Civilinė byla Nr. e2-2580-1025/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00847-2023-7
Procesinio dokumento kategorijos:
2.3.4.6; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.6.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant Gretai Tarasevičiūtei, Agnei Valentukonei,
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,
atsakovei E. R., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,
trečiojo asmens Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ atstovei Linai Kazlauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. R., L. M., trečiasis asmuo Biudžetinė įstaiga Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo 1. Neterminuotai apriboti E. R. motinos valdžią į sūnų L. M., gim. (duomenys neskelbtini); 2. Neterminuotai apriboti L. M. tėvo valdžią į sūnų L. M., gim. (duomenys neskelbtini); 3. Priteisti iš atsakovų jų sūnaus L. M. išlaikymui po 200,00 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke, juos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pinigines lėšas vaiko išlaikymui, įpareigoti tvarkyti uzufrukto teise, nuolatinį globėją; 4. Priteisti iš atsakovų teismo išlaidas valstybei.
2. Reikalavimu pagrindu nurodė aplinkybes, jog BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau - Centro) žinioje nuo 2021-12-09 buvo R. R., turinčios dukrą E. R., šeima. E. R., būdama nepilnametė, (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų L. M.. 2021-12-20 atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė išreiškė savo nuomonę, kad šiuo metu yra nepasiruošusi auginti vaiko ir sutiko su sprendimu organizuoti vaiko laikinąją globą. Nuo 2022-01-18, L. M., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-01-12 įsakymu Nr. AD2-55 buvo nustatyta laikinoji globa BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. L. M. 2022-01-26 nustatyta tėvystė, tėvas atsakovas L. M.. Atsakovui taikyta atvejo vadybos procesas, kuris atsakovui išvykus dirbti ir gyventi į užsienį, buvo baigtas, atsakovo buvimo vieta nėra žinoma. Nuo 2022-04-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-03-31 įsakymu Nr. AD2-699, atsakovų sūnui L. M. nustatyta laikinoji globa BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“. Atsakovei sulaukus pilnametystės (duomenys neskelbtini), atvejo vadybos procesas atsakovės mamai R. R. nutrauktas. Atvejo vadybos posėdyje vykusiame 2022-06-27 nuspręsta toliau taikyti atvejo vadybos procesą atsakovei E. R., organizuoti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos teikimą. Posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog vaiku pasirūpinti yra nepajėgi ir duoda sutikimą vaiką įvaikinti. 2022-12-02 vyko pagalbos plano peržiūra, tačiau atsakovė posėdyje nedalyvavo. Posėdžio metu BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ socialinė darbuotoja pateikė informaciją, jog atsakovė paskambino ir paprašė sudaryti jai sąlygas aplankyti sūnų. Atsakovė atvyko į centrą viena, su vaiku praleido apie valandą, domėjosi sūnaus sveikata, gyvenimo sąlygomis. Po mėnesio 2022-12-01 atsakovė atvyko su įsesere, su vaiku pabuvo apie valandą, domėjosi vaiko situacija, teigė, kad neturi sąlygų pati auginti vaiką, žadėjo aplankyti sūnų, tačiau neatvyko. Abu atsakovai visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų, nelanko sūnaus globos institucijoje, išlaikymo vaikui neteikia ir visiškai juo nesidomi. Paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius laikinąją globą, situacija šeimoje nepasikeitė, galimybių vaikui grįžti į šeimą nėra. Atsakovai neturi tinkamų įgūdžių rūpintis nepilnamečiu sūnumi, su specialistais nebendradarbiauja, nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą. Atsakovai nerodo jokios iniciatyvos, prisiimti atsakomybę nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tinkamai vykdyti tėvų pareigas. Atsakovai niekur nedirba, užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, duomenų apie tai, jog dėl sveikatos problemų negalėtų dirti neturi. Objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovų negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, nenustatyta, todėl ginant vaiko teisę į išlaikymą bei atsižvelgiant atsakovų turtinę padėtį, iš atsakovų sūnaus išlaikymui turėtų būti priteista po 200 Eur, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog iš esmės aplinkybės nėra pasikeitusios, vaikas yra paimtas ir apgyvendintas Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“, vaikas turi didelių sveikatos problemų, jam nustatyta sunki negalia, tėvai savo vaiku nesidomi, jo neaugino, išlaikymo vaikui neteikė. Vaiko motina neišreiškė noro auginti, taip pat nėra ir kitų giminaičių, kurie sutiktų globoti vaiką. Vaiko tėvas išvykęs gyventi į užsienį, apie jį jokių duomenų neturi. Atsakovei taikomas atvejo vadybos procesas, tačiau jokie pokyčiai nevyksta, motina nusišalinusi nuo savo pareigų vykdymo.
