Civilinė byla Nr. e2A-583-324/2024
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00494-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo nustatyti atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo 286 Eur išlaikymą per mėnesį nepilnamečio N. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir 247 Eur per mėnesį T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau - ir nepilnamečiai vaikai) poreikiams patenkinti periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas pervedant iki einamo mėnesio 20 d., šių lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant vaikų mamą (ieškovę); priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti iš atsakovo 3 223 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
2. Nurodė, kad kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 640 Eur. Sumos nurodytos skirtingos, nes vaikų poreikiai buvo nevienodi, vienas ėjo į mokyklą, o kitas į darželį, šiuo metu abu lanko mokyklą. Vaikų poreikių lentelėje nurodė, kad maistui vienam vaikui reikia 190 Eur, ši suma būtų pakankama, jie bylinėjasi dvejus metus. Ji dirba dviejuose darbuose, uždirba apie 1 200 Eur, pajamų nepakanka, jai padeda tėtis, atsakovas kas mėnesį praveda 240 Eur, išmoka iš valstybės 171 Eur. Atsakovas bendrauja su vaikais telefonu, vasarą ir rudenį per atostogas buvo juos pasiėmęs pas save. Bendravimo tvarka yra nustatyta, tačiau jos nesilaiko. Rugpjūčio mėnesį atsakovas padėjo vaikus išleisti į mokyklą, o spalio mėnesį nupirko žieminius batus ir kepures. 2021 m. gegužės mėn. jie išsiskyrė, o 2021 m. spalio mėnesį kreipėsi į mediatorių, nuo to laiko ir skaičiuoja įsiskolinimą. Atsakovas galėjo mokėti 120 Eur sumą, skola yra už 11 mėnesių. Ji turi 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), jo vertė apie 8 000 Eur.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis su ieškove buvo sutaręs, kad mokės po 120 Eur vienam vaikui. Po traumos negali dirbti, kiek gali tiek padeda, neturi galimybės važiuoti pas vaikus kas antrą savaitgalį 800 km. Po traumos neįgalumo jam dar nesuteikė, problemos rimtos, buvo sudaryta gydytojų komisija, nusprendė gydyti toliau, į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą nesikreipė, jis galėtų mokėti vaikui po 150 Eur per mėnesį, daugiau mokėti neturi galimybių, šiuo metu Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Jo manymu, vienam vaikui išlaikyti per mėnesį pakanka 300 Eur, vaikai gauna nemokamą maitinimą. Jis prieš skyrybas kreipėsi į advokatą, kuris patarė mokėti po 120 Eur. Jis turi lengvąjį automobilį, jo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau turėjo įsiskolinimą ir turtą padovanojo broliui ir sesei, jie pastoviai jam padėdavo.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3406-384/2022, be kita ko, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina (ieškove); nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną (ieškovę). Nurodė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai. Priteisė iš atsakovo įsiskolinimą vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. 1250 Eur.
5. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo, 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skundžiamame sprendime nepateikta vaikų būtinųjų ir kitų poreikių analizė, atskirai neindividualizuoti kiekvieno vaiko poreikiai, apsiribota abstrakčiu teiginiu, kad atsakovo mokamas vaikams išlaikymas po 120 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį yra nepakankamas vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui, neaišku, kodėl teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga mažesnė suma, nei minimali mėnesinė alga. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, įvertinti ir pateikti konkrečią išvadą dėl kiekvieno vaiko poreikių, šią išvadą motyvuoti, o ne apsiriboti vien abstrakčiu vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės nustatant tikrąją tėvų turtinę padėtį ir galimybę teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, t. y. duomenų apie tėvo gaunamas pajamas, jo elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 220 Eur per mėnesį piniginėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas. Priteisė iš atsakovo 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nusprendė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo ieškovei 889,30 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo 145,80 Eur žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš atsakovo ir ieškovės lygiomis dalimis po 6,72 Eur išlaidų. Nusprendė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus.
7. Teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su mama (ieškove). Atsakovas dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį patirtos traumos negalėjo dirbti, VšĮ Panevėžio medicinos ir reabilitacijos centre buvo teikiamas reabilitacinis gydymas nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d., nuo 2023 m. gegužės 4 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 gegužės 24 d. jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2023 m. lapkričio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad šiuo metu Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gruodžio 7 d. duomenimis atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 150/602 dalis 0,0602 ha žemės sklypo (viso sklypo vertė 7 860 Eur) ir ¼ dalis gyvenamojo namo (namo vertė 59 800 Eur), esančio (duomenys neskelbtini); 150/600 dalis 0,06 ha žemės sklypo (viso sklypo vertė 1 590 Eur) ir ¼ dalis pastato-sodo pastato (pastato vertė 2 180 Eur), esančių (duomenys neskelbtini); nuosavybės teise priklauso automobilis „Seat Toledo“. Atsakovas nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje buvo mokama apie 400 Eur dydžio nedarbingumo išmoka per mėnesį, po to išmoka mažėjo, paskutinį kartą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. sumokėta 192,75 Eur. Atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto šiuo metu jis neturi, kadangi turtą padovanojo broliui ir sesei už turimas skolas. Atsakovas byloje yra pateikęs bankinių pavedimų išrašus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. L. V. (atsakovo sesuo) į ieškovės sąskaitą praveda po 240 Eur, kas laikytina, kad tai išlaikymo lėšos vaikams už atsakovą. Patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre 2023 m. gruodžio 7 d. nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovė transporto priemonių neturi, asmeninės nuosavybės teise jai priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė 6 580 Eur), kuriame ji gyvena su vaikais. Buto pirkimui (duomenys neskelbtini) jai suteikė 10 500 Eur kreditą penkerių metų laikotarpiui, vykdydama kreditorinį įsipareigojimą ieškovė kas mėnesį moka 207,91 Eur. Ieškovė dirba dviejuose darbuose – (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius jos darbo užmokestis per mėnesį apie 1 200 Eur. Ieškovė taip pat gauna 171 Eur dviejų vaikų išlaikymui skirtus pinigus iš valstybės. Atsakovas byloje nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl nedarbingumo lygio nustatymo, ar, kad šiuo metu būtų registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas išlaiko kitus asmenis ar vykdo finansinius įsipareigojimus.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas po patirtos traumos šiuo metu niekur nedirba ir jo gaunamos pajamos šiuo metu yra mažesnės nei ieškovės, jis neturi turto, tačiau turtas buvo perleistas vykusio teismo proceso metu, į tai, kad ieškovei tenka papildoma kasdienio rūpinimosi vaikais pareiga, prie ko atsakovas prisideda neženkliai, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisė po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2022 m. gegužės 13 d.
9. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo teismas nustatė, kad šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovas vaikų išlaikymui mokėjo ir moka po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė, manydama, kad atsakovo mokamas išlaikymas vaikams nėra pakankamas, kreipėsi į mediatorių, tikėdamasi, kad mediacijos proceso metu šalims pavyks susitarti dėl didesnės išlaikymo sumos vaikams, tačiau šalims dėl kitokios išlaikymo sumos susitarti nepavyko. Teismas sprendė, kad atsakovas privalėjo mokėti vaikams jų būtinų poreikių patenkinimui po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo to momento, kai ieškovė kreipėsi į mediatorių, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. (6 mėn. x 440 Eur = 2 640 Eur), o per minėtą laikotarpį atsakovas vaikams mokėjo po 120 Eur (240 Eur x 6 =1 440 Eur), todėl iš atsakovo priteisė 1 200 Eur (2 640 Eur – 1 440 Eur = 1 200 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. (ieškinio padavimo teismui dienos).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės: pakeisti išlaikymo dydį jį sumažinant iki 150 Eur kiekvienam vaikui bei atmesti ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, arba panaikinus ginčijamą sprendimą bylą perduoti pirmai instancijai nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį patirtos traumos negalėjo dirbti, jam nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. buvo taikytas reabilitacinis gydymas, nuo 2023 m. gegužės 4 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje.
