsakovui Je-elkas AS, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas su sugadinimais, sugadintą krovinio dalį (vieną iš dviejų elektros skydų PO42001) gavėjas atsisakė priimti, jis buvo grąžintas siuntėjui UAB „Je-elkas Baltic“;
5.3. Byloje esančios nuotraukos, ataskaita užsakovui Je-elkas AS, ieškovės ir trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ atstovų paaiškinimai apie elektros skydų pakavimą ir tam naudojamas medžiagas, kurie nėra paneigti atsakovės, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad elektros skydas vežimo metu buvo ne tik sugadintas bet ir perpakuotas, o tada pristatytas gavėjui, tokiu būdu nesudarant galimybės iki krovinio išpakavimo fiksuoti krovinio sugadinimus ir jų padarymo laiką bei vietą;
5.4. Ieškovės patekta ataskaita užsakovui Je-elkas AS, trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ atstovų paaiškinimai, atsakovei nepateikus tai paneigiančių įrodymų, sudaro pagrindą išvadai, kad tokios būklės elektros skydas, koks buvo pristatytas gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, jam negalėjo būti suteikiama garantija. Nurodyti įrodymai taip pat patvirtina kad, atsižvelgiant į sugadinto elektros skydo vertę (18 724,85 Eur), apgadinimų taisymo kainą (11 035,00 Eur), elektros skydą pagrįstai buvo nuspręsta remontuoti;
5.5. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų, kad elektros skydo remonto darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Je-elkas Baltic“ naudodamas tiek ieškovės pateiktas, tiek savo turimas detales, kad elektros skydas buvo išsiųstas ieškovei testuoti Danijoje ir tik tada skydas buvo pristatytas pirkėjui. Ieškovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad dėl atliktų elektros skydo remonto darbų ieškovė patyrė išlaidas, apie kurias atsakovė buvo informuota 2019-08-21 ir 2019-09-11 siųstais pranešimais bei ieškovės sudaryta 2019-08-21 elektros skydo PO42001 atstatymo darbų kalkuliacija ir 2019-08-21 elektros skydo PO42001 remonto sąnaudų sąrašu;
5.6. Atsakovės pateiktas 2018-08-22 – 2018-08-23 elektroninis susirašinėjimas su Gabre Transport GmbH ir 2018-08-22 – 2018-08-24 susirašinėjimas su VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH patvirtina, kad apie kroviniui padarytus sugadinimus atsakovei tapo žinoma iš UAB „KD Jupiter“ ir atsakovė, siekdama išsiaiškinti krovinio sugadinimo aplinkybes, kreipėsi į šiuos asmenis, kurių pirmasis nurodė, kad apie pažeistą krovinį buvo pranešta pakrovimo metu VTL, antrasis nurodė, kad veiklą vykdo laikantis CMR sąlygų ir pažeistų prekių patikrai nieko nesiųs. Aukščiau nurodytas susirašinėjimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nedėjo reikiamų pastangų tam, kad objektyviai ir operatyviai būtų išsiaiškintos įvykio aplinkybės, nustatytas asmuo atsakingas už krovinio sugadinimą;
5.7. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė krovinio priėmimo metu padarė atžymas apie krovinio ar jo pakuotės būklės netinkamumą, ar atžymas, kad to nebuvo galima padaryti (CMR 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ginčo krovinys jo perdavimo vežėjui (atsakovei) momentu pagal 2018-08-10 CMR važtaraštį (be numerio) buvo netinkamai supakuotas, ar buvo sugadintas;
5.8. Byloje esanti 2018-08-07 sutartis – užsakymas Nr. IR/180807/32722 paneigia atsakovės argumentus, jog atsakovei nebuvo duoti nurodymai dėl krovinio vežimo, nebuvo reikalavimo krovinį gabenti jo neperkraunant, nes šios sutarties 3.2. punkte buvo įtvirtintas draudimas krovinį iškrauti sutartyje nenurodytoje vietoje. Atsakovė savo rizika pasirinko krovinio gabenimą su perkrovimais, neužtikrino krovinio saugumo visame vežimo procese, todėl atsakovė yra atsakinga ne tik už krovinį nuo krovinio priėmimo momento iki jo perdavimo gavėjui, už savo veiksmus bei klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese ji naudojosi (CMR 3 straipsnis). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios šalintų ar mažintų vežėjo atsakomybę, todėl atsakovė atsakinga už vežimo metu kroviniui padarytą žalą ir turi atlyginti ieškovei krovinio nuvertėjimą (CMR 17 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 726,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą (5 t., b. l. 134-140).
3. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės teismui nurodytą ginčo krovinio pervežimo grandinę, kurios teismas nepagrįstai nevertino. Be to, netirdamas į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir apskritai nenustatinėdamas krovinio sugadinimo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiųjų asmenų, faktiškai vežusių krovinį tam tikrais krovinio vežimo etapais, atsakomybės, o tik deklaratyviai konstatavo, kad po krovinio perdavimo atsakovei, krovinys (elektros skydas) buvo ne kartą perkrautas, sugadintas ir perpakuotas, o tai yra pagrindas atsakovės ar jos krovinio pervežimui pasitelktų asmenų veiksmus laikyti atliktais sąmoningai ir kvalifikuoti juos tyčiai prilyginamu dideliu neatsargumu;
7.2. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas argumentams dėl tariamai tyčinių atsakovės veiksmų, pasireiškiančių krovinio perkrovimu, nepagrįstai rėmėsi atsakovės UAB „Delamode Baltics“ ir trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“ sudaryta sutartimi – užsakymu Nr. IR/180807/32722. Pažymėtina, kad ši sutartis – užsakymas sudarytas tarp dviejų susitariančiųjų vežėjų UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „KD Jupiter“, todėl sutarties – užsakymo sąlygos ir jų vykdymas galėtų būti aktualūs sprendžiant tik šių konkrečių vežėjų atsakomybės vienas kitam apimtis, tačiau negali būti pagrindu ieškovei, nesančiai sutarties šalimi, remtis šios sutarties nuostatomis, įrodinėjant tariamai tyčinius atsakovės ir jo pasitektų vežėjų veiksmus ieškovės, kaip nukentėjusios šalies, atžvilgiu. Ieškovės atžvilgiu atsakovė UAB „Delamode Baltics“ nebuvo prisiėmusi jokių sutartinių įsipareigojimų, tame tarpe ir neperkrauti krovinio, o atsakovės ir trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“ sutartyje – užsakyme perkrovimas nebuvo draudžiamas;
7.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, vien tik aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog vežėjas savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, t. y. kad vežėjo elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jos sąmoningas veikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo. Išvadą dėl krovinio perpakavimo ir tariamo atsakovės siekio tokiu veiksmu paslėpti krovinio sugadinimą pirmos instancijos teismas apskritai priėmė nesiremdamas jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o tik deklaratyviais ieškovės pamąstymais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad tariamas, jokiais įrodymais nepagrįstas, krovinio perpakavimas, visiškai netrukdęs krovinio gavėjui apžiūrėti ir įvertinti krovinio būklę jo priėmimo metu ir pareikšti pastabas, laikytinas vežėjo dideliu neatsargumu, prilygintinu tyčiai, laikytini teisiškai nepagrįstais;
7.4. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatė fakto, kad atsakovė UAB „Delamode Baltics“ arba tretieji asmenys, kaip atsakovės pasitelkti faktiniai vežėjai, perkraudami ginčo krovinį būtų sąmoningai ar akivaizdžiai netinkamai jį pakrovę ir sutvirtinę, kad pakrovimo metu atsakovei turėjo būti žinoma, jog kroviniui veikiausiai bus padaryta žala, bet ji sąmoningai veikė nerūpestingai. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje taip pat nenustatė, kad kokie nors konkretūs atsakovės ar trečiųjų asmenų darbuotojų – vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalai kilti, ar kad atsakovė neatliko kokių nors veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti;
7.5. Atmestini kaip nepagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad atsakovė nedėjo reikiamų pastangų tam, kad objektyviai ir operatyviai būtų išsiaiškintos įvykio aplinkybės, nustatytas asmuo atsakingas už krovinio sugadinimą. Teismui atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2018-08-22 – 2018-08-23 susirašinėjimas su vežėju Garbe Transport ir 2018-08-22 – 2018-08-24 susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH įrodo, kad atsakovė aiškinosi krovinio sugadinimo aplinkybes, tačiau savarankiškai veikiantys ir nuo atsakovės nepriklausomi juridiniai asmenys – vežėjas Tretysis asmuo VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH ir vežėjas Garbe Transport, kurių dispozicijoje esant ginčo kroviniui ir buvo nustatytas krovinio galimas sugadinimo faktas, krovinio sugadinimo aplinkybių nepateikė;