4. Atsakovė atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog susilaukė sūnaus būdama nepilnametė, mokinosi, vaikas gimė neišnešiotas, neturi sąlygų sūnaus auginti, taip pat neturi jokios patirties. Bandė spręsti dėl vaiko auginimo, kalbėjosi su vaiko tėvu, tačiau jis nuo vaiko auginimo ir priežiūros nusišalino ir nutraukė su ja ryšius. Vaikas negalėtų su ja gyventi, nes gyvena su mama, kuri dirba, be to vaikas turi daug sveikatos problemų. Sutinka, jog sūnus būtų įvaikintas, tačiau nesutinka, jog jai būtų apribota motinos valdžia. Su vaiko tėvu nebendrauja, nežino kur jis gyvena ir ką veikia. Tvirtina, jog negali šiuo metu teikti išlaikymo sūnui, nes mokosi, siekia įgyti profesiją, šiuo metu gauna stipendiją, per visus mokslo metus gavo 70,12 Eur, taip pat kas mėnesį gauna 85,75 Eur vaiko išmoką, padeda motina. Atvejo vadybos proceso metu buvo jai nustatyti įpareigojimai – lankytis pas psichologą, psichiatrą, mokintis, visus įpareigojimus vykdo, tėvų įgūdžių kursai nėra skirti, nes ji sutinka, jog sūnus būtų įvaikintas. Dirbti negali, nes mokinasi. Jokio nekilnojamojo turto neturi.
5. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų bylą nagrinėti jam nedalyvaujant negauta, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdyje nepateikė.
6. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovų sūnus gyvena nuo 2022-04-15 paslaugų centre, jam nustatytas sunkus neįgalumas. Dėl berniukui diagnozuotų ligų ir raidos sutrikimo reikalinga nuolatinės medikų, specialistų, reabilitologų konsultacijos, stebėjimas ir priežiūra. Tėvas vaiku nesidomėjo, centre nelankė, išlaikymo neteikė. Motina berniuką aplankė du kartus 2022-11-30 ir 2022-12-01, klausinėjo apie vaiko raidą, sveikatą, mitybą. Daugiau motina vaiko nelankė, neskambino, išlaikymo neteikė. Kadangi atsakovų vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, o tėvai berniuku nesidomi ir nesirūpina, noro iniciatyvos jį auginti nėra, todėl yra pagrindas neterminuotai riboti tėvų valdžią.
7. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog atsakovų sūnus turi daug sveikatos problemų, turi sunkią negalią, su juo dirba visa komanda specialistų, jo sutrikusi raida. Vaiko mama skambimo tik vieną kartą, aplankė vaiką du kartus, tačiau daugiau vaiku nesidomėjo. Atsakovas vaiku nesidomėjo, išlaikymo neteikė. Mano, jog būtina neterminuotai ribotų tėvų valdžią.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
9. Atsakovai yra L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovų sūnus gyvena BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“. Vaikas gimė neišnešiotas, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Dėl atsakovų sūnui diagnozuotų ligų ir raidos sutrikimo vaikui reikalinga nuolatinė medikų, specialistų, reabilitologų konsultacijos, stebėjimas ir priežiūra.
10. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-01-06 nutartimi atsakovų sūnus paimtas iš vaiko motinos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-01-12 įsakymu Nr. AD2-55 atsakovų sūnui nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-03-31 įsakymu Nr. AD2-699 atsakovų sūnui nustatyta laikinoji globa BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“.
11. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenimis, atsakovas dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Atsakovė niekur nedirba, nuo 2022-09-01 mokosi Klaipėdos E. G. profesinio mokymo centre Sveikatos priežiūros paslaugų ir reabilitacijos skyriuje, slaugytojo padėjėjo modulinės profesinio mokymo programos kartu su bendrojo ugdymo programa, dieniniame skyriuje, mokymo trukmė 2 metai, 3 mėnesiai. Atsakovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2022-10-17 iki 2023-02-15 gavo 70,12 Eur stipendiją, taip pat iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos laikotarpiu nuo 2023-03-21 iki 2023-06-09 gavo 968,10 Eur išmoką, mokamą pagal išmokų vaikams įstatymą.
12. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje nuo 2021-12-09 buvo atsakovės motinos šeima, atsakovei tapus pilnamete, atvejo valdybos procesas atsakovės motinai buvo nutrauktas, o nuo 2022-06-27 atvejo vadybos procesas buvo pradėtas taikyti atsakovei, buvo organizuojami socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymo ir atkūrimo paslaugos.