10.2. Atsakovas turi nevertingą nekilnojamąjį turtą, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini).
10.3. Ieškovė teismo posėdžių metu patvirtino, jog buvo atsakovo ir ieškovės žodinis susitarimas, kad jis mokės kiekvienam vaikui išlaikymą po 120 Eur. Šią išlaikymo sumą atsakovas su ieškove sutarė ieškovei išsikeliant gyventi į dabartinę jos gyvenamąją vietą, tačiau teismas apie tai nepasisakė.
10.4. Ieškovė niekada neįrodinėjo, jog atsakovas visiškai neteikė išlaikymo savo vaikams.
10.5. Teismas nepasisakė apie tai, jog Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m buvo paskelbtas karantinas dėl koronoviruso grėsmės, kuris galiojo net dvejus metus, dėl to atsakovas neturėjo galimybės kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo.
10.6. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, rėmėsi abstrakčiais pasvarstymais. Teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso nebuvo atskleista bylos esmė, o tai vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
11. Ieškovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas 220 Eur išlaikymas kiekvienam šalių vaikui bei 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo
15. CPK 313 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. CPK 320 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dėl CPK 320 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo yra išaiškinęs, kad jame išreikštas ir įtvirtintas visuotinai pripažintas civilinio proceso teisės principas tantum devolutum quantum appellatum, kuris, inter alia (be kita ko), reiškia tai, jog apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016 21 punktą).
17. Tačiau Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad visuotinai pripažįstama ir tai, jog aptariamas principas nėra absoliutus, inter alia, tuo aspektu, kad apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas. Tokios šio principo ribos – minėtos bendrosios taisyklės išimtys (beje, įtvirtintos daugelio valstybių civilinio proceso įstatymuose) – paprastai būna susijusios su būtinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – viešąjį interesą, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, pan. Tokias pamatines vertybes paprastai įtvirtina, saugo ir gina demokratinių teisinių valstybių konstitucijos. Taigi principas tantum devolutum quantum appellatum savaime nesuponuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi būti apeliacinio skundo ribų varžomas taip, jog jo sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir tai pažeistų konstitucines vertybes (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016 22, 23 punktus).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nėra absoliutus, yra šio principo išimčių. Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas, – siekis apginti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. CPK 179 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė rinkti įrodymus savo iniciatyva šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Kai teismas ex officio (pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje, įvertinęs byloje esančius duomenimis apie šalių turtinę padėtį, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, jog yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (reikalavimų viršijimo aspektu) (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 straipsnio 2 dalis), šalims suteikiant galimybę pateikti savo poziciją dėl teismo aktyvaus procesinio elgesio.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
24. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnyje įtvirtintu aktyvaus teismo vaidmens nagrinėjant šeimos bylas principu, reiškiančio, kad tokio pobūdžio bylose teismas turi teise savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), siekdamas išsamiai įvertinti šalių turtinę padėtį, paprašė Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenis apie atsakovo registracijas Užimtumo tarnyboje nuo 2021 m. gegužės 22 d. (ieškovės prašomo priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimo datos) iki duomenų pateikimo dienos, taip pat informaciją apie atsakovo registracijų Užimtumo tarnyboje nutraukimo priežastis, ar atsakovas buvo aktyvus darbo paieškose, ar jam buvo pasiūlytos persikvalifikavimo galimybės, kokie darbo pasiūlymai ir kada jam buvo pateikti, jei pasiūlymai buvo pateikti, jų atsisakymo priežastys.
25. Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 17 d. gautas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. raštas.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai įvertinti šalių nepilnamečių vaikų interesai, priima nutarties 25 punkte nurodytą naują įrodymą.
Dėl nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio
27. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, rėmėsi abstrakčiais pasvarstymais; teismas nevertino, kad atsakovas dėl patirtos traumos negalėjo dirbti, jam buvo taikytas reabilitacinis gydymas, dėl paskelbto karantino atsakovas neturėjo galimybės kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo; jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje; atsakovas turi nevertingą nekilnojamąjį turtą, šalys buvo susitarę, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam mokės po 120 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus šiuos apeliacinio skundo argumentus.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
29. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Taigi, išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004).
30. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
31. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
33. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. MMA Lietuvoje buvo 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur). Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje sudaro jau 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 709 Eur).
34. Pažymėtina, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis panašiomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).
35. Nors Kauno apygardos teismas, 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikinęs Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir šią bylos dalį perdavęs pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir nurodė, kad nagrinėdamas iš naujo teismas turi nustatyti, įvertinti ir pateikti konkrečią išvadą dėl kiekvieno vaiko poreikių, tačiau skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismas nepateikė šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų ir kitų poreikių analizės, t. y. atskirai neindividualizavo kiekvieno vaiko poreikių. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo klaida gali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme, kuris iš bylos duomenų nustatė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams reikalinga ne mažesnė kaip atitinkamu laikotarpiu buvusi/esama MMA dydžio suma. Nuo 2022 m. sausio 1 d. (ieškovės pradinis ieškinys pirmosios instancijos teismo priimtas 2022 m. gegužės 13 d.) MMA Lietuvoje buvo 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 550 Eur), nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur). Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje sudaro jau 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 708 Eur). Šios bylos aplinkybių kontekste reikšminga tai, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese neįrodė, kad jo vaikams pakaktų mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu buvęs MMA dydis išlaikymo sumos.
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). 2022 m. valstybės mokama vieno vaiko išmoka sudarė 80,50 Eur, 2023 m. 85,75 Eur, 2024 m. 96,25 Eur.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutarties 36 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
38. Nesutikdamas su skundžiamo sprendimu atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis dėl patirtos traumos negalėjo dirbti, jam nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. buvo taikytas reabilitacinis gydymas, nuo 2023 m. gegužės 4 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
39. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
40. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
41. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
42. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu nuo 1997 m. kovo 17 d. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas - 150/602 dalis 0,0602 ha žemės sklypo, ¼ dalis gyvenamojo namo, ¼ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 150/600 dalis 0,06 ha žemės sklypo, ¼ dalis pastato-sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Reikšminga tai, kad visuose savo procesiniuose dokumentuose iki Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3406-384/2022 priėmimo atsakovas nenurodė, jog turi nurodytą nekilnojamąjį turtą, ir bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme šį turtą 2023 m. gegužės 4 d. Dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo artimiesiems giminaičiams. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šį turtą padovanojo broliui ir sesei už turimas skolas, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, dėl to ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip atsakovo nesąžiningumas siekiant išvengti nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės.
43. Be savo sunkios finansinės padėties, atsakovas nurodo ir aplinkybes, susijusias su ne itin gera jo sveikatos būkle, kas, jo nuomone, taip pat neleidžia jam dirbti bei mokėti pirmosios instancijos teismo nepilnamečiams vaikams priteisto dydžio išlaikymo.
44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini), jam nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. buvo taikytas reabilitacinis gydymas. Tačiau ir šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą. Kritiškai vertintinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl COVID paskelbtos pandemijos jis negalėjo jis neturėjo galimybės kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo, kadangi Lietuvoje apribojimai dėl COVID pandemijos buvo taikyti nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d., taigi nuo to laiko iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo didelis laiko tarpas. Be to, pats atsakovas pripažino, kad jis nesikreipė dėl Nedarbingumo nustatymo tarnybą (2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garo įrašas: 30 min. 48 sek. – 31 min. 28 sek.), nurodė, kad poliklinikoje buvo komisija, kuri nusprendė, kad gydytina toliau.
45. Remiantis tuo darytina išvada, kad atsakovas yra darbingo amžiaus (44 m.) ir, nors turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau jo darbingumas šiuo metu dėl sveikatos būklės nėra apribotas, todėl atsakovas turi (privalo) pagal galimybes dirbti, užsiimti jo išsilavinimą bei praktinius gebėjimus atitinkančią profesine veikla ir taip gauti reguliarias darbinės veiklos pajamas, kurios, be kita ko, užtikrintų ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo galimybę.
46. Reikšminga ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui paprašius Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti informaciją apie atsakovo registracijas šioje tarnyboje nuo 2021 m. gegužės 22 d. iki duomenų pateikimo dienos, taip pat informaciją apie atsakovo registracijų Užimtumo tarnyboje nutraukimo priežastis, ar atsakovas buvo aktyvus darbo paieškose, ar jam buvo pasiūlytos persikvalifikavimo galimybės, kokie darbo pasiūlymai ir kada jam buvo pateikti, jei pasiūlymai buvo pateikti – kokios jų atsisakymo priežastys, tarnyba 2024 m. balandžio 19 d. raštu Nr. SD (19.4)- (19.4.8Mr) informavo teismą, kad atsakovas nuo 2021 m. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. sausio 19 d. ir šiuo laikotarpiu klientui buvo teikti siūlymai įsidarbinti 2022 m. sausio 18 d.; 2022 m. balandžio 12 d.; 2022 m. birželio 22 d.; 2022 m. rugsėjo 2 d., tačiau atsakovas nebuvo įdarbintas - pasirinkti kiti kandidatai; atsakovui dalyvauti profesinio mokymo priemonėje nebuvo siūlyta, kadangi jis yra įgijęs paklausią darbo rinkoje profesiją - sunkiasvorio automobilio vairuotojas. Atsakovas 2023 m. sausio 19 d. pateikė prašymą nutraukti registraciją Užimtumo tarnyboje asmens pageidavimu, pakartotinai atsakovas įsiregistravo 2023 m. gegužės 4 d. ir 2023 m. gegužės 30 d. registraciją nutraukė asmens pageidavimu. Rašto išdavimo metu atsakovas Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas taip pat nebuvo aktyvus ir sąžiningas siekdamas susirasti darbą, atsakovo registracija Tarnyboje truko nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2023 m. sausio 19 d., vėliau atsakovas registraciją nutraukė savo prašymu.
47. Taigi aplinkybė, kad atsakovas dėl jo nurodytų sveikatos problemų šiuo metu nedirba, taip pat negali paneigti nepilnamečių vaikų interesų gauti reikalingas jų būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo pastangas susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, siekį persikvalifikuoti ir pan.
48. Reikšminga ir tai, jog atsakovas pripažino, kad bendravimas su sūnumis nėra pastovus ir intensyvus, taigi, iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaikų priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti jo drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaiką.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, turintis paklausią darbo rinkoje profesiją - sunkiasvorio automobilio vairuotojo, nesielgia sąžiningai ir rūpestingai, t. y. nesiima visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Vadovaujantis CK 3.5 straipsnio 2 dalimi, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovas gali gauti pakankamas pajamas, kad pilnai patenkintų visus savo vaikų poreikius, todėl jo apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės padėties atmestini.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
50. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo vieno sūnaus išlaikymui priteisė po 220 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 13 d. (nuo ieškinio padavimo dienos) iki jų pilnametystės. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš nustatytų vaiko poreikių sumos atėmė pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą ir taip apskaičiavo neteisingą atsakovui tenkančią materialinio išlaikymo sūnui dalį, konstatuoja, jog yra pagrindas peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
51. Nustačius, kad šalių vieno sūnaus poreikiai yra ne mažesnio kaip tuo metu buvęs/esantis MMA dydis, kad šalių pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygi, kad atsakovas gali gauti pakankamas pajamas vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam šalių sūnui diferencijuojant jį pagal metus, t. y. nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. po 235 Eur ((550 Eur – 80,5 Eur)/2) per mėnesį, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 274 Eur (633 Eur – 85,75 Eur)/2) per mėnesį, nuo 2024 m. sausio 1 d. po 306 Eur (708 Eur – 96,25 Eur)/2) per mėnesį (suapvalinant iš atsakovo priteistiną sumą nepilnamečio vaiko naudai) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
53. Ieškovė neteikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, nepateikė jos išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių įrodymų, dėl to nespręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
54. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumo pašalinimui – 65 Eur žyminio mokesčio sumokėjimui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra sumokėjęs 65 Eur žyminį mokestį, dėl to atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistinas 65 Eur žyminis mokestis.
55. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo patirta pašto išlaidų, dėl to nespręstinas klausimas dėl jų atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą, iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį kiekvienam vaikui padidinant nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) per mėnesį, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) per mėnesį, nuo 2024 m. sausio 1 d. po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) per mėnesį.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Šią sumą atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660 ir pateikti teismui išlaidų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Virginija Gudynienė