Civilinė byla Nr. 3K-3-39/2010

                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                        75.4.3; 75.7; 78.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 1 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ir S. D. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei Z. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo ir atsakovės Z. D. priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir skolų priteisimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. P. ieškinį dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – I. P., A. Ž., D. P., L. K..

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs iš šeimos turtinių teisinių santykių, ieškovui ir atsakovei nutraukiant santuoką bei sprendžiant išlaikymo vaikui klausimą. 

Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Jis nurodė, kad santuokos pradžioje sutuoktiniai gyveno gerai, buvo vienas kitam lojalūs, gerbė, moraliai ir materialiai vienas kitą rėmė, rūpinosi bendrų šeimos poreikių tenkinimu, vėliau atsakovės elgesys iš esmės pasikeitė, tarp sutuoktinių atsirado įvairaus pobūdžio nesutarimų, pradėjo ryškėti skirtingi požiūriai dėl bendrų šeimos reikalų tvarkymo, pareigų vienas kitam. Ieškovas prašė padalyti turtą.

              Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama nutraukti santuoką, pripažįstant kaltu dėl šeimos iširimo ieškovą. Dėl ieškovo ciniško elgesio, jo neištikimybės atsakovė buvo priversta išeiti su vaikais gyventi kitur. Ji prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus S. D. gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti jam išlaikymą – 1/2 dalį vieno kambario buto, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 44-2, taip priteisti iš ieškovo kreditorių naudai: D. P. – 45 000 Lt negrąžintos paskolos, L. K. – 40 000 Lt negrąžintos paskolos, G. P. – 26 040 Lt negrąžintos paskolos, I. P. – 3250 Lt negrąžintos paskolos, o iš atsakovės kreditorių naudai: A. Ž. – 34 000 Lt negrąžintos paskolos, I. P. – 3250 Lt negrąžintos paskolos, G. P. – 26 040 Lt negrąžintos paskolos. Negrąžintos paskolos, kurios buvo panaudotos šeimos reikmėms su ieškovo žinia ir sutikimu, turi būti padalytos lygiomis dalimis, todėl iš ieškovo ir atsakovės priteistina G. P. naudai po 26 040 Lt.

              Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. P. pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo ir atsakovės solidariai jos naudai 40 000 Lt negrąžintos paskolos, 9600 Lt, 2480 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo šio ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ji nurodė, kad su atsakove pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo perduoti 40 000 Lt grynais pinigais, susitarta dėl 12 proc. dydžio metinių palūkanų, dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių, jeigu paskola nebus laiku grąžinta ir kt. Paskola su palūkanomis turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 2005 m. lapkričio 5 d., tačiau nei atsakovė, nei ieškovas paskolos iki šiol negrąžino. Kadangi paskola buvo suteikta šeimos reikmėms ir nei ieškovas, nei atsakovė nesirengia paskolos grąžinti, tai paskola, palūkanos ir delspinigiai turėtų būti priteisti iš abiejų sutuoktinių solidariai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Vilniaus miesto 1 – asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir patenkino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. P. ieškinį. Teismas konstatavo, kad sutuoktiniai nuo 2004 metų gruodžio mėnesio gyvena atskirai, faktiškai santuoka yra nutrūkusi. Teismas padarė išvadą, kad santuoka faktiškai nutrūkusi ir dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, kuris buvo šiurkštus, šeimoje vyko barniai, juos girdėdavo vaikai, atsakovė įtarė, kad ieškovas nėra jai ištikimas. Teismas nustatė, kad ieškovui priteistino trijų kambarių buto remontui iš trečiojo asmens L. K. atsakovė su ieškovo žinia ir jo sutikimu pasiskolino 40 000 Lt, taip pat iš D. P. – 45 000 Lt. Ši skola iki šiol negrąžinta, todėl ji turėtų būti priteista iš ieškovo. Kadangi vieno kambario butas buvo įsigytas iš dalies už skolintas lėšas, kurias paskolos sutarties pagrindu buvo paskolinusi L. J., o vėliau jos reikalavimo teisę perėmė A. Ž., tai iš atsakovės kreditorės naudai priteistina 34 000 Lt paskola. Kitos negrąžintos paskolos, kurios buvo panaudotos šeimos reikmėms su ieškovo žinia ir sutikimu, turi būti padalytos lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovo ir atsakovės priteistina kreditorių I. P. naudai lygiomis dalimis po 3250 Lt, o G. P. naudai – po 26 040 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. spalio 1 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Teismas panaikino sprendimo dalis, kuriomis priteista: iš ieškovo paskolos D. P., L. K., I. P.,  o  iš atsakovės paskolos A. Ž., I. P.; iš ieškovo atsakovei 129 060 Lt kompensacija. Teismas pripažino, kad dėl negrąžintų paskolų ieškovas yra skolingas: D. P. – 39 500 Lt; I. P. - 3250 Lt; o atsakovė  - D. P. - 5500 Lt; A. Ž. – 34 000 Lt; I. P. - 3250 Lt, likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė ir kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti ir remiasi paskolos sutarčių originalais dėl negrąžintų paskolų: A. Ž. – 34 000 Lt, G. P. – 40 000 Lt, I. P. - 6500 Lt, nes šie sandoriai nėra nuginčyti nustatyta tvarka. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų I. P., A. Ž., D. P. nėra pareiškę nustatyta tvarka ieškinio reikalavimų, apmokėtų žyminiu mokesčiu, todėl jų naudai negali būti priteisiamos negrąžintos paskolos. Nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas pripažinti abiejų sutuoktinių mokėtinas skolas, jas paskirstyti tarp šalių lygiomis sumomis, pripažįstant, kad dėl negrąžintų paskolų ieškovas yra skolingas: D. P. – 39 500 Lt; I. P. - 3250 Lt; o atsakovė  - D. P. - 5500 Lt; A. Ž. – 34 000 Lt; I. P. - 3250 Lt. Nagrinėjamoje byloje tik G. P. pateikė ieškinį, pareikšdama reikalavimus priteisti pinigus iš sutuoktinių pagal solidariąją prievolę.

III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie jo teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - reikalavimus dėl paskolų padalijimo ir priteisimo ieškovo atžvilgiu atmesti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:             

1. Teismai priteisė pinigų sumas tretiesiems asmenims - D. P., I. P., A. Ž., I. P., nors jie byloje nepateikė savarankiškų reikalavimų priteisti jų naudai paskolintus pinigus ir nepateikė į bylą paskolos sutarčių originalų. Byloje teismai nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis paskolintos sumos buvo pripažintos abiejų sutuoktinių mokėtinomis skolomis. Teismai pažeidė CPK 47 straipsnį.

2. Teismai įrodymais nepagrindė išvados, kad sutuoktinių paskolos prievolės yra solidarios, padalijo prievoles tarp sutuoktinių, nors solidariosios prievolės dalykas nėra dalus.

3. Teismai pripažino, kad negrąžintos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, remdamiesi tuo, kad ieškovas neginčijo paskolos sutarčių ir neprašė pripažinti šių skolų atsakovės asmeninėmis skolomis. Taigi teismai padarė išvadą, remdamiesi prielaidomis, taip pažeidė CK 3.109 straipsnį. 

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir palikti galioti teismų sprendimų dalis dėl paskolų priteisimo. Atsakovė iš esmės palaiko teismų priimtus sprendimus, be kita ko, nurodydama, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nes nurodė ne priteisti, bet pripažinti skolas tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų.

              Kasaciniu skundu S. D. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį dėl išlaikymo priteisimo arba dėl šios nutarties dalies bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja tokiais argumentais:

              1. Teismai nepagrįstai nurodė, kad, S. D. tapus pilnamečiu, reikalavimas dėl vaiko išlaikymo byloje neteko reikšmės, todėl įrodymų šiais klausimais netiria ir dėl jų nepasisako. Teismai privalėjo priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo reikalavimo išlaikyti priešieškinyje pateikimo dienos iki momento, kai S. D. tapo pilnametis, t.y. už vienerių metų šešių mėnesių ir devyniolikos dienų laikotarpį. Teismai šio reikalavimo nesprendė ir taip neapsaugojo vaiko teisių.

              2. Teismai pažeidė CPK 48 straipsnį. S. D. tapus pilnamečiu, jis įgijo procesinį veiksnumą ir ginčo santykiuose tapo nebegalimas S. D. motinos (atsakovės) įgyvendinamas įstatyminis atstovavimas. Teismai privalėjo įtraukti S. D. į bylą bendraieškiu arba trečiuoju asmeniu. Be to, šių procesinių pasikeitimų reikšmė nebuvo išaiškinta atsakovei.

              Prisidėjimu prie S. D. kasacinio skundo Z. D. prašo kasacinį skundą tenkinti. Prisidėjimu iš esmės palaikomi kasacinio skundo argumentai.

              Atsiliepimu į S. D. kasacinį skundą R. D. prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad kasacinis skundas neturi pagrindo, nes kasatorius S. D. kasaciniu skundu iš esmės atstovauja savo motinos (atsakovės) interesams, o tokios teisės jis neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

              Dėl sutuoktinių prievolių tretiesiems asmenims nustatymo

              Teismas pripažino, kad abu sutuoktinius su trečiaisiais asmenimis sieja paskolos prievolės, ir nustatė konkrečias prievolės dalis. Kasatorius kelia teismo procesinių galių priimti tokį sprendimą buvimo klausimą, nurodydamas, kad teismas pritaikė teisių gynimo būdą trečiųjų asmenų naudai, nors šie tokių reikalavimų nereiškė. Reikalavimus, kuriais prašoma nustatyti prievolių, kurios atsirado iš santuokos metu vieno sutuoktinio vardu sudarytų paskolos sutarčių, subjektus, pareiškė vienas iš sutuoktinių, nes tarp jų kilo ginčas, ar tai yra vieno iš sutuoktinių, ar jų abiejų prievolės. Iš esmės tai yra klausimas, ar sutuoktinių prievolės yra asmeninės, ar bendros.

              Santuokos nutraukimo byloje yra nagrinėjami bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir kiti su tuo susiję klausimai (CK 3.59 straipsnis). Santuokos nutraukimo byloje turi būti nustatyta, koks turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra padalijamas. Paskolos sutartį esant santuokoje sudaręs sutuoktinis santuokos nutraukimo byloje turi teisę reikalauti nustatyti ar pripažinti su jos padėtimi susijusius faktus ir teisinius santykius iš šios paskolos sutarties, jeigu, jo manymu, iš sutarties atsirado bendros prievolės, bet dėl to kilo ginčas. Šiuo atveju ieškovė reikalavo pripažinti bendras paskolos prievoles, kurių viena šalis - sutuoktiniai, kita šalis - tretieji asmenys. Teismas, pripažindamas prievolinį teisinį santykį, kartu nurodo ir abi jos šalis, nes jos yra vienas iš prievolinio teisinio santykio elementų. Atsakovė yra teismo pripažintų santykių šalis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog teismas negalėjo pripažinti paskolos teisinių santykių, nes tokį reikalavimą priešieškiniu pareiškė viena iš santykio šalių - atsakovė - kitam teisinio santykio dalyviui, kuris yra šalis civiliniame procese. Tai atitinkamai reiškia, kad kasatoriaus (ieškovo) nurodomas CPK 47 straipsnis, nustatantis trečiųjų asmenų dalyvavimo procese ribas, nebuvo pažeistas.

              Ieškovo kasaciniame skunde keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo yra grindžiami ne teisiniais, o faktiniais argumentais, todėl neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).  Kasacinį teismą saisto teismų nustatytos faktinės aplinkybės, jei jos nustatytos nepažeidžiant teisės reikalavimų. Tokių aplinkybių kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė.

              Byloje įrodyta, kad paskolos buvo paimtos atsakovės vardu esant santuokoje ir panaudotos bendram turtui įgijimui, remontui. Šių aplinkybių pakanka spręsti, kad jos buvo sunaudotos šeimos poreikiams tenkinti ir atsakomybė už jas yra bendra abiem sutuoktiniams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada pagal tokias nustatytas bylos aplinkybes nepažeidžia materialiosios teisės normų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nepriteisė turto iš ieškovo trečiųjų asmenų naudai, bet pripažino egzistuojant konkrečias turtines prievoles. Kasatoriaus nurodomas CK 3.109 straipsnis nebuvo pažeistas.

              Dėl ieškovo nepilnamečio vaiko procesinės padėties ir teisių apimties šeimos bylose

              Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus atitinkamai, nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Ši prievolė yra iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iš tėvų privalo šią prievolę vykdyti. Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį ieškinį pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Kai yra pagrindas išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą pažeidžiama, procesinė padėtis yra ieškovas, o išlaikymo pareigų nevykdančių tėvų ar vieno jų – atsakovai (-as). Negaunantis išlaikymo vaikas santuokos nutraukimo byloje nėra trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Nepilnamečio vaiko ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra savarankiškas abiem ar kiekvienam iš tėvų, bet tai yra reikalavimas tėvui ar tėvams ne dėl ginčo tarp sutuoktinių dalyko. Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems.  

              Ieškovo nepilnamečio vaiko procesinė padėtis ir procesinių teisių įgyvendinimas šeimos bylose turi ypatumų. Nepilnamečio vaiko, kaip specifinio subjekto šeimos bylose, dalyvavimo teismo posėdyje klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias proceso teisės nuostatas, tačiau atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir specialias vaiko dalyvavimo teismo posėdyje taisykles. CPK 38 straipsnio 2 dalis dėl nepilnamečio vaiko įtraukimo dalyvauti į bylą yra įgyvendinama nepilnametį vaiką, kurio vardu ir interesais pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo jam priteisimo, ieškinyje nurodant ieškovu, o priimant teismo sprendimą dėl reikalavimo priteisti jam išlaikymą – teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kaip yra išspręstas šis ieškovo nepilnamečio vaiko reikalavimas – patenkinamas visiškai ar iš dalies arba atmetamas. Ieškovo nepilnamečio vaiko dalyvavimo teismo posėdyje klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad CPK 38 straipsnis reglamentuoja bendrąsias taisykles, kurios taikomos visais atvejais, kai bylose dalyvauja ieškovais įtraukti nepilnamečiai asmenys. Kai šeimos bylose nagrinėjamas ieškovo nepilnamečio vaiko ieškinys, kurį pareiškė jo vardu veikiantys atstovai (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, CPK 38 straipsnio 2 ir 4 dalys, kt.), tai ieškovo nepilnamečio vaiko dalyvavimo teismo posėdyje klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į CPK 380 straipsnį. Jis reglamentuoja vaiko kaip ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje klausimą. Šioje normoje reikalaujama, kad vaikas tiesiogiai būtų išklausytas bet kuriuo su vaiku susijusiu klausimu, bet esama išimčių, kai vaiko nuomonė gali būti sužinoma netiesiogiai. Normoje nedetalizuota, kaip tai sprendžiama civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo pagal nepilnamečio vaiko ieškinį dėl išlaikymo, kurį jo vardu pareiškia vienas iš tėvų, arba kitas asmuo, turintis tam teisę pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įstatymas nurodo susitarti tėvams, o šį susitarimą kontroliuoja ir patvirtina teismas, taip pat į susiklosčiusią praktiką, kad ieškovai nepilnamečiai vaikai į santuokos nutraukimo bylas nekviečiami, nėra pagrindo kiekvienu atveju ieškovus nepilnamečius vaikus būtinai kviesti dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose, be ieškinio dėl vaiko išlaikymo, dar yra nagrinėjami tėvų santuokos nutraukimo, jų bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, tarpusavio išlaikymo ir kiti klausimai.  Įgyvendinant CPK 380 straipsnio nuostatas, svarbu gauti ir įvertinti informaciją bei ieškovo nepilnamečio vaiko dėl išlaikymo priteisimo nuomonę šiuo klausimu. Nuomonė pareiškiama tiesiogiai teismui, bet ji gali būti pateikta per atstovus – tėvus, globėjus, vaikų teises įgyvendinančias institucijas. Pažymėtina, kad ieškinys dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo yra nepilnamečio vaiko pareikštas ieškinys, o ne nepilnamečiui pareikštas ieškinys, todėl CPK 380 straipsnio 2 dalies reikalavimas dėl pareiškimo apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu pateikimo ir įforminimo nepilnamečiam vaikui netaikomas.

                 Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui. Ieškovo nepilnamečio vaiko reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra atskiras reikalavimas santuokos nutraukimo bylos dalyviui ar dalyviams. Jis dėl šeimos santykių specifikos, santuokos nutraukimo ypatumų, CK trečiosios knygos ir CPK normų pagrindu yra nagrinėjamas kartu su reikalavimu nutraukti santuoką. CPK 136 straipsnio 2 dalyje numatytas teismo vykdomas bylų sujungimas, kai skirtingų ieškovų reikalavimai tam pačiam atsakovui sujungiami tuo tikslu, kad sujungus juos būtų išnagrinėtos greičiau ir teisingai, ar susiję, kad jų negalima nagrinėti skyriumi. Bylų sujungimas gali būti vykdomas pagal įstatymo nurodymus. Pagal CK 3.59 straipsnį ieškovas, kuris kelia santuokos nutraukimo civilinę bylą, kartu turi spręsti nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą kaip vaiko įstatyminis atstovas pareikšdamas ieškinį, jeigu vaiko teisės gauti išlaikymą yra ar gali būti pažeidžiamos. Jis ieškovo nepilnamečio vaiko vardu siekia užtikrinti vaiko materialinę teisę į išlaikymą ir įgyvendina jo procesines teises – kartu su santuokos nutraukimo byla pradeda ir civilinę bylą dėl išlaikymo ieškovui nepilnamečiam vaikui priteisimo. Pagal įstatymo nurodymą šie reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje byloje, todėl paprastai pateikiamas vienas ieškinio pareiškimas. Jame ieškovu pagal pagrindinį bylos reikalavimą dėl santuokos nutraukimo yra sutuoktinis, o ieškovu dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui turi būti nurodytas nepilnametis vaikas. Atsakovu dėl santuokos nutraukimo yra kitas sutuoktinis, o atsakovu ar atsakovais dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui yra vienas ar abu tėvai. Ieškovas sutuoktinis toje pačioje civilinėje byloje gali būti atsakovas pagal reikalavimą dėl išlaikymo ir tai negali būti traktuojama, kaip ieškinys, kuris ieškovo – sutuoktinio – yra reiškiamas pačiam sau, nes išlaikymo priteisimo dalyje ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesines teises įgyvendinantis vienas tėvų veikia kaip jo įstatyminis atstovas.

              CK 3.59 straipsnio nereikalaujama, kad išlaikymas pilnamečiu tapusiam vaikui kaip būtina parama būtų nagrinėjama jo tėvų santuokos nutraukimo byloje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai vaikai tampa pilnamečiai ir jų veiksnumas neapribotas, tai jie, kaip veiksnūs pilnamečiai asmenys, savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo išieškojimo iš tėvų, nevykdžiusių  šios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).

              Dėl išlaikymo pareigos vykdymo ir išlaikymo ieškovui nepilnamečiami vaikui priteisimo

              Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas (pvz., kokio dydžio bei kokia forma vykdyti) arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutruks ar nebus tinkamai  teikiamas (pvz., nutraukiamas bendro ūkio tvarkymas, neteikiamos lėšos kitam sutuoktiniui, kuris pagal sutuoktinių susitarimą ar šeimoje priimtą tvarką paprastai nuolat ar daugiau rūpinosi kasdieniais vaiko priežiūros ar aprūpinimo klausimais).

              Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas ( aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Tai nereiškia, kad jie nebus pažeisti ateityje, arba kad yra nepažeisti kitų asmenų interesai. Jeigu išlaikymo teikimas ateityje nėra garantuotas, tai reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gali būti tenkinamas, jeigu vaikas dar nesulaukė pilnametystės ar nėra kitų aplinkybių pagal CK 3.194 straipsnio 4 dalį. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 straipsnio 4 dalis). Teismui nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui šis juridinis faktas sudaro pagrindą nepriteisti išlaikymo vaikui sukakus pilnametystę, jeigu nėra kitų aplinkybių, dėl ko išlaikymas turi būti nustatomas ilgesniam laikui (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

              Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgrežtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų.

              Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Jeigu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę.

              Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas išlaikymo klausimą, aiškiai atskyrė dvi situacijas. Šioje santuokos nutraukimo byloje išlaikymo reikalavimas buvo pareikštas nepilnamečiam vaikui vieno iš jo įstatyminių atstovų ir nebuvo siejamas su išlaikymu dėl būtinumo paremti vaiką, kol jis mokosi būdamas pilnametis.

              Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teismas išanalizavo įrodymus, juos įvertino ir pateikė faktines išvadas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados gavimo metu buvo išklausytas vaikas ir jis nuomonę ir faktus dėl išlaikymo teikimo fakto, apimties, šaltinių ir teikėjų pateikė. Tai rodo, kad CPK 38, 380 straipsnių nuostatos iš esmės įvykdytos. Byloje įrodyta, kad išlaikymas kasatoriui S. D. buvo teiktas motinos, tai patvirtina jo kasacinio skundo 5 lape esantys teiginiai. Skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovas tėvas vaikais nesirūpina, o vaikai gyvena su motina, išlaikymą teikia motina, finansavimas vaikų poreikių tenkinimui taip pat buvo užtikrinamas atsakovės. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai šias faktines aplinkybes tinkamai nustatė. Kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pareikštas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui buvo išnagrinėtas, reikšmingos faktinės aplinkybės buvo nustatytos, o įrodymai ištirti ir įvertinti. Ta aplinkybė, kad ne visos CPK nuostatos dėl ieškovo nepilnamečio vaiko procesinės padėties ir teisių tiksliai buvo įvykdytos, kad vaikas nebuvo ieškinyje formaliai nurodytas ieškovu, o po to, kai suėjo pilnametystė, nebuvo įtrauktas į bylą, šiuo atveju pagal bylos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, kad tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą šioje dalyje. Teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 183 ir 185 straipsnių pažeidimo kaip pagrindo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį.

              Jeigu santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad vaikui nepilnametystės laiku buvo teiktas išlaikymas vieno iš tėvų, o vaikui sulaukus pilnametystės šis savarankišku tapęs ieškovas nebuvo įtrauktas į bylą, tai kompensacijos už suteiktą nepilnamečiam vaikui išlaikymą klausimas sprendžiamas tarp sutuoktinių nagrinėjant santuokos nutraukimo reikalavimą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir kitus reikalavimus pagal CK 3.59 straipsnį. Teismas tai nurodė sprendime ir, atsižvelgdamas į tai, sprendė bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą. Pilnamečiu tapusio vaiko nedalyvavimas tokioje byloje, jei nesvarstomas jo išlaikymo dėl paramos būtinumo esant pilnamečiu priteisimo klausimas, nėra pagrindas pripažinti teisę į išlaikymo teisės pažeidimą ar CPK 48 straipsnio pažeidimą. Pilnametis vaikas gali pradėti atskirą bylą ir pareikšti  savarankišką reikalavimą. 

              Dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo esant būtinumui teismas nurodė, kad įrodymų netiria, dėl jų nepasisako ir reikalavimo dėl šios išlaikymo dalies nesprendė. Kai bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai vaikai sulaukia pilnametystės ir jų veiksnumas neapribotas, tai pilnamečiai veiksnūs asmenys savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo kaip būtinos paramos priteisimo iš tėvų. CK 3.59 straipsnyje nereikalaujama, kad išlaikymas kaip būtina parama pilnamečiu tapusiam vaikui pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį būtų nagrinėjama sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje. Tai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepažeistas CPK 48 straipsnis dėl netinkamos šalies pakeitimo ar pilnamečio veiksnaus asmens įtraukimo į bylą.

              Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamame procese kasatorių teisės nebuvo pažeistos, kasacijos pagrindų dėl materialiosios ar proceso teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo (CPK 359 straipsnio 3 dalis) byloje nenustatyta, todėl abu kasaciniai skundai netenkinami.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo             

              Valstybė patyrė 151,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese. Atmetus abu pareikštus kasacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis) priteisiamos lygiomis dalimis iš abiejų kasatorių, t. y. po 75,63 Lt. Atmetus kasacinį skundą ginčo dalyje tarp sutuoktinių, atsakovė įgyja teisę iš ieškovo reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo ir yra pateikusi įrodymus apie 2420 Lt atstovavimo išlaidas patirtas rengiant kasacinį skundą. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 2.2, 2.3, 2.7, 2.8, 8.14 punktais, priteistina suma mažinama iki 1200 Lt.                                                 

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti valstybės naudai iš R. D. ir S. D. po 75,63 Lt (septyniasdešimt penkis Lt ir 63 ct) Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese.

              Priteisti Z. D. iš R. D. 1200 (tūkstantį du šimtus) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                              Algis Norkūnas

                                                                                                            Zigmas Levickis