13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023-02-02 surašė vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktą, iš kurio nustatyta, jog atsakovė globos laikotarpiu vaiką aplankė tris kartus, didesnio susidomėjimo ar rūpesčio neparodė, atsakovas vaiko neaplankė nė karto.
14. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023-01-31 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto nustatyta, jog atsakovų sūnui nuo 2022-01-18 taikoma laikino globa – BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“, vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, berniukas turi daug sveikatos problemų, nuolatos dėl vaiko sveikatos konsultuojamasi su specialistais, berniukas daug kartų operuotas. Vaiko tėvai įstaigoje vaiko nelanko.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
15. Ieškovas teigia, jog atsakovai nusišalino nuo tėvų pareigų vykdymo, nelanko sūnaus globos institucijoje, išlaikymo vaikui neteikia ir visiškai juo nesidomi, atsakovai neturi tinkamų įgūdžių rūpintis sūnumi, su specialistai nebendradarbiauja, nededa pastangų susigrąžinti sūnų. Vaiką paėmus iš šeimos ir nustačius laikinąją globą, situacija šeimoje nepasikeitė, galimybių vaikui grįžti į šeimą nėra, todėl prašo neterminuotai apriboti atsakovų valdžią jų sūnaus L. M. atžvilgiu.
16. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neturi sąlygų vaiko augti ir jo prižiūrėti, patvirtino, jog sūnų globos įstaigoje aplankė tik kelis kartus, tačiau su ieškiniu nesutinka.
17. Atsakovas savo pozicijos dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu nei atsiliepimu, nei teismo posėdžio metu neišreiškė, paaiškinimų ir argumentų nepateikė.
18. Teismas nurodo, jog tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
19. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).
21. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
22. Teismo posėdyje dalyvavusios ieškovo ir trečiojo asmens atstovių, atsakovės paaiškinimai, byloje surinkta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovams buvo teikiamos socialinės paslaugos, skiriami įpareigojimai, atsakovui išvykus į užsienį jo atžvilgiu atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas, o atsakovei socialiniai darbuotojai siekė padėti, atsakovė lankėsi pas psichologą, pradėjo mokytis ir siekia įgyti specialybę, tačiau išspręsti kilusių problemų dėl sūnaus priežiūros, jo lankymo, rūpinimosi sveikata nepavyko, atsakovė nurodė, jog ji yra jauna, neturi įgūdžių bei galimybių auginti sūnų, sutinka, jog sūnus būtų įvaikintas. Teismo vertinimu svarbu ir tai, jog atsakovų sūnus turi rimtų sveikatos problemų, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nei vienas iš atsakovų vaiko sveikata nesirūpino, gydymo procese nedalyvavo. Atsakovė šiuo metu nedirba, nuo 2022-09-01 mokosi slaugytojo padėjėjo modulinės profesinio mokymo programos kartu su bendrojo ugdymo programa, dieniniame skyriuje, duomenų apie atsakovo darbinę veiklą bei gaunamas pajamas nėra, iš duotų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Abu atsakovai vaikui išlaikymo neteikia, atsakovė nurodė, jog jokių darbinių pajamų negauna, gauna tik išmoką iš savivaldybės, taip pat stipendiją. Nurodytos aplinkybės rodo atsakovų vengimą auginti ir prižiūrėti savo vaiką, jie nesiima ir neketina imtis veiksmų bei nesiekia sūnaus susigrąžinti ir jo auginti.
23. Byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, jog socialiniai darbuotojai teikė pagalbą atsakovei, buvo organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, tačiau atsakovė nemato galimybės vaiko susigrąžinti bei jo auginti, o atsakovas vaiko gyvenime nedalyvavo visiškai. Taigi atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo pareigų suteikti sūnui saugią gyvenamąją aplinką, rūpintis jo sveikata, lavinimu bei teikti sūnui išlaikymą ir šių pareigų vykdymą yra perkėlę laikinajam globėjui.
24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai jau ilgą laiką nusišalinę nuo vaiko priežiūros, nė vienas iš jų vaiku nesirūpina, jo neprižiūri ir neaugina, su vaiku nebendrauja ir nesiekia bendrauti, neteikia išlaikymo.
25. Nustačius, kad atsakovų elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovų veiksmų (neveikimo), spręstina, koks iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikytinas, t. y. atsakovų tėvų valdžia vaikui apribotina laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad, minėta, jog tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kad nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas reiškia, jog vaikas gali būti be tėvų sutikimo įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sprendžia, kad abu atsakovai nesirūpina vaiku, jo neprižiūri, vengia atlikti savo, kaip tėvų, pareigas, yra visiškai nusišalinę nuo šių pareigų ir jų neįgyvendina savo sūnaus atžvilgiu nuo pat vaiko gimimo. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovų elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir jie imsis priemonių susigrąžinti vaiką į savo globą. Atsakovė nurodė, jog negali sūnui suteikti tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų, rūpintis tinkamai jo sveika, priežiūra, auginimu, atsakovo gyvenimo sąlygos nėra žinomos. Iš ieškovo ir trečiojo asmens atstovių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog vaiką nuo 2022-04-15 apgyvendinus BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“ atsakovė vaiką aplankė du kartus, o atsakovas vaiko nelankė, neskambimo ir juo nesidomėjo. Ieškovo ir trečiojo asmens atstovių paaiškinimai, patvirtina, jog abu tėvai nesirūpina vaiku, nesidomi jo raida, gyvenimu, nebendrauja su globos namų specialistais, nesidomi kokios pagalbos ar priemonių reikėtų vaikui. Tėvai išlaikymo vaikui neteikia.
27. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie kartu ar atskirai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovai šiuo metu nei tinkamų buitinių sąlygų, nei realaus noro ar ketinimo auginti savo sūnaus neturi. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė to negali padaryti dėl savo socialinių įgūdžių stokos, jauno amžiaus, o atsakovas vaiko gyvenime iš viso nedalyvauja, tačiau reikšti norą bendrauti su savo vaiku, jį lankyti globos įstaigoje, domėtis, kaip jis auga, vystosi, abu atsakovai yra pajėgūs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagalba atsakovams kaip šeimai buvo teikiama. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovų elgesio pasikeitimą, kuris būtų pagrindas svarstyti vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, ar atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimą. Teismo vertinimu, duomenų apie atsakovų ketinimą patiems auginti ir rūpintis vaiku pagrįstumą byloje, nėra. Pažymėtina, jog tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais, konkrečių aplinkybių, kaip padėtis galėtų pasikeisti artimiausiu metu nėra pateikta, atsakovė nurodė, jog vaiku rūpintis, jo auginti bei prižiūrėti negali, o atsakovas visiškai jokios pozicijos neišsakė.
28. Teismo vertinimu šiuo atveju nėra konkrečių duomenų, kad artimiausiu metu atsakovų elgesys susijęs su nepilnamečiu vaiku, gali iš esmės pasikeisti. Pažymėtina, jog atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, auginimo ir auklėjimo, neteikia jam materialinio išlaikymo. Byloje pateikti duomenys rodo, jog atsakovų elgesys vertintinas aplaidžiu ir neatitinkančiu nepilnamečio vaiko interesų, atsakovų elgesys daro žalą nepilnamečiam sūnui. Kaip matyti, atsakovai nesiima jokių priemonių, jog situacija pasikeistų ir jie galėtų auginti ir prižiūrėti savo sūnų.
29. Pastebėtina, kad tėvų pareiga auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, o esant sunkumams ir pan. valstybė, jos institucijos, gali padėti asmeniui, susidoroti su laikinais sunkumais, tačiau turi būti asmens noras keistis ir šis asmuo turi priimti teikiamą pagalbą. Kadangi atsakovams teiktos socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė, atsakovė tvirtai apsisprendusi vaiko neauginti, nurodė, jog yra davusi sutikimą, jog sūnus būtų įvaikintas, o atsakovas išvyko į užsienį ir vaiku visiškai nesidomi, todėl pripažintina, kad atsakovų elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu iš esmės nėra pasikeitęs. Saugios aplinkos sukūrimas ypač svarbus siekiant užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas, kurių kaip matyti atsakovai savo sūnui, kuris turi didelių sveikatos, raidos sutrikimų, nesugeba suteikti ir nėra linkę to daryti ateityje. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovų santykis su vaiku galėtų pasikeisti, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės bei pačios atsakovės paaiškinimai.
30. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad nustačius atsakovų sūnui laikinąją globą, atsakovai nekeitė savo elgesio, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino vaikui teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti, o tai leidžia pagrindą konstatuoti, jog atsakovai toliau sąmoningai nevykdo pareigų rūpintis nepilnamečiu vaiku ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrina vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti kartu, todėl darytina išvada, jog atsakovai tokiais veiksmais piktnaudžiauja tėvų valdžia ir tuo daro žalą vaiko fiziniam, dvasiniam ir psichiniam vystymuisi. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovai visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo, auklėjimo ir vaiką paliko globos institucijos priežiūrai. Atsakovai dėl savo kaltės neįgyvendina tėvų valdžios vaiko atžvilgiu ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl nei atskyrimas nuo tėvų (motinos), nei laikinas tėvų (motinos) valdžios apribojimas negali būti taikomas.
31. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis prioritetinės vaiko L. M. teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, daro išvadą, kad atsakovams neterminuotai apribotina jų, kaip tėvų, valdžia nepilnamečiam vaikui L. M. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai)).
32. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl jų, kaip tėvų, valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo.
33. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).
34. Ieškovė prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Atsakovė nesutinka su tokia prašoma priteisti suma, nurodydama, jog šiuo metu niekur nedirba, studijuoja, jos vienintelės pajamos stipendija bei išmoka mokama iš savivaldybės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė bei savo pozicijos dėl prašomo priteisti išlaikymo nepateikė.
35. Teismas nurodo, jog tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8, 11-14, 18 straipsniai). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveikas, intelektuali ir tvirta asmenybė.
36. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
37. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovų sūnus šiuo metu yra dviejų metų amžiaus, berniukas turi rimtų sveikatos problemų, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, reikalinga nuolatinė specialistų pagalba ir priežiūra. Atsakovė nors jau šiuo metu yra pilnametė ir galėtų dirbti, tačiau dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių gauti darbinių pajamų negali, nes dar mokosi dieniniame skyriuje ir siekia baigti dvylika klasių bei įgyti profesiją, jog ateityje galėtų dirbti, vienintelės pajamos yra stipendija, taip pat savivaldybė skiria išmoką, mokamą pagal išmokų vaikams įstatymą, nes atsakovė dar mokosi. Atsakovė gyvena su motina, kuri padeda jai finansiškai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, pagal Sodros duomenis dirbo ir gavo pajamas, šiuo metu atsakovas Lietuvoje negyvena, duomenų apie jo darbą užsienyje bei gaunamas pajams teismui nėra pateikta. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, ribojančias atsakovo galimybes susirasti savo gebėjimus atitinkantį darbą (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nurodo, jog pastovių darbinių santykių neturėjimas, neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų ir atsakovai privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Kita vertus sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina atsižvelgti į realias galimybes asmeniui dirbti bei gauti pajamas. Kaip jau minėta šiuo metu atsakovės, kuri yra jauno amžiaus, neįgijusi vidurinio išsilavinimo bei neturi jokios profesijos ir darbinės patirties, įsitraukimas į darbo rinką labai ribotas, be to, ji visą laiką turi skirti mokslams, kaip minėta savivaldybė jai dar moka išmokas, pagal išmokų vaikams įstatymą. Vienintelės atsakovės gaunamos pajamos yra stipendija, kuri per mėnesį sudaro nuo 11,50 Eur iki 18,37 Eur, jokio nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsakovės visos santaupos bylos išnagrinėjimo metu sudarė 1038,22 Eur. Kaip minėta duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas bei turimą turtą užsienyje teismui nėra pateikta, tačiau įvertinus ankstesnius Sodros duomenis matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, anksčiau dirbo ir gavo pajamų, taip pat galimai ir šiuo metu dirba užsienyje.
38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į vaiko amžių ir jo poreikius, sveikatą, įvertinus atsakovų turtinę padėtį, tai, jog atsakovai kitų išlaikytinių neturi, sveikatos problemų neturi, vadovaujantis pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, taip pat įvertinus, valstybės vaikui skiriamą išmoką, kuri skirta vaiko poreikių patenkinimui, konstatuoja, jog yra pagrindas priteisti iš abiejų atsakovų išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui, tačiau įvertinus aptartas aplinkybes dėl atsakovės amžiaus, jos finansinės padėties bei galimybės jai mokinantis dirbti ir šiuo metu gauti darbinių pajamų, yra pagrindas iš atsakovės priteisti vaikui išlaikymą po 50,00 Eur, o iš atsakovo po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos – 2023-02-10 iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke. Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovų galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas laikinasis globėjas – BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“ (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
40. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
41. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
42. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisintinos tik iš atsakovo.
43. Ieškinys tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal patenkintus reikalavimus. Ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 164,00 Eur žyminio mokesčio (110,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą, kuris tenkintas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) bei 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai).
44. Teismas šioje byloje patyrė 19,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.))
Kiti klausimai.
45. Pagal CPK papildytas 4961 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
46. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus ir įvertinus, jog nepilnamečiui vaikui yra du metai, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir nuolatinio vaiko globėjo paskyrimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270, 402, 406, 496, 496 1 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nepilnamečio L. M., gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinąjį globėją BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Danė“.
Priteisti iš atsakovės E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo 2023-02-10, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke.
Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo 2023-02-10, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke.
Paskirti laikinąjį globėją BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Danė“, kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas.
Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 164,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui L. M. nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė