Civilinė byla Nr. e2-398-959/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20082-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5;

3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,

sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei,

dalyvaujant ieškovo I. B. atstovui advokatui Ramūnui Mitkui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui D. B.,

trečiajam asmeniui A. K.,

trečiųjų asmenų N. P., K. K., A. K. atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui,

trečiojo asmens Kauno valstybinio lėlių teatro atstovui advokato padėjėjui Irmantui Kazanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; tretieji asmenys – N. P., K. K., A. K., Z. M., J. P., L. J., D. B., A. J., T. J., N. R., J. B., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Simaka“, L. K., UAB „Valdinta“, S. M., UAB „Armitana“, Kauno valstybinis lėlių teatras, mažoji bendrija (toliau – MB) „Jonresta“, L. Č.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (DOK-10268) prašo:

1. Nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemetra“ 2022 m. gegužės 17 d. parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkos nustatymui, kurioje:

1.1. T. J. ir MB „Jonresta“ (abu bendrai po 5 kv. m) atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 10/450 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, Sklypo plane pažymėta indeksu „A“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 8, 9, 14, 15, 8;

1.2. Ieškovas atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 8/450 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, Sklypo plane pažymėta indeksu „B“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 7, 8, 15, 16, 7;

1.3. J. B. atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 8/450 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, Pasiūlymų schemoje pažymėta indeksu „C“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 5, 6, 7, 16, 5;

1.4. MB „Jonresta“ bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 23/450 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, esančia 424 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, Sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1;

1.5. T. J. bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 24/450 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, esančia 424 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, Sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1;

1.6. I. B. bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 38/450 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, esančia 424 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, Sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1;

1.7. J. B. bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 38/450 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, esančia 424 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, Sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1;

1.8. Lietuvos Respublika bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 301/450 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, Sklypo plane pažymėta indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1.

2. priteisti visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso 23/225 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Bendras šio sklypo plotas – 450 kv. m. Žemės sklype registruotas daugiabutis gyvenamas namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurį sudaro gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, priklausančios ieškovui ir tretiesiems asmenims. Žemės sklypo 301 kv. m dydžio dalis yra valstybės nuosavybė, o 149 kv. m dydžio dalis – privati nuosavybė. Privačioji sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui (46 kv. m), tretiesiems asmenims J. B. (46 kv. m), T. J. (29 kv. m), MB „Jonresta“ (28 kv. m). Valstybinė žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdoma atsakovės. Dalis valstybinės žemės (95 kv. m) yra išnuomota pastate esančių patalpų savininkams valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su atsakove, pagrindu, t. y. tretiesiems asmenims A. K. (14 kv. m), K. K. (14 kv. m), N. P. (28 kv. m), L. K. (20 kv. m), Z. M. ir S. M. (19 kv. m). Žemės sklypo privačios 149 kv. m dalies savininkai, siekdami įgyvendinti savo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjekto teisę, reglamentuotą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 ir 4.81 straipsniuose, ir nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, t. y. privačios žemės sklypo dalies, tvarką tarpusavio sutarimu, susitarė, kokiu būdu ir kokiomis privačiomis žemės sklypo dalimis jie naudosis. Tuo tikslu buvo užsakyta žemės sklypo pasiūlymų schema naudojimosi tvarkos nustatymui, kurią 2020 m. rugpjūčio 10 d. parengė UAB „Žemetra“.

Žemės sklypo pasiūlymų schemoje naudojimosi tvarkos nustatymui buvo pažymėtos šios žemės sklypo dalys, kuriomis atskirai naudotųsi privačios žemės savininkai:

– 10 kv. m ploto „A“ dalimi – T. J. ir MB „Jonresta“ bendrai po 5 kv. m,

– 8 kv. m ploto „B“ dalimi – I. B.,

– 8 kv. m ploto „C“ dalimi – J. B..

Naudojimasis likusia žemės sklypo 424 kv. m ploto dalimi (plane pažymėta „D“) nebuvo keičiamas, t. y buvo sutarta naudotis ja bendrai, kaip iki šiol – sklypo bendrasavininkai pagal turimas likusias bendrosios dalinės nuosavybės dalis, valstybinės žemės nuomininkai pagal nuomojamas sklypo dalis ir naudotojai (pastato patalpų savininkai) pagal 2017 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas dalis. Kitaip tariant, bendrai naudojamą 424 kv. m žemės sklypo dalį sudarytų šios bendraturčių ir valstybės dalys – I. B. 38 kv. m dalis, J. B. 38 kv. m dalis, MB „Jonresta“ 23 kv. m dalis, T. J. 24 kv. m dalis, bei valstybinės žemės 301 kv. m dalis. Su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka sutiko visi privačios žemės sklypo dalies savininkai. Siūlomai žemės sklypo naudojimosi tvarkai neprieštaravo ir dauguma žemės sklypo naudotojų. Ieškovas kreipėsi į atsakovę ir trečiuosius asmenis – N. P., A. K. ir K. K., tačiau su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutiko nei atsakovė, nei paminėti tretieji asmenys. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė pritarti siūlomai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, motyvuodama tuo, kad parengtai naudojimosi tvarkai žemės sklype turėtų raštu pritarti visi pastato – gyvenamojo namo 1A3p butų (patalpų) savininkai. Taip pat nurodė, kad Kauno miesto skyriaus vedėjas atstovauja Lietuvos Respublikai pasirašant notarinę sutartį ir tik žemės sklypo naudotojams / nuomininkams / savininkams sutikus (pasirašytinai) su žemės sklypo plane pažymėta naudojimosi tvarka. N. P. 2020 m. birželio 21 d. atsakymu, K. K. ir A. K. 2020 m. gegužės 19 d. atsakymu informavo ieškovą, jog nesutinka su jo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-84350), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Papildomai nurodė, jog laisvas (neužstatytas) / servitutų neapribotas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas vidiniame kieme sudaro 107 kv. m. Esamas šio žemės sklypo plotas (450 kv. m.) yra iš esmės galimai per mažas šiame žemės sklype, esančio daugiabučio gyvenamojo namo tinkamam naudojimui / eksploatavimui. Taigi, žemės sklypo skaidymas atskiromis dalimis, nustatant naudojimosi tvarką, dar labiau sumažintų jau ir taip per mažą kiemo plotą, todėl prašoma nustatyti naudojimosi tvarka galimai dar labiau apsunkins žemės sklypo naudojimą. Atsakovės nuomone, žemės sklype esantis kiemas turėtų būti skirtas bendram daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų naudojimui, todėl, parengtai naudojimosi tvarkai žemės sklype turėtų raštu pritarti visi gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkai. Atkreiptinas dėmesys, kad greta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra įsikūręs Kauno valstybinis lėlių teatras, kuris teatro švenčių metu taip pat naudojasi žemės sklypu. Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima matyti, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų ir žemės sklypo naudotojų yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, kai visu žemės sklypu asmenys naudojasi bendrai. Todėl, ieškovo prašoma nustatyti žemės naudojimosi tvarka, galimai sukeltų dar daugiau prielaidų, tarp žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų, konfliktinėms situacijoms kilti. Nors formaliai 301/450 dalis žemės sklypo patikėjimo teise valdo atsakovė, tačiau žemės sklypas yra naudojamas tik statinių bendrasavininkų poreikiams tenkinti. Statinių bendrasavininkai yra visateisiai žemės sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio žemės sklypo naudotojų teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį.

Trečiasis asmuo „Armitana“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-84897) nurodė, kad ieškovas pateikė 2022 m. gegužės 17 d. UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, tačiau plane nurodytas pastatų savininkų dar 2020 m. parašai. Trečiojo asmens nuomone, teikiant naują žemės sklypo naudojimo planą, ieškovas turėjo iš naujo teikti siūlymus nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas turėtų nustatyti, kokiam konkrečiam tikslui siekiama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Iki šiol nei ieškovas, nei kiti bendraturčiai J. B., D. B., T. J., taip ir neatskleidė, kokiam tikslui jiems reikalinga nustatyti naudojimosi tvarką. Byloje pateiktoje trečiųjų asmenų užsakymu atliktoje specialisto konsultacinėje išvadoje teigiama, kad pastatui reikalingas / būtinas mažiausias sklypo plotas yra 647 kv. m., o Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas žemės sklypo plotas yra tik 450 kv. m., t. y., 187 kv. m. mažesnis, negu reikalingas / būtinas mažiausias plotas. Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2022 m. gegužės 17 d. UAB „Žemetra“ parengto žemės sklypo plano naudojimosi tvarkai nustatyti, ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų faktiškai net 2,5 m pločiu susiaurinamas, t. y. apsunkinamas privažiavimas prie pastato ir taip siaurame ir nedideliame žemės sklype. Akivaizdu, kad nustatytas žemės sklypo dydis, vertinant naudojimosi tvarkos nustatymo galimybes, negali būti ignoruojamas. Ieškovas siekia, kad idealiosios bendraturčių turimos nuosavybės dalys būtų išskirtos ir nustatytos kaip realiosios, t. y. identifikuojant konkrečiai tokių dalių lokalizaciją, plotą ir ribas bei koks bendraturtis jomis naudosis. Tačiau nustačius realiąją turimą bendraturčių turimą nuosavybės dalį, tik konkretūs bendraturčiai įgis išimtinę teisę šia dalimi naudotis, tuo tarpu kiti bendraturčiai šios teisės neteks. Nustačius ieškovo prašomą naudojimosi tvarką, būtų būtina užtikrinti ir priėjimą / patekimą prie ieškovui, J. B., T. J., D. B. priskirtų žemės sklypo dalių, t. y. kitų žemės sklypo nuomininkų ir naudotojų naudojimasis teritorija, UAB „Žemetra“ 2022 m. gegužės 17 d. parengtame žemės sklypo plane naudojimosi tvarkos nustatymui pažymėta taškais 14, 15, 16, 5, 4, 17, 18, 19, 14, taip pat būtų apribota.

Tretieji asmenys N. P., K. K. ir A. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-88079) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog kartu su ieškiniu pateiktas UAB „Žemetra“ parengtas naudojimosi planas iš esmės numato tuos pačius sprendinius, kurie buvo nurodyti ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. rengtame plane. Be to, nors dalis klaidų, lyginant su ankstesniu planu buvo pašalintos, dauguma jų liko. Atsižvelgiant į tai, toliau gali būti vadovaujamasi tais pačiais įrodymais ir tais pačiais atsikirtimais, kuriuos tretieji asmenys jau buvo išsakę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą. Žemės sklypo kieme išskirti dalis individualiam žemės sklypo bendrasavininkių naudojimui galimybių nėra dėl per mažo ir žemės sklype esančiam daugiabučiam gyvenamajam namui naudoti nepakankamo žemės sklypo ploto. Tenkinus ieškovo reikalavimą, ir taip daugiabučio gyvenamojo namo tinkamai eksploatacijai nepakankamas žemės sklypo plotas bus dar labiau sumažintas ieškovo automobilio parkavimo vietos ploto sąskaita. Atsižvelgiant į tai, atsakovė iki šiol laikosi pagrįstos nuomonės, kad žemės sklypo kiemu turėtų bendrai naudotis visi žemės sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkai. Ieškovas, reikalaudamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal naudojimosi planą, iš esmės siekia tokio žemės sklypo naudojimosi režimo, pagal kurį ieškovas atskirai nuo kitų bendraturčių naudotinas tam tikras žemės sklypo dalis (Naudojimosi plane pažymėtos indeksais „B“ ir „C) galėtų paskirti automobilių statymui ir laikymui. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės žemės sklype įrengti nei vienos automobilių stovėjimo vietos, todėl toks ieškovo siekis yra neteisėtas. Ieškovas klaidina teismą, kad naudojimosi plane indeksais „B“ ir „C“ pažymėtas žemės sklypo dalis siekia naudoti ne automobilio statymo tikslu: kiti ieškovo nurodyti tikslai (pavyzdžiui, vejos sodinimas ant trinkelių) nėra logiški; minėtų žemės sklypo dalių matmenys yra paskaičiuoti taip, kad atitiktų ieškovo vairuojamo automobilio matmenis; ligšioliniai paties ieškovo veiksmai liudija, kad jokių kitų tikslų, susijusių su žemės sklypo naudojimu, ieškovas neturi. Iki šiol visi žemės sklypo savininkai ir naudotojai žemės sklypu naudojosi bendrai, kadangi kitaip naudoti žemės sklype esantį daugiabutį gyvenamąjį namą ir jame esančias patalpas pagal paskirtį galimybės nėra. Pareikštu ieškiniu byloje siekiama pakeisti minėtą nusistovėjusią tvarką tam, kad žemės sklype atskiroje dalyje ieškovas galėtų įrengti automobilio statymo vietą. UAB „Žemetra“ parengtas naudojimosi planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra parengtas išskirtinai pagal ieškovo pageidavimus bei siekiant apginti išskirtinai kelių bendrasavininkų interesus, kitų bendrasavininkų bei žemės sklypo naudotojų interesus ignoruojant (pavyzdžiui, pritarus tokiam planui, ieškovas automobilį statytų ties trečiųjų asmenų butų langais ir balkonais).

Kauno valstybinis lėlių teatras atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-144747) prašo ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, jog kiemo teritorija yra išgrįsta kietąja danga (akmeninėmis plytelėmis), taip suformuojant kietą ir stiprią dangą tinkamą transporto priemonėmis važiuoti ir/ar stovėti. Kadangi visa teritorija yra išgrįsta kietąja danga, tai tikėtina, jog tolimesnė žemės sklypo naudojimo paskirtis išliks nepakitusi, t. y. toliau bus naudojama transporto priemonių parkavimui. Teismas nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką turėtų įvertinti ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypų pasiūlymą įvertinti ar ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia kitų žemės sklypo bendraturc?ių ir naudotojų teisių. Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka negali nepagrįstai varžyti kitų naudotojų ir bendraturc?ių teisių, t. y. ar nustačius ir patvirtinus ieškovo pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką kiti bendraturc?iai ir naudotojai toliau galės nevaržomai naudotis žemės sklypu tokia apimtimi, kokia galėjo naudotis iki tvarkos nustatymo nepabloginant jų teisių. Nors žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas inžinerinis statinys – automobilių parkavimo aikštelė, tačiau de facto kiemo teritorija atlieka šio tipo inžinerinio statinio paskirtį, tikėtina, kad ir patvirtintus naudojimosi žemės sklypu tvarką, nepasikeis bendraturčių ir naudotojų faktinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – ir toliau bus naudojama transporto priemonių parkavimui. Tačiau patvirtinus ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, kiti žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai nebegalėtų parkuoti transporto priemonių likusioje žemės sklypo bendro naudojimo dalyje, nes tokiu būdu kita likusioji bendro naudojimo žemės sklypo dalis tarptu „servitutu“ įpareigojančiu kitus bendraturčius ir naudotojus naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi taip, kad nebūtų apribojama ieškovo teisė nevaržomai patekti ir disponuoti naudojimosi tvarka nustatyta žemės sklypo dalimi.

Tretieji asmenys MB „Jonresta“ ir L. Č. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-30733) prašo jį tenkinti. Nurodė, jog šiuo metu esama žemės sklypo naudojimo situacija iš esmės pažeidžia tiek ieškovo teises ir teisėtus interesus, tiek trečiųjų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis – ginčo teritorijos naudojimas yra neracionalus, neproporcingas, pažeidžiantis bendraturčių interesų pusiausvyrą naudotis žemės sklypu taip, kad visi bendraturčiai naudodamiesi žemės sklypu galėtų gauti maksimalią naudą. Ieškovo siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas atitinka pamatinius bendros dalinės nuosavybės naudojimo principus ir turi būti patvirtintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems asmenims: N. P. priklauso 28/450 dalys, Lietuvos Respublikai – 245/450 dalys, A. K. – 28/450 dalys, MB „Jonresta“ – 14/225 dalys, T. J. – 29/450 dalys, ieškovui I. B. – 23/225 dalys, J. B. – 23/225 dalys (e. b. t. 7, b. l. 49). Žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), kurį sudaro gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, priklausančios ieškovui ir tretiesiems asmenims (e. b. t. 7, b. l. 43). Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (atsakovės). Dalis Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo ploto yra išnuomota tretiesiems asmenims L. K., S. M., Z. M.. Žemės sklype nustatytas 80 kv. m. ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); laisvas (neužstatytas) bei servitutu neapribotas žemės sklypo plotas vidiniame kieme sudaro 107 kv. m. (eksperto G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinė išvada, DOK-8710 priedas). Taigi, užstatytas žemės sklypo plotas yra 263 kv. m. (450 – 187).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010 nurodė, kad naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus: siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos. Be to, teismas turi siekti nustatyti tokią naudojimosi daiktu tvarką, kad kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nei vieno bendraturčio teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Teismų praktikoje pažymima, kad galimybė naudotis atskiromis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinanti galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiui priklausančią namo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 85/2006). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas pabrėžė, kad nustatant naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies prie namo buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, be to, ne tik prieiti, bet ir privažiuoti. Viešasis interesas reikalauja, kad būtų laikomasi ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme bei jo lydimuosiuose aktuose nustatytų priešgaisrinės saugos taisyklių. Pastarąjį aspektą ginčą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti ex officio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). 

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodyta patikslintame ieškinyje, negali būti nustatyta dėl toliau išdėstytų priežasčių.

Pirma, prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teisėtumo kriterijaus. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, be kita ko, turi nustatyti, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas). Teismų praktikoje, nustatant valstybinio žemės sklypo, kuriame yra statinių, naudojimosi tvarką, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) atitinkamomis nuostatomis (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2-569/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008 ir kt.). Vadovaudamasis minėto Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 papunkčiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ (TAR, 2020-01-24, Nr. 2020-01140) patvirtino Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką (toliau – Metodika), kurios III skyriuje numatyta valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymo tvarka. Nagrinėjamu atveju ekspertas G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinėje išvadoje (byla Nr. e2-2677-920/2021, DOK-8710 priedas) taikydamas Metodikos nuostatas apskaičiavo, jog daugiabučio gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimui bei eksploatavimui yra būtinas 637 kv. m. plotas; Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – tik 450 kv. m., t. y. net 187 kv. m. mažesnis, negu būtinas mažiausias plotas. Tai reiškia, jog, taikant aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, visas žemės sklypo plotas (450 kv. m.) turi būti paliekamas bendrai naudotis lygiomis dalimis tiems bendraturčiams, kuriems priklauso gyvenamasis namas. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka šio reikalavimo.

Pažymėtina, jog ieškovas pripažįsta, jog gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį yra reikalingas tam tikras žemės sklypo plotas, ir šis plotas, anot ieškovo, yra UAB „Žemetra“ 2022 m. gegužės 17 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyta bendrojo naudojimo sklypo dalis (424 kv. m.) (ieškovo atstovo paaiškinimai, duoti 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje). Tačiau ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį reikalingas būtent jo nurodomas 424 kv. m. žemės sklypo plotas. Byloje esančios nuotraukos šios aplinkybės neįrodo ir negali įrodyti, nes žemės sklypo plotas, būtinas statiniui eksploatuoti, nustatomas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Ieškovo pateiktoje eksperto G. T. 2021 m. kovo 23 d. ekspertiniame nagrinėjime–konsultacijoje (e2-2677-920/2021, DOK-41633) nenurodoma, kokio dydžio žemės sklypo plotas būtinas gyvenamajam namui eksploatuoti. Priešingai, ekspertas G. T. daro išvadą, jog nėra teisinio ar urbanistinio pagrindo nustatant suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, iš naujo nustatinėti žemės sklype esančių statinių eksploatavimui reikalingo žemės sklypo dydžio, kuri prieštarauja aukščiau nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019.

Be to, eksperto G. P. 2022 m. birželio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. t. 5, b. l. 124-128) nurodoma, kad atstumas nuo taško Nr. 16 iki gyvenamojo namo sienos yra vos 2,79 m, kas pažeidžia Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 148.6 papunktį.

Antra, prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Eksperto G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinė išvada (konsultacinės išvados psl. 13–19; DOK-8710 priedas), fotonuotraukos (e. b. t. 1, b. l. 135, t. 2, b. l. 16, 28), šalių paaiškinimai bei liudytojos K. V. parodymai, duoti 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje, leidžia daryti išvadą, jog ginčo žemės sklypo dalyje yra pastovi ir faktiškai nusistovėjusi jo naudojimo tvarka. Neužstatytoje žemės sklypo dalyje, priešais namą (kieme) stovi šiukšlių konteineriai, kuriuos turi aptarnauti speciali technika, taip pat atvežamos prekės į kepyklėlę, o vykstant statybos ar remonto darbams, turi atvykti speciali technika. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad bendraturčiai naudojasi esama nedidele neužstatyta žemės sklypo dalimi (kiemu) bendroms reikmėms. antra vertus, ieškinio reikalavimo tenkinimas ir naudojimosi tvarkos pagal ieškovo pateiktą Pasiūlymų schemą nustatymas itin susiaurintų (iki 81 kv. m.) likusią servitutu (80 kv. m.) neapsunkintą bendro sklypo dalį (107 kv. m.), taptų kliūtimi toliau vykdyti nurodytas veiklas ir pažeistų nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką bei dėl to galimai išprovokuotų konfliktus tarp bendraturčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodomi argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Procesiniai klausimai

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo UAB „Armitana“ iki Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-540-343/2022, kuria buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patyrė 1 210 Eur dydžio (DOK-62016) bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, trečiasis asmuo patyrė 242 Eur (DOK-8222) bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo, papildomai buvo patirtos dar 605 Eur (DOK-791) bylinėjimosi išlaidos. Iš viso trečiasis asmuo UAB „Armitana“ patyrė 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys A. K. bei N. P. iki Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-540-343/2022, kuria buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patyrė iš viso po 4 257,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-61803, DOK-79385, DOK-122752, DOK-146848). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tretieji asmenys A. K. bei N. P. patyrė po 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-8248). Pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo, tretieji asmenys papildomai patyrė dar po 980,10 Eur (DOK-3641) bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo K. K. iki priimant Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-540-343/2022, pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur (DOK-61803, DOK-79385, DOK-122752, DOK-146848) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, N. P. iš viso patyrė 6 689,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, A. K. – 6 689,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, o K. K. – 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-3702).

Trečiųjų asmenų atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl laikytinos protingomis. Ieškinį atmetus, šios išlaidos jiems priteistinos iš ieškovo.

Valstybė šioje byloje patyrė 580,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 6 689,26 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui K. K., gim. 1999 m. sausio 12 d., 2 000 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Armitana“, juridinio asmens kodas 151182221, 2 057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 580,10 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Sergej Lebedev