Civilinė byla Nr. 2A-920-555/2022
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00723-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.3.9; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.2; 2.1.5.6; 2.1.6.1;
3.1.7.6; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,
dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei O. G.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė L. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso nuotoliniu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-314/2021 pagal ieškovo I. R. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomojo reikalavimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei panaikinti nuo jų surašymo momento atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administracinius sprendimus: 2013 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktą, 2013 m. gegužės 2 d. surašytus savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gegužės 30 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)
2. Ieškovas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl tariamai nelegalios statybos padarinių pašalinimo. Byloje ieškovas patrauktas atsakovu. Nagrinėjamas ieškinys grindžiamas neteisėtais nuo jų surašymo momento aktais, reikalavimais ir nurodymais. Atsakovės administracinis ir teisminis procesas paremtas netikrų asmenų, suklastotų ir melagingų pareiškimų pagrindu apie menamus pažeidimus. Suklastotų pareiškimų pagrindu joks tikrinimas negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nedelsiant nutrauktas. Be to, dėl pradėto tikrinimo ieškovas niekaip nebuvo informuotas. Atsakovė tyčia nesiuntė jam jokios informacijos, pranešimų, dokumentų, kad jo neteisėtų veiksmų ieškovas negalėtų apskųsti ir nesąžiningai būtų sudarytos sąlygos remtis tuo, kad statybos inspekcijos sprendimai ir nurodymai yra neapskųsti. Iš Druskininkų miesto apylinkės teismo gautų dokumentų ieškovas sužinojo, kad atsakovė 2013 m., pagal suklastotus pareiškimus, pradėjo SB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinimo veiksmus, esą ieškovas vykdo nelegalią statybą. Pareiškimas, kurio pagrindu buvo atliktas patikrinimas atsakovui buvo paduotas esą bendrijos pirmininko S. K., nors S. K. informavo atsakovę, kad jokio pažeidimo nėra. Atsakovė, remdamasi suklastotais dokumentais, pateikė teismui nepagrįstą ir neteisėtą ieškinį, reikalaujant ieškovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Ieškinys grindžiamas vien tuo, kad ieškovas neginčijo aktų, reikalavimų ir nurodymų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė patikrinimą, pagal suklastotus pareiškimus, pradėjo melagingai nurodydama, jog priėmė nagrinėti „sodo bendrijos pirmininko pareiškimą”. Pareiškimas neatitiko Valstybinės teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcijos įstatymo 25 straipsnio bei Valstybinės teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcijos Viršininko patvirtintuose „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse” 23 ir 24 punktuose nurodytų reikalavimų ir tyrimas turėjo būti nutrauktas. Atsakovė, žinodama, kad pateiktas pareiškimas suklastotas, kad jo nei pirmininkas, nei valdybos nariai, ar kiti asmenys nerašė, turėjo atsisakyti nagrinėti suklastotą pareiškimą, neatlikinėti jokio tyrimo. To atsakovė nepadarė, kuo šiurkščiai pažeidė įstatymą ir skundų nagrinėjimo tvarką. Vien dėl to visi jos sprendimai, aktai, nurodymai ir reikalavimai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais, bei naikintini. Be to, sklypas, kuriame yra menami neva neteisėti statiniai, yra suformuotas bei nuo seno naudojamas ir priklauso D. R., bet ne ieškovui. Nepaisant to, atsakovė surezgė „patikrinimą vietoje”, bei surašė neteisėtą patikrinimo aktą. Tam, kad patikrinimo metu ieškovas negalėtų duoti paaiškinimų ir nepaaiškėtų, kad pareiškimas suklastotas, atsakovė tyčia ieškovo neinformavo apie numatytą tikrinimą, bei dėl akių pranešimą išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), kur negyvena (ieškovo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta tiek 2013 m. buvo, tiek ieškinio surašymo metu yra (duomenys neskelbtini)). Surašytame patikrinimo akte melagingai, be jokių tai patvirtinančių duomenų ir dokumentų yra nurodyta, esą ieškovas statytojas. Nei vieno iš nurodomų objektų ieškovas nestatė, jie yra ne ieškovo žemės sklype, jo savininku yra kitas asmuo. Atsakovė dėl surašyto akto nekvietė, nurodytame pranešime atvykti duoti paaiškinimus dėl tariamos nelegalios statybos, bei lydraštyje vėl tyčia neteisingai nurodė adresą (duomenys neskelbtini), bei adresą (duomenys neskelbtini). Pastarasis adresas taip pat neteisingas, nes ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ir paskutinis pranešimas ieškovui nebuvo atsiųstas, apie atliekamus tikrinimus nežinojo, negalėjo duoti jokių paaiškinimų, dėl ko ir vėlesni atsakovės aktai buvo surašyti neteisėtai ir neteisingai traktuojant ieškovą, kaip pažeidėją. Nei vieno iš atsakovės siųstų dokumentų iki nurodyto termino pašalinti tariamai nelegalios statybos padarinius ieškovas negavo, apie pradėtas procedūras, patikrinimus, aktų surašymą ir išvis apie pramanytą pagal suklastotus tariamus pranešimus apie pažeidimą nežinojo, dėl to dalyvauti minėtame procese, duoti paaiškinimus ir apskųsti neteisėtus veiksmus negalėjo. Tik po atsakovės pradėto Druskininkų miesto apylinkės teisme civilinio proceso dėl atsakovės nustatytų įpareigojimų nevykdymo turėjo galimybę su jais susipažinti.