7.6. Nors ieškovė šioje byloje remiasi UAB „Klaipėdos Netas“ ataskaita, tačiau neįrodinėja ginčo krovinio nuvertėjimo sumos, kaip ir neįrodinėja papildomos krovinio vertės, nes tokių susitarimų šalys nebuvo sudariusios ir atsakovė papildomų mokėjimų nei iš pervežimo užsakovo UAB „KD Jupiter“, nei iš ieškovės nėra gavusi. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ir aukštesnės instancijos teismo suformuotą praktiką, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovė šioje byloje nepateikė objektyvių įrodymų apie krovinio – įrenginio – nuvertėjimo dydį, kaip tai reglamentuoja CMR konvencija, taigi nepagrindė savo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (5 t., b. l. 158-167). Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:
8.1. Atsakovė yra vežėjas, kuris priėmė krovinį iš gamintojo Lietuvoje su CMR važtaraščiu be numerio ir įsipareigojo su šiuo važtaraščiu pristatyti krovinį į važtaraščio 3 grafoje nurodytą paskirties vietą Vokietijoje bei perduoti važtaraštyje nurodytam gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH. Priimdama krovinį vežimui, atsakovės veikė savo vardu, patvirtindama krovinio priėmimą. Nors atsakovė teigia, kad važtaraštis patvirtina, jog krovinys buvo pervežtas ir pristatytas į atsakovės sandėlį trečiojo asmens UAB „Fedalona“, tačiau važtaraštyje nėra jokių duomenų apie UAB „Fedalona“. Dėl išdėstytų aplinkybių CMR važtaraštis patvirtina, kad būtent atsakovė yra pirmasis faktinis vežėjas, kuris iš siuntėjo priėmė krovinį savo vardu ir savo vardu įsipareigojo jį pristatyti gavėjui Vokietijoje, t. y. vežti visu maršrutu;
8.2. Su trečiuoju asmeniu UAB „KD Jupiter“ sudaryta vežimo Sutartimi – užsakymu Nr. IR/180807/32722 atsakovė buvo įsipareigojusi neperduoti sutarties vykdymo kitiems asmenims, o atlikusi tokį pažeidimą, sumokėti 1 000,00 Eur baudą. Įsipareigojusi neperduoti sutarties vykdymo tretiesiems asmenims, atsakovė sutarties vykdymą perdavė net ne vienam trečiajam asmeniui, o trims, ir tai darė ne dėl objektyvių, būtinų priežasčių (pvz., sugedus vieno vežėjo transporto priemonei), tačiau tiesiog sąmoningai, savo nuožiūra pasirinkdamas tokį sutarties vykdymo būdą. To pasėkoje, krovinys buvo kraunamas mažiausiai tris kartus. Sprendimą dėl tokio krovinio vežimo organizavimo atsakovė priėmė vienašališkai, todėl visa atsakomybė dėl tinkamų perkrovimų ir tokios vežimo schemos pasirinkimo tenka tik pačiai atsakovei;
8.3. Nors atsakovė su UAB „KD Jupiter“ sudarytą sutartį vertina pagal sutarčių uždarumo principą, t. y. kaip nesuteikiančią teisės ieškovei, nebuvusiai sutarties šalimi, remtis šios sutarties sąlygomis, tačiau neginčytina, kad ši sutartis sudaryta ieškovės naudai, o šios sutarties pažeidimų skaičius charakterizuoja atsakovę kaip nelinkusią vadovautis sutarties vykdymo ir krovinio išsaugojimo prioritetais;
8.4. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nekonstatavo jokių faktinių aplinkybių ar trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kuriuos atsakovė apeliaciniu skundu ginčytų. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad jei krovinys ir būtų buvęs sugadintas vežimo metu, jis galėjo būti sugadintas būdamas atsakovės pasitelkto trečiojo asmens VTL dispozicijoje, tačiau neteigia, kad kažkuri teismo sprendimo nuostata prieštarautų tokiai atsakovės pozicijai ir dėl to skundžiamą sprendimą reiktų panaikinti. Be to, skundžiamas sprendimas neužkerta kelio atsakovei regresinėje byloje įrodinėti tiek trečiojo asmens VTL atsakomybę pagal CMR Konvencijos 37 straipsnio 1 punktą, tiek kitų trečiųjų asmenų atsakomybę pagal 37 straipsnio 2 ar 3 punktus. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovės pozicija, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas turėjo pareigą pasisakyti dėl kažkurio iš trečiųjų asmenų kaltės, yra visiškai nepagrįsta;
8.5. Skunde atsakovė klaidingai teigia, kad pareiga įrodyti, kad vežėjo veiksmai buvo tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas, tenka ieškovei. Nors iš tiesų tokia kaltės forma nėra preziumuojama ir byloje ji turi būti įrodyta, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad įrodinėjimo pareiga CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymo bylose yra abipusė;
8.6. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis krovinys buvo sugadintas ir pati darė tik prielaidas, kad krovinys turėjo būti sugadintas jam esant trečiojo asmens VTL dispozicijoje, nes UAB „SR Transport“ perdavė krovinį trečiajam asmeniui VTL be apgadinimų, t. y. važtaraštyje nesant pastabų dėl krovinio būklės. Pažymėtina, jog žyma važtaraštyje tėra tinkamos krovinio būklės prezumpcijos pagrindas pagal CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, kurią suinteresuotas asmuo gali ginčyti. Bet kuriuo atveju, nei atsakovė, nei tretieji asmenys neginčijo, kad krovinys pristatytas gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH su ženkliais apgadinimais ir perpakuotas;
8.7. Atsakovė turėjo įrodinėti buvusi maksimaliai atsargi ir rūpestinga, bei tai, kad ėmėsi visų įmanomų saugumo priemonių. Tik vežėjui yra žinomos krovinio vežimo, praradimo, sugadinimo aplinkybės, šios aplinkybės nėra ir negali būti žinomos krovinio savininkui, kuris nedalyvavo vežimo metu. Atsižvelgiant į tai, nebūtų pagrįsta sutikti, kad ieškovė, kuri fiziškai nedalyvavo vežimo metu ir apie visą faktinę vežėjų grandinę sužinojo tik atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, galėtų vienasmeniškai įrodyti, kokie atsakovės ar trečiųjų asmenų veiksmai sąlygojo krovinio sugadinimą, o atsakovei, savo rizika pasitelkusiai krovinį sugadinusius asmenis, leisti išvengti atsakomybės tiesiog neteikiant duomenų apie krovinio sugadinimo aplinkybes;
8.8. Sutarties nuostatos dėl draudimo iškrauti krovinio nesutartoje vietoje negalima aiškinti atsietai nuo sutarties sąlygų visumos, o tos pačios sutarties 2.10 punktas draudė atsakovei pasitelkti trečiuosius asmenis – jei atsakovė būtų vykdžiusi sutartį kaip sąlygų visumą ir nepasitelkusi tokio skaičiaus trečiųjų asmenų, perkrovimo klausimas būtų neaktualus. Be to, atsakovės pateiktuose važtaraščiuose esančios datos patvirtina, kad krovinys buvo ne tiesiog perkrautas į kito vežėjo transporto priemonę, bet iškrautas į sandėlius ir pakrautas iš naujo, todėl krovinys galėjo būti pažeistas tiek perkrovimo, tiek sandėliavimo metu;
8.9. Krovinio likutinės vertės nustatymo principas pagrįstas tuo, kad krovinį apgadinus ir esant galimybei apgadintą krovinį realizuoti arba panaudoti nesugadintas jo dalis, reiktų nustatyti, kokia būtų apgadinto krovinio vertė arba pajamos, gaunamos realizavus nesugadintas krovinio dalis. Šiuo konkrečiu atveju, nebuvo galimybės nei realizuoti apgadintą krovinį rinkoje, nei realizuoti gamyboje jau panaudotas dalis, todėl sugadintas krovinys likutinės vertės neturėjo Be to, jei ieškovė nebūtų priėmusi sprendimo elgtis ekonomiškai ir sumažinti nuostolius, skydą buvo galima laikyti visiškai sugadintu ir utilizuoti, tokiu atveju reikalaujant kompensuoti visą skydo vertę, t. y. 18 724,85 Eur. Atlikdama sugadinto skydo atkūrimą, ieškovė panaudojo dalį sugadinto skydo detalių, todėl nepagrįstai nepraturtėjo ir pareikalavo tik minimalių nuostolių atlyginimo, neprieštaraujant CMR Konvencijos 25 straipsniui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės JE-Elkas A/S ieškinys atsakovei UAB „Delamode Baltics“ dėl vežimo metu sugadintos krovinio dalies ir nuostolių atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą
7. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai bendriausia prasme yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 straipsniai). Krovinio vežimo sutarties samprata yra atskleista CK 6.808 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
8. Tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019; 2019-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).
9. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 straipsnis).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog: 1) bendroji krovinio vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijos 17 straipsnyje; 2) CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punkte; 3) jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, 2016-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).
11. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ginčo krovinio pervežimo grandinės, taip pat atsakovės pateikto rašytinio įrodymo – 2019-08-20 VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH draudiko atstovo elektroninio laiško, kuris netiesiogiai patvirtina, kad krovinys galimai apvirto būdamas vežėjo trečiojo asmens VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH dispozicijoje. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018-08-07 sutarties – užsakymo Nr. IR/180807/32722, sudaryto tarp trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“ (užsakovas) ir atsakovės UAB „Delamode Baltics“ (vežėjas), 2.3 punktu atsakovė įsipareigojo saugiai bei laiku pristatyti krovinį turinčiam teisę gauti asmeniui, o 2.10 punktu – neperduoti sutarties vykdymo kitiems asmenims, nesilaikant šios sąlygos – bauda 1000,00 Eur (1 t., b. l. 34). 2018-08-10 CMR važtaraštis patvirtina, jog atsakovė, kaip vežėja, priėmė krovinį iš gamintojo Lietuvoje (trečiojo asmens UAB „JE-elkas Baltic“) ir įsipareigojo minėtu važtaraščiu pristatyti bei perduoti krovinį gavėjui Vokietijoje – Alfa Laval Mid Europe GmbH. (1 t., b. l. 38). Atsižvelgiant į minėto važtaraščio turinį, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog minėtas dokumentas patvirtina, jog krovinys buvo pervežtas ir pristatytas į atsakovės sandėlį trečiojo asmens UAB „Fedalona“, kadangi važtaraštyje nenurodyti duomenys apie UAB „Fedalona“ ar jos atliekamą pervežimą iki atsakovės sandėlio. Priešingai, 2018-08-10 CMR važtaraštis patvirtina, jog būtent atsakovė yra ginčo krovinio vežėja, kuri priėmė krovinį iš gamintojo Lietuvoje (trečiojo asmens UAB „JE-elkas Baltic“), įsipareigojo jį vežti visu maršrutu ir pristatyti krovinį nurodytam gavėjui Vokietijoje – Alfa Laval Mid Europe GmbH.
13. Pažymėtina, jog savo atsakomybę už krovinio sugadinimą apeliantė ginčija remdamasi CMR konvencijos 37 straipsniu. Apeliantės vertinimu, remiantis CMR konvencijos 37 straipsniu, vežėjas, atlyginęs nuostolius, turi regreso teise? ne tiesiog i? sekanti? vežėją?, bet, atsižvelgiant i? kaltės laipsni?, atsako būtent tas vežėjas, kuris yra kaltas de?l atsiradusiu? nuostoliu?, o jei kalti du ar daugiau vežėjų?, kiekvienas turi prisiimti jam tenkančia? atsakomybės dali?, o atskirų viename vežime dalyvavusių vežėjų kaltę ir kaltės laipsnį nustatyti tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pateiktu CMR konvencijos 37 straipsnio aiškinimu.
14. CMR konvencijos 37 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų: a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas; b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą; c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą, nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, taip kaip nurodyta „b“ papunktyje.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CMR konvencijos 37 straipsnis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai vežimą vykdo keli vežėjai. Kad CMR konvencijos 37 straipsnis gali būti taikomas tik esant būtinajai sąlygai – vienai visus vežėjus jungiančiai sutarčiai (bendram įsipareigojimui siuntėjo atžvilgiu) (CMR konvencijos 34 straipsnis), nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018; 2014-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, tiek 2018-08-07 sutartyje – užsakyme Nr. IR/180807/32722, tiek 2018-08-10 CMR važtaraštyje vieninteliu krovinio vežėju nurodyta atsakovė UAB „Delamode Baltics“, kuri 2018-08-07 sutarties – užsakymo Nr. IR/180807/32722, 2.10 punktu įsipareigojo neperduoti sutarties vykdymo kitiems asmenims. Kadangi duomenys apie kitus galimus krovinio vežėjus nenurodyti nei 2018-08-07 sutartyje – užsakyme, nei 2018-08-10 CMR važtaraštyje, konstatuotina, kad sprendimą dėl krovinio vežimo organizavimo pasitelkiant kitus vežėjus, atsakovė priėmė vienašališkai, todėl būtent ji yra atsakingai ieškovei už dalies krovinio sugadinimą (CMR konvencijos 3 straipsnis).
16. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apie faktiškai vežime dalyvavusius asmenis, kuriuos pasitelkė atsakovė (vežėjus UAB „Fedalona“, UAB „SR Transport“ ir VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH), buvo žinoma ieškovei, todėl laikytina, kad minėti asmenys nebuvo įsipareigoję ieškovei vežti krovinio, todėl ir negali būti laikomi atsakingais už krovinio sugadinimą. Atitinkamai nesant vienos visus vežėjus jungiančios sutarties, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti dėl trečiųjų asmenų, faktiškai vežusių krovinį tam tikrais krovinio vežimo etapais, atsakomybės ar konstatuoti jų kaltę dėl krovinio sugadinimo. Tokia teismo pareiga taip pat nenumatyta ir CMR konvencijos 37 straipsnyje, kuriuo nagrinėjamu atveju remiasi apeliantė.
17. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas tariamai tyčinius atsakovės veiksmus dėl krovinio perkrovimo, nepagrįstai rėmėsi atsakovės UAB „Delamode Baltics“ ir trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“ sudaryta sutartimi – užsakymu Nr. IR/180807/32722. Sutiktina, kad 2018-08-07 sutartis – užsakymas buvo sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad minėta sutartis buvo sudaryta ieškovės naudai, kadangi ja susitarta dėl trečiojo asmens UAB „JE-elkas Baltic“ pagaminto, bet ieškovei nuosavybės teise priklausančio (1 t., b. l. 61) krovinio vežimo. Be to, 2018-08-07 sutartyje – užsakyme nurodyta krovinio pakrovimo vieta – elektros skydų gamintojo UAB „JE-elkas Baltic“ adresas, o 2018-08-10 CMR važtaraštyje, kuriuo atsakovė priėmė krovinį vežimui, UAB „JE-elkas Baltic“ nurodytas kaip siuntėjas (1 t., b. l. 38), t. y., nors atsakovę šio vežimo vykdymui pasitelkė UAB „KD Jupiter“, su kuriuo ji ir sudarė sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju UAB „KD Jupiter“ veikė kaip tarpininkė, kadangi ginčo vežimu atsakovė gabeno ieškovei priklausantį krovinį. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantė taip pat neginčijo, kad sugadintas krovinys priklauso ieškovei, taip pat ieškovės, kaip krovinio savininkės, teisės pareikšti ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Todėl apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad ji nebuvo prisiėmusi jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, nepaneigia teisės ieškovei remtis UAB „KD Jupiter“ ir atsakovės 2018-08-07 sudarytos sutarties – užsakymo nuostatomis.
Dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo
18. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).
20. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2011-07-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
21. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2015-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant vežėjui tenkančias pareigas yra pažymėta, jog vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2009-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009).
22. Įrodinėjimo našta CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo bylose yra abipusė, kadangi reikalavimus reiškiantis asmuo (ieškovas) privalo įrodinėti, kokie vežėjo veiksmai laikytini tyčiniais ar neatsargiais, o atsakovas gali neigti ieškovės teiginius, įrodinėdamas, kad ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, jog krovinys būtų pristatytas tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014; 2012-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-49-524/2019; Vilniaus apygardos teismo 2016-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-55-619/2016).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pervežimo metu krovinys buvo ne kartą perkrautas, pervežimą vykdė ne atsakovė, o jos pasitelkti vežėjai, be to, vežimo metu elektros skydas buvo ne tik sugadintas, bet ir perpakuotas. Aukščiau nurodytus atsakovės veiksmus pirmosios instancijos teismas prilygino tyčiniams veiksmams. Apeliantės vertinimu, vien tik aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog vežėjas savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, t. y. kad vežėjo elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jos sąmoningas veikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo. Be to, išvadą dėl krovinio perpakavimo teismas apskritai priėmė nesiremdamas jokiais byloje esančiais įrodymais, o tik deklaratyviais ieškovės pamąstymais. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
24. Byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad vežimo metu ieškovei priklausantis krovinys buvo ne kartą perkrautas. Minėtas aplinkybes patvirtina CMR važtaraščiuose nurodyti skirtingi krovinį vežusių automobilių numeriai: 2018-08-10 CMR važtaraštyje nurodytas transporto priemonės numeris – (duomenys neskelbtini), 2018-08-10 CMR važtaraštyje CMR4728440, nurodytas transporto priemonės numeris – (duomenys neskelbtini); 2018-08-14 CMR važtaraštyje S088-224827 nurodytas transporto priemonės numeris – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38, 2 t., b. l. 2-3, 50-51). Krovinio perkrovimo fakto neginčijo ir pati apeliantė.
25. Pažymėtina, kad vežėjui, o ne krovinio savininkui, kuris paprastai nedalyvauja vežimo metu, turi būti žinomos krovinio vežimo, praradimo, sugadinimo aplinkybės. Todėl atsakovei tenka procesinė našta įrodyti, kad ji elgėsi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, siekė nepadaryti žalos pristatomam kroviniui. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 bei joje cituojamą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad priėmusi pervežimui ieškovei priklausantį krovinį ir pati nedalyvavusi jo vežime, atsakovė domėjosi ir/ar siekė užtikrinti saugų krovinio pristatymą jo gavėjui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad į pasitelktus vežėjus atsakovė kreipėsi iš esmės tik tada, kai jai buvo pranešta apie dalies krovinio sugadinimą, t. y. po 2018-08-20 (2 t., b. l. 54-57, 59-72, 74-87).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, jog atsakovė buvo nerūpestinga ne tik vykdydama 2018-08-07 sutartį, kuria įsipareigojo neperduoti sutarties vykdymo kitiems asmenims, bet ir vežimo, kurio nevykdė pati, metu, kadangi faktinių vežėjų atliekamo vežimo nekontroliavo ir nesiėmė jokių priemonių užtikrinti saugų ieškovei priklausančio krovinio pristatymą. Dėl išdėstytų aplinkybių taip pat atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad kokie nors konkretūs atsakovės ar trečiųjų asmenų darbuotojų – vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalai kilti, kadangi, kaip minėta, būtent apeliantė turėjo pateikti įrodymus, kad jos ar pasitelktų trečiųjų asmenų darbuotojų veiksmai buvo maksimaliai atidūs ir rūpestingi ir negalėjo sukelti žalos ieškovei priklausančiam kroviniui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Priešingai, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, o objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinys buvo perpakuotas, nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, o tik deklaratyviais ieškovės pamąstymais. Pažymėtina, jog ginčo sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad krovinio perpakavimą patvirtina byloje esančios nuotraukos, ataskaita užsakovui Je-elkas AS, taip pat ieškovės ir trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ atstovų paaiškinimai apie elektros skydų pakavimą ir tam naudojamas medžiagas, kurie nėra paneigti atsakovės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
28. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė nepriklausomų ekspertų UAB „Klaipėdos Netas“ Raportą Nr. V336.19 su priedais, parengtą apžiūrėjus sugadintą elektros skydą UAB „JE-elkas Baltic“ buveinėje („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 110, DOK-17689). Minėtame dokumente nurodyti skydo gamintojo UAB „tic elkas Baltic“ vadovas paaiškinimai dėl ginčo krovinio supakavimo, t.. y. kad sumontuota spinta ir kondicionierius buvo dengti kartonu ir padėti ant paletės šalia vienas kito, spinta prie paletės pritvirtinta baltos spalvos tvirtinimo juostelėmis, kondicionierius pritvirtintas prie spintos pakavimo plėvele, abu gaminiai ant paletės supakuoti į permatomos spalvos plėvelę, originali pakuotė buvo paženklinta siuntėjo ir gavėjo rekvizitais, nurodant užsakymų numerius. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų, atliktų krovinio pristatymo vietoje, nustatyta, jog pakeistos tvirtinimo juostelės (žalios vietoj gamintojo uždėtų baltų), krovinys uždengtas kartono lakštais iš priekio ir galo, nėra užsakymų numerių (1 t., b. l. 166-167, 173, 182, 195-196). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, jog vežimo metu ieškovei priklausantis krovinys buvo perpakuotas, todėl byloje nesant minėtus įrodymus paneigiančių duomenų, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, jog krovinys buvo perpakuotas.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę (CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, kad priimdama krovinį, atsakovė būtų padarius pastabas dėl krovinio ar jo pakuotės būklės netinkamumo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad žala kroviniui buvo padaryta dėl netinkamo jo supakavimo (CPK 178 straipsnis).
Dėl vežėjo atsakomybės ribojimo ir nuostolių dydžio
30. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog ieškovė, prašydama nuostolių dėl sugadinto krovinio dalies atlyginimo, neįrodinėja ginčo krovinio nuvertėjimo sumos, nors toks vežėjo atsakomybės ribojimas nustatytas CMR konvencijos 23 ir 25 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie krovinio – įrenginio – nuvertėjimo dydį, kaip tai reglamentuoja CMR konvencija. Apeliantės vertinimu, atkūrimo kaštų apskaičiavimas negali būti vertinamas kaip krovinio nuvertėjimas CMR konvencijos prasme.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog CMR konvencijos 25 straipsnyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio (CMR konvencijos 25 straipsnio 2 dalis). CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad šia Konvencijos nuostata ribojama vežėjo civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).
32. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad nuvertėjimo suma gali būti laikomos ir daikto atstatymo išlaidos, todėl ieškovė pagrįstai nuostolius paskaičiavo vadovaudamasi sąnaudomis, patirtomis atstatant sugadintą daiktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius rašytinius duomenis ir teismų praktiką ginčo klausimu, neturi pagrindo nesutikti su aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.
33. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017; 2012-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už krovinio sugadinimą nustatymo, negalima apsiriboti pažodiniu CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019; 2013-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013).
34. Teismų praktikoje nurodoma, kad atstatymo išlaidos turto vertinimo prasme gali būti laikomos atitinkančiomis turto nusidėvėjimo sumą, t. y. žalos dydis gali būti nustatomas pagal remonto kainas (daikto atkūrimo kaštus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1662-565/2019; Kauno apygardos teismo 2018-01-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-264/2018).
35. Pažymėtina, jog ieškovės patirtus nuostolius pagrindžia pateiktos PVM sąskaitos – faktūros ir mokėjimo nurodymai, taip pat remontui sunaudotų detalių sąrašas ir remonto darbų kalkuliacija (1 t., b. l. 66-71). Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė įrodymų, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti išvadą, jog apskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta, neteisinga ar prieštarauja CMR konvencijos 23 straipsnio reikalavimams, nenurodė, kokia nuostolių suma būtų teisinga.
36. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, jog krovinys, toks, koks jis buvo pristatytas gavėjui, galėjo būti naudojamas pagal paskirtį, taip pat, kad buvo galimybė realizuoti sugadintas skydo dalis ar patį sugadintą skydą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė sugadinto krovinio remontą atliko netikslingai ar nepagrįstai. Apeliantė taip pat neginčijo fakto, jog pataisytas krovinys buvo pristatytas gavėjui. Be to, byloje esantis pirkimo užsakymas patvirtina, jog sugadinto krovinio vertė sudarė 18 724,85 Eur (1 t., b. l. 39-40), o krovinio atstatymas, panaudojant nesugadintas detales, kainavo 11 035,00 Eur, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai prieštarauja CMR konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje numatytiems kompensacijos ribojimams ar kad ieškovė siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.
37. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, jog apeliacinės instancijos teismui pritarus pirmosios instancijos teismo motyvams dėl galimai tyčinių atsakovės, kaip vežėjos, veiksmų ir rūpestingumo pareigos nesilaikymo (žr., 30 punktą), apeliantė prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020), todėl plačiau nepasisakytina dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės, kaip vežėjos, atsakomybės ribojimu.
38. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes bei aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl vežimo metu sugadintos krovinio dalies ir nuostolių atlyginimo, iš esmės tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias vežimo teisinius santykius, CMR konvencijos nuostatas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
42. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš atsakovės, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, ieškovės Tic Elkas A/S (ankstesnis pavadinimas – Je-Elkas A/S), juridinio asmens kodas DK16610178, naudai 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus