Civilinė byla Nr. e2A-1968-603/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00284-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;
2.6.10.6.; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Rombega“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gontera“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Rombega“, trečiajam asmeniui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui dėl transporto priemonės kainos sumažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Gontera“ pateikė ieškinį, prašydama:
1.1. sumažinti transporto priemonės Fiat Ducato, gamybos metai 2016, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą pirkimo kainą 3 456,50 Eur suma ir ją priteisti iš atsakovės;
1.2. priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. Finansinio lizingo sutarties su trečiuoju asmeniu SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu pagrindu iš atsakovės UAB „Rombega“ įsigijo 2016 m. gamybos transporto priemonę Fiat Ducato už 9 680,00 Eur sumą. Automobilio pirkimo metu atsakovė garantavo ieškovei, kad įsigyjama transporto priemonė yra be defektų, nereikalaujanti papildomų investicijų, o spidometre nurodyta rida yra originali. Transporto priemonė sugedo 2019 m. lapkričio mėnesį, t. y. praėjus nepilnam mėnesiui nuo jos įsigijimo. Ieškovės teigimu, ji 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į automobilių remonto servisą UAB „Autohausas“, kuriame buvo nustatyti automobilio Fiat Ducato gedimai - variklio gedimas, trūkusi variklio galvutė bei galvutės tarpinė, užkepę kuro purkštukai ir kt. Pažymėjo, kad šie trūkumai yra esminiai, kadangi jų nepašalinus ieškovė negalėjo toliau eksploatuoti transporto priemonės. Ieškovės teigimu, ji taip pat kreipėsi į autorizuotą FIAT atstovą Lietuvoje MB „Autorėjas“ Bosh Car Service, kuriame buvo nustatyta, jog automobilio Fiat Ducato tikroji rida yra 550 007 km, o ne 180 333 km., kaip buvo nurodyta 2019 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Nurodė, kad paaiškėjus tokioms aplinkybėms telefonu kreipėsi į atsakovės savininką ir direktorių R. P. (R. P.) dėl nustatytų paslėptų automobilio defektų ir nustatytos netikros automobilio ridos, siūlydamas atvažiuoti apžiūrėti nustatytų defektų. Atsakovės vadovas atvykti atsisakė, nurodydamas, jog už remontą gali sumokėti papildomai 500 Eur ir 2019 m. lapkričio 7 d. į ieškovės asmeninę sąskaitą padarė 500 Eur pavedimą. Ieškovės teigimu, ji transporto priemonės dėl sudėtingos procedūros įsigijus lizingo būdu nusprendė negrąžinti atsakovei, o suremontuoti savo lėšomis ir toliau naudoti. Atsakovės sumokėta suma remontui nepakankama, kadangi ieškovei transporto priemonės remontas kainavo 3 956,50 Eur. Nors apie tai buvo informuota atsakovė, ji atsisakė atlyginti automobilio remonto išlaidas. Kadangi ieškovei nepavyko susitarti su atsakove taikiai dėl kainos sumažinimo ar remonto išlaidų padengimo, atsakovė nuslėpė esminius transporto priemonės defektus, ieškinys reiškiamas dėl žalos atlyginimo.
3. Atsakovė UAB „Rombega“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės 2019 m. lapkričio 5 d. pretenzijoje atsakovei buvo siūlyta sumokėti 1 353 Eur sumą, kuri yra dvigubai mažesnė nei ieškinio reikalavimas. Pažymėjo, kad ieškovė vertino ir ne viena apžiūrinėjo transporto priemonę ir atliko bandomuosius važiavimus iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo momento, įsitikindama iki automobilio pirkimo, jog atsakovės parduodamas naudotas automobilis atitinka būtinas technines sąlygas ir lūkesčius tiek kaina, tiek technine būkle. Šalims sutartus VĮ „Tuvlita“ 2019 m. spalio 23 d. buvo atlikta automobilio Fiat Ducato techninės būklės patikra, pagal kurią ieškovės įsigytas naudotas automobilis atitiko Lietuvoje keliamus saugaus eismo reikalavimus ir buvo tinkama eksploatavimui. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodyti automobilio variklio galimi gedimai yra akivaizdžiai pastebimi dirbant užvestam varikliui, kadangi pasikeičia variklio išmetamų dujų (dūmų) spalva, šaldymo skystyje atsiranda tepalo (likučiai) dėmės, variklis dirba nelygiai ir tokius gedimus ieškovė pirkdama automobilį būtų pastebėjusi. Atsakovės nuomone, tokie ieškovės nurodyti variklio gedimai galėjo atsirasti tik tada, kai ieškovė automobilį netinkamai eksploatavo. Nurodė, kad geranoriškai sumokėjo 500 Eur dėl nenoro veltis į ginčus ieškovei pareiškus nepagrįstas pretenzijas dėl prieš 14 dienų nupirkto automobilio. Pažymėjo, kad apie ieškovės nurodytus buvo informuota tik po 14 dienų, kas pagrindžia ieškovės siekį pasipelnyti.
4. Trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas atsiliepime nurodė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 2.3. punkte numatyta, jog vykdant pirkimo – pardavimo sutartį lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises bei pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už turtą, todėl lizingo bendrovė neprieštarauja, kad ieškovė šiuo atveju naudotųsi pirkėjo teise kreiptis į teismą dėl turto kokybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, ieškovei priteisė iš atsakovės 3 456,50 Eur automobilio kainos sumažinimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3 456,50 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 804,35 bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas, įvertinęs UAB „Autohausas“ 2020 m. liepos 28 d. atsakyme į ieškovės paklausimą nurodytus argumentus dėl gedimo, liudytoju apklaustu M. Č. ir įmonės vadovo P. M. parodymus nustatė, kad automobilio trūkumai išryškėjo ieškovei įgijus automobilį. Pažymėjo, kad automobilio gedimai buvo esminiai, kadangi juos sudarė variklio galvos gedimas, variklio grandinių keitimas, kuro purkštukų keitimas, starterio ir generatoriaus remontas ir jų nepašalinus toliau eksploatuoti transporto priemonės ieškovė negalėjo. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais - 2019 m. gruodžio 6 d. UAB „Autohausas“ PVM sąskaita faktūra, 2019 m. gruodžio 11 d. bei 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovės atliktų apmokėjimų išrašais teismas konstatavo, jog gedimų šalinimas ieškovei kainavo 3 956,50 Eur sumą.
7. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį; jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnis). Pažymėjo, kad naudoto automobilio pardavimo ieškovei aplinkybė neatleidžia atsakovės (pardavėjos) nuo CK 6.333 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos pareigos garantuoti ieškovei automobilio techninės būklės atitikimą sutarties sąlygoms.
8. Konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės nustatyti automobilio variklio galvutės defektai atsirado dėl ieškovės pažeistų daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tokiais argumentais:
8.1. Atsakovės argumentai, jog automobilis po perdavimo nuvažiavo apie 8 000 km, galimai buvo vežamos per didelėmis apkrovos ar netinkamai eksploatuojant automobilį (jį perkaitinus) nepagrįsti rašytiniais įrodymais.
8.2. Gedimų pobūdis, liudytojo M. Č. parodymai, jog nustatyti gedimai neatsiranda staiga, jie yra ilgalaikio, netinkamo automobilio eksploatavimo pasekmė, tai, kad defektai atsirado praėjus kelioms savaitėms po automobilio įsigijo, sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad defektai (ar defektų atsiradimo priežastys) buvo pirkimo – pardavimo metu, o ne atsirado vėliau (CPK 185 straipsnis).
8.3. Atliktos 2019 m. spalio 23 d. automobilio techninė apžiūros išvada apie automobilio atitikimą techniniams reikalavimams nepaneigia ieškovės argumentų, jog automobilis įsigytas su esminiais trūkumais, o juos nulėmusios priežastys jau egzistavo automobilio perdavimo metu.
8.4. Atsakovės atstovo nurodyti argumentai, kad ieškovės nurodyti automobilio trūkumai privalėjo būti pastebėti techninės apžiūros metu dėl pakitusios išmetamų dūmų spalvos, šaldymo skystyje atsiradusio tepalo, netolygaus variklio darbo, yra deklaratyvaus pobūdžio, jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.
9. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su automobilio perdavimo ieškovei aplinkybėmis, sprendė atsakovę neįrodžius aplinkybės, jog ieškovė perėmusi automobilį iki trūkumų nustatymo nuvažiavo apie 8 000 km. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog 2019 m. spalio 18 d. ieškovė valdė automobilį, be to, ieškovė neįrašė priede prie pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir lizingo davėjo, ridos rodmenų.
10. Teismas vertino, jog ieškovės elgesys prieš įsigyjant automobilį atitiko apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį. Ieškovės atstovo paaiškinimus, jog apžiūrėjus prieš perkant automobilį, galėjo nepastebėti variklio defektų laikė tikėtinais. Pažymėjo, kad defektų paaiškėjimas tik nuvežus transporto priemonę į specializuotą autoservisą pagrindžia aplinkybę, jog defektų paprastos apžiūros metu negalima pamatyti. Atsakovės argumentą, jog ieškovė verčiasi krovinių pervežimu ir prieš įsigydama transporto priemonę pati jos išsamiai neapžiūrėjo, vertino kaip prieštaraujantį įstatymo nuostatoms ir teismų praktikai. Nurodė, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę, bet ne pareigą apžiūrėti perkamą daiktą ir tai nepanaikina atsakovės atsakomybės už transporto priemonės kokybę. Atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovė parduodama ieškovei transporto priemonę informavo apie galimus jos trūkumus, ar juos ieškovė galėjo numanyti.
11. Konstatavo, jog ieškovei įrodžius visas aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės apginti jos pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos pagrindu, o atsakovei jų nepaneigus, taikytinos CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos pasekmės ieškovės kaip pirkėjos pažeistai teisei apginti. Spręsdamas ieškovės patirtos žalos dydį šalinant įgytos transporto priemonės gedimus teismas įvertino realią ieškovės patirtą žalą. Pažymėjo, kad ieškovės patirtas 3 956,50 Eur su PVM išlaidas pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas įvertino atsakovės 2019 m. lapkričio 7 d. sumokėtą ieškovei 500 Eur sumą automobilio defektams pašalinti, ją išskaičiavo iš ieškovės sumokėtos 3 956,50 Eur sumos už automobilio remontą ir 3456,50 Eur sumą pripažino realiomis ir būtinomis ieškovės išlaidomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantė (atsakovė) UAB „Rombega“ pateiktame apeliaciniame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinio netenkinti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių, suteikiant didesnę galią ieškovės pateiktiems įrodymams bei nesivadovaujant visapusišku ir objektyviu įrodymų vertinimu. Tokiu būdu pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
12.2. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog ieškovei perduota transporto priemonė buvo tinkamos kokybės, ji galėjo būti eksploatuojama. Ieškovės atstovas iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ne kartą apžiūrėjo su atsivežtais specialistais transporto priemonę, ją išbandė ir pretenzijų nereiškė. Ieškovės atstovas pats automobilį techninei apžiūrai pristatė 2019 m. spalio 23 d. į Alytaus Techninių apžiūrų įmonę „Skirlita“, su ridos parodymais 187 524 km, specialistai gedimų nenustatė ir išdavė 2019 m. spalio 23 d. techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suteikdami teisę techniškai tvarkingam automobiliui dalyvauti eisme. Techninės apžiūros dokumentas nenuginčytas, jis laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai techninės apžiūros dokumentą vertino kaip nereikšmingą įrodymą spręsdamas automobilio techninės būklės klausimą, o įrodinėjimo pareigą dėl automobilio tinkamos techninės būklės perkėlė atsakovei.
12.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie automobilio eksploatacinę ridą. Ieškovė su automobiliu per penkias paras, t. y. nuo 2019 m. spalio 18 d. (automobilio įsigijimo) iki 2019 m. spalio 23 d. (techninės apžiūros) nuvažiavo 7 191 km atstumą (187 524 km – 180333 km), kas per parą sudaro 1 438,2 km. Kadangi automobilis ieškovės žinioje buvo nuo 2020 m. spalio 18 d. iki lapkričio 5 d. (iki kol sugedo), automobilis galimai nuvažiavo 25 884 km.
12.4. Atliekant privalomą techninę apžiūrą tikrinama, ar išmetamosiose dujose nėra teršalų (sudegusios alyvos, aušinimo skysčio ar kitų eksploatacinių skysčių), kurie nebūdingi techniškai tvarkingam varikliui. Esant ieškovės nurodytiems variklio trūkumams ar gedimams, techninės apžiūros metu būtų fiksuoti teršalai CQ2 bei konstatuoti variklio gedimai, o automobilis nebūtu pripažintas techniškai tvarkingu. Ieškovės pateiktame UAB „Autohausas“ 2020 m. liepos 28 d. rašte atliktų CQ2 vertinimo veiksmai analogiški apimtimi atliekamiems Techninėse aptarnavimo stotyse. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nevertino.
12.5. Byloje esantys objektyvūs duomenys sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė eksploatavo automobilį ne pagal įprastinę paskirtį, o pilna apkrova ir esant pakaitiniams vairuotojams. Tokią išvadą galima padaryti iš ieškovės pateiktame UAB „Autohausas“ 2020 m. liepos 28 d. atsakyme nurodytos galimos tarpinės susidėvėjimo ir pradeginimo priežasties – variklio perkaitimo dėl ilgos variklio darbo valandos, taip pat dėl per daug agresyvaus vairavimo būdo, dėl didelio variklio apkrovimo tempiant ar vežant didelius svorius. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino, jog ieškovė teikia logistikos ir krovinių pervežimo paslaugas ir yra suinteresuota pervežimo metu transportuoti kuo didesnio svorio krovinį.
12.6. Skundžiamame sprendime nepagrįstai padaryta išvada, jog atsakovės parduotos transporto priemonės tikroji rida 550 007 km, o ne 180 333 km. Teismas klaidingai nurodė, jog patikrą atliko autorizuotas FIAT atstovas Lietuvoje MB „Autorėjas" Bosh Car Service, tokiu būdu remdamasis nepatikimais duomenimis. Patikrą atlikęs subjektas nėra sertifikuotas ar licencijuotas atstovas, turintis teisę ir galimybę nustatyti tikrąją automobilio ridą, jo kvalifikacija byloje nebuvo grindžiama jokiais dokumentais ar kitais įrodymais, o teismas netyrė ir nevertino ieškovės pateiktos patikros rezultatų patikimumo.
12.7. Teismas nepagrįstai automobilio kainą sumažino vertindamas ir remonto, ir techninio aptarnavimo išlaidas, patiriamas dėl natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo. Automobilio tepalų keitimas greičių dėžėje, kuris įvertintas 90 Eur suma, nesusijęs su variklio gedimo aplinkybėmis, kadangi tepalai skiriasi nuo naudojamų variklyje. Be to, nėra aišku, dėl kokių priežasčių priteista už variklio remontui nepriklausančių dalių keitimą: variklio grandinių komplektą, purkštukus, starterio remontą, generatoriaus remontą ir kitus priežiūros darbus.
12.8. Skundžiamame sprendime atsakovės sutikimas sumažinti automobilio kainą neteisingai vertinamas kaip netiesioginis įrodymas kaltei pagrįsti. Priešingai, atsakovė bendradarbiavimo tikslais sutiko sumažinti prekės kainą, 500 Eur suma buvo pervesta ieškovei sutikus, be to, ieškovei buvo pasiūlyta grąžinti automobilį. Kadangi atsakovė sutiko sumažinti kainą, kvietimo atvykti apžiūrėti automobilį nebuvo.
12.9. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė, jog dalis teiktų dokumentų savo turiniu ir forma yra abejotini, nes nėra tinkamai pasirašyti ir patvirtinti. Taip pat teismas nepagrįstai vertino liudytojų parodymus, kurie yra specifiniai ir duoti tik mokslu paaiškinamais klausimais, nebuvo įsitikinta liudytojų turima kvalifikacija, nepareikalauti ją pagrindžiantys dokumentai.
13. Ieškovė atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus:
13.1. Automobiliui nustatyti trūkumai – gedimai ir tikroji rida yra tarpusavyje susiję, juos pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai iš automobilių remonto serviso „Autohausas“ ir autorizuoto FIAT atstovo MB „Autorėjas" Bosh Car Service. Nepašalinus nustatytų trukumų ieškovė negalėjo eksploatuoti transporto priemonės.
13.2. Apeliantės argumentai, jog ieškovės nurodyti automobilio trūkumai privalėjo būti pastebėti techninės apžiūros metu ar juos nulėmė ilgos variklio darbo valandos bei agresyvus vairavimo būdas, yra deklaratyvaus pobūdžio, juos paneigė autotechninį išsilavinimą turintis ir liudytoju apklaustas M. Č.. Automobilio techninės apžiūros metu nėra ir negali būti nustatytas variklio galvutės trūkimas. Aplinkybė, jog 2019 m. spalio 23 d. atliktos automobilio techninės apžiūros metu automobilis atitiko techninius reikalavimus, nepaneigia ieškovės argumentų, jog automobilis buvo perduotas su esminiais ir paslėptais trūkumais ar kad juos lėmusios priežastys jau egzistavo automobilio perdavimo metu.
13.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad tikroji automobilio rida yra ne 180 333 km, o atsakovė pakeitė ridą. Autorizuotas FIAT atstovas Lietuvoje MB „Autorėjas" Bosh Car Service 2019 m. lapkričio 16 d. nustatė, jog automobilio Fiat Ducato tikroji rida yra 550 007 km., t. y. daugiau nei du kartus daugiau, negu buvo nurodyta 2019 m. spalio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartyje. Tokią aplinkybę patvirtino FIAT autorizuotas centras Lietuvoje - UAB „Autobrava motors", pateikdama visą transporto priemonės FIAT Ducato, (Vin: (duomenys neskelbtini)) garantinio laikotarpio informaciją, iš kuriuos matyti, kad jau 2017-04-11 rida buvo 230 308 km., o garantinio laikotarpio pabaigoje 2018-01-26 rida buvo 368 315 km.
13.4. Aplinkybė, jog apeliantė ieškovei pardavė naudotą automobilį, neatleidžia atsakovės nuo CK 6.333 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos pareigos garantuoti ieškovei (pirkėjai), jog automobilio techninė būklė atitinka sutarties sąlygas. Ieškovė įrodė teisines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės apginti ieškovės pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Civilinėje byloje ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame konstatuota atsakovės atsakomybė dėl paaiškėjusių automobilio trūkumų po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir nuspręsta taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotą pirkėjo teisių gynimo būdą - sumažinti ieškovei automobilio kainą atlikta remonto suma.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo (lizingo davėjas) SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas su ieškove UAB „Gontera“ 2019 m. spalio 18 d. su sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. 71660/00 pagrindu įsipareigojo įsigyti iš atsakovės (pardavėjos) UAB „Rombega“ transporto priemonę Fiat Ducato (gamybos metai 2016, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) už 9 680,00 Eur sumą ir perduoti ją naudotis ir valdyti ieškovei (Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Byloje pateiktos 2019 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 716620/00 priede „Privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas“ nurodyta, kad parduodamos transporto priemonės rida yra 180 333 km, turto privalomoji techninė apžiūra galioja, o kiti transporto priemonės trūkumai (stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos elementų, dujų išmetimo sistemos) nenurodyti.
19. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, jog pristačius automobilį į servisą UAB „Autohausas“ 2019 m. lapkričio 5 d. įtartas variklio tarpinės defektas, paskaičiuota 1 353 Eur remonto sąmata dėl variklio tarpinės keitimo idealiomis sąlygomis. Iš ieškovės vadovo P. M. paaiškinimų, serviso UAB „Autohausas“ 2020 m. liepos 28 d. atsakymo ir vadovo M. Č. paaiškinimų nustatyta, jog pradėjus toliau tikrinti automobilį nustatyti ir kiti variklio gedimai (trūkusi variklio galvutė, bei galvutės tarpinė, užkepę kuro purkštukai ir kt.), kurių remonto su detalėmis sąmata sudarė 3 956,50 Eur sumą. Atliktus darbus ir sąmatą pagrindžia UAB „Autohausas“ pateiktas 2019 m. lapkričio 5 d. komercinis pasiūlymas, 2019 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita faktūra dėl automobilio remonto darbų ir jiems panaudotų detalių už 3 956,50 Eur sumą, ieškovės atlikti 2019 m. gruodžio 11 d. bei 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimų išrašai. Atsakovė 2019 m. lapkričio 7 d. į ieškovės vadovo asmeninę sąskaitą pervedė 500 Eur. Su ieškovės reikalavimu sumažinti automobilio kainą remonto suma nesutinka, įrodinėdama, jog automobilis ieškovei parduotas be trūkumų, o dėl gedimų kalta pati ieškovė, netinkamai eksploatavusi automobilį.
Dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą
20. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
21. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
22. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taigi svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).
23. Pažymėtina, kad pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pardavėjui šios pareigos neįvykdžius ir tokioms daikto savybėms paaiškėjus po sutarties sudarymo, tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo transporto priemonės gedimus nulėmusios priežastys egzistavo jos perdavimo ieškovei metu, pagal pobūdį gedimai buvo esminiai, dėl ko transporto priemonės nebuvo galima eksploatuoti. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonės trūkumai nebuvo akivaizdūs ir pastebimi, jie paaiškėjo tik atlikus transporto priemonės diagnostiką servise ir ją išardžius, laikė juos pagal savo pobūdį paslėptais trūkumais. Nors apeliantė su tokiomis išvadomis nesutinka, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kuriais kvescionuojamas apylinkės teismo sprendimas.
25. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo objektyviu įrodymų vertinimu, o išskirtinai rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymai, suteikdamas jiems prioritetinę reikšmę.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės ne kartą išaiškintos nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo sprendimo turinį, įvertinęs atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tas pačias aplinkybes ir įrodymus, pateikia dėl jų savo nuomonę, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės (apeliantės) nuomonė dėl byloje esančių tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis išanalizavus byloje surinktų duomenų visumą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai bei jų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamą sprendimą didesnė reikšmė teikta ieškovės įrodymams. Viena vertus, pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ieškovei kaip pirkėjai tenka pareiga įrodyti pirkto daikto trūkumus, todėl sprendžiant ieškinio reikalavimą pagrįstai vertinti ir aptarti ieškovės pateikti įrodymai. Kita vertus, tai, jog priimtas sprendimas neatitinka atsakovės lūkesčių, nelaikytina nei įrodymų vertinimo pažeidimu, nei prioriteto ieškovės teiktiems įrodymams suteikimu.
28. Kaip jau buvo minėta aukščiau, 2019 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 716620/00 priede „Privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas“ automobilio variklio gedimai – variklio defektai, kurie buvo nustatyti 2019 m. lapkričio 5 d. servise, nebuvo nurodyti ir aptarti. Apeliantė, įrodinėdama, jog automobilis jo pardavimo metu buvo geros techninės būklės, remiasi tuo, kad ieškovės atstovas dar iki sutarties pasirašymo apžiūrėjo automobilį, jį išbandė ir pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia apeliantės nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovės įsigytas automobilis neturėjo paslėptų trūkumų, o jei tokie trūkumai ir buvo, jog ieškovo atstovas žinojo arba jam galėjo būti žinoma apie automobilio trūkumus jį apžiūrint.
29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aplinkybę, jog pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus, t. y. mažinančius pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas). Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, kad automobilio variklio gedimas buvo nustatytas tik servise, automechaninių žinių turintiems darbuotojams aiškinantis automobilio gedimus ir pradėjus ardyti variklį. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas parodė, jog automobilį apžiūrėjo su pažįstamu asmeniu, kuris neturi specialių automechaninių žinių. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog vidutinis ir atidus pirkėjas automobilio trūkumus galėjo pastebėti atvykęs apžiūrėti transporto priemonės (CPK 178 straipsnis). Taigi vertintina, kad ieškovės atstovo apžiūrėjimas ir transporto priemonės išbandymas nagrinėjamu atveju nepagrindžia aplinkybės, jog transporto priemonė neturėjo servise nustatytų trūkumų ar apie juos ieškovės atstovui buvo žinoma perkant automobilį bei neeliminuoja atsakovės atsakomybės (CPK 185 straipsnis).
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog 2019 m. spalio 23 d. atlikta automobilio techninė apžiūra, kurios metu automobiliui kaip techniškai tvarkingam leista dalyvauti eisme, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl variklio gedimo ar jo priežasčių buvimo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu. Transporto priemonių techniniai reikalavimai, techninės apžiūros metu tikrinamos pozicijos, tikrinimo būdai, trūkumai ir jų įvertinimo kriterijai įtvirtinti 2008 m. liepos 29 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakyme Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų” ir prieduose, iš kurių matyti, jog transporto priemonės variklis nėra tikrinamas, todėl tokie trūkumai negalėjo būti nustatyti. Nors apeliantė nurodo, kad tokie gedimai būtų pastebėti techninės apžiūros metu dėl pakitusios išmetamų dūmų spalvos, šaldymo skystyje atsiradusio tepalo, netolygaus variklio darbo, tačiau nepateikė jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, perklausiusi liudytojo M. Č. parodymus, nustatė, jog priešingai nei nurodo apeliantė, tokie variklio gedimai atliekant techninę apžiūrą ir matuojant išmetamąsias dujas, jų parametrams įtakos neturi (CPK 185 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju išduoto techninės apžiūros dokumento nevertino kaip turinčio didesnę įrodomąją galią, o jį vertino neatsietai nuo kitų byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų.
31. Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino automobilio gedimo priežasčių, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė verčiasi perkraustymo paslaugomis, nurodo, jog automobilio variklio gedimus nulėmė netinkamas automobilio eksploatavimas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir tokiems apeliantės argumentams.
32. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog apylinkės teismas vertino liudytojo M. Č. parodymus bei serviso UAB „Autohausas“ 2020 m. liepos 28 d. atsakyme į ieškovės paklausimą aprašytus gedimus bei juos galimai nulėmusias priežastis. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs liudytojo parodymus bei įvertinęs paaiškinimus apie variklio gedimus bei jų priežastis, liudytojo argumentus, jog tokie gedimai neatsiranda staiga, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismui, kad variklio gedimus galėjo nulemti ilgalaikis transporto priemonės eksploatavimas. Nors apeliantė neigia transporto priemonės ridos ir atsiradusių esminių trūkumų ryšį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jų tarpusavio ryšys neabejotinas. Byloje pateiktos 2019 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 716620/00 priede „Privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas“ nurodyta, kad parduodamos transporto priemonės rida yra 180 333 km. Iš byloje pateiktos FIAT atstovo Lietuvoje MB „Autorėjas“ Bosh Car Service 2019 m. lapkričio 16 d. pažymos matyti, jog automobilio Fiat Ducato kilometražas (tikroji rida) yra 550 007 km., iš FIAT autorizuoto centro Lietuvoje UAB „Autobrava motors” pateiktų duomenų matyti, jog dar 2018-01-26 transporto priemonės rida buvo 368 315 km. Taigi, kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, transporto priemonės didelis kilometražas, kuris nebuvo nurodytas ieškovei perkant automobilį, pagrindžia ilgalaikį ir intensyvų automobilio naudojimą, tikėtina ir nulėmusį variklio gedimus (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija apeliantės argumentus ir paskaičiavimus, jog ieškovė tik nusipirkusi transporto priemonę ją intensyviai naudojo ir nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo 2019 m. spalio 18 d. iki techninės apžiūros atlikimo 2019 m. spalio 23 d. nuvažiavo apie 8000 km atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės. Viena vertus, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime įvertinus rašytinius dokumentus bei ieškovės paaiškinimus, byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovei būtent 2019 m. spalio 18 d. perduotas automobilis ir jį buvo galima eksploatuoti iki techninės apžiūros 2019 m. spalio 23 d. atlikimo. Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta, variklio gedimus galėjo nulemti ilgalaikis transporto priemonės eksploatavimas, todėl automobilio įsigijimo metu esant faktiškai gerokai didesnei ridai nei kad nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje (180 333 km) mažai tikėtina aplinkybė, jog variklio gedimo priežastys atsirado ieškovei eksploatuojant transporto priemonę.
33. Vertintina, jog nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų UAB „Autohausas“ 2020 m. liepos 28 d. atsakyme į paklausimą nurodytų priežasčių – perkrovimo, agresyvaus vairavimo būdo. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad minėtame paklausime nurodytos ir kitos galimos gedimų priežastys. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog tokios galimos priežastys nurodytos aptariant variklio tarpinės gedimą pirminės apžiūros metu. Tačiau iš atsakyme į paklausimą nurodytų aplinkybių ir 2018 m. lapkričio 5 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad aiškinantis gedimų priežastis nustatyta ir daugiau gedimų, o jų galima atsiradimo priežastis nurodoma kaip ilgainis variklio eksploatavimas, pažymint, jog tokie defektai yra progresuojantys ir atsiranda ignoruojant problemą. Taigi apeliantės vieno iš gedimų priežasties įrodinėjimas atsiejamai nuo esmės – variklio gedimo, nepaneigia apylinkės teismo padarytos išvados dėl esminio gedimo galimos priežasties – ilgalaikio variklio eksploatavimo.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepritaria apeliantės reiškiamoms abejonėms dėl liudytoju apklausto specialisto M. Č. žinių ir kvalifikacijos. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas M. Č. patvirtino, jog yra baigęs automechaniko specialybę, jis yra serviso UAB „Autohausas“ direktorius. Teisėjų kolegija, perklausiusi liudytojo parodymus ir įvertinusi 2020 m. liepos 28 d. atsakymo į paklausimą turinį, nenustatė aplinkybių, suteikiančių pagrindą abejoti specialisto žinių patikimumu. Matyti, jog liudytojas išsamiai nurodė gedimus, įvertino jų galimas priežastis, nekeldamas teismui abejonių dėl kompetencijos. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdama skundą apeliacinės instancijos teismui, nepateikė jokių duomenų, keliančių abejonę liudytojo žiniomis techniniais klausimais. Taigi esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, jog neturi pagrindo nesivadovauti liudytojo kaip specialisto parodymais vertinant automobilio gedimą bei jo priežastis.
35. Atsakovės (apeliantės) argumentas, kad ieškovei buvo pasiūlyta grąžinti transporto priemonę atsakovei, laikytinas neturinčiu esminės teisinės reikšmės. Pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę savo pasirinkimu ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) būdais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei buvo siūloma transporto priemonę grąžinti savaime neeliminuoja ieškovės teisės pasirinkti kitą įstatyme tiesiogiai įtvirtintą alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą, pavyzdžiui, reikalauti, kad būtų mažinama transporto priemonės kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė byloje neįrodė, jog transporto priemonės trūkumai ieškovei buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, taip pat kad transporto priemonės trūkumai atsirado po jos perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vertintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir teisingai nustatė, jog atsakovė yra atsakinga dėl ieškovei parduotos transporto priemonės trūkumus.
37. Pirmosios instancijos teismas automobilio kainą sumažino ieškovės patirta 3 956,50 Eur su PVM remonto išlaidų suma, iš jos išminusuodamas atsakovės 2019 m. lapkričio 7 d. sumokėtą ieškovei 500 Eur sumą automobilio defektams pašalinti. Apeliantė nesutinka su UAB „Autohausas“ 2019 m. lapkričio 5 d. komerciniame pasiūlyme paskaičiuota suma, nurodydama, jog dalis darbų nesusiję su variklio gedimo remontu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės patirtos automobilio remonto išlaidos pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovė, ginčydama atliktų darbų sąsajumą su variklio remontu, turi pateikti įrodymus, jog automobiliui atlikti darbai nesusiję su variklio gedimu (CPK 178 straipsnis). Atsakovei nepateikus rašytinių įrodymų apie atliktus darbus, nesusijusius su variklio gedimo pašalinimu, vertintina, jog tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir teisinės reikšmės neturi (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi remonto darbus pagrindžiančius rašytinius įrodymus ir atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 3456,50 Eur su PVM remonto išlaidų.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
42. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
43. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistina 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
44. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus (atmestas materialusis reikalavimas), jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Dėl kreipimosi į prokurorą
45. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nutarties 32 punkte aptardama rašytinius įrodymus, nustatė, kad pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta ieškovei parduoto automobilio FIAT Ducato rida 180 333 km nėra teisinga. Nustatyta, kad pateiktoje FIAT atstovo Lietuvoje MB „Autorėjas“ Bosh Car Service 2019 m. lapkričio 16 d. pažymoje automobilio Fiat Ducato kilometražas (tikroji rida) yra 550 007 km, o FIAT autorizuoto centro Lietuvoje UAB „Autobrava motors” pažymoje nurodyta, kad dar 2018-01-26 transporto priemonės rida buvo 368 315 km. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3062 straipsnį už transporto priemonės ridos klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, vertintina, jog yra pagrindas pranešti apie galimai nustatytos nusikalstamos veikos požymius prokuratūrai (CPK 300 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnius, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u t a r i a:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rombega“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gontera“, j. a. k. 303182447, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rombega“, j. a. k. 304445538, 200 Eur (du šimtai Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Pranešti prokuratūrai apie galimai nustatytus nusikalstamos veikos požymius.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė
Eglė Surgailienė