3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad, pagal teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, administraciniu sprendimu gali būti laikomas tik 2013 m. gegužės 30 d. dienos priimtas nurodymas, kuriuo iš ieškovo buvo pareikalauta ne vėliau, kaip iki 2013 m. lapkričio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013 m. gegužės 20 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti savavališkai statomą tvorą. Tuo tarpu patikrinimo aktas negali būti laikomas nei administraciniu aktu, nei administraciniu sprendimu, nes neatitinka nei vieno iš administraciniam aktui būdingo požymio. Kitaip tariant, toks patikrinimo aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Savavališkos statybos aktų paskirtis taip pat iš esmės yra tik konstatuoti savavališkos statybos faktą, o administraciniu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo prasme), atitinkančiu administracinio akto požymius gali būti laikomas tik savavališkos statybos aktuose nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statinio (jo dalies) šiltnamio ir tvoros statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad dokumentų ieškovui registruotu laišku įteikti nepavyko, 2013 m. liepos 22 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė pranešimą apie ieškovui surašytus savavališkos statybos aktus, reikalavimus ir kvietimą 2013 m. gruodžio 4 d. 13.00 val. dalyvauti numatomame statybos patikrinime. Pagal STR 1.09.06:2010, 36 punktą dokumentai ir kvietimas laikomi įteiktais tinkamai, jeigu praėjo 5 darbo dienos po to, kai vietinėje ar respublikinėje spaudoje buvo paskelbtas pranešimas apie nurodymo surašymą ir kvietimą dalyvauti statybos patikrinime. Taigi, ieškovui apie skundžiamus savavališkos statybos aktus ir nurodymą tapo žinoma, kai praėjo 5 darbo dienos po to, kai spaudoje buvo paskelbtas pranešimas apie nurodymo surašymą ir kvietimą dalyvauti statybos patikrinime, t. y. 2013 m. liepos 30 d. Be to, skundžiamus savavališkos statybos aktus ir nurodymą ieškovas gavo 2014 m. sausio 3 d. su atsakovės ieškiniu (civilinėje byloje Nr. e2-1-182/2018). Atsakovė prašė taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes, konstatuoti, kad ieškovas be jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams (administraciniams sprendimams) ginčyti ir ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti vien tuo pagrindu.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. R. prašė ieškinį tenkini ir nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė yra valstybės institucija, kuri savo veikloje turi griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų, gali atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos atlikti jai leidžia įstatymas, o priimti sprendimus gali tik atlikdama teisės aktuose įtvirtintas procedūras. Atsakovės priimtais aktais reikalaujamų nugriauti statinių ieškovas nestatė. Tai, kad jų statytoja yra D. R. patvirtina buvusio sodų bendrijos pirmininko S. K. rašyti paaiškinimai. Tai, kad 2018 m. gegužės mėn. vykusiame teismo posėdyje (civilinė byla Nr. e2‑1‑182/2018) buvęs sodų bendrijos pirmininkas S. K. aiškino neva jam atrodo, kad statybos darbus vykdė I. R. galima paaiškinti ilgu laiko tarpu nuo statybos darbų vykdymo, taip pat tuo, kad S. K. matė I. R. betonuojant stulpelius vėliau (apie 2010 m.) prie I. R. priklausančio žemės sklypo bei įprastu visuomenėje požiūriu, kad statybos darbus paprastai vykdo vyrai, o ne moterys.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 50FPĮ‑37‑(14.50.112 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Druskininkų savivaldybėje“ patvirtino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. D. R. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriui 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą leisti laikinai naudotis 0,0620 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2019 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 50SD-1901-(14.50.92.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ nurodė, jog 0,0620 ha žemės plotas nėra pažymėtas Švendubrės kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane, todėl suteikti jį laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti nėra galimybės. D. R. 2019 m. spalio 25 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuriuo prašė „<...> peržiūrėti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakymą Nr. 50SD-1901-(14.50.92.), jį panaikinti bei leisti laikinai naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme, pažymėta pridėtame prie prašymo plane / schemoje, ir esančia (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklai vykdyti. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. lSS-2322-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 50SD‑1901‑(14.50.92.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ pagrįstai atsisakė suteikti laikinai naudoti 0,0620 ha žemės plotą D. R.. Ieškovo ginčijami savavališkos statybos aktai, kuriuose yra konstatuota, jog šiltnamis yra pastatytas savavališkai, o tvora su pamatu statoma savavališkai valstybinėje žemėje, yra surašyti 2013 m. gegužės 2 d. Vėlesnis valstybinės žemės, kurioje savavališkai pastatyti statiniai, suteikimas laikinai naudotis, nepaneigtų fakto, jog 2013 m. gegužės 2 d. buvo nustatytas savavališkos statybos faktas. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ir D. R. valstybinės žemės plotu, kuriame pastatyti šiltnamis ir tvora su pamatu, 2013 m. naudojosi ir šiuo metu naudojasi turėdami teisinį pagrindą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei panaikinti nuo jų surašymo momento atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administracinius sprendimus: 2013 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktą ir 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, kitus ieškinio reikalavimus atmetė, iš ieškovo valstybės naudai priteisė 90,91 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
7. Dėl reikalavimų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei panaikinti nuo jų surašymo momento atsakovo administracinius sprendimus 2013 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktą ir 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas nustatė, kad ginčijamuose patikrinimo akte ir savavališkos statybos aktuose statytojui I. R. nurodoma nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius. Byloje nėra duomenų, kad po aktų surašymo I. R. atliko kokius nors statybos darbus, tačiau jeigu ir būtų atliekami kokie nors statybos darbai šie ginčijami aktai ieškovui jokių teisinių padarinių nesukeltų, kadangi aktų panaikinimo atveju I. R. teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Tokiu būdu ginčijami aktai patys savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo dalyku teisme.
