Civilinė byla Nr. e2A-1246-852/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14013-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.1.1. 1.3.6.3.1. 1.4.1.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir trečiojo asmens P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“ ir trečiajam asmeniui P. J. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą.

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė teismui ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, kuriame prašė panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015-04-14 atsisakymą duoti sutikimą skirti P. J. drausminę nuobaudą – pastabą. Nurodo, jog P. J. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Vagonų ūkio Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto (toliau- JKTAP) VI kategorijos vagonų tikrintoju remontininku. 2015-03-05 15 val. 34 min. į Kenos geležinkelio stoties 13-ąjį kelią atvykstant traukiniui Nr. 2314 JKTAP I kat. operatorė V. K. radijo ryšio priemonėmis pranešė, jog traukinio apžiūrą turi atlikti VI kat. Vagonų tikrintojai remontininkai T. P., P. J. ir J. B., sutikti traukinį turi P. J. ir T. P.. Tuo metu JKTAP viršininkas S. P. buvo operatorinėje ir per langą pastebėjo, kad sutikti traukinio iš JKTAP pastato išėjo tik T. P.. Nuėjęs patikrinti antrą pastato aukštą, valgykloje JKTAP viršininkas S. P. rado P. J. besikalbantį su vagonų tikrintojais remontininkais E. R. ir M. K., o paklaustas, kodėl nenuėjo sutikti atvykstančio traukinio Nr. 2314, P. J. nieko konkretaus atsakyti negalėjo. 2015-03-06 Kenos geležinkelio stoties viršininkas S. G. raštu Nr. LS(KnGS)-183 paprašė P. J. pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. 2015-03-10 P. J. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog operatorės duoto nurodymo sutikti atvykstančio traukinio Nr. 2314 negirdėjo, apie tai, kad jis neatsiliepė radijo ryšio priemonėmis girdėjo JKTAP viršininkas S. P., o darbdavys siekia nubausti jį todėl, jog jis yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas. 2015-03-17 Operatyvinio pasitarimo metu buvo išnagrinėtas darbo drausmės pažeidimas. P. J. buvo paprašytas paaiškinti, kodėl nereagavo į operatorės nurodymą pasitikti atvykstantį traukinį Nr. 2314. P. J. nurodė, kad būdamas JKTAP valgykloje bendravo su ten esančiais kolegomis ir teigė negirdėjęs operatorės pranešimo apie tai, jog jam reikia eiti pasitikti atvykstantį traukinį. Tai, jog operatorė atvykstantį traukinį nurodė pasitikti P. J. ir T. P. patvirtino ir operatyviniame pasitarime dalyvavę JKTAP vagonų tikrintojai remontininkai G. O., M. K., T. P., E. R.. Nustačius, kad P. J. operatorės duoto nurodymo neįvykdė dėl aplaidumo, operatyvinio pasitarimo metu buvo nustatytas Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015-02-10 įsakymu Nr. Į(KnGS)-19 patvirtintų JKTAP VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 p., Kenos geležinkelio stoties viršininko 2014-08-12 įsakymu Nr. Į(KnGS)-104 patvirtintų JKTAP nuostatų 9.1 p. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo-Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014-06-03 įsakymu Nr. Į(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 p. pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, buvo nutarta už darbo drausmės pažeidimą vagonų tikrintojui remontininkui P. J. skirti drausminę nuobaudą - pastabą. Ieškovas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog vagonų tikrintojas remontininkas P. J. yra atsakovo pirmininko pavaduotojas, jis 2015-03-18 raštu Nr.2(KnGS)-140 kreipėsi į atsakovą prašydamas suteikti raštišką sutikimą P. J. skirti drausmine nuobaudą - pastabą. 2015-04-01 ieškovas gavo atsakovo 2015-04-01 raštą Nr.10-152, kuriame prašoma pateikti papildomus dokumentus, susijusius su paminėtu darbo drausmės pažeidimu. Ieškovas kartu su 2015-04-02 raštu Nr.2(KnGS)17 pateikė papildomus dokumentus. 2015-04-14 gavo atsakymą, kuriuo atsakovas atsisakė leisti skirti drausminę nuobaudą, nurodydamas, kad pažeidimus padarė ne P. J., tačiau kiti darbuotojai, kurie pagal savo pareiginius nuostatus turėjo imtis prevencinių priemonių, kad šio netyčinio pažeidimo išvengti, o šis įvykis dar kartą patvirtina pagrindinę nuostatą nuolat engti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinę sąjungą „Solidarumas“ ir jos narius, siekiant palaužti ir sunaikinti esamą profesinę sąjungą. Ieškovas pažymi, kad jo veikla yra susijusi su padidinto pavojaus šaltinio valdymu, tokiai veiklai keliami aukšti saugos reikalavimai, todėl jis turi užtikrinti aukštus saugos standartus ir atitinkamai reikalauti darbuotojų drausmės. Pasak ieškovo, darbdavio veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti darbo drausmę ir lokalių teisės aktų vykdymą, saugos reikalavimus, sąlygoti įstatymu (DK 228 str. 229 str.), todėl pripažintini įstatymo saugomu darbdavio interesu, o šių interesų pažeidimas - esminiu darbdavio interesų pažeidimo faktu. Atsakovui atsisakius duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą, konstatuotinas teisėtų darbdavio interesų ir ginčijamo profesinės sąjungos sprendimo priežastinis ryšys (DK 227 str. 2 d., 240 str. 2 d.). Atsakovo nepagrįstas atsisakymas skirti darbuotojui drausminę nuobaudą pažeidžia esminius darbdavio interesus, t.y. užtikrinti, jog visi darbuotojai laikytųsi darbo drausmės, tinkamai vykdytų teisės aktais įtvirtintas prievoles, kurios turi tiesioginę įtaką geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir trečiasis asmuo P. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad trečiasis asmuo dėl jam pareikšto kaltinimo 2015-03-05 15:34 val., nesutikus į 13-ąjį kelią atvykstančio traukinio Nr. 2314 nėra kaltas. Atsakovas ir trečiasis asmuo vadovaujasi DK 234 ir DK 238 str. ir pažymi, kad tam, kad trečiajam asmeniui būtų paskirta drausminė nuobauda, turi būti įrodyta trečiojo asmens kaltė ir tariamo darbo drausmės pažeidimo sunkumas ir sukeltos pasekmės. 2015-03-10 paaiškinime P. J. nurodė, kad apie tai, kad jis privalo 2015-03-05 15:34 val.  sutikti į 13-ąjį kelią atvykstantį traukinį Nr. 2314 jam nebuvo pranešta, jis JKTAP operatorės V. K. pranešimo negirdėjo ir tai žinodamas JKTAP viršininkas S. P. nesiėmė priemonių, kad JKTAP operatorės V. K. nurodymas P. J. būtų tinkamai praneštas. P. J. nebuvo pasišalinęs iš savo darbo vietos ir dėl to, kad jam tinkamai nebuvo pranešta apie užduotį sutikti į 13-ąjį kelią atvykstantį traukinį Nr. 2314, jis yra nekaltas. Atsakovas ir trečiasis asmuo pažymi, kad tariamas darbo drausmės pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pažymi, kad 2015-03-17 paaiškinime G. O. nurodė, kad jis kartu su T. P. sutiko traukinį. Tai, kad galimai specialiai P. J. nebuvo tinkamai pranešta apie užduotį, galima suprasti kaip norą atkeršyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ profesinei sąjungai „Solidarumas“, kurios pirmininko pavaduotojas yra trečiasis asmuo P. J..

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-27 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad susipažinęs su atsisakymo turiniu, išklausęs ieškovo atstovo, atsakovo atstovo, trečiojo asmens ir jo atstovo paaiškinimus, liudytojų S. P., V. K., T. P. parodymus, bei įvertinęs visus į bylą pateiktus rašytinius, garso įrašus, vertina, jog atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą trečiajam asmeniui yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas konstatavo, kad Profesinės sąjungos tarybos atsisakymas skirti drausminę nuobaudą Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojui P. J. pažeidžia darbdavio interesus. Trečiojo asmens P. J. pasiaiškinimus, kad jis 2015-03-05 negirdėjo nurodymo sutikti traukinį Nr. 2314, paneigia byloje surinkti įrodymai. Teisme apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad nurodymas P. J. sutikti atvykstantį traukinį buvo duotas. Liudytoju apklaustas Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto viršininkas ir ieškovo tiesioginis vadovas S. P. teisme nurodė, kad 2015-03-05 stoties budėtojas per garso ryšį pranešė, kad atvažiuoja traukinys Nr. 2314. Operatorė V. K. pranešė traukinį pasitikti P. J. ir T. P.. Būdamas operatorinėje jis pamatė, kad T. P. nuėjo pasitikti atvykstančio traukinio viena, P. J. pasitikti traukinio neišėjo. Tuomet sutikti atvykstantį traukinį jis nurodė G. O.. P. J. rado antrame pastato aukšte, valgomajame. Jo paprašius paaiškinti, kodėl jis operatorės nurodymu neišėjo pasitikti atvykusio traukinio, P. J. negalėjo nieko paaiškinti. Iš Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto I kat. operatorės V. K. parodymų nustatyta, kad ji per raciją paskelbė, jog traukinį Nr. 2314 turi pasitikti T. P. ir P. J., ir jos nurodymas buvo suprastas, nes ji išgirdo atsakymą „supratau“. Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina 2015-03-05 V-14 formos žurnalo išrašas (el. b.l.126).

Liudytoja vagonų tikrintoja-remontininkė T. P. teisme paaiškino, kad 2015-03-05 jai ir P. J. operatorė davė nurodymą sutikti atvažiuojantį traukinį, o, gavus nurodymą, ji operatorei pranešė, kad nurodymą suprato. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad V. K. turėjo pakartoti jam duotą nurodymą ir išgirsti atsakymą, kad nurodymas yra suprastas, teismas nagrinėjamu atveju atmeta kaip teisiškai nereikšmingą, nes aiškinantis trečiojo asmens nurodymo nevykdymo priežastis, trečiasis asmuo P. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad operatorės nurodymą pasitikti traukinį girdėjo, tačiau savo pavardės negirdėjo. Nurodymas vientisas, nenutrūkstantis, todėl nepagrįsti argumentai dėl prasto ryšio. Byloje nėra jokių duomenų apie galimas garso įrašo koreguotes. Ieškovas neprašė skirti ekspertizės pateikto garso įrašo autentiškumui nustatyti. Liudytoja T. P. teisme nurodė, kad tuo metu, kai buvo duotas nurodymas jai ir P. J. pasitikti atvykstantį traukinį, ji buvo toje pačioje patalpoje su P. J.. Ji aiškiai išgirdo P. J. ir savo pavardę. Išėjo pasitikti traukinio, nepranešus apie nurodymą P. J., nes buvo įsitikinusi, kad jis šį nurodymą girdėjo.

Nustačius, kad nurodymas sutikti atvykstantį traukinį P. J. buvo duotas, bei nenustačius svarbių priežasčių, dėl ko P. J. duoto nurodymo nesiėmė vykdyti, sutiktina su 2015-03-17 operatyvinio pasitarimo metu ieškovo atsakingų asmenų padaryta išvada, kad P. J. savo neveikimu pažeidė: Vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 p. (vagonų tikrintojas-remontininkas pagal I kat. operatoriaus nurodymą sutinka atvykstantį ir išlydi išvykstantį traukinį); Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto nuostatų 9.1. (sutinkami atvykstantys ir išlydimi išvykstantys traukiniai); Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 p. (pasitikdami traukinį priėmimo kelio pradžioje, du vagonų tikrintojai remontininkai iš abiejų pusių vizualiai stebi atvykstančio traukinio techninę ir komercinę būklę, stebėdami aširačių, ašidėžių, vežimėlių, automatinių sankabų, stabdžių įrenginių ir kėbulų gedimus arba jų požymius, pakrautų vagonų iškrovimo angų, durų, stogų būklę, atviruose vagonuose sukrautų krovinių išdėstymą ir įtvirtinimą), reikalavimus (el. bylos 25, 29, 33 pusl.). Vagonų tikrintojo-remontininko pareiginiai nuostatai ir Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros nuostatai numato atsakomybę už minėtuose nuostatuose įvardintų pareigų netinkamą vykdymą. Su nurodytais vagonų tikrintojo-remontininko darbą reglamentuojančiais teisės aktais P. J. buvo supažindintas, ką jis patvirtino teismo posėdžio metu.

Nors trečiasis asmuo P. J. ir atsakovo - profesinės sąjungos - pirmininkas S. F. tvirtina, kad drausminės nuobaudos inicijavimas šiuo atveju sietinas su trečiojo asmens dalyvavimu profsąjunginėje veikloje, tačiau šis argumentas grįstas tik prielaidomis ir subjektyviu atsakovo pirmininko S. F. vertinimu Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, ginčydamas atsakovo atsisakymą skirti drausminę nuobaudą – pastabą trečiajam asmeniui, įrodė, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo interesus. Atsižvelgiant į ieškovo vykdomą geležinkelio transporto veiklą ir jai keliamus itin aukštus saugos reikalavimus, darbdavio interesų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ginčijamu atsakovo atsisakymu, teismo pripažintu nepagrįstu ir nemotyvuotu.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir trečiasis asmuo P. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad trečiasis asmuo P. J. dirbo vienas, o ne poroje su T. P., todėl operatorė privalėjo įsitikinti, kad informacija pasiekė P. J. ir turėjo gauti jo atsakymą, kad jis nurodymą suprato, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai taikė DK 227 str., kadangi, apelianto teigimu, būtų pakakę svarstymo dėl nuobaudos skyrimo ir ir patikslinti darbo proceso instrukcijas bei nustatyti, kad operatorė turi gauti iš darbuotojo informaciją, kad jis suprato nurodymą. Skundžiamame sprendime teismas pažeidė DK 234 str. įtvirtintą trečiojo asmens nekaltumo prezumpciją. DK 238 str. reikalauja, kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į sukeltas pasekmes. Nagrinėjamu atveju jokių neigiamų pasekmių nekilo. Byloje nėra įrodymų, kad už panašius pažeidimus būtų bausti kiti darbuotojai. Teismas sprendime nepasisakė dėl darbo ginčo žinybingumo darbo ginčo komisijai. Prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti įrodymus.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas ginčydamas apelianto atsisakymą skirti drausminę nuobaudą – pastabą trečiajam asmeniui įrodė, kad apelianto atsisakymas duoti sutikimą skirti šią nuobaudą iš esmės pažeidžia jo interesus. Teismas spręsdamas ginčą įvertino konkretaus darbo drausmės pažeidimo turinį ir nustatė, kad savo neveikimu trečiasis asmuo pažeidė lokalius teisės aktus. Tokiu savo elgesiu jis neteko darbdavio pasitikėjimo, atsižvelgiant į ieškovo vykdomą geležinkelio transporto veiklą ir jai keliamus itin aukštus saugos reikalavimus, ir tai turi būti suprantama, kaip žalinga pasekmė. Apelianto argumentas dėl bylos žinybingumo prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kuria pirmosios instancijos teismas grindė ginčijamą sprendimą. Profesinės sąjungos atsisakymo leisti skirti drausminę nuobaudą apskundimo sąlygos nustatytos taikant LR DK 134 str. 3 d. analogiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo P. J. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ VI kategorijos vagonų tikrintoju – remontininku. Taip pat P. J. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas.

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d., darbdavys norėdamas skirti P. J., kaip profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojui, drausminę nuobaudą turi gauti išankstinį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo sutikimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2015 m. balandžio 14 d. raštu netenkino darbdavio prašymo duoti sutikimą skirti P. J. drausminę nuobaudą už 2015 m. kovo 5 d. galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą, susijusį su tuo, kad P. J. pagal operatorės V. K. nurodymą, perduotą radijo ryšio priemonėmis, neišėjo pasitikti 15.34 val. į Kenos geležinkelio stoties 13-ąjį kelią atvykstančio traukinio.

Bylos nagrinėjimo dalyku yra profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 14 d. atsisakymo duoti sutikimą drausminei nuobaudai skirti teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 14 d. atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą P. J., visų pirmą apeliuoja į tai, kad P. J. nepadarė darbo drausmės pažeidimo, t.y. kad jis negirdėjo V. K. nurodymo (nėra kaltės), be to, kad tokie veiksmai nesukėlė jokių pasekmių ir kad paprastai darbdavio yra toleruojami. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose teismas nesprendžia dėl drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, nes darbuotojui jokia drausminė nuobauda kol kas nėra paskirta. Taigi teismas tik preliminariai įsitikina, ar veika, kurios padarymu yra kaltinamas profesinės sąjungos renkamo organo narys, realiai galėjo būti padaryta, ar ji nėra fiktyvi, tariama, imituota tik dėl akių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus V. K., T. P. ir tiesiogiai įvykį stebėjusį viršininką S. P.. Šių liudytojų parodymai yra pakankami konstatuoti, kad P. J. tikėtinai padarė darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio darbdavys kreipėsi norėdamas gauti profesinės sąjungos sutikimą.

Teismų praktikoje taip pat ne sykį yra konstatuota, kad profesinės sąjungos dalyvavimas drausminės nuobaudos skyrimo procedūroje duodant arba neduodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, yra įtvirtintas tarptautiniuose darbo standartuose (TDO konvencija Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje) ir reiškia siekį apriboti darbdavio neleistiną įtaką profesinėms sąjungoms persekiojant ir diskriminuojant profesinių sąjungų narius dėl jų profsąjunginės veiklos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-01-14 nutarimas). Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos, kurią 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas. Taigi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta garantija profesinių sąjungų renkamo organo nariams yra siekiama apsaugoti jų interesus tikslu, kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą profesinėje sąjungoje, tačiau tai neturi sukurti teisės profesinių sąjungų atstovams nevykdyti įstatymų ar galiojančių teisės aktų nuostatų bei tapti priemone užkirsti darbdaviui kelią įgyvendinti jam teisės aktais suteiktas teises.

Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pateikta prima facie įrodymų, kad P. J. galėtų būti persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsąjunginės veiklos. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas atsisakė prijungti įrodymus apie P. J. aktyvią profsąjunginę veiklą, dėl kurios darbdavys buvo priverstas pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. Tokie įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui (neprijungti dokumentai, t.y. P. J. pareiškimas darbo ginčų komisijai dėl individualių jo darbo santykių (darbo užmokesčio), pareiškimas dėl dalinio studijų išlaidų padengimo, dokumentai dėl 2012 m. neeilinio žinių patikrinimo, 2014-04-14 ir 2014-07-30 tarnybiniai pranešimai dėl įvykio darbe, skundas, yra susiję su P. J. individualiais darbo santykiais, o ne su jo kaip darbuotojų atstovo veikla, 2015-08-18 teismo posėdžio garso įrašas ir posėdžio pažyma b.l. 82). Įrodymų apie P. J. veiklą atstovaujant darbuotojus apeliantai nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Apeliantų teiginiai, kad kitas profesinės sąjungos narys S. F. galimai buvo persekiojamas dėl profsąjunginės veiklos, yra nesusiję su šioje byloje nustatinėtinais faktais ir savaime neįrodo, kad lygiai taip pat galimai yra persekiojamas ir P. J..

Taip pat teismas atmeta apeliantų argumentus, kad darbdavys neįrodė, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Šiuo atveju yra nustatyta, kad darbdavys organizuoja ir paskirsto darbą naudodamas elektronines radijo ryšio priemones, todėl yra aišku, kad darbo procesų efektyvumas yra užtikrinamas tik tada, kai darbuotojai tikslai vykdo tokiomis priemonėmis perduotus nurodymus. Taigi darbdavys siekdamas nubausti darbuotoją, vengiantį vykdyti radijo ryšiu perduodamus nurodymus, siekia teisėto ir reikšmingo tikslo.

Apeliantų argumentai, kad ginčui turėjo būti taikoma privaloma darbo ginčams nagrinėti ikiteisminė tvarka, yra nepagrįsti, nes ikiteisminė tvarka taikoma tik individualiems darbo ginčams, t.y. ginčams kilusiems tarp darbuotojo ir darbdavio (DK 285 str.), o ne tarp darbdavio ir profesinės sąjungos.

Apeliantai yra pareiškę prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovų apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Šiai bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatinėjamos pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių įrodymų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pakeisti jį ar panaikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai todėl atsakovo ir trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį už apeliacinį skundą) netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir trečiojo asmens P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Ona Gasiulytė

Eglė Surgailienė

Andrius Verikas