8. Dėl reikalavimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti nuo jo surašymo momento atsakovo 2013 m. gegužės 30 d. priimtą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas sprendė, kad ieškovas apie surašytą skundžiamą aktą sužinojo vėliausiai 2014 m. vasario 10 d. Kitoje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas 2018 m. gegužės 9 d. teikė priešieškinį dėl atsakovės priimtų administracinių aktų jo atžvilgiu panaikinimo, tačiau teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį (civilinė byla Nr. e2-6-314/2021). Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl atsakovės aktų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui bei išaiškino, kad tokius reikalavimus ieškovas turi teisę reikšti ieškinį paduodamas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams (civilinė byla Nr. 2-16994-475/2018). Ieškovo ieškinys Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose gautas 2018 m. rugpjūčio 20 d. Aptartų duomenų ir aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovės atstovo 2013 m. gegužės 30 d. surašytas ginčijamas reikalavimas ieškovui įteiktas 2014 m. vasario 10 d. (praėjus 8 mėnesiams ir 10 dienų po akto surašymo). Ieškovas priešieškinį, kuriuo ginčijo reikalavimą sustabdytoje civilinėje byloje pareiškė 2018 m. gegužės 9 d. (praėjus 3 metams ir 3 mėnesiams nuo akto įteikimo dienos). Atsisakius priimti priešieškinį, ieškovas ieškinį dėl nurodymo nuginčijimo reiškė 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismui (praėjus 24 dienoms nuo atsisakymo priimti priešieškinį). Ieškovo ieškinys Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose gautas 2018 m. rugpjūčio 20 d. (praėjus 2 mėnesiams 15 dienų nuo Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo dienos).
9. Teismas nurodė, kad ginčijamas 2013 m. gegužės 30 d. nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, todėl atsakovei teigiant, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą procesinį terminą administraciniam aktui ginčyti, byloje taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatos.
10. Atsižvelgdamas į ginčo esmę (ginčijama valstybės žemėje esančios tvoros su pamatu savavališka statyba, statiniai priskirtini I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, ieškovo ir trečiojo asmens D. R. nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su valstybine žeme, kurioje atlikta savavališka statyba), bei į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą pažeisdamas įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą terminą daugiau nei dešimteriopai (40 mėnesių), taip pat į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo tikras, kad dėl tokio pobūdžio ginčų kreipimosi į teismą termino nepažeidė, tačiau papildomai nurodo, jeigu teismas manys, kad terminas pažeistas, prašė jį atnaujinti, nepateikdamas kokių nors svarbių priežasčių, teismas sprendė, jog ieškovas nebuvo nei aktyvus, nei rūpestingas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas subjektines teises ir įstatymo nustatytą procesinį teisės kreiptis į teismą terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl šio termino neatnaujino. Ieškovo ieškinį šioje dalyje teismas atmetė, kadangi iki ieškinio pareiškimo suėjo kreipimosi į teismą įstatymo nustatyto termino pabaiga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas I. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Savavališkos statybos aktai savo turiniu yra ne tik konstatuojamojo, bet ir teisinio pobūdžio, kuriuose yra fiksuojami faktai bei daromos teisinės išvados dėl teisės pažeidimo, jį padariusio asmens, formuojamas su nuosavybe ar kitomis materialiomis teisėmis susijęs pagrindas įpareigojimui / nurodymui surašyti. Faktinių ir teisinių aplinkybių nustatymas turi reikšmę ieškovo teisėms ar pareigoms. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino teisinius santykius bei jų esmę, vadovavosi neaktualia ir nesivadovavo aktualia teismų praktika, dėl to teisingai nustatė ginčo esmę, klaidingai ir be pagrindo atsisakė nagrinėti reikalavimus dėl savavališkos statybos aktų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo. Teismas neteisingai nustatė ginčo esmę, neišnagrinėjo ir neįvertino svarbių bylai aplinkybių ir bylą išnagrinėta netinkamai, dėl to teismas esminį procesinio įstatymo pažeidimą, nutraukdamas šioje dalyje bylą. Tai sudaro absoliutų negaliojimo pagrindą.
1.2. 2013 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatų bei skundų nagrinėjimo ir suinteresuotų asmenų kvietimo į patikrinimą vietoje aprašo yra niekinis ir negaliojantis. Ieškovas apie atliekamus patikrinimus nieko nežinojo, negalėjo duoti jokių paaiškinimų, dėl ko ir vėlesni atsakovo aktai buvo surašyti neteisėtai ir neteisingai traktuojant jį kaip pažeidėją. Atsakovė, naudodamasi ieškovo nežinojimu, neteisėtai surašė 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktus. Atsakovė, taip pat naudodamasi situacija, kad ieškovas nėra tinkamai informuotas, 2014 m. gegužės 30 d. surašė privalomą nurodymą. Taigi, surašyti privalomi nurodymai dėl neteisingai atlikto patikrinimo ir neteisėto savavališkos statybos aktų surašymo, yra neteisėti ir naikintini.
1.3. Atsakovė, painiodamasi savo raštuose, nesilaikant nustatyto nuoseklumo informuoti ir surašyti dokumentus, niekaip nepranešė ne apie vieną, o kelis nurodymus. Apie tai, kad buvo surašyti du privalomieji nurodymai, t. y. ne tik Nr. REI-10-130530-00016-(14.29), bet ir Nr. REI-10-130530-00015-(14.29), ieškovas sužinojo tik paskutinio teismo posėdžio metu, vykusio 2021 m. lapkričio 11 d., kai atsakovės atstovė savo kalboje nurodė, jog nurodymai yra du, o ieškovas skundžiamas tik vienas. Apie nurodymą Nr. REI‑10‑130530‑00015-(14.29) ieškovas anksčiau sužinoti negalėjo, kadangi jis nebuvo pateiktas ieškovui.
1.4. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad abu privalomieji nurodymai ieškovui buvo pateikti kartu su ieškiniu, neatitinka tikrovės. Civilinėje byloje Nr. e2-6-314/2021 atsakovė su ieškiniu pateikė tik vieną nurodymą – Nr. REI‑10‑130530‑00015-(14.29), o kitas teisme nebuvo pateiktas. Ieškovas, teikdamas ieškinį, vadovavosi tais dokumentais, kurie faktiškai buvo pateikti atsakovės į minėtą bylą. Sužinojus ir apie minėtą privalomąjį nurodymą, ieškovas reiškė teismui atitinkamą pareiškimą, dėl ieškinio reikalavimų patikslinimų, kas nesudaro naujo reikalavimo esmės, nes ginčo dalimi buvo panaikinimas visų atsakovės neteisėtų aktų ir sprendimų ieškovo atžvilgiu. Dėl to, kad surašyti savavališkos statybos aktai, su kuriais nebuvo sutikta ir kurie yra ginčijami, akivaizdu, jog byloje buvo ginčijamas ir nurodymas Nr. REI‑10‑130530‑00015-(14.29). Teismas, priimdamas sprendimą, kitoje dalyje ieškinį atmeta, tačiau nesuprantama, ar teisme buvo nagrinėjamas teisėtumas vieno, ar dviejų nurodymų, bei kurių iš jų. Teismas be pagrindo nenagrinėjo ieškinio visoje apimtyje, priėmė sprendimą, nenurodydamas, kokį reikalavimą jis išnagrinėjo.
1.5. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, esą taikytinas vieno mėnesio apskundimo, o ne ieškinio senaties terminas, iš esmės yra ydingas. Teismas rėmėsi pasenusia teismų praktika, kuri šiai bylai visiškai neaktuali. Remiantis teismo išaiškinimu dėl apskundimo termino, nėra aišku, kaip tokiu atveju bendrosios kompetencijos teismas priėmė nagrinėti bylą dėl reikalavimų, susijusių su administraciniu aktu. Būtent mišrios prigimties ginčas, kuriuo esmę nulemia civilinių teisinių santykių prigimtis, nagrinėjant bylas dėl nelegalios statybos ir suponuoja bylos nagrinėjimą pagal ginčo teiseną, o tai sąlygoja ginčo teisenai taikytinus terminus kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo, t. y. taikant ieškinio senatį. Bendrasis senaties terminas yra dešimt metų. Be to, ieškovas buvo pateikęs prašymą senatį pareikšti ieškinį laikyti nepraleista ir atstatyti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas buvo pasyvus, kadangi ieškovas aktyviai dalyvavo visuose teisminiuose procesuose, reiškė pozicijas, teikė reikalavimus ir prašymus. Ieškovas pagrįstai laikė, kad skundžiant atsakovės veiksmus, jis procesinę teisę pareikšti ieškinį turi.
12. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsilepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Inicijuotame ginče vyrauja civilinis teisinis santykis ir ginčas išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme civilinėje byloje, o ne administracinėje byloje, kaip kad nepagrįstai teigia ieškovas.
2.2. Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka susijęs su skundų padavimo administraciniam teismui nustatytais terminais. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai.
2.3. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovui apie skundžiamus savavališkos aktus ir reikalavimą tapo žinoma, kai praėjo 5 darbo dienos po to, kai spaudoje buvo paskelbtas pranešimas apie ginčijamo reikalavimo surašymą ir kvietimą dalyvauti statybos patikrinime, t. y. 2013 m. liepos 30 d. be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas – teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad apie skundžiamo akto surašymą sužinojo gavęs ieškinį su jo priedais sustabdytoje civilinėje byloje. Ieškovui ieškinys su priedais įteiktas 2014 m. vasario 10 d. Praėjus 3 metams ir 3 mėnesiams po procesinių dokumentų įteikimo ieškovas pirmą kartą ginčijo aktų teisėtumą, sustabdytoje civilinėje byloje pateikdamas priešieškinį. Tačiau, kaip matyti, dėl paties ieškovo subjektyvaus elgesio varianto pasirinkimo tik 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovo ieškinys buvo priimtas ir nagrinėjamas šioje byloje. Akivaizdu, jog ieškovas itin ženkliai praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė teismas – ieškovas nebuvo nei aktyvus, nei rūpestingas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas subjektines teises ir įstatymo nustatytą procesinį teisės kreiptis į teismą terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl šis terminas neatnaujinamas.
2.4. Atsakovė dar 2018 m. rugsėjo 27 d. atsiliepime teismo prašė – taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes, konstatuoti, kad ieškovas be jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams (administraciniams sprendimams) ginčyti ir ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti vien tuo pagrindu. Todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai teismas ieškovo ieškinį „kitoje dalyje dėl atsakovo 2013 m. gegužės 30 d. priimto nurodymo Nr. REI10-130530-0016(14.29) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu“ atmetė, ieškovui praleidus ABTĮ nustatytą terminą.
2.5. Nepagrįsti ir atmestini ieškovo teiginiai, jog jam neva nebuvo žinoma, jog jo atžvilgiu buvo surašyti du reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, kad ieškovas administracinius aktus ginčijo išimtinai vadovaudamasis „tuo, kas pateikta su atsakovo ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-6-314/2021“, kad teismas neva „priimdamas sprendimą, jog „kitoje dalyje ieškinį atmeta, nesuprantama teisme buvo nagrinėjamas teisėtumas vieno, ar dviejų nurodymų, bei kurių iš jų.“ Tačiau atsakovė, reikšdama 2013 m. gruodžio 20 d. ieškinį, jame nurodė visas faktines aplinkybes apie savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų atlikimą, apie reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymą, jų ir kitų dokumentų turinį ir numerius, prie ieškinio pridėjo tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Visas šias aplinkybes taip pat nurodė ir šioje byloje teismui pateiktame atsiliepime. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo prijungta ir civilinė byla pagal atsakovės ieškinį ieškovui kitame teisminiame procese. Priešingai ieškovo teiginiams, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai pasisakyta dėl ieškovo reikalavimų ir jų atmetimo.
2.6. Iš patikrinimo akto turinio akivaizdu, kad patikrinimo aktas neturi privalomojo pobūdžio ir toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmens, kurio atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Patikrinimo aktu tik užfiksuotos tuo metu buvusios patikrinimo vietoje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. atsakovės įgaliotas pareigūnas, vertindamas tą dieną buvusią faktinę situaciją, atsižvelgdamas į tuo metu turėtus ar pateiktus dokumentus, surašė patikrinimo aktą, tačiau juo ieškovui jokios teisės ir jokios pareigos nebuvo nustatytos, t. y. juo tik buvo aprašytos tuo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Toks patikrinimo aktas, kuriame tik nurodomi nustatyti faktai, nesant jokių privalomų nurodymų ar įpareigojimų asmeniui, negali daryti įtakos asmens teisėms ir pareigoms, todėl reikalavimas dėl šio patikrinimo akto panaikinimo taip pat negali būti savarankišku bylos dalyku, nes tokį patikrinimo aktą panaikinus, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
2.7. Ieškinio pateikimo metu pagal teismų nuosekliai formuotą praktiką, savavališkos statybos aktų paskirtis taip pat iš esmės buvo tik konstatuoti savavališkos statybos faktą, o administraciniu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo prasme), atitinkančiu administracinio akto požymius galėjo būti laikomas tik savavališkos statybos aktuose nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statinio (jo dalies) šiltnamio ir tvoros statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Tačiau byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, teisės aktai bei formuojama teismų praktika dėl savavališkos statybos aktų surašymo, teisinių pasekmių sukėlimo, jų teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo teismuose, keitėsi. Kita vertus, net jei ir vertinant šių aktų teisėtumą, ieškovas yra ženkliai praleidęs jų apskundimo terminą, o atsakovė prašė taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes.
2.8. Ieškovo nurodomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.), Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių nuostatos negaliojo skundžiamų aktų surašymo ir priėmimo metu. Tuo metu šios taisyklės reglamentavo skundo (pranešimo) nenagrinėjimo arba nagrinėjimo nutraukimo atvejus, tačiau atsakovė negalėjo skundo (pranešimo) nenagrinėti arba nagrinėjimą nutraukti savavališkų statybų, neturint tuo metu Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento, atvejais.
2.9. Visi ieškovo nurodyti teiginiai ir argumentai dėl skundo (pranešimo) nenagrinėjimo, nagrinėjimo nutraukimo, patikrinimų atlikimo procedūrų, nepaneigia tos aplinkybės, kad tvora ir šiltnamis valstybinėje žemėje buvo pastatyti savavališkai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, o ir pasikeitus teisės aktų reikalavimams tvoros ir šiltnamio statyba vis tiek liko neteisėta, pažeidžianti galiojančius teisės aktus, todėl ieškovo ieškinio tenkinimas visiškai formaliais pagrindais, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Be to, ieškovas neneigia atsakovės surašytuose aktuose ir / ar administraciniuose sprendimuose nurodytų valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų tvoros ir šiltnamio faktinio egzistavimo.
2.10. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tarp šalių susiklosčiusius santykius, pateikia nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia savo teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir konstatuodamas tam tikrų aplinkybių (ne) egzistavimą, būtų pažeidęs teisės normas. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog teismas netinkamai ištyrė, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškovui (apeliantui) I. R. sudarytų 2013 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto, 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. gegužės 30 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad Inspekcijos Alytaus skyriaus statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas, dalyvaujant Druskininkų savivaldybės administracijos ir NŽT Druskininkų skyriaus atstovams, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui, patikrinęs faktines aplinkybes vietoje, surašė 2013 m. balandžio 18 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-555 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu nustatyta, kad 2010 m. valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pastatytas karkasinis šiltnamis su stiklais ant betoninių pamatų (sutapdintas su tvora, išmatavimai: ilgis – 6,2 m., plotis – 2,5 m, aukštis – 2,8 m) (toliau ir - šiltnamis); taip pat valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), statoma tvora su betoniniu pamatu (užtvara ant atraminės sienutės) (išmatavimai: bendras tvoros ilgis – 22 m, aukštis – 2,2 m).
16. Be to, Inspekcijos specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, 2013 m. gegužės 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Savavališkos statybos aktas Nr. 1), kuriame konstatavo, kad ieškovas šiltnamį, esantį valstybinėje žemėje pastatė savavališkai. Statinio statybos rūšis – nauja statyba. Statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Taip pat tą pačią dieną 2013 m. gegužės 2 d. ieškovui surašytas kitas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Savavališkos statybos aktas Nr. 2), kuriame konstatuota, jog tvora, esanti valstybinėje žemėje, statoma savavališkai. Statinių statybos rūšis – nauja statyba. Statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Inspekcijos atstovas 2013 m. gegužės 30 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimas Nr. 1), kuriuo iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. 1, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį. Taip pat atstovas 2013 m. gegužės 30 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimas Nr. 2), kuriuo iš ieškovo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. 2, padarinius: nugriauti savavališkai statomą tvorą.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijami 2013 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktas, 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patys savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo dalyku teisme, taip pat nustatęs, kad ieškovas apie ginčijamus nurodymus pašalinti pažeidimus sužinojo 2014 m. vasario 7 d., sprendė, kad ieškovas kreipėsi į teismą pažeisdamas įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Analizuojamu atveju ieškovas ieškiniu prašė ginti jo pažeistas teises, pripažįstant negaliojančiais 2013 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktą, 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo patikrinimo bei savavališkos statybos aktai nesukuria teisinių pasekmių, be to, apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais padaryta išvada, kad apeliantas yra ginčo svavalinių statytojas bei praleido įstatyme nustatytus terminus ginčyti administracinius aktus.
18. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje apibrėžta sąvoka „savavališka statyba“ – tai statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Savavališkos statybos faktas fiksuojamas savavališkos statybos akte, kuris, priklausomai nuo to, ar yra priimami ir kokio turinio privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, sukelia nevienodas teisines pasekmes.
19. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama rūšinio teismingumo klausimus, išaiškino, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bei specialiame Statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-77/2017; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-35/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2018; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-22/2019).
20. Vienas iš nuosavybės teisių ribojimų, nustačius savavališkos statybos faktą, reglamentuojamas Statybos įstatyme – pagal šio įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Inspekcijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Pagal to paties straipsnio 18 dalį savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Inspekciją ir prašymą pateikusį asmenį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Inspekcijos. Jeigu iš Inspekcijos gaunama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir yra nustatoma, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, statybą leidžiantis dokumentas yra neišduodamas.
21. Apibendrinęs nurodytą teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos akto surašymas, nesant atitinkamų duomenų apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas) arba įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalis), eliminuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo galimybę. Tai reiškia, kad savavališkos statybos aktas gali turėti įtakos asmens, kuriam jis surašytas, teisėms – t. y. jis gali riboti galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 45 punktas).
22. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pastarojo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, pagal kurią pareiga inicijuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą nustatyta Inspekcijai. Teisė kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nustatyta ir prokuratūrai, kitoms viešojo administravimo institucijoms. Be to, remiantis nurodyto straipsnio 11 dalimi, į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami.
23. Savavališkos statybos faktas yra konstatuojamas savavališkos statybos aktu. Esant pagrindui surašyti savavališkos statybos aktą, jame konstatuojami asmens veiksmų padariniai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų. Dėl teisei priešingų veiksmų ir jų padarinių konstatavimo asmuo apskritai gali patirti neigiamus padarinius vien įstatymo pagrindu, net ir nepriėmus individualaus sprendimo konkrečiu atveju, pvz., jam gali tekti įpareigojimai (pateikti dokumentus, paaiškinimus, atlikti deklaravimus ir kt.) ar gali būti suvaržoma naudotis teisėmis (neturi teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neatitinka sąlygų pasinaudoti specialia teise, uždrausta gauti statybą leidžiantį dokumentą ar kt.). Jeigu asmuo kreipiasi į teismą, ginčydamas tokį dokumentą, kuriuo konstatuoti tam tikri reikšmingi jo teisinei padėčiai faktai, jis turi įrodyti, kad vien dėl paties fakto konstatavimo jo teisės yra pažeistos, t. y. kad vien nuo tokio fakto konstatavimo teisės aktų pagrindu atsiranda jo teises pažeidžiantys padariniai. Atitinkamai, jei faktas nebūtų nustatytas, tai tie neigiami padariniai asmeniui neatsirastų. Minėta, kad savavališkos statybos konstatavimas dėl CK ir Statybos įstatymo reikalavimų daro tiesioginį poveikį asmens (statytojo) teisėms.
24. Pažymėtina, kad vien savavališkos statybos akto priėmimu fiksuojamas asmens atliktos statybos neteisėtumas. Kartu tai reiškia, kad šis asmuo įvertinamas kaip atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, taigi, jis pateikiamas kaip pažeidėjas. Tokio turinio duomenys apie asmenį, be kita ko, turi neigiamą įtaką jo reputacijai visuomenėje. Iš to taip pat kyla asmens poreikis ginčyti savavališkos statybos aktą, siekiant reputacijos gynimo ir gero vardo atkūrimo.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą aktualią teisminę prakitką, sprendžia, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją ir siekia statybos teisėtumo pripažinimo. Ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kaip nepagrįstą savavališkos statybos aktą, dalykas yra reikalavimas dėl akto pripažinimo neteisėtu, t. y. ne vien dėl tam tikro fakto nustatymo, o dėl akto, darančio neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms, panaikinimo.
26. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą atitinka įstatymo nuostatas, kad į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ir turi nurodyti ieškinio dalyką – materialinį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo tarpu statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto sudarymo metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie statybos objektą, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų.
27. Taigi, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo 2013 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktas nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko, sprendžia pirmosios instancijos teismo argumentai, kad savavališkos statybos aktai patys savaime nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, neva jų nuginčijimas nesukelia teisinių pasekmių asmeniui, yra teisiškai nepagrįsti.
28. Byloje nustatyta, jog valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pastatė karkasinį šiltnamį su stiklais ant betoninių pamatų (sutapdintas su tvora, išmatavimai: ilgis – 6,2 m., plotis – 2,5 m, aukštis – 2,8 m); be to, valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), statoma tvora su betoniniu pamatu (užtvara ant atraminės sienutės) (išmatavimai: bendras tvoros ilgis – 22 m, aukštis – 2,2 m.
29. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso apeliantui bei trečiajam asmeniui D. R., o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise įregistruotas tik trečiojo asmenes D. R. vardu. Byloje ginčas, kad prie šių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), karkasinis šiltnamis su stiklais ant betoninių pamatų bei tvora su betoniniu pamatu pastatytas ir statomi valstybinėje žemėje, nėra. Taip pat apeliantas nagrinėjamos bylos atveju neįrodinėja, kad statomiems statiniams yra išduotas statybos leidimas ar statyba buvo ir yra vykdoma turint valstybinės žemės naudotojo ar patikėjimo teisės subjekto sutikimą. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, jog jis nėra ginčo statinių statytojas, todėl teigia, kad savavališkos statybos aktai jo atžvilgiu surašyti neteisėtai.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendru atveju atsakingas už savavališką statybą asmuo yra statytojas, tačiau jo nesant ar jo neidentifikavus, atsakomybė pašalinti savavališkos statybos pasekmes kyla statinio savininkui (valdytojui). Pažymėtina, kad tvora ir šiltnamis, kaip antraeiliai daiktai, neturi savarankiškos funkcinės paskirties, šiems daiktams negali būti formuojamas atskiras žemės sklypas. Byloje surinkti įrodymai, t. y. atsakovės 2013 m. balandžio 18 d. surašytas statybos patikrinimo aktas, savavalinės statybos aktai įgalina išvadą, kad ginčo tvora tarnauja apelianto nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esantiems statiniams. Apeliantas yra žemės sklypų, prie kurių yra vykdoma savavalinė statyba bendraturtis, šios išvados nekeičia ir byloje nustatyta aplinkybė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise įregistruotas tik trečiojo asmenes D. R. vardu.
31. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Apeliantas nepasinaudojo apeliacinės instancijos teismo suteikta teise teikti įrodymus, paneigiančius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinį rėžimą. Pažymėtina ir tai, kad informaciją apie neteisėtą statybą suteikęs asmuo – SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas patvirtino, kad ginčo antraeiliais daiktais naudojasi apeliantas, tuo tarpu trečiasis šios bylos asmuo D. R. pripažino, kad ji tik prisidėjo prie ginčo statinių statybos.
32. Nagrinėjamo ginčo atveju statytoju įvardintas apeliantas, byloje nustatytos aplinkybės, jog pastatyti ar statomi statiniai tarnauja apeliantui priklausantiems pagrindiniams daiktams, byloje esantys duomenys apie jo iniciatyvas (kreipimaisi) dėl valstybinės žemės suteikimo, žemės sklypų pertvarkymo, taip pat Inspekcijos atstovo aktu nustatyti faktai, trečiojo asmens D. R. duoti byloje paaiškinimai, kad ir ji yra prisdėjusi prie ginčo statinių statybos leidžia, daryti išvadą, kad būtent apeliantas yra atsakingas už statybas valstybinės žemės sklype, todėl atsakovė pagrįstai jam surašė 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. gegužės 30 d. priimtą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) kurių naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl ieškinio senaties termino
33. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto reikalavimą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Inspekcijos 2013 m. gegužės 30 d. priimtą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, nes, jo vertinimu, jam praleidus terminą ginčyti administracinį aktą, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo įvardintos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą administraciniam aktui ginčyti, nepripažintinos svarbiomis.
34. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.
35. Ginčijami Inspekcijos 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. gegužės 30 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra viešai skelbiami teisės aktai, todėl asmuo turi galimybę sužinoti apie aktus, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šių aktų turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktus priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktais nustatomas teises ar pareigas.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).
37. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pripažino, kad apie skundžiamų aktų surašymą sužinojo gavęs ieškinį su jo priedais civilinėje byloje Nr. e2-6-314/2021. Pirmosios instancijos teismas nustatęs šias faktines aplinkybes sprendė, kad apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojasi neapdairiai ir neatidžiai, į teismą pažeisdamas įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą terminą daugiau nei dešimteriopai (40 mėnesių), svarbių priežasčių, kurios buvo kliūtimi kreiptis į teismą, teismo vertinimu, neįvardijo ir jų nepagrindė.
38. Pažymėtina, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje AS552-642/2013).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis praleido terminą ginčyti administracinius aktus, ir kad šis terminas praleistas be svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantui apie atsakovo priimtus ginčo administracinius aktus tapo žinoma 2014 m. vasario 10 d. įteikus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-6-314/2021. Be to, sutiktina ir Inspekcijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantui apie priimtus ginčo aktus ir reikalavimą tapo žinoma, kai praėjo 5 darbo dienos po to, kai spaudoje buvo paskelbtas pranešimas apie ginčijamo reikalavimo surašymą ir kvietimą dalyvauti statybos patikrinime, t. y. 2013 m. liepos 30 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, ignoruodamas jam siųstus pranešimus, suvokdamas situaciją, kad vykdo statybą valstybiniame žemės sklype, nebuvo nei aktyvus, nei rūpestingas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas subjektines teises, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymo nustatytą procesinį teisės kreiptis į teismą terminą praleido be svarbių priežasčių, kurio atnaujinti pagrindo nėra.
40. Nagrinėjamojoje byloje pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl Inspekcijos 2013 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto panaikinimo ir atmetė apelianto reikalavimą dėl Inspekcijos 2013 m. gegužės 30 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinimo, taip pat, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai spręsta, jog savavališkos statybos aktai patys savaime nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, sprendimo dalis, kuria byla dėl ginčo aktų nutraukta, keičiama.
41. Išnagrinėjusi apelianto reikalavimus dėl ginčo savavališkos statybos aktų ir nurodymo pripažinimo negaliojančiais iš esmės bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas praleido terminą ginčyti administracinius aktus, kurį atnaujinti nėra pagrindo, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto reikalavimas dėl ginčo administracinių aktų panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Esant byloje nustatytų aplinkybių visumai ir remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija keičia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria civilinė byla dalyje dėl reikalavimų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei panaikinti nuo jų surašymo momento atsakovės Inspekcijos 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, šią sprendimo dalį panaikinant ir šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors teismo sprendimas yra iš dalies pakeistas, tačiau aptariamu atveju, esant pagrindui ieškovo ieškinį atmesti, nelaikytina, kad ginčas iš esmės apeliacinės instancijos teisme yra išspręstas ieškovo naudai, todėl jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kiti byloje asmenys bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl jų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 19,88 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, netenkinus apeliacinio skundo, yra priteisiamos iš apelianto I. R..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria civilinė bylą dalyje dėl reikalavimų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei panaikinti nuo jų surašymo momento atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atmesti.
Likusią Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 19,88 Eur (devyniolika eurų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas